Etikos Dilemos Organizacinio Psichologo Darbe

Psichologo profesija yra unikali tuo, kad specialistas dirba su pačiais subtiliausiais žmogaus patirties aspektais - jo vidiniu pasauliu, emocijomis, mintimis, elgesiu ir tarpasmeniniais santykiais. Dėl šios priežasties psichologo darbas yra neatsiejamas nuo aukštų etikos standartų, kurie užtikrina kliento gerovę, pasitikėjimą ir profesijos patikimumą. Šiame straipsnyje aptarsime etikos kodekso sampratą ir tikslus, Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) etikos kodeksą, etikos dilemų sprendimo būdus, etikos kodekso ir teisinio reglamentavimo sąsajas, EuroPsy sertifikato svarbą, etikos kodekso ir nuolatinio tobulėjimo ryšį, organizacijos psichologo vaidmenį ir organizacinės kultūros svarbą.

Etikos Kodekso Samprata ir Tikslai

Etikos kodeksas, kilęs iš lotynų kalbos žodžio "Codex" (knyga), yra moralinių normų ir nurodymų, kurių privalo laikytis tam tikros profesijos ar organizacijos atstovai, visuma. Psichologų etikos kodeksas apibrėžia principus ir taisykles, kuriomis vadovaujasi psichologai savo profesinėje veikloje.

Pagrindiniai etikos kodekso tikslai:

• Užkirsti kelią neetiškam elgesiui: Kodeksas nustato aiškias ribas, kas yra laikoma etišku ir neetišku elgesiu, tokiu būdu apsaugant klientus nuo galimos žalos.
• Nubrėžti atsakomybės ribas: Kodeksas apibrėžia psichologo atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus, užtikrinant, kad jis prisiimtų atsakomybę už savo klaidas.
• Skatinti būti etiškus: Kodeksas ne tik draudžia neetišką elgesį, bet ir skatina psichologus siekti aukščiausių etikos standartų, nuolat tobulinti savo kompetencijas ir būti sąžiningais savo darbe.
• Atlikti moralinio švietimo funkcijas: Kodeksas yra svarbi priemonė psichologų švietimui, padedanti jiems suprasti etikos principus ir jų taikymą praktikoje.
• Drausminti profesijos atstovus ar organizacijos narius: Kodeksas numato sankcijas už etikos pažeidimus, tokiu būdu užtikrinant, kad psichologai laikytųsi etikos standartų.
• Padėti priimti sprendimus: Kodeksas suteikia psichologams gaires, kaip priimti etiškai pagrįstus sprendimus sudėtingose situacijose, kai nėra aiškaus atsakymo.
• Didinti visuomenės pasitikėjimą: Laikydamiesi etikos kodekso, psichologai didina visuomenės pasitikėjimą profesija ir užtikrina, kad psichologinės paslaugos būtų teikiamos atsakingai ir profesionaliai.

Antraeiliai etikos kodekso tikslai:

• Padidinti profesijos įvaizdį visuomenės akyse: Etikos kodeksas padeda sukurti teigiamą psichologo profesijos įvaizdį, parodant, kad psichologai yra atsakingi ir profesionalūs specialistai.
• Ugdyti organizacijos etiką: Etikos kodeksas skatina etikos kultūrą organizacijose, kuriose dirba psichologai, tokiu būdu užtikrinant, kad etikos principai būtų integruoti į visus organizacijos veiklos aspektus.
• Suteikti profesijai monopoliją: Etikos kodeksas padeda apibrėžti psichologo profesijos ribas ir užtikrinti, kad psichologines paslaugas teiktų tik kvalifikuoti specialistai.

Lietuvos Psichologų Sąjungos Etikos Kodeksas

Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) etikos kodeksas buvo patvirtintas 1996 m. lapkričio 23 d. LPS suvažiavime. Šis kodeksas yra pagrįstas visuotinai pripažintais etikos principais ir atspindi specifinius Lietuvos konteksto ypatumus. Kodeksas reglamentuoja psichologų santykius su klientais, kolegomis, visuomene ir moksline bendruomene.

