Depresija Darbe: Priežastys, Pasekmės Ir Kaip Ją Įveikti

Depresija yra rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Ši būklė gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimui, įskaitant jo darbingumą ir santykius su kolegomis. Straipsnyje aptarsime depresijos priežastis, susijusias su darbu, jos simptomus, poveikį darbingumui bei būdus, kaip įveikti šią problemą ir sėkmingai integruotis į darbo aplinką.

Kas Yra Depresija?

Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais.

Dažni Depresijos Simptomai:

• Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
• Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
• Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
• Pesimizmas dėl ateities.
• Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
• Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.

Svarbu paminėti, kad depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.

Depresijos Priežastys

Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.

• Genetika: jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
• Biologiniai pakitimai: manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
• Aplinkos faktoriai: tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
• Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: alkoholis, narkotikai ir kt. - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
• Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
• Kai kurie vartojami vaistai: pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.

Depresija Ir Darbas: Priežastiniai Ryšiai

Darbo aplinka gali reikšmingai prisidėti prie depresijos atsiradimo arba paūmėjimo. Europos sąjungos valstybėse reikšmingiausi veiksniai, sukeliantys depresiją, yra:

Taip pat skaitykite: Priežastys, kodėl katė nemiega su jumis

• Įtampa darbe: jai priskiriami 16% depresijos atvejų.
• Neužtikrintumas dėl savo darbo vietos: 9% depresijos atvejų.
• Patyčios: 9% depresijos atvejų.
• Nepakankamas pastangų įvertinimas: 6% depresijos atvejų.

Šie veiksniai parodo, jog psichikos sveikatos nuosmukis yra daugiau nei tik individuali žmogaus problema. Dėl įvairių priežasčių darbe patiriamas stresas yra itin paplitusi problema. Stresas kyla darbdavio reikalavimams viršijant darbuotojo pajėgumus, patiriant nesaugumą dėl laikinų ar neterminuotų darbo sutarčių, didėjančių darbo krūvių, mobingo, blogo veiklos valdymo ir dėl daugybės kitų, nuo paties darbuotojo nepriklausančių, veiksnių.

Ypatingą riziką patiria darbuotojai tiesiogiai dirbantys su klientais tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje: jiems išauga emocinio darbo krūvis, taip pat rizika patirti priekabiavimą, smurtą ar agresiją. Darbe patiriamas stresas persikelia į asmeninį darbuotojų gyvenimą, paveikia jų sveikatą, šeimos santykius.

Kiti Veiksniai, Sukeliantys Įtampą Darbe:

• Per didelis darbų kiekis, pasireiškiantis per neadekvačius laiko terminus ar lūkesčius.
• Neprognozuojamos papildomos darbo valandos.
• Nepastovūs darbo pamainų laikai.
• Daugybė užduočių, reikalaujančių dėmesio vienu metu (šokinėjimas nuo vieno prie kito).
• Netinkami darbo įrankiai.
• Negalėjimas kontroliuoti situacijos suteikia beviltiškumo jausmą.
• Nuolatiniai nesutarimai, kaip turi būti atliktas darbas.
• Toksiška aplinka, žeidžiantys komentarai, netinkamai suteikiamas grįžtamasis ryšys, asmeniniai konfliktai ar nesusikalbėjimas.
• Neteisingas arba nenuoseklus organizacijos politikų taikymas, darbo ar resursų paskirstymas, favoritizmas, netinkama komunikacija apie pokyčius tiesiogiai susijusius su darbuotojo pozicija, nesupažindinimas su esančiomis procedūromis.

Kaip Atpažinti Depresiją Darbe?

