Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra papildai nuo streso, kaip jie veikia, kokie populiariausi ir kaip pasirinkti tinkamiausius. Taip pat panagrinėsime nereceptinius vaistus nuo nerimo ir baimės bei žvakutes nuo nerimo, įskaitant jų sudėtį ir vartojimą.
Kas yra papildai nuo streso?
Papildai nuo streso - tai natūralios arba sintetinės kilmės medžiagos, skirtos palaikyti nervų sistemos veiklą, mažinti streso, nerimo ir įtampos simptomus bei pagerinti bendrą savijautą. Jie dažniausiai gaminami iš augalinių ekstraktų, vitaminų, mineralų bei amino rūgščių. Tokie papildai ne tik mažina streso poveikį kasdienybėje, bet ir padeda atsipalaiduoti po įtemptos dienos, gerina miego kokybę ir padeda greičiau užmigti, palaiko gerą nuotaiką ir kognityvinę funkciją, bei stiprina imuninę sistemą, nes ilgalaikis stresas silpnina organizmo atsparumą.
Svarbu pažymėti, kad papildai nuo streso nėra stebuklinga priemonė - jie veikia geriausiai kartu su sveika gyvensena, tinkamu poilsiu, fiziniu aktyvumu ir subalansuota mityba.
Kaip veikia stresą mažinantys papildai?
Stresą mažinantys papildai veikia kompleksiškai, palaikydami organizmo atsparumą stresui, reguliuodami nervų sistemos veiklą ir gerindami emocinę būklę. Jų veikimo principas priklauso nuo sudėties:
- Adaptogenai: padeda organizmui prisitaikyti prie įvairių stresinių situacijų, mažina streso hormono kortizolio lygį bei gali pagerinti energijos lygį, ištvermę ir koncentraciją.
- Vitaminai ir mineralai: magnis atpalaiduoja raumenis, gerina nervų impulsų perdavimą ir mažina įtampą. B grupės vitaminai palaiko nervų sistemos darbą, mažina nuovargį ir padeda gerinti nuotaiką. Vitaminas D ir cinkas stiprina imuninę sistemą, kuri nusilpsta dėl streso poveikio.
- L-teaninas: skatina atsipalaidavimą neprarandant budrumo.
- GABA (gama-amino sviesto rūgštis): slopina per didelį nervų sistemos aktyvumą ir padeda atsipalaiduoti.
- L-triptofanas ir 5-HTP: prisideda prie serotonino gamybos, pagerindami nuotaiką ir miego kokybę.
Reguliarus tokių papildų vartojimas gali padėti sumažinti nuolatinį nerimą, įtampą, pagerinti miego kokybę bei palaikyti emocinį balansą. Jie veikia palaipsniui, o geriausi rezultatai dažniausiai pasiekiami po kelių savaičių nuoseklaus vartojimo.
Taip pat skaitykite: Lyčių skirtumai nerime
Populiariausi papildai nuo streso
- Magnis: Vienas iš svarbiausių mineralų nervų sistemos veiklai. Jis padeda mažinti raumenų įtampą, reguliuoti nervų impulsus ir gerinti miego kokybę. Be to, magnis gali efektyviai sumažinti stresą ir nerimą, papildydamas organizmą savo atsargomis.
- L-teaninas: Ši amino rūgštis, natūraliai randama žaliojoje arbatoje, o taip pat ir kai kuriuose grybuose, žinoma dėl savo raminamųjų savybių. L-teaninas padeda sumažinti nervingumą ir įtampą, neprarandant budrumo. Jis taip pat gali pagerinti koncentraciją ir kognityvines funkcijas.
- Adaptogenai: Tai augalinės kilmės medžiagos, padedančios organizmui prisitaikyti prie streso. Populiariausi adaptogenai - ženšenis, rausvoji radiolė, jonažolė ir kt. Jie padeda palaikyti energijos lygį, mažina nuovargį ir gerina bendrą savijautą.
- Ašvaganda (Ashwagandha): Vienas žinomiausių adaptogenų, naudojamas streso ir nerimo mažinimui. Ji gali padėti subalansuoti kortizolio - streso hormono - lygį, pagerinti miego kokybę bei bendrą emocinę savijautą. Reguliarus ashwagandha vartojimas taip pat gali padidinti atsparumą kasdieniniam psichologiniam ir fiziniam stresui.
- GABA: Gama-amino sviesto rūgštis (GABA) yra natūralus slopinantis neuromediatorius, atsakingas už nervų sistemos slopinimą ir atsipalaidavimą. Papildai su GABA gali padėti sumažinti nerimą, skatinti ramybę bei pagerinti miegą. Ji dažnai naudojama kaip priemonė nervinei įtampai mažinti ir atsipalaidavimui prieš miegą.
- Vitaminai B grupės: Šie vitaminai yra būtini nervų sistemos funkcijai. Jie padeda mažinti stresą, nuovargį ir pagerina nuotaiką. Be to, B grupės vitaminai taip pat palaiko energijos gamybą organizme.