Taip pat skaitykite: Etikos dilemos psichologijoje

Pagrindiniai LPS etikos kodekso principai:

• Pagarba žmogaus teisėms ir orumui: Psichologas privalo gerbti kiekvieno žmogaus teisę į privatumą, konfidencialumą, savarankiškumą ir orumą.
• Kompetencija: Psichologas privalo teikti tik tas paslaugas, kurioms yra kompetentingas, nuolat tobulinti savo žinias ir įgūdžius.
• Atsakingumas: Psichologas privalo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus, vengti žalos klientams ir visuomenei.
• Sąžiningumas: Psichologas privalo būti sąžiningas ir atviras savo santykiuose su klientais, kolegomis ir visuomene, vengti apgaulės ir manipuliavimo.
• Profesinis solidumas: Psichologas privalo gerbti savo profesiją, laikytis etikos standartų ir vengti veiksmų, kurie galėtų pakenkti profesijos įvaizdžiui.

Etikos Kodekso Struktūra ir Turinys

Etikos kodeksas gali būti sudarytas iš įvairių dalių ir skyrių, priklausomai nuo organizacijos ar profesijos specifikos.

Sprendimų Priėmimas

Kai psichologas susiduria su etikos dilema, jis turėtų vadovautis šiais žingsniais:

1. Identifikuoti etikos dilemą: Pirmiausia, psichologas turi aiškiai identifikuoti etikos dilemą ir suprasti, kokie etikos principai yra susiję su šia dilema.
2. Surinkti informaciją: Psichologas turi surinkti visą reikiamą informaciją apie situaciją, įskaitant kliento poreikius, kontekstą ir galimus sprendimų variantus.
3. Pasikonsultuoti su kolegomis: Psichologas turėtų pasikonsultuoti su kolegomis ar etikos ekspertais, kad gautų jų nuomonę ir patarimus.
4. Įvertinti sprendimų variantus: Psichologas turi įvertinti visus galimus sprendimų variantus, atsižvelgdamas į etikos principus, kliento poreikius ir galimas pasekmes.
5. Priimti sprendimą: Psichologas turi priimti sprendimą, kuris yra etiškai pagrįstas ir atitinka kliento interesus.
6. Dokumentuoti sprendimą: Psichologas turi dokumentuoti savo sprendimą ir jo pagrindimą, kad galėtų jį apginti, jei kiltų klausimų.

Konfliktų Sprendimas

Etikos kodeksas taip pat padeda spręsti konfliktus, kylančius tarp psichologų, klientų ar kitų suinteresuotų šalių. Kodeksas nustato procedūras, kaip nagrinėti skundus dėl etikos pažeidimų ir kaip taikyti sankcijas už etikos pažeidimus.

Etikos Kodeksas ir Teisinis Reglamentavimas

Nors etikos kodeksas yra svarbus instrumentas, reglamentuojantis psichologo veiklą, jis nėra teisinis dokumentas. Lietuvoje psichologo praktinės veiklos įstatymas, kuris numatytų psichologų veiklos licenzijavimą, iki šiol nėra priimtas. Tai sukuria situaciją, kai psichologines paslaugas gali teikti asmenys, neturintys tinkamos kvalifikacijos ar patirties.

Taip pat skaitykite: Etiniai iššūkiai Lietuvoje

LPS siekia, kad toks įstatymas būtų priimtas, nes jis užtikrintų psichologinių paslaugų kokybę ir apsaugotų visuomenę nuo nekompetentingų specialistų. Įstatymas nustatytų reikalavimus psichologams, tokius kaip universitetinis išsilavinimas, kvalifikacijos kėlimas ir etikos standartų laikymasis.

EuroPsy Sertifikatas: Kokybės Garantas

Kol nėra psichologų praktinę veiklą reglamentuojančio įstatymo, EuroPsy sertifikatas yra vienas iš kriterijų, leidžiančių suprasti, jog psichologas bent jau turi kvalifikaciją ir reikiamą patirtį. Norint įgyti EuroPsy sertifikatą psichologui keliami tokie reikalavimai: baigtos universitetinės psichologijos studijos (bakalauro ir magistro laipsnis), 3 metai darbo patirties savo srityje arba metų trukmės prižiūrima praktika. Šį sertifikatą įgiję psichologai privalo nuolat tobulintis, dalyvauti mokymuose, seminaruose. Įgiję EuroPsy sertifikatą psichologai pasirašo, kad laikysis psichologo profesinės etikos kodekso.

Etikos Kodeksas ir Nuolatinis Tobulėjimas

Etikos kodeksas nėra statinis dokumentas. Jis turi būti nuolat peržiūrimas ir atnaujinamas, atsižvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus, visuomenės poreikius ir etikos dilemas. Psichologai turi nuolat tobulinti savo žinias ir įgūdžius, kad galėtų etiškai ir kompetentingai teikti psichologines paslaugas.

