Emocijos - tai sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kuris vaidina esminį vaidmenį žmogaus gyvenime. Jos apibrėžiamos kaip subjektyvūs išgyvenimai, atspindintys reikšmingus įvykius, reiškinius ar situacijas, susijusius su individo poreikiais ir motyvacija. Šiame straipsnyje išnagrinėsime emocijų suvokimo ir raiškos apibrėžimą, jų įvairias formas, funkcijas ir reikšmę žmogaus gyvenime.
Emocijų Apibrėžimas ir Evoliucinė Perspektyva
Emocijos (pranc. émotion < lot. emoveo - išjudinu, jaudinu) yra subjektyvūs išgyvenimai, apibūdinantys reikšmingus gyvūno arba žmogaus poreikiams (motyvacijai) įvykius, reiškinius, situacijas ir skatinantys veikti atsižvelgiant į juos. Emocijos reiškėsi evoliucijoje kaip priemonė, padedanti individui nustatyti kūno būsenų ir aplinkos poveikių biologinį reikšmingumą pagal genetiškai įtvirtintą rūšies patirtį (instinktus).
Iš evoliucinės perspektyvos, emocijos atsirado kaip priemonė, padedanti individams greitai įvertinti aplinkos poveikių biologinę reikšmę, remiantis genetiškai įtvirtinta rūšies patirtimi. Tai reiškia, kad emocijos padeda mums nustatyti, ar tam tikras įvykis ar situacija yra naudinga, žalinga ar neutrali mūsų išlikimui ir gerovei.
Fiziologiniai ir Išraiškos Aspektai
Stipresnės emocinės reakcijos fiziologinį organizmą sužadina (stipriau plaka širdis, įsitempia raumenys, džiūsta burna, išsiplečia vyzdžiai ir kita), reiškiasi išraiškos veiksmais (kūno, veido raiška, balso intonacija ir kita).
Emocijos ne tik sukelia subjektyvius išgyvenimus, bet ir pasireiškia fiziologiniais pokyčiais organizme. Tai apima širdies ritmo pagreitėjimą, raumenų įsitempimą, burnos džiūvimą, vyzdžių išsiplėtimą ir kitus autonominės nervų sistemos pokyčius. Be to, emocijos reiškiasi išraiškos veiksmais, tokiais kaip kūno kalba, veido išraiškos ir balso intonacijos. Šie išraiškos veiksmai atlieka svarbų vaidmenį komunikacijoje ir socialinėje sąveikoje.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui suprasti emocijas
Emocijų Poliariškumas ir Ambivalentiškumas
Emocijoms būdinga poliariškumas (teigiamos, neigiamos, aktyviosios, arba steniškosios, ir pasyviosios, arba asteniškosios, emocijos) ir ambivalentiškumas (vienu metu to paties objekto atžvilgiu gali būti juntami priešingi išgyvenimai, pvz., stiprus pavydas sukelia ir meilę, ir neapykantą). Poreikio patenkinimas kelia teigiamas (pvz., džiaugsmo, malonumo), nepatenkinimas - neigiamas (pvz., liūdesio, nemalonumo) emocijas. Aktyviosios emocijos skatina organizmo sistemą veikti ir didinti jos energiją, pasyviosios emocijos ją slopina. Aktyviosios emocijos paprastai sukuria įtampos, pasyviosios - palengvėjimo, arba atomazgos, būsenas.
Emocijos gali būti skirstomos į teigiamas (džiaugsmas, meilė), neigiamas (baimė, pyktis) ir neutralias. Jos taip pat gali būti aktyviosios (steniškosios), skatinančios veikti, ir pasyviosios (asteniškosios), slopinančios veiklą. Be to, emocijoms būdingas ambivalentiškumas, kai vienu metu jaučiami priešingi išgyvenimai to paties objekto atžvilgiu. Pavyzdžiui, stiprus pavydas gali sukelti ir meilę, ir neapykantą.