Svarbu atpažinti depresijos požymius, kad būtų galima laiku kreiptis pagalbos. Štai keletas ženklų, kurie gali rodyti, kad žmogus patiria depresiją darbe:

• Nuolatinis galvojimas apie darbą net ir po darbo valandų.
• Ypač dažnas skundimasis darbu.
• Galvojant apie darbą sukasi vien negatyvios mintys.
• Patiriamos sveikatos problemos (skrandžio, galvos skausmai, nusilpęs imunitetas).
• Rytais nesinori keltis iš lovos.
• Tapimas dirgliu, nervingu.
• Išsirūpinama nedarbingumo pažyma, kad tik liktumėte namuose.
• Naujoje darbo vietoje aplinkybės verčia darbuotoją prisitaikyti. Naujos taisyklės, kitoks darbo pobūdis - tai kas dar nepažįstama ir nauja žmogui kelia įtampą. Tokiems darbuotojams būdinga socialinė izoliacija, atsitraukimas. Atliekant bet kokią veiklą, pastebimas nesugebėjimas sukoncentruoti dėmesio, taip pat pokalbio metu ar tam tikroje temoje. Reiškiami jausmai neadekvatūs esamai situacijai, darbuotojas yra atitrūkęs nuo realybės. Galimi smurto, žodinės agresijos protrūkiai, net jei žmogus iki tol nebuvo agresyvaus elgesio. Pradedamos naudoti ar dažniau naudojamos narkotinės medžiagos ir alkoholis.

Vadovo Įtaka Darbuotojo Psichikos Sveikatai

Tyrimai rodo, kad vadovas turi tiek pat įtakos darbuotojo psichikos sveikatai, kiek jo antra pusė (69 proc.), ir dar daugiau nei gydytojas (51 proc.) ar psichoterapeutas (41 proc.). Todėl labai svarbu, kad vadovai suprastų savo vaidmenį kuriant sveiką darbo aplinką ir gebėtų atpažinti bei reaguoti į darbuotojų psichikos sveikatos problemas.

Vadovai turėtų:

Taip pat skaitykite: Skirgailos vaidmuo Krėvės kūrinyje

• Užtikrinti adekvatų darbo krūvį.
• Leisti darbuotojams bent iš dalies kontroliuoti užduočių atlikimą.
• Kurti gerą mikroklimatą kolektyve.
• Laiku ir tinkamai įvertinti darbuotojų pastangas.
• Palaikyti aiškią komunikaciją.

Kaip Grįžti Į Darbą Po Depresijos?

Grįžimas į darbą po depresijos gali atrodyti kaip neįveikiamas iššūkis, tačiau su tinkamu pasirengimu ir strategijomis tai yra įmanoma.

Pasirengimas Grįžimui Į Darbą

Prieš grįžtant į darbą, svarbu atidžiai įvertinti savo būklę ir pasirengimą. Tai apima šiuos žingsnius:

• Įvertinkite savo savijautą: Ar jaučiatės pakankamai stiprūs susidoroti su darbo krūviu ir stresu? Ar galite susikaupti ir efektyviai atlikti užduotis? Jei abejojate, pasitarkite su savo gydytoju arba psichoterapeutu.
• Aptarkite grįžimo planą su gydytoju: Sudarykite konkretų grįžimo planą, atsižvelgdami į savo poreikius ir galimybes. Gydytojas gali patarti dėl darbo krūvio, darbo valandų ir kitų svarbių aspektų.
• Informuokite darbdavį: Pasikalbėkite su savo darbdaviu arba personalo skyriaus atstovu apie savo situaciją. Paaiškinkite, kad grįžtate po ligos ir jums gali prireikti tam tikrų pritaikymų ar palaikymo. Svarbu, kad darbdavys suprastų jūsų poreikius ir būtų pasiruošęs padėti.

Patarimai Sėkmingam Grįžimui Į Darbą

Grįžimas į darbą po depresijos reikalauja kantrybės, supratimo ir tinkamų strategijų. Štai keletas patarimų, kurie gali padėti jums sėkmingai integruotis į darbo aplinką:

• Pradėkite palaipsniui: Nesistenkite iš karto grįžti į pilną darbo krūvį. Pradėkite nuo trumpesnių darbo valandų ir mažesnio užduočių skaičiaus. Palaipsniui didinkite darbo krūvį, atsižvelgdami į savo savijautą.
• Nusistatykite prioritetus: Susikoncentruokite į svarbiausias užduotis ir atidėkite mažiau svarbius darbus. Tai padės jums išvengti streso ir jaustis labiau kontroliuojamiems.
• Planuokite savo laiką: Sudarykite dienos planą ir laikykitės jo. Tai padės jums organizuoti savo darbus ir išvengti chaoso. Naudokite kalendorių, užrašų knygelę arba programėles, kad planuotumėte savo laiką.
• Darykite pertraukas: Reguliarios pertraukos yra būtinos norint išvengti pervargimo ir streso. Atsitraukite nuo darbo kas valandą ar dvi, atsistokite, pajudėkite, išgerkite puodelį arbatos arba tiesiog atsipalaiduokite.
• Rūpinkitės savimi: Skirkite laiko veikloms, kurios jums teikia malonumą ir padeda atsipalaiduoti. Tai gali būti sportas, meditacija, skaitymas, muzika, pasivaikščiojimai gamtoje arba bet kas, kas jums patinka.
• Bendraukite su kolegomis: Palaikykite ryšius su kolegomis, dalyvaukite bendruose renginiuose ir pietaukite kartu. Socialinis palaikymas yra labai svarbus norint jaustis gerai darbo aplinkoje.
• Venkite streso: Stenkitės išvengti situacijų, kurios jums kelia stresą. Jei jaučiate, kad patiriate stresą, sustokite, giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, arba atlikite kitus atsipalaidavimo pratimus.
• Kreipkitės pagalbos: Nebijokite kreiptis pagalbos, jei jaučiatės blogai arba negalite susidoroti su darbo krūviu. Pasitarkite su savo gydytoju, psichoterapeutu, kolegomis arba draugais. Svarbu, kad žinotumėte, jog nesate vieni.

Kaip Elgtis Darbe, Jei Jaučiatės Blogai

Net ir kruopščiai planuojant, gali pasitaikyti dienų, kai darbe jaučiatės blogai. Tokiais atvejais svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis:

• Atsiprašykite ir pailsėkite: Jei jaučiatės blogai, atsiprašykite ir eikite į ramią vietą, kur galite pailsėti. Atsigulkite, užsimerkite ir atsipalaiduokite.
• Atlikite atsipalaidavimo pratimus: Gilus kvėpavimas, meditacija arba joga gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
• Pasikalbėkite su kolega arba draugu: Pasidalinkite savo jausmais su žmogumi, kuriuo pasitikite. Kartais tiesiog išsikalbėjus gali palengvėti.
• Paprašykite pagalbos: Nebijokite paprašyti pagalbos iš kolegų arba vadovo. Paaiškinkite, kad jaučiatės blogai ir jums reikia pagalbos.
• Jei reikia, pasiimkite laisvą dieną: Jei jaučiatės labai blogai, pasiimkite laisvą dieną ir skirkite ją poilsiui ir atsipalaidavimui. Svarbu pasirūpinti savo sveikata ir leisti sau pailsėti.

Perdegimo Sindromas Ir Jo Prevencija

Perdegimo sindromas - tai psichologinė išsekimo būsena, kuri yra ilgalaikio streso pasekmė. Perdegimas neatsiranda iš karto. Pirmasis etapas - emocinis išsekimas, antrasis - atsirandantis ciniškas požiūris, trečiasis - mažėjantis efektyvumas ir produktyvumas.

Taip pat skaitykite: Nuostatų pokyčių priežastys

Kaip Užsiimti Prevencija?

• Plėsti savo žinias, kad suprastumėte, kas iš tikrųjų yra tas perdegimas ir galėtumėte atpažinti pavojaus signalus.
• Rūpintis savo darbo ir poilsio balanso režimu. Balansas kiekviename yra skirtingas.
• Stebėti, kad mūsų gyvenimas nebūtų vien tik apie darbą, nes jeigu gyvenime pradedame savo dėmesį skirti tik jam, tikėtina, kad perdegimo rizika bus gerokai didesnė.
• Rūpintis savo fizine bei emocine sveikata. Nepamiršti šventojo trejeto - miego, maisto ir sporto.
• Palaikyti ir socialinius kontaktus bei atkreipti dėmesį, jei mūsų aplinka pradeda dažniau sakyti, kad galbūt per daug dirbame, per mažai dėmesio ir laiko skiriame kitoms veikloms.