Psichologinė literatūra, tiek verstinė, tiek lietuvių autorių, nuolat pildosi naujais analitinės psichologijos darbais, straipsniais ir knygomis, kurios gali būti naudingos specialistams ir besidomintiems jungiškomis idėjomis.

Organizacijos Psichologo Vaidmuo

Organizacijos psichologas padeda tiek vadovams, tiek darbuotojams. Anot I. Vaidelauskienės, nors daug darbdavių norėtų, kad į jų įmones įsidarbintų sąmoningi, emocinio intelekto kompetencijomis spindintys darbuotojai, tai nėra taip jau lengvai pasiekiama. „Darbovietėse susirenka labai skirtingi žmonės - su skirtinga patirtimi, skirtingu įsivaizdavimu, kaip jie gali save atskleisti, siekti savų tikslų. Dėl to darbdaviams gali prireikti pagalbos tam, kad pavyktų su darbuotojais lengviau susikalbėti, padėti prisitaikyti vieniems prie kitų, atpažinti kiekvieno darbuotojo stiprybes, „įdarbinti“ jas siekiant bendrų tikslų“, - sako ji.

Taip pat skaitykite: Sprendimų būdai etikos dilemoms

I. Vaidelauskienė patikina, kad įmonės viduje dirbantis psichologas padeda tiek vadovams, tiek darbuotojams. „Organizacijos psichologas teikia individualias konsultacijas, rengia įvairius mokymus. Jei įmonė yra didelė ir joje veikia atskiri darbuotojų padaliniai, psichologas jiems padeda tarpusavyje sklandžiai komunikuoti“, - paaiškina ji. Psichologė pateikia pavyzdį, jog kasmet organizuojamoje „Allianz Lietuva“ Vadovų akademijoje ji su vadovais dalijasi įžvalgomis, ką galima tobulinti, konsultuoja vadovus jiems kylančiais klausimais, kaip efektyviau bendradarbiauti su darbuotojais, tinkamai komunikuoti, teikti grįžtamąjį ryšį, kaip motyvuoti darbuotojus, juos įgalinti. „Ne paslaptis, kad nuo vadovų labai daug kas priklauso - kaip darbuotojai jaučiasi, kaip jie save realizuoja. Todėl daug dalykų reikia mokytis būtent vadovams: lyderystės, gebėjimo darbuotoją pažinti, atskleisti, padrąsinti“, - pabrėžia pašnekovė.

Žmonės turi galimybę pasitarti ne tik profesiniais klausimais. Anot specialistės, į organizacijos psichologus darbuotojai kreipiasi dėl įvairiausių priežasčių. „Pradedant nuo asmeninių klausimų, pavyzdžiui, kaip padėti vaikui skyrybų atveju, iki susijusių su darbu - kaip save motyvuoti, išspręsti kažkokį konfliktą, pasikalbėti, išsipasakoti“, - sako ji. Tačiau nebūtinai pokalbiai su organizacijos psichologu vyksta oficialiu formatu. „Kartais tiesiog nueiname su žmogumi išgerti kavos, pasikalbame - ne visada reikia spręsti problemas. Suteikus žmogui erdvės išsipasakoti, ir jam, ir man ta diena tampa šviesesnė“, - pasakoja I. Vaidelauskienė.

Nors yra darbuotojų, kurie iškart įžvelgia darbo su organizacijos psichologu naudą ir kreipiasi drąsiai, yra tokių, kuriuos reikia „prisijaukinti“. „Yra žmonių, kurie organizacijos psichologo naudą pamato greitai ir drąsiai kreipiasi, ateina pabendrauti. Kitus reikia kiek prisijaukinti. Būna, jog sulaukiu klausimų dėl konfidencialumo. Klausia, ar verslo organizacijoje galioja tos pačios psichologo etikos nuostatos ir reikalavimai. Kartais tenka ir kelis kartus pakartoti, kad jūs galite drąsiai kreiptis, konfidencialumas garantuotas“, - sako psichologė.