- Melatoninas: Melatoninas yra hormonas, reguliuojantis miego ciklą. Papildai su melatoninu padeda reguliuoti miegą, ypač esant miego sutrikimams, kurie dažnai lydimi streso ir nerimo. Melatonino trūkumas gali turėti neigiamos įtakos jūsų ramiam ir kokybiškam miegui.
Nereceptiniai vaistai nuo nerimo ir baimės
Be natūralių papildų, rinkoje galima rasti ir įvairių nereceptinių vaistų nuo nerimo ir baimės. Tokie vaistai dažniausiai yra skirti švelniems ar vidutinio stiprumo nerimo simptomams mažinti, trumpalaikei įtampai ar nemigai įveikti. Jie gali padėti atsipalaiduoti, pagerinti miegą ir sumažinti nuolatinį vidinį nerimą. Tokie vaistai dažniausiai tinkami trumpalaikiam naudojimui, pavyzdžiui, po įtemptos dienos ar esant laikinam miego sutrikimui. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad jie nėra skirti ilgalaikiam gydymui ar sudėtingoms nerimo būklėms. Jei simptomai stiprėja arba išlieka ilgą laiką, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kuris gali įvertinti būklę ir paskirti tinkamą gydymą.
Kaip pasirinkti tinkamus papildus?
Renkantis papildus nuo streso, svarbu atsižvelgti į kelis veiksnius. Pirma, reikia įvertinti savo sveikatos būklę ir galimus vitaminų ar mineralų trūkumus. Jei nuolat jaučiate nuovargį, gali būti, kad trūksta magnio ar B grupės vitaminų. Jei stresas pasireiškia miego sutrikimais ar nerimu vakare, gali padėti melatoninas ar GABA. Jei stresas labiau susijęs su energijos trūkumu ir nuovargiu, verta rinktis adaptogenus, tokius kaip ašvaganda ar rausvoji radiolė. Antra, būtina perskaityti gamintojo instrukcijas ir laikytis rekomenduojamų dozių. Galiausiai, svarbu atkreipti dėmesį į galimus šalutinius poveikius ir sąveiką su kitais vaistais, kadangi kai kurie papildai gali sąveikauti su vaistais nuo kraujospūdžio, antidepresantais ar raminamaisiais vaistais. Todėl jei turite lėtinių ligų ar vartojate kitus vaistus, būtinai pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Ir žinoma, stebėkite savo savijautą pirmosiomis vartojimo savaitėmis - tai padės įvertinti, ar pasirinktas papildas jums tinka.
Vaistai nuo nerimo ir jų formos
Vaistai nuo nerimo yra įvairių farmacinių formų preparatai, skirti mažinti nerimo jausmą ir gerinti psichinę būklę. Šie vaistai gali būti geriamųjų lašų, kapsulių, tablečių ar miltelių pavidalo, taip leidžiant pasirinkti patogiausią naudojimo būdą, atitinkantį kasdienius poreikius ir gyvenimo būdą. Dažnai šiuose preparatuose yra veikliųjų medžiagų, tokių kaip augaliniai ekstraktai (valerijonas, pasifloros ar levandos), vitamino B kompleksas ir kitos medžiagos, kurios gali padėti atpalaiduoti nervų sistemą ir mažinti stresą. Tokia sudėtis gali prisidėti prie nerimo simptomų valdymo, padėti stabilizuoti nuotaiką ir suteikti ramybės jausmą. Be to, kai kurie preparatai gali turėti raminantį poveikį, kuris gali padėti gerinti miegą.
Vaistus nuo nerimo dažnai vartoja patiriantys nerimo epizodus, didelį stresą ar nuolatinį nerimą. Jie taip pat gali būti naudojami kaip papildoma pagalba psichologinių ar emocinių sunkumų atvejais.
Žvakutės nuo nerimo: sudėtis ir vartojimas
Nors žvakutės nėra pati populiariausia forma vartoti vaistus nuo nerimo, kai kurie gamintojai siūlo ir tokį variantą. Pavyzdžiui, homeopatinės žvakutės kūdikiams Viburcol sudėtyje turi: Chamomilla D1 1,1 mg, Belladonna D2 1,1 mg, Dulcamara D4 1,1 mg, Plantago major D3 1,1 mg, Pulsatilla D2 2,2 mg, Calcium carbonicum Hahnemanni D8 4,4 mg.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
Atsiradus ūminių simptomų, rekomenduojama kišti po 1 žvakutę į tiesiąją žarną keletą kartų per dieną. Būklei pagerėjus - vartoti po 1 žvakutę 2-3 kartus per dieną. Svarbu laikyti kambario temperatūroje (ne aukštesnėje kaip +30 oC, priešingu atveju net ir per trumpą laiką žvakutės išsilydys), sausoje vietoje ir saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
Antidepresantai: mitai ir realybė
Internete galima rasti įvairios informacijos apie antidepresantus, tačiau ne visa ji yra teisinga. Aptarkime keletą mitų:
- Mitas: "Depresija susergama todėl, kad žmogaus smegenyse trūksta tam tikrų medžiagų - laimės hormonų". Tai netiesa.