Poatostoginis Liūdesys Ir Kaip Su Juo Susidoroti

Atostogos - geras dalykas, tačiau anksčiau ar vėliau jos baigiasi, o į darbą ne visi įsiliejame lengvai. Egzistuoja netgi specifinis terminas - „grįžimo po atostogų“ sindromas. Pokyčiai visada kelia didesnį ar mažesnį stresą. Paprastai būna liūdna, melancholiška nuotaika, apetito sumažėjimas, miego sutrikimas, kartais lengva apatija, nevilties ir nekompetencijos jausmai, nerimastingumas. Simptomai tęsiasi kelias dienas.

Kaip Susidoroti Su Poatostoginiu Liūdesiu?

• Paskutinė atostogų diena: Nepaverskite jos darbų maratonu. Leiskite sau atsipalaiduoti ir daryti tai, ką norite.
• Grįžkite anksčiau: Jeigu keliavote, grįžkite keliomis dienomis anksčiau, geriausia, kad turėtume dar bent dieną ar dvi namuose.
• Laikykitės režimo: Svarbu paskutiniąją atostogų dieną pasistengti nueiti miegoti jums įprastu darbo dienoms laiku, jei atostogaudami šį ritmą pakeitėte.
• Pirmoji diena darbe: Nepulkite stačia galva į darbus, neplanuokite itin svarbių susitikimų ar darbų pačiai pirmajai dienai. Duokite sau laiko.
• Prisiminkite gerus dalykus: Prisiminkite geriausias, linksmiausias atostogų akimirkas, laikykite jas atmintyje, pasijuokite iš jų vėl ir vėl. Stenkitės įžvelgti ką nors gero ir pozityvaus ir savo kasdieniniame gyvenime.

Karjeros Pokyčiai Ir Naujų Galimybių Ieškojimas

Jeigu jaučiate, kad darbas jums nebeteikia džiaugsmo arba kenkia jūsų sveikatai, gali būti metas pagalvoti apie karjeros pokyčius.

Kada Reikėtų Pagalvoti Apie Karjeros Pokyčius?

• Jei jaučiate, kad per ilgai užsisėdėjote vietoje, kuri turėjo būti tarpinė.
• Suprastėjo sveikata.
• Nuolatos jaučiatės išsekęs.
• Mintys apie darbą sukelia liūdesį ir apatiją.
• Netobulėjate kaip specialistas.
• Nemanote, kad jūsų darbas - prasmingas.
• Niekada nepadarote daugiau nei būtina.

Svarbiausia - neužsisėdėti jau pabodusioje, įkyrėjusioje vietoje. Kai taip nutinka, būtina rasti savy jėgų ir nusiteikti permainoms - suskubti ieškoti širdžiai mielo ir prasmingo darbo.

Bedarbystės Laikotarpis Kaip Galimybė

Greitai susirasti naują darbą pavyksta ne visiems. Nemaža dalis žmonių, ilgą laiką neradusių darbo, puola į depresiją. Tačiau, yra ir tokių, kurie atranda būdų kaip išnaudoti bedarbystės laikotarpį naudingai.

Kaip Išnaudoti Bedarbystės Laikotarpį Naudingai?

• Jei darbdaviai nenori jūsų priimti apmokamam darbui, pasisiūlykite savanoriu.
• Jei tik turite verslo pradžiai reikalingų išteklių, bandykite.
• Profesinio tinklaraščio rašymas ne tik parodytų jūsų iniciatyvumą, bet ir suformuotų jūsų, kaip savo srities eksperto, įvaizdį tikslinės auditorijos akyse.
• Stebėkite kaip keičiasi darbuotojų paklausa skirtingose veiklos srityse, kokie atlyginimai siūlomi kandidatams.
• Kuriant CV, rekomenduotina jam suteikti pavadinimą, kuris atitiktų jūsų profesiją, nes darbdaviai, ieškodami informacijos CV duomenų bazėse, paieškos laukuose įprastai įveda profesijų pavadinimus. Taip pat, rekomenduotina CV kurti naudojant karjeros portalų CV kūrimo formas.
• Po darbo pokalbio nebijokite susisiekti su darbdaviu ir pasiteirauti kaip jums sekėsi.