Padeda geriau pažinti ir save, ir kolegas. I. Vaidelauskienės manymu, įmonės yra daug stipresnės, jei jose dirba psichologas. Juk bet kokia organizacija pirmiausia yra žmonės. Juos reikia pastebėti, mokėti pastebėti darbuotojų stipriąsias puses, mokytis vieniems kitus suprasti, palaikyti, auginti ryšius tarp atskirų skyrių, komandų. Tą ir padeda padaryti organizacijos psichologas. „Organizacijos psichologas geba įžvelgti įmonėje vyraujančią atmosferą iš darbuotojų pusės. Jis gali suteikti vadovams daug informacijos, pavyzdžiui, kokiose srityse galima labiau pasistengti, kur trūksta grįžtamojo ryšio. Jis palengvina kelią nuo problemos identifikavimo iki sprendimo paieškos, tad turinčios organizacijos psichologą įmonės sutaupo be galo daug laiko ir gali greičiau suteikti reikiamą psichoemocinę pagalbą savo darbuotojams“, - sako ji.

Be to, anot specialistės, kai organizacijoje dirba psichologas, darbuotojai turi galimybę geriau pažinti ir save, ir savo kolegą. „Pavyzdžiui, po mokymų darbuotojai visai kitaip bendrauja, dalijasi patirtimi lengviau vienas prie kito prieina - atsiranda bendrystė, žmonės tampa artimesni. Mes kartu ir kvėpuojame, ir fraktalus piešiame, ir mindfulness užsėmimus pasidarome. Išties turime nemažai į save atgręžtų dalykų. Po tokių mokymų mūsų žmonės tampa daug artimesni vieni kitiems, jiems smagu šalia savo verslo aplinkos, pagrindinių tikslų pasigilinti ir savo psichologines, emocinio intelekto žinias“, - pastebi ji.

I. Vaidelauskienė sako, kad verslo aplinkoje dirbantis psichologas sustiprina darbuotojus, nes jie gali gauti emocinę paramą čia ir dabar, o naujai įgytas žinias integruoti į savo kasdienį ir darbinį gyvenimą. Pašnekovė pabrėžia ir tai, kad nors organizacijos psichologas veikia verslo aplinkoje, svarbu, kad jis padeda spręsti ne tik darbines problemas. „Juk tai, kaip darbuotojas jaučiasi asmeniniame gyvenime, kokia jo emocinė sveikata, turi įtakos tam, kaip jis kiekvieną dieną funkcionuoja darbe, siekia savo tikslų, atlieka užduotis“, - teigia psichologė.

Etikos Svarba Versle

Pastaraisiais metais itin padidėjo dėmesys etinėms problemoms, kurios kyla darbo vietose. Augantis nesąžiningumas, korupcija, kyšininkavimas ir kiti neteisėti veiksmai verslo sluoksniuose yra tik keletas neetiško elgesio pavyzdžių šiuolaikinėse organizacijose. Šiandien žmonės darbo vietoje su etinėmis dilemomis susiduria kasdien, todėl organizacinės kultūros ir etinio elgesio sąsajos tampa vis aktualesnės. V. Pruskus teigia, kad pats verslas, kaip veiklos rūšis, turi neetiško elgesio prielaidų. Tai lemia verslo ypatumai, pavyzdžiui, pardavimo fenomenas, kuris iš esmės reiškia prekės (paslaugos) pirkimą ir pardavimą, siekiant gauti pelno. Neretai versle organizacinių ir konkurentinių veiksnių simbiozė gali sukelti abejonių dėl darbuotojo elgesio tinkamumo.

Moralinių Standartų Transformacija Darbo Vietoje

Kasdieniniame gyvenime mes vadovaujamės moralinių taisyklių rinkiniu: „Nemeluok“, „Nevok“ ir t.t. Tačiau tarnybos situacijose mes nustojame vadovautis paprastais moraliniais standartais. Mes galime nuslėpti kokius nors faktus ir už mūsų darbo vietos ribų, manyti, kad yra visai priimtina, nuslėpti nuo kaimynų faktus vardan jų pačių gerovės.

Verslo Abejingumas Žalai

Kitas verslo ypatumas yra tas, kad verslas (pardavėjas) abejingai reaguoja į žalą, padarytą kitiems žmonėms, kas yra nebūdinga paprastomis (ne verslo) sąlygomis. Rinkos ekonomikos sąlygomis verslininkų gaminama ir parduodama produkcija dažnai pasirodo paprasčiausiai pavojinga žmogaus sveikatai ir gyvybei. Abejingas požiūris į tai, kad veiksmai gali padaryti žalą kitiems žmonėms, dažnai pasireiškia ir elgesyje su firmos darbuotojais.