- Mitas: "Jeigu žmogus nelaimingas, jam reikia pagerti antidepresantų, ir jis vėl bus laimingas". Tai klaidingas teiginys.
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt. Jų organizmas gauna su maistu.
Svarbu atsiminti, kad vaistai Clonazepam, Lorafen, Bromazepam, Lexotanil, Xanax, Alprazolam, Frontin, Zomiren, Relanium, Relium, Apaurin, Seduxen, Diazepam, Diazepeks, Tranxene, Tazepam, Rudotel, Radedorm, Eunoctin, Nitrazepam, Elenium, Nozepams, Dormicum, Grandaxin, Halcion, Estazolam - nėra antidepresantai.
Kaip veikia antidepresantai?
Išgėrus antidepresantų, vaistą iš žarnyno kraujo apytaka valandos bėgyje nuneša į galvos smegenis. Čia, daugiausia kaktinėse, smilkininėse ir vidurinėse smegenų skiltyse antidepresantas veikia serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais apykaitą. Poveikį lemia sudėtingi mechanizmai, kada antidepresantas susijungia su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais. Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių.
Taip pat skaitykite: Vąšelio pasirinkimas
Antidepresantai veikia dvejopai:
- Tiesioginis: veikia į depresijos ir nerimo simptomų kilimo priežastis.
- Netiesioginis: pagerėjus savijautai, žmogus lengviau sprendžia problemas, geriau miega, daugiau juda ir pan.
Daugelis šiuolaikinių antidepresantų netrikdo vidaus organų (širdies, kepenų, inkstų ir kt.) veiklos. Kitaip negu raminantieji vaistai, antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės.
Galimas šalutinis poveikis
Gydymo pradžioje gali pasireikšti, pvz., svaigimas, pykinimas, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, silpnumas, kurie palaipsniui išnyksta. Gydant nerimo sutrikimus gali būti laikinas nerimo simptomų sustiprėjimas.
Vienas svarbiausių gydymo antidepresantais veiksmingumo garantų - kantrybė. Siekiant kuo mažesnio galimo nepageidaujamo vaisto poveikio, gydytojas neretai nurodo palaipsniui, maždaug per 5-10 dienų pasiekti reikiamą gydomąją vaisto dozę.
Antidepresantų grupės
Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).
- Cipralex arba Escitalopram yra SSRI grupės antidepresantas. Šie vaistai padeda normalizuoti serotonino kiekį galvos smegenyse.
- Sertralin arba Asentra, Zoloft yra kitas populiarus SSRI grupės antidepresantas. Sertralinas priklauso antidepresantų (vaistų nuo depresijos), vadinamų selektyvių serotonino atgalinio sugrąžinimo į neuronus, kategorijai.
- Cipramil arba Pram, Ciral yra kitas populiarus SSRI grupės antidepresantas. Citalopramas populiarus antidepresantas vyresnio amžiaus žmonių tarpe.
- Agomelatinas yra kitoks antidepresantas - jis veikia melatonino medžiagų apykaitą.
- Mirtazapinas - antidepresantas miegui. Dar vadinamas Mirtazen Remeron mirtazapin - tai per noradrenalino alfa receptorius veikiantis serotonerginis antidepresantas.
- Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės: NARI (reboksetinas, atomoksetinas), SNRI (venlafaksinas, desvenlafaksinas, duloksetinas), SARI (trazadonas - triticco, nefazadonas), NaSSA (mirtazapinas) ir NDRI (bupropionas).
- Brintellix - Vortioksetinas (vortioxetin) - naujos kartos serotogeninis antidepresantas.
- Depresijos gydymui taip pat yra naudojami kai kurie neuroleptikai (flupentiksolis - fluanxol, aripiprazolis - abilify, sulpiridas - eglonyl ir amisulpridas - solian).
Šiuo metu Lietuvoje naudojama apie 20 skirtingų antidepresantų rūšių.
Antidepresantai be recepto
Antidepresantai be recepto neparduodami. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymus visi antidepresantai (cheminiai vaistai), raminamieji ir migdomieji, vaistinėse parduodami griežtai pagal receptą. Be recepto parduodami Jonažolės (Hypericum perforatum) preparatai.
Svarbu žinoti
- Antidepresantai ir alkoholis - nesuderinami dalykai.
- Antidepresantai nėštumo metu nėra rekomenduojami.
- Daugeliu lengvų ir vidutinio sunkumo depresijų atvejų antidepresantai nėra reikalingi. Problemą gali išspręsti psichologo pagalba ir psichoterapija.