Palaikymas Ir Pagalba

Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:

• Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
• Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
• Medikamentinis gydymas.

Jei tai tik liūdesys, jį išvaikyti padeda pokalbiai su artimais žmonėmis. Kai žmogus išsikalba - jam palengvėja. Padeda grįžimas į rutiną, dienotvarkės sudarymas. Reikia laiku eiti miegoti, pasirūpinti savo kūnu. Sveika pajudėti, išeiti pasivaikščioti ar filmą, spektaklį pažiūrėti, gauti teigiamų įspūdžių. Reikėtų įsiklausyti į save, paklausti savęs, ko norisi: ar pabūti su draugais, ar, priešingai, vienam? Reikėtų pasirūpinti savimi.

Streso Valdymas Darbo Aplinkoje

Stresas darbo aplinkoje yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria tiek darbuotojai, tiek vadovai. Jis gali turėti rimtų pasekmių ne tik asmeninei sveikatai, bet ir organizacijos produktyvumui.

Streso Priežastys Darbo Aplinkoje

Stresas darbo vietoje gali kilti dėl įvairių veiksnių:

• Per didelis darbo krūvis.
• Nepakankamas įvertinimas.
• Neaiškūs lūkesčiai.
• Neefektyvi darbo aplinka.

Kaip Kovoti Su Stresu Darbo Aplinkoje?

Atsižvelgiant į streso priežastis ir pasekmes, svarbu žinoti, kaip su juo tinkamai kovoti:

• Organizacijos turėtų skirti ypatingą dėmesį darbo krūvio valdymui.
• Vadovai turėtų skatinti atvirą ir skaidrų bendravimą su savo komanda.
• Komandinis darbas gali sumažinti stresą, nes darbuotojai gali dalintis užduotimis ir remtis vienas kitu.
• Skatinti darbuotojus rūpintis savo sveikata yra esminis aspektas.
• Kiekvienas darbuotojas turėtų išmokti efektyviai valdyti savo laiką.
• Nereikėtų bijoti kreiptis pagalbos į specialistus.

Darbo Praradimas Ir Jo Poveikis

Dėl nūdienos ekonomikos pokyčių, kai įmonės jungiasi, bankrutuoja ar dėl kokių nors priežasčių nutraukia savo veiklą, tūkstančiai žmonių lieka be darbo. Darbo praradimas stipriai sukrečia žmogų, pastebimai pablogėja jo fizinė sveikata, atsiranda įtampa šeimoje, nerimas, depresija, netgi iškyla savižudybės pavojus. Bejėgiškumo jausmas - universali darbe patiriamos įtampos priežastis. Bejėgiškumą jaučiantį žmogų pradeda kankinti depresija ir ją lydintis beviltiškumo bei nesaugumo jausmas.

Psichosocialiniai Veiksniai Darbe

Organizacinė painiava, pernelyg autoritariškas ar į kritiką orientuotas vadovavimo stilius taipogi kelia psichologinę įtampą. Čia vėl gali padėti būrimasis į darbuotojų organizacijas. Jeigu niekas nepadeda ir darbo aplinka toliau kelia įtampą, geriausias būdas to išvengti - naujas darbas.

Psichosocialinės Rizikos Prevencija

Manoma, kad prevencinis, holistinis ir sisteminis požiūris į psichosocialinės rizikos valdymą yra pats veiksmingiausias. Svarstant darbo reikalavimus, psichosocialinės rizikos, pvz., per didelio darbo krūvio, svarbu nepainioti su sąlygomis, kai - paskatinant, o kartais keliant nelengvus uždavinius, - sukuriama palanki darbo aplinka: darbuotojai deramai apmokomi ir motyvuojami atlikti darbą taip, kaip jie geriausiai sugeba.

tags: #kodel #grizus #po #darbo #apima #depresija