Depresija - tai psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, trukdančiu kasdieniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos ir produktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Laimei, depresija nėra nuosprendis, ir daugeliu atvejų galima pilnai pasveikti. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos priežastis, simptomus, diagnostiką ir įvairius gydymo būdus, siekiant padėti suprasti šią ligą ir rasti efektyviausią pagalbą.
Depresijos Priežastys ir Veiksniai
Tikime, kad biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai lemia ligos atsiradimą.
Biologiniai Veiksniai
Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų. Genetika taip pat vaidina svarbų vaidmenį - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
Psichologiniai Veiksniai
Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi, perdėtas kaltės jausmas, savigrauža, pesimizmas dėl ateities - visa tai prisideda prie depresijos vystymosi.
Socialiniai Veiksniai
Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) taip pat susijęs su depresija - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos. Lėtinės ligos, tokios kaip artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs sutrikimai, taip pat gali provokuoti depresiją.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Depresijos Simptomai
Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Kiti dažni depresijos simptomai:
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
- Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
Svarbu paminėti, kad depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.
Depresijos Gydymo Būdai
Yra trys pagrindiniai pagalbos būdai, kai susiduriate su depresija: savipagalba, psichologinė ir medikamentinė pagalba. Dažnai efektyvus gydymas susideda iš psichologinio ir medikamentinio gydymo kombinacijos. Esant lengvai ar vidutinei depresijos formai, galima apskritai išsiversti be gydymo vaistais.
Savipagalba
Visų pirma, tai geresnis sunkių būsenų, su kuriomis susiduriate, supratimas. Kitaip sakant - tinkamos ir Jums suprantamos žinios apie depresiją ir jos įveikos būdus. Antra, tinkamas gyvenimo būdas, kuris savijautą gali reguliuoti gerokai labiau nei dažnas įsivaizduoja.
Psichologinė Pagalba
- Kognityvinė ir elgesio terapija (KET): Tai psichologų ir sveikatos specialistų plačiai taikomas depresijos gydymo būdas. KET padeda depresija sergantiems žmonėms pakeisti savo mąstymą ir požiūrį, kad depresijos simptomai sušvelnėtų nevartojant vaistų (arba vartojant mažesnes dozes). Terapeutas stengiasi pakeisti depresija sergančio žmogaus mintis, kad apie pusė depresija sergančių žmonių teigiamai reaguoja į šį gydymą.
- Metakognityvinė terapija (MKT): MKT seansų metu gydytojas stengiasi pakeisti ne pačias mintis ir jų turinį, o jų kontroliavimo procesus, kurie dėl depresijos tapo šališki. Depresija sergantys žmonės negali objektyviai stebėti įprastų gyvenimo procesų ar vertinti saves socialiniame kontekste. Taigi, MKT turi padėti pakeisti šį šališkumą, o ne pačių minčių turinį.
- Psichodinaminė psichoterapija: Pacientas išmoksta adekvačiai save vertinti, suvokti vidinius pasąmonės konfliktus ir motyvacijas, galinčius lemti ir palaikyti depresiją.
- Nedirektyvi (humanistinė) psichoterapija: Pacientas išsako savo mintis ir jausmus, o terapeutas padeda jam geriau save suprasti. Dėmesys kreipiamas į esamą situaciją.
- Racionalioji psichoterapija: Tikslas - pašalinti iracionalias idėjas, išsakomas depresija sergančio paciento.
- Tarpasmeninė psichoterapija: Pagerina ligonio socialinę adaptaciją bei tarpasmeninius santykius, padeda jam išsakyti savo mintis ir jausmus, mažina uždarumą. Gali būti labai efektyvi esant socialinei dezadaptacijai.
Apskritai psichoterapija ypač efektyvi esant lengvai arba mažajai depresijai, pasireiškiančiai bloga nuotaika ir kai kuriais somatiniais negalavimais, tačiau esant kartu vegetaciniams ir miego sutrikimams, vis dėlto geresnių rezultatų pasiekiama, kai ji derinama su medikamentiniu gydymu.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Medikamentinis Gydymas
Dažnai efektyvus gydymas susideda iš psichologinio ir medikamentinio gydymo kombinacijos. Paprastai biologiniai veiksniai yra itin sureikšminami, todėl Lietuvoje itin dažnas ir lengviausiai prieinamas yra medikamentinis gydymas. Tačiau įsitikinimas, kad depresiją galima gydyti tik vaistais yra labai siauras ir neatitinkantis realių žmogaus poreikių, įvairialypių sunkių būsenų priežasčių bei Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijų.
- Antidepresantai (AD): Jų skiriama pacientams, sergantiems lengva, vidutine ir sunkia depresija. Šiandien yra didelis AD pasirinkimas. Jie skiriasi savo chemine struktūra, veikimo mechanizmais, sukeliamais poveikiais.
