Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame nuolat skubame ir patiriame įvairius iššūkius, emocinis stresas tapo dažnu palydovu. Šis straipsnis skirtas išsamiai aptarti emocinio streso simptomus, priežastis, pasekmes ir, svarbiausia, veiksmingus būdus, kaip jį valdyti ir išvengti.
Įvadas į Emocinį Stresą
Emocinis stresas - tai organizmo atsakas į fizinius, emocinius ar psichologinius iššūkius. Tai natūrali reakcija į aplinkos pokyčius, kuomet jaučiamas harmonijos trūkumas. Streso metu organizmas išskiria kortizolį bei adrenaliną, kurie paskatina veiksmą, jei stresas patiriamas situacijose, kuomet kyla pavojus gyvybei. Tačiau patiriant nuolatinį stresą, kortizolis turi neigiamą įtaką smegenų veiklai. Svarbu suprasti, kad stresas pats savaime nėra blogas dalykas. Trumpalaikis stresas netgi gali būti naudingas, grūdindamas, formuodamas charakterį ir brandindamas asmenybę. Tačiau nuolatinis, lėtinis stresas gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai.
Lėtinis Stresas: Tylus Kenkėjas
Lėtinis stresas - tai ilgalaikis, nuolat lydintis emocinis ir fizinis įtampos jausmas, kuris gali tęstis mėnesius ar net metus. Skirtingai nei ūmus stresas, kuris dažniausiai kyla reaguojant į konkretų įvykį ir greitai praeina, lėtinis stresas tampa nuolatiniu mūsų gyvenimo fonu. Nors dauguma žmonių jo net nepastebi arba nekreipia į jį dėmesio, lėtinis stresas - dažnas šiuolaikinės mūsų visuomenės svečias. Jis gali kilti iš užslopintų emocijų ar vaikystės traumų. Tačiau nereikia apsigauti - galbūt ir nepastebimas, tačiau lėtinis stresas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, įskaitant depresijos ar alkoholizmo atsiradimą ar polinkį į suicidiškumą.
Lėtinio Streso Priežastys
Lėtinis stresas dažnai kyla iš neigiamų vaikystės patirčių, tokių kaip fizinis ar emocinis smurtas, tėvų skyrybos, artimojo netektis ar nuolatinis nesaugumo jausmas. Šios patirtys formuoja mūsų emocinius atsakus į stresą ir gali sukelti nuolatinę įtampą. Net jeigu vaikystės patirtys neatrodo drastiškos, užslopintos ir neišreikštos emocijos gali turėti ilgalaikį poveikį.
Darbo stresas gali būti viena iš dažniausių emocinio išsekimo priežasčių, ypač tiems žmonėms, kurie dirba socialinį darbą, užsiima sveikatos priežiūra. Tai taip pat apima mokytojus, policininkus ir kitas profesijas, kurios reikalauja daug empatijos, atsakomybės ir sprendimų priėmimo. Asmeninės problemos taip pat gali sukelti emocinį išsekimą, jei žmogus jaučia, kad neturi pakankamai laiko, išteklių ar paramos, kad galėtų jas išspręsti. Tokios problemos gali būti susijusios su šeima, draugais, partneriu, vaikais ar kitais artimais žmonėmis. Finansinės problemos gali būti dar viena priežastis, kodėl kamuoja nervinis išsekimas. Taip nutinka tais atvejais, jei žmogus jaučia, kad negali patenkinti savo ar savo šeimos poreikių. Jis jaučia, kad yra skolingas arba neturi pakankamai pinigų ateities planams. Sveikatos problemos taip pat gali būti emocinio išsekimo priežastis, jei žmogus serga, kenčia nuo lėtinės ligos arba turi traumą. Sveikatos problemos gali ne tik apsunkinti žmogaus fizinę, bet ir paveikti jo psichologinę būklę.
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga
C tipo asmenybės dažniau patiria lėtinį stresą, kadangi šie žmonės yra linkę slopinti savo emocijas, jie stengiasi išlaikyti ramybę ir vengia konfliktų. Perfekcionizmas ir atsakingumas - vienos pagrindinių šio tipo savybių, tačiau dėl jų dažnai patiriamas didelis vidinis stresas. Ilgainiui šis slopinamas stresas gali sukelti fizinius ir psichikos sveikatos sutrikimus.
Lėtinio Streso Simptomai
Lėtinis stresas pasireiškia ne tik bloga nuotaika ar nuolatiniu nuovargiu. Jis tiesiogiai veikia daugelį organizmo sistemų ir gali būti rimtų ligų priežastis ar rizikos veiksnys.
Kaip dažniausiai pasireiškia lėtinis stresas? Vyrams jis dažniau pasireiškia raumenų įtampa, nugaros ar galvos skausmais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir širdies ritmo sutrikimais. Tuo tarpu moterys dažniau skundžiasi miego sutrikimais, nuovargiu, energijos stoka. Joms būdingas padidėjęs nerimas, liūdesys ar net depresija, taip pat virškinimo sutrikimai, apetito svyravimai, sumažėjęs lytinis potraukis ar hormonų disbalansas.
Lėtinį stresą atpažinti gali būti sunku, nes jis dažnai pasireiškia subtiliais simptomais. Kai kurie požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, yra nuolatinis nuovargis, nemiga, dirglumas, nuotaikos svyravimai, dažni galvos skausmai, virškinimo problemos ir sumažėjęs imunitetas. Jei jaučiate šiuos simptomus ilgą laiką, gali būti, kad patiriate lėtinį stresą.
Žmogus turėtų stebėti savo nuotaiką, jausmus, mintis, elgesį ir fizinę būklę, ir vertinti ar jie yra normalūs ar vis dėlto rodo streso padidėjimą.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir Pasekmės: Emocinis Suvokimas
Lėtinio Streso Poveikis Sveikatai
Pašilaičių šeimos medicinos centro teigimu, būtent lėtinis stresas dažnai lemia širdies ir kraujagyslių ligas: padidėja kraujospūdis, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, didėja infarkto ar insulto rizika. Imuninė sistema taip pat nukenčia - lėtinį stresą išgyvenantys žmonės dažniau serga peršalimo ligomis, jiems lėčiau gyja žaizdos ir dažniau pasireiškia įvairios infekcijos. Virškinimo sistema - dar viena „taikinys“: dažnesni skrandžio ir žarnyno sutrikimai, dirgliosios žarnos sindromas, opaligė. Taip pat nukenčia psichikos sveikata - lėtinis stresas dažnai sukelia depresiją, nerimo sutrikimus, panikos atakas, miego problemas. Pastebimas ir neigiamas poveikis odai - dažniau pasireiškia spuogai, egzema, psoriazė.
Dėl lėtinio streso taip pat didėja ir savižudybės rizika. Nuolatinė įtampa gali sukelti beviltiškumo jausmą, kuris gali privesti prie suicidiškų minčių arba veiksmų. Ilgalaikis stresas gali sukelti uždegiminius procesus organizme, kurie susiję su daugeliu ligų. Tyrimai rodo, kad toks stresas gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, autoimuninių ligų ir net kai kurių vėžio formų riziką. Be to, lėtinis stresas gali paveikti imuninę sistemą, padarydamas organizmą labiau pažeidžiamą infekcijoms ir ligoms. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad stresas gali paveikti žarnyno mikrobiomą, kuris vaidina svarbų vaidmenį bendroje sveikatos būklėje. Disbalansas žarnyno mikrobiome gali prisidėti prie uždegiminių žarnyno ligų ir kitų sveikatos problemų vystymosi.
Kaip Atpažinti Lėtinį Stresą?
Lėtinį stresą atpažinti gali būti sunku, nes jis dažnai pasireiškia subtiliais simptomais. Kai kurie požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, yra nuolatinis nuovargis, nemiga, dirglumas, nuotaikos svyravimai, dažni galvos skausmai, virškinimo problemos ir sumažėjęs imunitetas. Jei jaučiate šiuos simptomus ilgą laiką, gali būti, kad patiriate lėtinį stresą.
Yra keli testai, kurie gali padėti nustatyti lėtinio streso lygį. Vienas jų yra PSS (Perceived Stress Scale), kurį sukūrė psichologai Sheldon Cohen ir Tarrarelli. Šis testas padeda įvertinti, kaip per pastarąjį mėnesį žmogus subjektyviai jaučia stresą. Kitas naudingas testas yra HPA (Hypothalamic-Pituitary-Adrenal) ašies vertinimas, kuris nustato, kaip stresas veikia hormonų lygį organizme.
Lėtinio Streso Gydymas ir Valdymas
Yra keletas būdų, kaip galima gydyti lėtinį stresą. Pirma, svarbu pripažinti ir suvokti savo stresą. Antra, svarbu išmokti valdyti stresą sveikais būdais. Meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ir kitos atsipalaidavimo technikos gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą. Taip pat svarbus ir fizinis aktyvumas, nes jis skatina endorfinų gamybą, o tai gerina nuotaiką ir mažina stresą.Trečia - svarbu ieškoti profesionalios pagalbos. Psichoterapija gali padėti išspręsti užslopintas emocijas ir išmokti sveikais būdais valdyti stresą. Psichologas ar psichiatras gali suteikti reikalingą pagalbą bei padėti rasti tinkamus gydymo metodus.
Taip pat skaitykite: Emocinio išsekimo simptomai
Pasak gydytojų, reguliarus fizinis aktyvumas - net ir trumpi pasivaikščiojimai ar mankšta - padeda sumažinti įtampą ir pagerinti nuotaiką. Svarbu išlaikyti kokybišką miego režimą: laikytis pastovaus grafiko, vengti ekranų prieš miegą. Streso valdymo technikos, tokios kaip kvėpavimo pratimai, meditacija ar joga, gali tapti puikiu prevencijos įrankiu kasdienybėje.
Pagalbos galima gauti iš šeimos, draugų, kolegų, psichologų ar kitų specialistų. Ji gali būti teikiama skirtingais būdais, pavyzdžiui, suteikiant emocinę paramą, patarimus, informaciją, praktinę pagalbą. Kreiptis pagalbos nereiškia silpnumo ar nesugebėjimo savęs kontroliuoti - tai rodo atsakingumą ir drąsą rūpintis savimi ir savo sveikata.
Emocinis Išsekimas: Kai Jėgų Nebelieka
Emocinis išsekimas arba nervinis išsekimas - būsena, kuriai būdingas stiprus emocinis ir fizinis nuovargis, atsiradęs dėl ilgalaikio streso. Emocinis išsekimas - tai ne tik nuovargis, bet ir emocinis atotrūkis nuo aplinkos, nusivylimas savimi ir kitais žmonėmis, beviltiškumo jausmas. Žmogus, patyręs emocinį išsekimą, dažnai jaučia, kad nebegali susidoroti su kasdieniais rūpesčiais, kad prarado ryšį su savimi ir savo vertybėmis. Kai viduje nebelieka jėgų net jausti - tai ženklas, kad laikas pasirūpinti savimi.
Kasdienis stresas ir nerimas yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, tačiau laikui bėgant lėtinis stresas gali tapti našta organizmui. Emocinį išsekimą paprastai sukelia ilgai besitęsiantis ir nuolatinis stresas, visiškai nesvarbu, ar jis patiriamas namuose, ar yra susijęs su darbu. Kiekvienam žmogui jis gali kilti dėl skirtingų priežasčių. Stresas, sukeliantis emocinį išsekimą, susijęs su didele visiško perdegimo rizika. Laikui bėgant tokia būsena gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Emocinį išsekimą įprastai sukelia nuolatinis ir ilgalaikis intensyvus stresas, pernelyg didelis krūvis arba nuolatinis nepakankamas atsipalaidavimas. Žinoma, šią būseną gali paveikti daugybė veiksnių ir situacijų asmeniniame gyvenime ar profesiniame kontekste.
Nervinio Išsekimo Simptomai
Nervinio išsekimo simptomai gali turėti įvairių formų ir intensyvumą, paveikdami asmenį tiek psichologiškai, tiek fiziologiškai. Šie simptomai gali kauptis arba pasireikšti kartu, stiprindami emocinio išsekimo poveikį asmeniui ir jo gyvenimui.
Vienas iš labiausiai pastebimų nervinio išsekimo simptomų yra nuolatinis nuovargis. Emociškai perdegęs žmogus greitai sudirgsta, susierzina ir jam darosi sunku nurimti. Erzinti gali ir garsai, žmonės ar rutina. Dar vienas nervinio išsekimo simptomas yra sumažėjęs našumas ir negebėjimas susikaupti. Žmogus gali prarasti susidomėjimą darbu, tapti neorganizuotas, jausti „rūką“ galvoje, nesugebėti sutelkti dėmesio į užduotis ir nepajėgti išlaikyti aukšto darbo efektyvumo. Be dirglumo ir dėmesio sutrikimų gali būti jaučiami ir kiti emociniai požymiai, tokie kaip nervinė įtampa, nerimas, depresija ir netgi panikos priepuoliai. Nerviškai išsekusį žmogų gali apimti galvos skausmai, gali būti jaučiamas bendras kūno silpnumas, kamuoti virškinimo sutrikimai, pranykti seksualinis potraukis.
Nervinio Išsekimo Pasekmės
Ilgalaikis emocinis išsekimas gali turėti stiprias neigiamas pasekmes žmogui, veikiančias ne tik emociniu lygmeniu, bet ir fiziologiniame, psichologiniame bei socialiniame kontekste.
Fiziologinės nervinio išsekimo pasekmės gali apimti aukštą kraujospūdį, širdies ir kraujagyslių ligas, sumažintą imuninės sistemos efektyvumą, virškinimo sutrikimus ir miego problemų atsiradimą. Psichologinės pasekmės yra labai dažnos nuolatinio streso ir emocinio išsekimo palydovės. Asmuo gali pradėti jausti lėtinį nerimą, depresiją, nuovargį ir suprastėjusią psichinę sveikatą, sumažėjusį atsparumą stresui ir emociniams pokyčiams. Ilgalaikis emocinis išsekimas gali sukelti sunkumų susikoncentruoti. Žmogus gali patirti nuolatinius nuotaikų svyravimus ir savivertės sumažėjimą. Emocinis išsekimas gali lemti socialinę izoliaciją. Ilgalaikis emocinis išsekimas gali lemti profesinį nuovargį arba profesinį „perdegimą”. Darbuotojas ima jausti sunkumus susikaupti, nuolatinį stresą ir pavargsta nuo darbo.
Nervinio Išsekimo Gydymas
Emocinio išsekimo gydymas priklauso nuo jo priežasčių ir sunkumo. Jei emocinis išsekimas yra nedidelis, gali padėti poilsis, sveika mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas. Šie veiksniai gali padėti atkurti žmogaus energijos lygį, pagerinti nuotaiką ir stiprinti imuninę sistemą. Psichoterapija gali padėti žmogui suprasti kas sukelia jo šį išsekimą, išmokti naujų streso valdymo strategijų ir atkurti savo emocinę sveikatą. Psichoterapija gali būti individuali ar grupinė, priklausomai nuo žmogaus poreikių ir galimybių.
Pirmasis žingsnis nervinio išsekimo gydyme yra suteikti organizmui pakankamai laiko atsipalaiduoti ir atsistatyti. Mokymasis efektyviai valdyti stresą yra esminis žingsnis psichinės sveikatos link. Streso valdymo technikų gali būti įvairių, todėl kiekvienas gali rasti sau labiausiai tinkamą būdą stresui suvaldyti.
Intraveninė terapija yra novatoriškas vis dažniau naudojamas metodas nervinio išsekimo gydyme. Šios terapijos metu pacientui į veną skiriama specialiai paruošta skysčių infuzija, kuri paprastai apima vitamino C, B komplekso vitaminų, mineralų ir kitų natūralių medžiagų mišinį. Šios medžiagos padeda organizmui greičiau atsistatyti ir prisidėti prie emocinės pusiausvyros atkūrimo. Intraveninė terapija taip pat turi pranašumą medžiagas tiesiogiai tiekiant į kraują, t.y., praleidžiant virškinamąjį traktą, todėl jos veikia greičiau ir efektyviau. Taip pat dažnas pacientas skundžiasi stipriu, nuolatiniu, kelias dienas ar savaites trunkančiu galvos skausmu. Kai tabletės ar geriamieji milteliai nebepadeda arba jei skausmas yra intensyvus ir varginantis, gydytojai arba gydytojai psichiatrai gali paskirti arba rekomenduoti intraveninį medikamentinį gydymą. Tokiu atveju gydymas neapsiriboja tik vitaminų ar mažų dozių mineralų terapija. Medikamentinis gydymas lašinėmis infuzijomis skiriamas tiek laiko ir iki tol, kol pacientas pradeda jausti palengvėjimą.
Dažnai emociniam išsekimui gydyti gali prireikti ir profesionalų pagalbos. Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir streso valdymo terapija yra naudingos priemonės, kuriomis galima įveikti nervinį išsekimą. Kai kuriais atvejais nerviniam išsekimui gydyti gali būti rekomenduojami vaistai, tokie kaip antidepresantai ar raminamieji. Vaistai gali būti skiriami siekiant palengvinti emocinio išsekimo simptomus ir paspartinti gydymą.
Norint pilnai susitvarkyti su emociniu išsekimu ir padidinti emocinį atsparumą svarbu įvesti ilgalaikius pokyčius į savo gyvenimo būdą. Labai svarbu išlaikyti tinkamą darbo ir poilsio pusiausvyrą, stengtis laikytis mažiau įtemptos dienotvarkės ir tinkamo miego režimo.
