Etikos tolerantiškas elgesys: apibrėžimas ir reikšmė

Tolerancija - tai sąvoka, kuri šiuolaikiniame pasaulyje įgauna vis didesnę reikšmę. Ji apima įvairius aspektus - nuo kasdienio bendravimo iki politinių sprendimų. Šiame straipsnyje išnagrinėsime tolerancijos apibrėžimą, jos reikšmę etikos kontekste, ribas ir iššūkius, taip pat apžvelgsime, kaip tolerancija suprantama teisės aktuose ir istoriniame kontekste.

Tolerancijos apibrėžimas ir esmė

Tolerancija (lot. tolerantia) - tai pakantumas priešingai nuomonei, požiūriui, elgesiui. Tai individualus arba kolektyvinis elgesys socialinėje, kultūrinėje ir religinėje aplinkoje. Lotyniškas terminas tolerancija ir lietuviškasis pakanta yra tos pačios semantinės kilmės ir kilo iš kantrybės sąvokos. Pakantus žmogus neskuba pasmerkti, atsiriboti ar reikšti priešiškumą kitų pažiūroms ir įsitikinimams. Tai nereiškia, kad jis atsisako savųjų, bet sulaiko nuo išankstinio priešiškumo ir neargumentuoto atmetimo.

Šiuolaikinėje literatūroje tolerancija nagrinėjama įvairiais požiūriais: kultūrologiniu, religijotiniu, sociologiniu, etiniu ir kitais. Ji susijusi su laisvu apsisprendimu nenaudoti prievartos ir jėgos skirtingų ar priešingų įsitikinimų, požiūrių, skonių ar poelgių atžvilgiu. Būtina tolerancijos sąlyga - nuoširdus įsitikinimas, kad tam tikras požiūris yra blogas. Tolerancija išreiškia nelygų žmonių santykį: toleruojantysis pasmerkia, o po to taikstosi ar pakenčia pasmerktąjį reiškinį. Kita sąlyga - subjekto galimybė laisvai apsispręsti.

Pagarba ir pakanta: artimos sąvokos

Pagarba ir pakanta yra artimai susijusios sąvokos, papildančios viena kitą ir sudarančios tolerancijos turinį. Pakantumas taip pat yra kantrybė, tačiau platesnio turinio. Dažnai tenka susidurti su skirtingų pažiūrų, įsitikinimų ar charakterio savybių žmonėmis. Pakantus žmogus neskuba tokių asmenų pasmerkti, nuo jų atsiriboti, reikšti priešiškumą ar nepalankumą. Žinoma, tai nereiškia, kad jis su jais susitaiko ir išsižada savų.

Pakantus žmogus tvirtai laikosi savo principų ir pasilieka teisę kritikuoti jam svetimas pažiūras bei įsitikinimus. Pakanta sulaiko žmogų nuo išankstinio priešiškumo, neargumentuoto kitų pažiūrų ar įsitikinimų atmetimo vien dėl to, kad jos nesutampa su savosiomis. Pakanta suartina, verčia ieškoti dialogo, gilintis į kito pasaulį, suprasti svetimus argumentus.

Taip pat skaitykite: Etikos pažeidimai: reagavimas

Tolerancija ir etika

Tolerancija tampa dorovine asmenybės savybe, padedančia įvaldyti emocines reakcijas ir lengvinančia bendravimą konfliktinėse situacijose. Tolerancijos principas nėra absoliutus, arba, kitaip tariant, jis nėra vertybė pati savaime. Nenustatant jokių ribų pakantumo reiškimuisi, privalu būtų toleruoti netolerantiškus, fanatiškus arba antihumaniškų tikslų siekiančius žmones. Todėl tolerancija, kaip absoliuti vertybė, tuojau save griauna, būdama priversta nustatyti ribas savo apimamų objektų sričiai, t. y. tuo būdu tapdama jau neabsoliuti.

Humanistinių vertybių pripažinimas ir aktyvus vadovavimasis jomis sukelia aktyvų pasipriešinimą blogiui, žmogaus orumo žeminimui, antihumanistinėms nuostatoms. Tolerantiškas asmuo savo nepritarimą gali išreikšti argumentais diskusijose, įtikinimu savo pozicijos teisingumu, nepažeisdamas draugiškų santykių ir pagarbos bendraujančiajam. Tiek tolerancijos, tiek etiketo pagrindas - kito žmogaus orumo, vertingumo pripažinimas ir gerbimas. Kaip etiketo, taip ir tolerantiško elgesio išmokstama.

Pagrindinė tolerancijos funkcija kultūroje - ne pripažinti, apsaugoti ir įtvirtinti tam tikru būdu žmogaus reikšmingumą, o sudaryti palankias sąlygas, galimybę nuomonių, požiūrių įsitikinimų įvairovei reikštis, savarankiškiems tiesos ieškojimams ir individualybės atsiskleidimui. Tolerancijos principą parėmusi asmenybė padaro jį savo dorovinės kultūros dalimi ir, juo remdamasi, sėkmingiau sprendžia konfliktines situacijas, geriau išreiškia save ir leidžia pasireikšti kitam žmogui.