- Triciklių antidepresantų (TCA) grupė gerai ištirta, žinomas jos veiksmingumas, teigiamos ir neigiamos savybės. Tai palyginti pigūs vaistai, todėl lengviau prieinami, tačiau jų vartojant dažnai pasireiškia nemalonių šalutinių poveikių (burnos džiūvimas, mieguistumas, vidurių užkietėjimas, svorio priaugimas, sąveika su kitais vaistais ir kt.), dėl to dalis ligonių nutraukia gydymą.
- Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) yra sąlyginai nauja AD grupė, veiksmingai šalinanti depresijos simptomus. Šios grupės vaistų paprasta vartoti (vieną kartą per dieną), be to, jie saugūs perdozavus (platus terapinis indeksas). SSRI šalutiniai poveikiai nestiprūs ir mažiau varginantys. Dėl savo privalumų jie tapo populiariais medikamentais gydant depresiją ambulatoriškai.
- Kiti antidepresantai:
- NARI - noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai, pasižymintys selektyvumu noradrenalinui.
- SNRI - slopinantys serotonino ir noradrenalino reabsorbciją.
- NDRI - noradrenalino ir dopamino reabsorbcijos inhibitoriai.
- NaSSA - noradrenerginis ir specifinis serotonerginis antidepresantas.
Kurį vaistą pasirinkti konkrečiu atveju, sprendžia gydantis gydytojas. Kai depresijos farmakoterapija nepakankamai efektyvi (pvz., dėl blogo vaisto toleravimo ar ligos rezistentiškumo), skiriama antidepresantų derinių ar gydymas sustiprinamas kitų grupių vaistais.
Kiti Gydymo Būdai
- Elektroimpulsų terapija (EIT): EIT dažniau taikoma ligoniams, kenčiantiems nuo sunkaus depresijos sutrikimo, esantiems specializuotose psichiatrijos ligoninėse, bei ligoniams, kuriems yra kontraindikacijų farmakoterapijai ar kai kitos terapijos rūšys nėra efektyvios arba nepakankamai efektyvios.
- Transkranialinė magnetinė stimuliacija (TMS): Magnetinės stimuliacijos privalumais galima laikyti paprastesnę techniką ir didesnį saugumą. Procedūros metu magnetiniai impulsai daro poveikį smegenų bioelektriniam aktyvumui ir sukelia atitinkamų smegenų sričių neuromediatorių pokyčius.
- Šviesos terapija (fototerapija): Sezoniškai besikartojančiai depresijai ir su ja susijusiems įvairiems somatovegetaciniams sutrikimams gydyti taikoma baltos ryškios šviesos terapija.
- Miego deprivacija (gydymas nemiga): Gydant ligoniai nemiega visą parą (24 valandas). Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu. Vėliau procedūra kartojama.
- Fiziniai pratimai: Reguliariai atliekami fiziniai pratimai arba jų derinimas su kitomis terapijos rūšimis pagerina ligonių, sergančių lengva arba vidutine depresija, būklę.
Kaip Rasti Pagalbą
Puikiai žinome, kad susidurdamas su depresija galite jaustis visiškai išsekęs, nuolat pavargęs, bejėgis ir netikėti, kad kas nors apskritai gali Jums padėti. Kai taip jaučiatės, tikrai sunku įsivaizduoti tinkamo gydymo paieškas, kelti klausimus, kaip rūpinimąsi savimi ir specialistų pagalbą suderinti su darbu ar mokslu, kaip pasakyti šeimai ir t.t.
Kai jaučiatės išsekęs, neeikvokite jėgų bandydamas aprėpti visą visumą. Kreipkitės į polikliniką, kurioje esate registruotas, ir sužinokite, koks Psichikos sveikatos centras Jums priklauso. Užsiregistruokite konsultacijai pas psichiatrą ir/arba psichologą. Ši pagalba Jums nieko nekainuos. Būtinai pasinaudokite ne tik konsultacijos pas psichiatrą galimybe, kurios metu Jums greičiausiai bus paskirti vaistai, bet aktyviai prašykite konsultacijos pas psichologą. Tiesa, paprastai nemokamų konsultacijų pas psichologą kiekis Psichikos sveikatos centruose būna ribotas (pvz., iki 10 konsultacijų per metus). Ir dažniausiai toks trumpas laikas nėra pakankamas ilgalaikiams sunkumams spręsti.
Bipolinis Sutrikimas ir Jo Gydymas
Bipolinis sutrikimas, dar žinomas kaip maniakinė depresija, yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikų svyravimai. Šie svyravimai gali apimti pakilios nuotaikos (manijos ar hipomanijos) ir prislėgtos nuotaikos (depresijos) periodus.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Bipolinio Sutrikimo Simptomai
- Manija: Tai laikotarpis, kai žmogus jaučiasi nepagrįstai laimingas, energingas ir euforiškas. Manijos epizodo metu gali pasireikšti didelis aktyvumas, mažas miego poreikis, greitas kalbėjimas, nerealistiški planai ir netinkamas elgesys. Sunkesniais atvejais gali atsirasti haliucinacijos ar kliedesiai.