Emocijų Formos ir Intensyvumas
Emocijos gali būti stiprios ir silpnos (priklauso nuo to, kokią reikšmę organizmui turi emocijas sukėlę veiksniai). Žmogaus emocijos būna įsisąmonintos ir neįsisąmonintos (konfliktas tarp jų dažnai sukelia neurozes). Paprasčiausia emocijos forma yra emocinis tonas (pojūčių, suvokimų, vaizdinių, kartais minčių sukeltas išgyvenimas, suteikiantis pasitenkinimą arba nepasitenkinimą). Tobuliausia žmogaus emocijos forma - ilgalaikiai jausmai, kuriuos sukelia dvasiniai poreikiai. Kitos emocijų formos: afektas, aistra, baimė, fobija, frustracija, nerimas, nuotaika, stresas.
Emocijos skiriasi ne tik pagal pobūdį, bet ir pagal intensyvumą. Stiprumas priklauso nuo to, kokią reikšmę organizmui turi emocijas sukėlę veiksniai. Emocijos gali būti įsisąmonintos arba neįsisąmonintos, o konfliktas tarp jų gali sukelti neurozes. Paprasčiausia emocijos forma yra emocinis tonas, o tobulesnė - ilgalaikiai jausmai, kuriuos sukelia dvasiniai poreikiai. Kitos emocijų formos apima afektą, aistrą, baimę, fobiją, frustraciją, nerimą, nuotaiką ir stresą.
Emocijų Neurobiologiniai Pagrindai
Emocijos atsiranda dėl organizmo nervų sistemos, pirmiausia galvos smegenų, veiklos.
Taip pat skaitykite: Spalvinimo paveikslėliai emocijoms
Emocijos yra glaudžiai susijusios su nervų sistemos veikla, ypač su galvos smegenimis. Tam tikros smegenų struktūros, tokios kaip amigdala, hipokampas ir prefrontalinė žievė, atlieka svarbų vaidmenį apdorojant ir reguliuojant emocijas.
Emocijų Raida ir Socialinis Kontekstas
Ontogenezėje emocijos ypatybės vis labiau diferencijuojasi, emocijas sukeliantys objektai darosi vis sudėtingesni, didėja gebėjimas reguliuoti jas ir jų išorinę raišką. Žmogaus emocijos yra susijusios su asmenybės raida, kurią lemia bendravimas su kitais žmonėmis, jų atjautimas ir bendri išgyvenimai (empatija), meno kūrinių, informacijos poveikis ir kita. Emocijos reguliuoja žmonių bendravimą, turi įtakos renkantis bendravimo būdus ir priemones.
Emocijos vystosi ontogenezėje, tampant vis labiau diferencijuotomis ir sudėtingomis. Vaikai mokosi atpažinti ir reguliuoti savo emocijas, taip pat suprasti kitų žmonių emocijas. Šiam procesui didelę įtaką daro socialinis kontekstas, įskaitant bendravimą su kitais žmonėmis, empatiją ir kultūrinę aplinką.
Emocijų Raiška ir Socialinė Funkcija
Viena priemonių yra išorinė išraiška, arba emocinė ekspresija (mimika, kalba, gestai), turinti informacinį ir socialinį pobūdį. Pirmasis biologinę emocijos raiškos paskirtį tyrė C. R. Darwinas (1872). Jis teigė, kad emocijų kilmė yra gyvuliška ir kad psichikai formuojantis emocijos turėtų išnykti.
Emocijų išraiška, tokia kaip mimika, kalba ir gestai, atlieka svarbų vaidmenį socialinėje komunikacijoje. Emocinė ekspresija padeda mums perduoti savo jausmus kitiems žmonėms, suprasti jų emocijas ir reguliuoti socialinę sąveiką. Charlesas Darwinas pirmasis tyrė emocijų raiškos biologinę paskirtį ir teigė, kad emocijų kilmė yra gyvuliška.