Tolerancijos ribos ir iššūkiai

Žmogaus sugebėjimas neapkęsti išsiugdė per šimtmečius, jis padėjo kovoje su blogiu, su bet kokios rūšies niekšybe. Neapykanta - toks pat žmogiškas jausmas kaip meilė ir užuojauta. Jis neatskiriamas nuo orumo, pasididžiavimo ir garbės jausmo.

Per didelė pakanta gali būti pavojinga. Pirmoji per didelės pakantos priežastis - metafizinis žmogaus priklausomybės nuo aplinkybių suabsoliutizmas. Antroji - reliatyvizmas, pasireiškiančiame ne tik įsisamoninta filosofine pozicija, bet ir kasdienės sąmonės lygiu. Daugelis savo pakantą pateisina visiems žinoma tiesa: nėra žmonių be trūkumų. Bet trūkumai nelygu trūkumams.

Taip pat skaitykite: Terapinių santykių etikos gairės

Ketvirtąja per didelės pakantos priežastimi laikytina ta aplinkybė, kad kova prieš blogį vyksta lėtai, pažanga sunkiai pastebima. Penktoji per didelės pakantos priežastis yra ta, kad žmonės kartais neįsisamonina savo interesų, gerai nežino ko jie nori, neturi apibrėžtos vertybių sistemos, nesuvokia jų socialinio reikšmingumo. Pakantos ribos praeina ten, kur mes susiduriame su antisocialistinėmis elgesio formomis, su antisocialistine gyvenimo pozicija.

Tolerancijos ribos - tai kitų žmonių teisių ribos. Tolerancija - tai ne susitaikymas su svetimomis nuomonėmis, ne atsisakymas kovoti su neteisybe, prievarta, smurtu, pavergimu ir pan. Tai protingų žmonių bendravimo, o kartu ir jų konfliktų sprendimo būdas. Tolerancija liudija apie žmonių jėgą, valingumą, susitvardymą, pasitikėjimą savimi, akiračio platumą, sugebėjimą pažvelgti į save iš šalies.

Tolerancija ir teisė

Sunku yra teisės aktuose aptikti nuorodų į toleranciją. Net jei ši sąvoka ir minima, tai jos turinys paprastai nėra atskleidžiamas. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl tolerancijos sąvokai skiriamas toks mažas dėmesys teisės aktuose, yra ta, kad ji yra ypač abstrakti, labiausiai susijusi ne su teisės, o su filosofijos, politikos, moralės sritimis.

Atidžiai paieškojus, Lietuvos įstatymuose galima atrasti keletą sąvokos “tolerancija” vartojimo atvejų. Pavyzdžiui, 2003 m. priimtas ir šiuo metu vis dar galiojantis Jaunimo politikos pagrindų įstatymas nustato, kad jaunimo politika yra kryptinga veikla, kuria, be kita ko, siekiama visuomenės ir atskirų jos grupių supratimo bei tolerancijos jauniems žmonėms.

Galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas.

Taip pat skaitykite: Prevencija ir reagavimas į etikos pažeidimus

Lietuvoje nuo 2003 m. galiojantis Lygių galimybių įstatymas (taikomas ne visose, o tik konkrečiai apibrėžtose srityse) nustato bendrą diskriminacijos draudimą. Tiesioginė diskriminacija įstatyme apibrėžta kaip elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui.

Tolerancija istoriniame kontekste

Etimologiškai tolerantia kildinama iš lotyniško žodžio tolero, tam tikruose kontekstuose reiškiančio „iškentėti“, „ištverti“, „atlaikyti“. Paprastai ji apibrėžiama kaip pakentimas ko nors, kas subjektyvia vieno ar kelių individų nuomone laikoma neteisinga, nemalonu, nedora ir pan. Tolerancija kaip politinis konceptas sutinkama kanonų teisėje bei scholastų veikaluose nuo XII a. ir reiškia save suvaržančią politinę galią atžvilgiu tų piliečių, kurie elgiasi nemoraliai, eretiškai ar stabmeldiškai.

Pagrindinė viduramžiškos tolerancijos idėja yra ta, kad reikia pakęsti blogį, kuris negali būti panaikintas, nesukeliant dar didesnio blogio. Tiesa, aistringiausios diskusijos ir svarstymai apie toleranciją iškilo būtent XVI-XVII a. religinių karų metu. Svarbiausi tolerancijos aspektai tuomet buvo religijos laisvė ir pilietinė taika.

Alternatyva tokiai pozicijai buvo religinės tolerancijos idėja. Taigi buvo svarbus aiškus Bažnyčios bei valstybės atskyrimas. Piliečio teisės yra ne religijos ar Bažnyčios sritis. Kita vertus, valstybė taip pat nekompetentinga religijos srityje, bet gali kontroliuoti apeigas, idant jos nesikirstų su viešąja tvarka ir niekam nedarytų žalos.

tags: #etikos #tolerantiskas #elgesys