Šiaulių centre, kaip ir visoje Lietuvoje, psichologinė pagalba tampa vis svarbesnė. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į psichologus, kurie dirba šioje srityje, įskaitant Nijolę Liubinskienę. Straipsnyje apžvelgiama Nijolės Liubinskienės veikla, atsiliepimai apie ją ir platesnis kontekstas psichologinės pagalbos Šiauliuose.
Psichologinės pagalbos poreikis ir realijos
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie psichologinės pagalbos svarbą, tačiau susiduriama su įvairiais iššūkiais. Šiaulių Centro poliklinikos psichologė Eglė Linkevičienė patyrė fizinį smurtą darbe, atkreipdama dėmesį į medicinos darbuotojų saugumo problemas. Medikės jaučiasi nesaugios, o smurto atvejai nėra reglamentuoti įstatymais.
Smurto atvejai ir teisinė apsauga
Eglės Linkevičienės užpuolimas iškėlė klausimus apie darbuotojų apsaugą, konfliktų sprendimą ir pagalbą smurtą patyrusiems žmonėms. Paaiškėjo, kad nėra sistemos, kuri padėtų krizinėse situacijose. Psichologinė pagalba, advokato paslaugos ir kitos priemonės nėra kompensuojamos.
Psichologinis smurtas ir jo pasekmės
Psichikos sveikatos centro medikės prabilo apie kasdien patiriamą žodinį ir psichologinį smurtą. Psichiatrė Violeta Fitkevičienė teigė, kad reikia diskusijų dėl darbo dienos sutrumpinimo ir poilsio kabinetų. Nijolė Liubinskienė atkreipė dėmesį, kad net negali skirti specialaus laiko smurtą patyrusiam kolegai, nes laukia pacientai.
Klientų ir pacientų elgesys
Psichiatrė Jelena Kuznecova pasakojo, kad klientai, besikreipiantys dėl vairuotojo pažymėjimo atgavimo ar leidimo laikyti šaunamąjį ginklą, dažnai elgiasi agresyviai. Registratūros darbuotoja Danutė teigė, kad klientai išplūsta į šuns dienas, teigdami, kad tai jų teisės.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Įstaigų atsakas į saugumo problemas
Šiaulių Centro poliklinikos vyriausiasis gydytojas Mindaugas Maželis pripažino, kad darbuotojų saugumo problema egzistuoja. Įstaigoje įrengti iškvietimo mygtukai ir vaizdo kameros, tačiau po incidento nutarta įvesti iškvietimo mygtukus visuose skyriuose ir pakabinti drausminančius užrašus.
Bendros sistemos trūkumas
Psichiatrijos ligoninės direktorius Eugenijus Mikaliūnas apgailestavo, kad nėra bendros sistemos, kaip elgtis tokiais atvejais. Ligoninėje įrengti pagalbos iškvietimo mygtukai ir vaizdo kameros, darbuotojai apmokomi, kaip elgtis su agresyviais pacientais.
Teisinė perspektyva
Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vadovas Zenonas Griguola teigė, kad smurto atvejis darbo vietoje prilyginamas nelaimingam atsitikimui. Nukentėjusysis gali išsiieškoti žalą tik civiline tvarka.
Profesinių sąjungų pozicija
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkė Jolanta Cinaitienė teigė, kad smurto darbe problema aštrėja, tačiau nėra jokių aiškių teisinių priemonių. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė siūlė organizuoti mokymus ir suteikti profesinę reabilitaciją.
Nijolė Liubinskienė: profesinė veikla ir atsiliepimai
Nijolė Liubinskienė dirba psichologe Šiaulių Centro poliklinikoje. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad stresinių situacijų gyvenime nėra daugiau nei anksčiau, tiesiog daugumą jų susikuriame patys. Psichologė pataria atrasti vidinę motyvaciją kovoti su stresu ir rasti laiko sau bei artimiesiems.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Streso įveikimo būdai
Nijolė Liubinskienė rekomenduoja sodininkystę kaip streso mažinimo metodą. Rankų sukišimas į žemę ramina, atitraukia nuo problemų ir nukreipia mintis. Be to, sodinimas suteikia malonaus laukimo ir džiaugsmo.
Darželis ant palangės
Psichologė pritaria idėjai įrengti darželį ant palangės biure. Ši praktika galėtų prigyti, ypač moterims. Sodinimas yra paprastas ir pigus būdas įveikti stresą.
Teigiamos emocijos ir bendravimas
Nijolė Liubinskienė pataria nesigėdyti pasidalyti savo teigiamomis emocijomis su aplinkiniais. Šypsokimės tiems, kurie neišmoko to vaikystėje. Pozityvus mąstymas itin svarbus, nes neigiamos emocijos gramzdina į liūną.
Atsiliepimai apie psichologus Šiauliuose
Internete galima rasti atsiliepimų apie įvairius psichologus Šiauliuose. Vieni rekomenduoja Reginą Udrienę, kiti - gydytoją V. Stulpiną. Taip pat minimas vaikų psichosomatinis skyrius Vaikų klinikose.
Psichologinės pagalbos paieška
Ieškant psichologinės pagalbos Šiauliuose, svarbu atkreipti dėmesį į specialistų kvalifikaciją ir atsiliepimus. Lietuvos psichoterapijos asociacijos (LPtA) psichoterapeutų sąvadas gali padėti rasti tinkamą specialistą.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
Psichologas ar psichiatras?
Dažnai painiojamos sąvokos „psichologas” ir „psichiatras”. Psichiatrija - labiau medikamentinis gydymas, kai yra rimtesnių problemų. Dauguma į psichologą besikreipiančių žmonių neturi jokių psichikos sutrikimų. Psichologas padės, jei turite sunkumų, išgyvenate intensyvias emocijas, savarankiškai negebate savo paties gyvenimo nukreipti pusiausvyros bei harmonijos linkme ir pan. Į šį specialistą gali kreiptis ir neturintis didelių rūpesčių žmogus. Neretai žmogus į psichologą kreipiasi siekdamas geriau pažinti bei suprasti save, norėdamas pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Kaip pasirinkti psichologą?
Kiekvienas žmogus - individualybė. Vieni patys geba išspręsti susidariusias problemas, kitiems dėl kylančių abejonių prieš priimant svarbius sprendimus norisi pasitarti su kitais. Nereikia manyti, kad ieškantis pagalbos žmogus yra silpnas. Psichologė mano, kad pagalbos kreipiasi toli gražu ne visi, kuriems jos reikia - neretai žmogus „dega” savyje, alindamas ne tik savo, bet ir artimųjų sveikatą.
Psichologo vaidmuo
Esate naivus, jeigu manote, kad apsilankius pas psichologą šis atsakys už jūsų gyvenimo sėkmę ar puls spręsti jus staiga užgriuvusių problemų. Anot psichologės, patarimai nekainuoja, tačiau argi žmogus linkęs klausyti svetimų patarimų? Be to, psichologė įsitikinusi, jog net ir galybė geriausių patarimų neduotų naudos. Psichologas - visų pirma pašnekovas, kuris yra toliau nuo jūsų gyvenimiškos situacijos, todėl gali ją matyti kitaip. Žmogus pats turi nuspręsti, kaip ir kuria linkme jis norėtų pakeisti savo gyvenimą.
Svarbiausia - savęs pažinimas
Konsultacijų metu besąlygiškai priimu konsultuojamąjį tokį, kos jis yra. Tai padeda pastarajam susitaikyti su savimi bei suvokti savąją vertę, o save vertinantis žmogus tampa atsakingas už likimą ir nustoja ieškoti kaltų dėl nesėkmių. Mano užduotis - ne duoti žmogui patarimą, o skatinant geriau suvokti savo jausmus, padėti jam pačiam atrasti sprendimus, išsikelti tikslą, pamatyti savo galimybių ribas, pažeidžiamas vietas, svarbiausia - savo stipriąsias puses, kurios padeda keisti gyvenimą norima linkme.