Prieššventinis Stresas: Kaip Mėgautis Šventėmis Be Įtampos
Prieššventinis stresas tai dažna emocinė ir fizinė būsena, kuri pasireiškia artėjant šventėms, kuomet užklumpa gausybė darbų, socialinių įsipareigojimų ir viskam pritrūksta laiko. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), apie 60 % suaugusiųjų per šventinį laikotarpį patiria didesnį stresą. Suprasti prieššventinio streso požymius, bei žinoti, kaip jį įveikti, padeda ne tik išvengti sveikatos problemų, bet ir mėgautis šventėmis ramiau.
Prieššventinio Streso Simptomai ir Valdymas
Atrodo, kad viskas vyksta greitai ir sunku suspėti su visais darbais bei planuoti laiką sau. Susitikimai su artimaisiais, draugais ar kolegomis gali būti malonūs, tačiau jų būna tiek daug, kad kartais jaučiamės pavargę ir prislėgti. Dažnai taip pat norime, kad viskas būtų tobula - šventės, namai, dovanos, planai.
Reguliarus judėjimas padeda sumažinti streso hormonų lygį. Net keli gilūs įkvėpimai gali nuraminti nervų sistemą ir sumažinti streso pojūtį. Užduočių sąrašas ir prioritetų nustatymas padeda jaustis kontroliuojant situaciją ir sumažina įtampą. Bendravimas su artimaisiais ar draugais padeda lengviau išgyventi stresines situacijas. Jei jautiesi prislėgtas ar norisi su kuo nors pasikalbėti, visuomet gali kreiptis į „Jaunimo liniją“ - čia visada būsi išklausytas. Maži kasdieniai ritualai padeda pailsėti nuo kasdienės įtampos, streso ir pagerinti nuotaiką. Jeigu didelio streso simptomai pasireiškia nuolat arba stipriai trukdo kasdieniam gyvenimui, svarbu kreiptis į specialistą.
Prieššventinis stresas yra natūrali reakcija į šventinį laikotarpį, tačiau svarbu jį atpažinti ir valdyti. Laikantis šių principų, šventės gali būti ramios, malonios ir sveikos.
Stresas Darbe: Kaip Išlaikyti Pusiausvyrą
Dažnas mūsų stresą patiria būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jeigu nesugebame atsipalaiduoti, darbe krenta mūsų produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja tikimybė klaidoms bei prasideda rimtesnės organizmo problemos.
Kaip Sumažinti Stresą Darbe?
Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje. Dažnai biuruose įrengtos kondicionavimo sistemos, todėl retai kada patalpose būna gryno oro, taip pat darbo vietos apsaugotos nuo saulės spindulių, kad netrukdytų darbui kompiuteriu. Gerkite daug vandens. Darbo vietoje turėkite gertuvę, taip jums nereikės vaikščioti kiekvieną kartą išgėrus puodelį vandens. Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas. Nuolatinis blaškymasis gali kelti įtampą, o sugrįžti prie pradėtų darbų po socialinės medijos patikrinimo dažnai prireikia net 15 minučių. Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų (galbūt tai video žaidimai, stalo futbolas ar kt.), kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus (akims, kvėpavimui, bendram fiziniam aktyvumui).
Streso Valdymas: Veiksmingi Metodai
Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime. Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito. Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą). Taip pat padėti gali mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis.
Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys: plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika. Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius atsipalaiduoti. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai (garso įrašai). Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu.
Stresą mažinti padeda pozityvūs jausmai. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją. Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.
Nepamirškite ir tokių paprastų priemonių kaip juokas. Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje. Susidūrus su stresu (būnant darbe ar namuose), turėkite kelių minučių užsiėmimą, kuris padėtų nusiraminti. Galbūt tai spalvinimas, trumpas pasivaikščiojimas, muzikos klausymasis ar kita jūsų mėgstama veikla.
Mityba ir Stresas
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Vitaminai Nervų Sistemai
Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms.
Vitaminai gali tik padėti nervinei sistemai, o ne visiškai apsaugoti nuo streso, todėl nėra „vitaminų nuo streso”, tuo labiau „vaistų nuo streso”. Yra tam tikri vitaminai nervų sistemai, kurie pagerina jos funkcijas ir gali prisidėti prie jūsų atsparumo stresui. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai. Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
Streso Poveikis Širdžiai
Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerindamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.
Širdies Permušimai
Širdies permušimas dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu. Jei streso metu jūsų širdis pradeda permušti ir priverčia jus jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl, patiriant ilgalaikį stresą reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kraujo Spaudimas
Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.
Mažakraujystė
Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus). Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį. Taip pat suprastėja vandenilio chlorido rūgšties gamyba, kuri yra atsakinga už geležies pasisavinimą kūne.