- Hipomanija: Tai švelnesnė manijos forma, kurios simptomai yra panašūs, bet mažiau intensyvūs. Hipomanija gali būti produktyvi ir nesukelti rimtų problemų, tačiau ilgainiui gali pereiti į rimtesnę maniją ar depresiją.
- Depresija: Tai laikotarpis, kai žmogus jaučiasi beviltiškai liūdnas, prislėgtas ir praradęs susidomėjimą kasdienine veikla, jį užvaldo apatija.
Bipolinio Sutrikimo Priežastys
Bipolinio sutrikimo priežastys nėra visiškai suprastos, tačiau mokslininkai nustatė keletą veiksnių, galinčių prisidėti prie šio sutrikimo vystymosi:
- Genetika: Yra žinoma, kad bipolinis sutrikimas dažniau pasireiškia šeimose, kuriose jau yra šio sutrikimo atvejų.
- Smegenų struktūra ir funkcijos: Kai kurie tyrimai rodo, kad bipolinis sutrikimas gali būti susijęs su smegenų struktūros ir funkcijų pokyčiais, taip pat su tam tikrų cheminių medžiagų disbalansu smegenyse.
- Aplinkos veiksniai: Stresas, trauma, sunkios gyvenimo aplinkybės ir netinkama socialinė aplinka gali prisidėti prie bipolinio sutrikimo vystymosi arba išprovokuoti simptomų pasireiškimą.
Bipolinio Sutrikimo Diagnostika
Diagnozuojant bipolinį sutrikimą, psichiatrai remiasi išsamiu paciento vertinimu, kuris apima kelis etapus:
- Klinikinis interviu: Psichiatras apklausia pacientą apie jo nuotaikų svyravimus, elgesio pokyčius, energijos lygį, miego įpročius ir kitus požymius. Svarbu atskirti manijos, hipomanijos ir depresijos epizodus.
- Anamnezės rinkimas: Analizuojama paciento ir jo šeimos ligos istorija. Genetinis faktorius gali turėti reikšmės bipolinio sutrikimo atsiradimui.
- Kitų ligų atmetimas: Atmetamos kitos galimos diagnozės, tokios kaip šizofrenija, didžioji depresija ar nerimo sutrikimai. Taip pat vertinama, ar nėra medicininių būklių, galinčių sukelti panašius simptomus, pvz., hipertiroidizmo ar smegenų traumos.
Bipolinio Sutrikimo Poveikis Santykiams ir Darbui
Bipolinis sutrikimas gali reikšmingai paveikti asmens santykius ir darbą. Šie poveikiai gali būti skirtingi priklausomai nuo simptomų sunkumo ir dažnumo:
- Santykiai: Gali sukelti impulsyvų ir netinkamą elgesį, dėl kurio gali kilti konfliktai su šeima ir draugais. Tai gali apimti per didelį pinigų leidimą, neplanuotus keliones ar neatsakingus sprendimus.
- Socialinė izoliacija: Žmogus pradedada vengti bendravimo su draugais bei artimaisiais, kas sukelia socialinę izoliaciją, pradeda trūkinėti socialiniai ryšiai.
- Darbas: Gali sukelti per didelį entuziazmą, rizikingus sprendimus ir nesugebėjimą užbaigti projektų. Darbe tai gali reikštis pervargimu, konfliktais su kolegomis ar neapgalvotų sprendimų priėmimu.
- Produktyvumas: Gali sumažinti produktyvumą, iššaukti pravaikštas ir sukelti koncentracijos problemų. Tai gali reikšti sunkumus laikantis darbo grafiko ir vykdant kasdienines užduotis.
Bipolinio Sutrikimo Gydymo Būdai
Šio sutrikimo gydymas yra kompleksinis ir gali apimti įvairius metodus. Pagrindiniai gydymo būdai apima vaistus, psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius.
- Vaistai: Jie padeda stabilizuoti nuotaikas ir kontroliuoti simptomus.
- Nuotaikos stabilizatoriai: Tai pirmos eilės vaistai, skirti manijos ir hipomanijos epizodams kontroliuoti.
- Antipsichotikai: Šie vaistai naudojami manijos ir kai kurių depresijos epizodų gydymui.
- Psichoterapija: Yra svarbi gydymo dalis, padedanti pacientams suprasti savo būklę ir išmokti valdyti simptomus.
- Sveikas Gyvenimo Būdas: Yra svarbus bipolinio sutrikimo valdymui. Tai apima reguliarų miegą, sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą.
Patarimai Artimiesiems
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus. Emocinė parama: Būkite kantrūs ir palaikantys.
Slapukai ir Jų Naudojimas
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
"Pixel" žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje.