Nuovargis ir stresas yra dažni palydovai šiuolaikiniame gyvenime, tačiau svarbu atskirti juos nuo perdegimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra emocinis perdegimas darbe, kokie jo požymiai, priežastys ir kaip galima užsiimti prevencija, kad išsaugotume savo psichologinę ir fizinę sveikatą.
Kas Yra Emocinis Perdegimas?
Perdegimas - tai ilgalaikio emocinio, fizinio ir psichologinio išsekimo rezultatas, dažniausiai kylantis dėl didelio, nuolatinio ir ilgalaikio streso darbe. Tai nėra staigus įvykis, bet palaipsniui besivystantis procesas. Amerikiečių psichologas H. Freudenbergis pirmasis apibrėžė šį reiškinį, pastebėjęs, kad energingi ir motyvuoti slaugytojai ilgainiui praranda entuziazmą ir patiria įvairius simptomus.
Perdegimas skiriasi nuo paprasto nuovargio. Poilsio savaitgalio ar atostogų paprastai pakanka, kad atgautume jėgas, tačiau perdegimo atveju to nepakanka ir reikia gerokai daugiau laiko atsistatyti. Pasaulio sveikatos organizacija 2019 m. įtraukė perdegimą į tarptautinę ligų klasifikaciją, pripažindama jo didėjantį paplitimą ir reikšmę.
Trys Pagrindiniai Perdegimo Aspektai
Perdegimą sudaro trys pagrindiniai aspektai:
Emocinis Išsekimas: Tai jausmas, kai žmogus jaučia emocinį nuovargį ir jam sunku atlaikyti emociškai kylančius reikalavimus iš išorės ir vidaus. Žmogus jaučiasi išsekęs, trūksta energijos.
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga
Ciniškas Požiūris (Depersonalizacija): Atsiranda skeptiškas, ciniškas požiūris į darbą arba disociacija, kai žmogus jaučiasi tarsi stebėtų save iš šalies, tarsi būtų atskirtas nuo aplinkos stiklu.
Mažėjantis Efektyvumas Ir Produktyvumas: Sumažėja produktyvumas, gebėjimas išlaikyti dėmesį ir koncentraciją. Užduotys, kurios anksčiau buvo lengvos, pradeda užimti daugiau laiko.
Perdegimo Simptomai
Atsirandančius pokyčius galime stebėti trijuose lygmenyse: fiziniame, emociniame ir elgesio.
Fiziniai Simptomai:
- Nuolatinis nuovargis, net ir po atostogų.
- Sunkumas išsimiegoti, miego sutrikimai.
- Galvos ar raumenų skausmai.
- Nusilpusi imuninė sistema, dažnas sergamumas.
Emociniai Simptomai:
- Ciniškumas, atsitraukimas.
- Beviltiškumo jausmas.
- Padidėjęs dirglumas, jautrumas.
- Depresiškos nuotaikos.
- Energijos ir motyvacijos nebuvimas.
- Liūdesys, padidėjęs verksmingumas.
Elgesio Pokyčiai:
- Mažėjantis produktyvumas.
- Sumažėjęs gebėjimas išlaikyti dėmesį, koncentraciją.
- Noras atsiriboti nuo socialinių kontaktų.
Kas Yra Labiausiai Pažeidžiami?
Labiausiai pažeidžiami perdegimui yra itin motyvuoti, norintys daug daryti, įrodyti, atliekantys užduotis labai gerai, dirbantys viršvalandžius asmenys. Tai žmonės, kurie siekia save parodyti, yra labai atsidavę darbui, ignoruoja tam tikrus savo poreikius. Taip pat rizika didesnė tiems, kurių darbas susijęs su nuolatiniu bendravimu su žmonėmis, pavyzdžiui, socialinės ir sveikatos priežiūros srities darbuotojams, švietimo sistemos darbuotojams.
Perdegimo Poveikis Darbo Rezultatams
Perdegimas daro didelę įtaką darbo rezultatams. Nors iš pradžių gali atrodyti priešingai - daugelis žmonių, kurie patiria perdegimą, kurį laiką gali atrodyti labai darbštūs, produktyvūs, tačiau ilgainiui pats perdegimas lemia besikeičiančius rezultatus darbe.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir Pasekmės: Emocinis Suvokimas
Produktyvumo Ir Kūrybiškumo Sumažėjimas:
Žmogus tampa vis mažiau efektyvus, užduotys, kurios anksčiau atrodė lengvos, pradeda užimti gerokai daugiau laiko. Darbai gali tapti šabloniški, mažiau inovatyvūs.
Santykių Su Kolegomis Pakeitimai:
Kadangi perdegimas veikia žmogaus emocinę būseną, atsiranda ciniškumas, irzlumas, noras atsiriboti, vengti kontakto su kolegomis ar net įsivelti į konfliktus.
Įtaka Kolektyvui Ir Darbo Atmosferai:
Perdegimas daro neigiamą įtaką pačiam kolektyvui, darbo atmosferai, kuomet sunku bendradarbiauti, vykdyti kolektyvines užduotis.
Perdegimas Ir Kitos Psichikos Sveikatos Problemos
Perdegimas gali prisidėti prie kitų, pavyzdžiui, depresijos ar nerimo sutrikimų. Kalbėdami apie perdegimą, mes kalbame apie simptomus, kuriuos žmonės patiria dėl darbo krūvio, nemaišydami su dalykais, kurie vyksta asmeniniame gyvenime. Tačiau kas vyksta, jei mes turime didelį, užsitęsusį stresą darbinėje aplinkoje, kuris veda link perdegimo ir šalia vykstančius dar kitus, gyvenimiškus dalykus? Tikėtina, kad padidėja tikimybė išaugti sutrikimų skaičiui.
Depresija yra rimta būsena, psichikos sutrikimas, kuomet atsiranda pokyčiai mūsų smegenyse, kai sutrinka tam tikrų laimės hormonų išsiskyrimas į mūsų smegenis. Jei pas gydytojus einame profilaktiškai pasitikrinti dėl fizinės būsenos, taip apsilankę pas psichologą galime pasitikrinti dėl psichologinės.
Taip pat skaitykite: Emocinio išsekimo simptomai
Prevencinės Priemonės
Svarbu užsiimti prevencija, kad išvengtume perdegimo.
Žinių Plėtimas:
Plėsti savo žinias, kad suprastumėte, kas iš tikrųjų yra tas perdegimas ir galėtumėte atpažinti pavojaus signalus.
Darbo Ir Poilsio Balansas:
Rūpintis savo darbo ir poilsio balanso režimu. Balansas kiekvienam yra skirtingas ir svarbu stebėti, kad mūsų gyvenimas nebūtų vien tik apie darbą, nes jeigu gyvenime pradedame savo dėmesį skirti tik jam, tikėtina, kad perdegimo rizika bus gerokai didesnė.
Fizinė Ir Emocinė Sveikata:
Rūpintis savo fizine bei emocine sveikata. Nepamiršti šventojo trejeto - miego, maisto ir sporto. Tai padeda mums išlaikyti savo energingumą ir resursus.
Socialiniai Kontaktai:
Palaikyti socialinius kontaktus bei atkreipti dėmesį, jei mūsų aplinka pradeda dažniau sakyti, kad galbūt per daug dirbame, per mažai dėmesio ir laiko skiriame kitoms veikloms.
Ribų Nustatymas:
Sąmoningai brėžti savo ribas ir gebėti atsijungti nuo dirgiklių. Nusistatyti savo darbo valandas, ribas, susikurti namuose atitinkamą erdvę, kuri yra skirta tik darbui. Kam? O ribas tarp to, kada mes atsakome ar reaguojame į žinutes, darbinius prašymus, svarbu nusistatyti. Nes jei mes patys nenusibrėšime tam tikrų ribų, tai aplinka tikrai jas nustatys už mus, o tai reiškia, kad ribas panaikins. Net ir nusibrėžus tam tikras ribas, asmeninė aplinka nuolatos patikrins, kiek stiprios jos yra. Taip pat svarbu ribas ne tik brėžti, bet ir ištransliuoti.
Poilsio Planavimas:
Rūpintis savo poilsiu, jį planuoti ir įsitraukti į dienotvarkę, skirti laiko sau. Sąmoningai rinktis skirtingus poilsio būdus, nes mums reikia ir socialinio poilsio, kada mes pailsime nuo žmonių, ir fizinio, kognityvinio poilsio, atsitraukimo nuo išorės dirgiklių. Jeigu darbas yra protinis, galbūt poilsio suteiks fizinė veikla, o jei darbas labiau fizinis, tuomet poilsio gali suteikti protinė veikla.
Atostogų Planavimas:
Planuotis atostogas. Ne veltui pagal darbo kodeksą bent vienos atostogos per metus turi trukti dvi savaites, nes tyrimai patvirtina, kad mums reikia laiko įeiti į atostogų režimą, pailsėti ir vėl grįžti į darbinį režimą.
Lankstumo Didinimas:
Didinti savo lankstumą, gebėjimą prisitaikyti. Nebandyti susiplanuoti ir tada tik taip laikytis. Gyvenime visada kyla neapibrėžtumas, dalykai vyksta ne pagal planą, tačiau galima lavinti savo įgūdį perplanuoti ir taip pat didinti savo psichologinį atsparumą.
Fizinis Aktyvumas Ir Sveika Gyvensena:
Išlaikyti fizinį aktyvumą, leisti laiką gamtoje, vaikščioti, rūpintis mityba, miegu, neatsiriboti nuo socialinių kontaktų, socialinės paramos. Galbūt ieškoti naujų hobių, naujos veiklos, kuri padėtų atsipalaiduoti, atsijungti nuo darbų. Vienam tai gali būti žolės pjovimas prie namo, kitam - keramikos užsiėmimas ar šokiai, kiekvienam skirtingai. Tačiau mes turime turėti savo gyvenime veiklos, kuri teikia mums malonumą ir nesijaučiame kalti, kad ta veikla užsiimame.
Pagalba Kolegoms Ir Vadovams:
Atkreipti dėmesį ne tik į kolegas, bet ir į vadovus. Šie žmonės yra vieni iš dažniausiai patiriančių perdegimus ir jiems taip pat yra reikalinga pagalba. Todėl pats vadovas, nesvarbu, kad turi šią vadovo rolę, turėtų nepamiršti pasirūpinti savimi.
Ką Daryti, Jei Jau Perdegėte?
Jei jaučiate, kad jaučiatės perdegęs, svarbu imtis veiksmų:
- Pripažinkite problemą: Pirmiausia reikia pripažinti, kad turite problemą ir kad reikia pagalbos.
- Kreipkitės į specialistus: Pasikonsultuokite su sveikatos priežiūros specialistu - psichologu ar psichiatru, kuris gali padėti nustatyti tinkamiausią gydymo planą.
- Sumažinkite darbo krūvį: Sumažinkite darbo krūvį ir skirkite laiko poilsiui. Tai gali reikšti laikinas atostogas ar darbo valandų sumažinimą.
- Atsipalaidavimo technikos: Pradėkite praktikuoti atsipalaidavimo technikas, tokias kaip joga, meditacija ar kvėpavimo pratimai, kurios padeda sumažinti stresą ir pagerinti emocinę būklę.
- Subalansuota mityba ir miegas: Užtikrinkite, kad jūsų mityba būtų subalansuota ir sveika, ir kad gautumėte pakankamai miego.
- Emocinė parama: Pasikalbėkite su artimaisiais ar draugais apie savo jausmus - emocinė parama yra svarbi perdegimo gydymo dalis.
tags: #emocinis #perdegimas #darbe