Artimųjų vaidmuo
Kiekvienas pats sprendžia, kaip pasielgs krizės, skaudžios netekties metu ar nerandant gyvenimo tikslo. Anot psichologės, ne visada psichologiškai palūžusiems gyvenimo džiaugsmą gali sugrąžinti jų artimieji. Dalis žmonių, net turėdami šeimą, jaučiasi vieniši, o tie, kurių šeimoje tvyro darnūs, šilti tarpusavio santykiai, neretai, norėdami apsaugoti savo artimuosius nuo neigiamų emocijų ar rūpesčių, vengia su jais kalbėtis apie sunkumus.
Kreipimasis į specialistus
Kai pritrūkstame pinigų, ne visi jų bėgame skolintis pas draugus ar prašome pagalbos savo artimųjų. Neretai žmonės pinigų skolinasi iš banko ir toks jų sprendimas nieko nestebina. Kiekvienas žmogus pats nusprendžia, kaip jam elgtis užklupus problemoms - jeigu jis pajėgia susitvarkyti pats, viskas gerai. Svarbu neužsisklęsti savyje - nebausti savęs pačia sunkiausia bausme atimant iš savęs galimybę bendrauti su mus supančiu pasauliu.
Stresas ir jo įveikimas
Streso teoriją sukūręs Hansas Selye tvirtino, kad gyvenimas be streso tolygus mirčiai. Trumpalaikis stresas žmogui yra naudingas, nes priverčia mobilizuoti jėgas, kad būtų išspręsta problema. Atsidūrus krizinėje situacijoje svarbiausia suprasti, kad viskas priklauso tik nuo paties žmogaus. Žinoma, moralinių jėgų atsiriboti nuo neigiamų emocijų, matyti šviesiąsias gyvenimo puses ir džiaugtis Dievo duota diena visi turime skirtingai. Vieniems prarajos įvaizdis sukelia mintis apie bedugnę, kitiems - apie tiltą.
Ekonominė situacija ir psichologinė būklė
Nuolat girdimos pesimistinės ekonominės prognozės labiau veikia jautresnius žmones, todėl jie linkę dažniau praverti psichologų kabineto duris - reikia surasti už ko laikytis, į ką atsiremti. Dabar pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės ieško pagalbos - nedarbas ir paskolos. Tačiau tie, kurie turi vidinių dvasinių išteklių, sėkmingai tvarkosi patys.
Emocijos ir bendravimas
Išėjus pasivaikščioti bulvaru sunku sutikti geromis emocijomis skubantį pasidalyti žmogų. Atrodo, kad visi pikti, nelaimingi, susiraukę, nemylintys juos supančio pasaulio. Žmogus sukurtas taip, kad niekas jo visiškai nepasotins. Įspūdis, lyg visi būtų užprogramuoti skųstis kiekviena gyvenimo minute ir lengva ranka aplink žarstantys savo blogas emocijas. Visi nežinia kur skubantys, gal todėl net nestabtelėję praeinantys pro verkiantį žmogų, bėgte dar spėdami su nepasitenkinimu žvilgtelėti į smagiai besijuokiantį.
Požiūris į gyvenimą
Daugelis žmonių į gyvenimą žiūri per daug rimtai, nors visi žino, kad pokštai, sąmojai ir komiškos replikos leidžia lengviau išspręsti rimtas problemas ir paprasčiau įveikti sudėtingas situacijas. Juokas padeda pakelti ir lengviau įveikti gyvenimo atseikėtus sunkumus. Jei mus kas nors sąmoningai ar nesąmoningai erzina, visada geriau nusijuokti, nei imti bartis. Pozityvus mąstymas itin svarbus - jei žmogus bus nusiminęs, liūdnas, nevertins gyvenimo, neigiamos emocijos jį tik dar labiau gramzdins į jo paties susikurtą liūną.
tags: #psichologe #nijole #liubinskiene