Taip pat skaitykite: Teigiamos emocijos: svarba ir poveikis
Emocijų Teorijos: Istorinė Apžvalga
Dabartinei emocijos fiziologinių mechanizmų sampratai pradžią davė Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas W. Jamesas (1884) ir danų fiziologas C. G. Lange (1885), kurie atskirai vienas nuo kito paskelbė teoriją (vadinamoji Jameso ir Lange’s teorija), kad emocijos išgyvenimas yra organizmo fiziologinių reakcijų į jas sukeliančius dirgiklius įsisąmoninimas. Vėliau Jungtinių Amerikos Valstijų fiziologai W. B. Cannonas (1927) ir Ph. Bardas (1931) eksperimentais (vadinamoji Cannono ir Bardo teorija) įrodė, kad emocijas žadinantis dirgiklis tuo pat metu sukelia ir fiziologines reakcijas, ir subjektyvų emocijų išgyvenimą. 20 a. pradžioje S. Freudas pabrėžė tobuliausių emocijų reikšmę bei įtaką žmogaus gyvenimui ir raidai. 20 a. antroje pusėje dauguma mokslininkų teigė, kad pažinimo procesai (suvokimas, atmintis ir mąstymas) yra svarbi emocijos sudedamoji dalis. S. Schachteris, sukūręs dviejų veiksnių teoriją (1962), teigė, kad emociją sudaro 2 veiksniai: fizinis sužadinimas ir jo pažintinis įvardijimas. Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas R. Zajoncas teigė (1984), kad kai kurios emocijos kyla spontaniškai ir yra nesusijusios su sąmoningu pažinimu, t. y. emocijos pajuntamos anksčiau, negu spėjama pagalvoti (pvz., iš karto patinka koks žmogus arba daiktas, iš pradžių nežinant, kodėl jis patinka).
Per daugelį metų buvo sukurta daug skirtingų emocijų teorijų, bandančių paaiškinti jų prigimtį ir mechanizmus. Jameso ir Lange's teorija teigia, kad emocijos išgyvenimas yra fiziologinių reakcijų į dirgiklius įsisąmoninimas. Cannono ir Bardo teorija teigia, kad emocijas žadinantis dirgiklis tuo pat metu sukelia ir fiziologines reakcijas, ir subjektyvų emocijų išgyvenimą. Sigmundas Freudas pabrėžė emocijų reikšmę žmogaus gyvenimui ir raidai. Šiuolaikinės teorijos pabrėžia pažinimo procesų, tokių kaip suvokimas, atmintis ir mąstymas, svarbą emocijoms. Schachterio dviejų veiksnių teorija teigia, kad emociją sudaro fizinis sužadinimas ir jo pažintinis įvardijimas. Zajoncas teigė, kad kai kurios emocijos kyla spontaniškai ir yra nesusijusios su sąmoningu pažinimu.
Emocinis Intelektas ir Vaikų Ugdymas
Emocinis intelektas daugeliui iš mūsų tėra tik populiari frazė, kuri dažnai skamba, bet nelabai aišku kas po ja slypi. Nemistifikuojant terminų - EQ yra gebėjimas suprasti save ir supančios aplinkos siunčiamus signalus bei adekvačiai į juos reaguoti. Vaikystėje tai ypatingai opi problema, nes mažieji dar tik bando pažinti save ir savo emocijas. Kaip mes, suaugusieji, galėtume jiems padėti? Įsijauskite į vaiko išgyvenimus Net jeigu jums atrodo, kad vaikas hiperbolizuoja problemą, o jo liūdesys ar pyktis yra perdėtas, pamėginkite ramiai įsigilinti į vaiko emocijas. Įsijautimas ir suvokimas, ką išgyvena jūsų vaikas, neturi reikšti ir nereiškia, kad jūs sutinkate su tokia vaiko emocijų raiška, tai tik būdas suteikti vaikui palaikymą ir padėti nusiraminti. Emocijoms nurimus bus kur kas paprasčiau kalbėti apie problemas ir kaip jas „deramai“ išgyventi. Taip jūs rodysite pavyzdį kaip svarbu išklausyti ir ugdytis empatiją. Leiskite rodyti emocijas Mažieji dažnai negali atskirti ir suvokti savų emocijų, suprasti kodėl būtent tokie jausmai kyla. Priimkite savo vaikų rodomas emocijas, o ne ignoruokite ar neikite pastarąsias. Savo pavyzdžiu rodykite kaip svarbu jausmus priimti, juos permąstyti, reflektuoti situacijas kurios juos sukėlė. Elgdamiesi priešingai, išsižadėdami vienokių ar kitokių emocijų siųsime mažiesiems signalą, kad kai kurie jausmai yra gėdingi ir nereikalingi. Tokia pozicija gali padaryti „meškos paslaugą“, kurios dėka vaikai ne tik kad negebės suprasti kaip jie jaučiasi, bet ir gėdysis savo emocinių išgyvenimų. Išklausykite vaikų jausmus Dažnai vaikams tereikia galimybės būti išklausytiems. Kuomet vaikai išlies savo nuogąstavimus, nusiramins ir koncentruosis į kitus dalykus. Nereikėtų pamiršti, kad dėmesys ir saugumo pajauta išklausant mažiesiems leis pasijusti svarbiems ir reikalingiems. Spręskite problemas Pavykus vaikams nusiraminti, pakalbėkite apie problemas, kurios iššaukė negatyvias emocijas. Iš pradžių kalbėtis apie neigiamų jausmų pliūpsnius ir jų priežastis gali būti sudėtinga. Pralaužti ledus gali padėti ir jūsų inicijuojamas „minčių lietus“. Pasidalinkite savo idėjomis dėl kokių priežasčių jus kankina liūdesys ar nerimas ir kaip su tuo susitvarkote, kas jums padeda; leiskite mažiesiems išklausyti jūsų pasakojimo ir įsiterpti su savuoju. Kai sužinosite problemos priežastį, bus kur kas paprasčiau ją spręsti. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras pataria tėveliams būti patarėjais, o ne sprendimų priėmėjais. Skatinti vaikus patiems ieškoti išeičių iš gyvenimiškų situacijų ir tik reikalui esant padėti, patarti. Taip bus ugdomas vaikų savarankiškumas, problemų sprendimo įgūdis. Mažieji išmoks suvokti save, savo jausmus, o šie įgūdžiai leis sklandžiau bendradarbiauti su juos supančia aplinka.
Emocinis intelektas (EQ) yra gebėjimas suprasti save ir supančios aplinkos siunčiamus signalus bei adekvačiai į juos reaguoti. Vaikystėje tai yra ypač svarbu, nes vaikai dar tik mokosi pažinti save ir savo emocijas. Suaugusieji gali padėti vaikams ugdyti emocinį intelektą, įsijausdami į jų išgyvenimus, leisdami jiems rodyti emocijas, išklausydami jų jausmus ir padėdami spręsti problemas.
Ikimokyklinio Ugdymo Gairės ir Emocijų Ugdymas
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas. žaismės principas. sociokultūrinio kryptingumo principas. integralumo principas. įtraukties principas. kontekstualumo principas. vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas. lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas. reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę. Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar. universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus. žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas. judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose. kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes. kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove. tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams. realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms. kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.
Ikimokyklinio ugdymo gairės pabrėžia ugdymo(si) ir priežiūros vienovę, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermę, žaismės principą ir kitus svarbius aspektus. Jose rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys, įskaitant „Mūsų sveikatą ir gerovę“ bei „Aš ir bendruomenė“, kurios yra tiesiogiai susijusios su emocijų ugdymu. Gairėse taip pat skatinamas universalaus dizaino mokymuisi prieigos taikymas, siekiant užtikrinti įtraukų ir sėkmingą ugdymąsi visiems vaikams.
Ikimokyklinio Ugdymo Rezultatai ir Pasiekimai
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus. Vertybinė nuostata. Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Esminiai gebėjimai. A1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams. A2. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius. A3. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai apima vertybines nuostatas, žinias, supratimą ir gebėjimus, kurie yra suskirstyti į 18 pasiekimų sričių. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus. Pavyzdžiui, ugdymosi sritis „Mūsų sveikata ir gerovė“ skatina vaikų domėjimąsi sveika gyvensena ir saugumu, taip pat ugdo jų gebėjimus rūpintis savimi ir kitais.