Kompromisai su Moralės Principais

Paveikti aplinkybių, egzistuojančių organizacijoje, daugelis žmonių eina į kompromisą su savo moraliniais įsitikinimais. Tą patvirtino ir leidinio „HanvardBusiness Revieiv“ apklausa (1998), kurioje dalyvavo 1000 žymiausių JAV firmų vadovų. Keturi iš apklaustųjų septynių pareiškė, kad jie dažnai jaučia vidinį konfliktą, tarp to, ko iš jų laukia dirbantieji kaip vadovų, kurie privalo užtikrinti pelningą darbą, ir to, ko dirbantieji iš jų laukia kaip iš etiškų žmonių.

Etikos Kodeksai Organizacijoje

Kartais verslininkai mano, kad jų elgesys yra teisingas, tik vėliau pasirodo, kad klydo. Galimas dalykas, anksčiau jie savo poelgį laikė teisingu todėl, kad tokie poelgiai buvo daromi dažnai, ir žmonės tiesiog nesuvokė (neskyrė) savo poelgių etiškumo ar neetiškumo. Čia ir yra pagrindinė problema - žinojimas, kaip dera teisingai pasielgti tam tikrose situacijose. Tai svarbu dėl to, kad sprendimą dėl tinkamo elgesio darbuotojai turi priimti kiekvieną dieną.

Plačiausiai funkciniu požiūriu, etikos kodeksas yra pagrindinis elementas, integruojantis etišką elgesį į organizacijos veiksmus. Visi likę etikos kėlimo būdai yra skirti tik kodeksams aptarnauti, įgyvendinti kodeksų teigiamas vertybes. Kita vertus, vien deklaruoti bendros ir profesinės moralės reikalavimus etikos kodeksuose nepakanka. Kodekso sėkmę didžia dalimi lemia jo įgyvendinimas, kuris nėra paprastas ir lengvas. (V.Pruskus 2003)

Etikos Kodekso Apibrėžimai

Kiekviena organizacija turi savas normas ir elgesio taisykles, kuriomis vadovaujasi savo veikloje ir reikalauja jų laikymosi iš savo darbuotojų. Tai padeda jai spręsti iškylančias problemas (tarp jų ir etines). Siekdamos geriau prisistatyti visuomenei, tiksliau įvardyti ir apibrėžti reikalavimus esamiems ir būsimiems organizacijos nariams bei partneriams, jos kuria etikos kodeksus. Juose išdėstomos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujasi organizacija savo veikloje, aprašomos elgesio taisyklės. Tokius kodeksus turi dauguma Vakarų šalių firmų ir bendrovių. Lietuvoje verslo organizacijos kodeksais dar tik pradeda domėtis.

Pateiktuose apibrėžimuose etikos kodeksas apibrėžiamas gana įvairiai. Antai M.Huddleston ir J.Sandis nurodo, kad etikos kodeksas - tai „teiginiai apie draudžiamą elgesį, nurodymai darbuotojams laikytis aukštą moralinių standartą“. A.Cava, J.West, E. Berman tai laiko formaliomis organizacijų pastangomis diegti profesinės etikos standartus: „Etikos kodeksas - tai formalios organizacijos pastangos užtikrinti etines vertybes“. D.Vyšniauskienė ir V.Kundrotas teigia, jog: „Etiniai organizcijos kodeksai yra organizacijos narių elgesio orientyrai, kurie tiksliai apibrėžia tai, kas yra draustina, ir tai, kas yra siektina. Apskritai, etiniai kodeksai atspindi organizacijos, kaip kolektyvo, dvasią. Savo ruožtu visuomenė tikisi, kad tos organizacijos nariai elgsis būtent taip, kaip skelbiama etikos kodeksuose. Tiesa, etiniai kodeksai neturi prieštarauti etiniams įstatymams. Pastarieji yra valstybės sukurti atskiri etikos įstatymai, kuriuose kalbama apie honorarus, gaunamus už kalbas ar straipsnius, apie rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, galimus interesų konfliktus ir kt. Įstatymams turi būti be išlygų paklūstama, jie yra griežtai vykdomi, už nusižengimus numatytos konkrečios sankcijos ir bausmės. (J.Palidauskaitė 2001)

Organizacijoje darbdaviai turi juridinę atsakomybę valstybei. Jie baudžiami pagal įstatymą, jei elgiasi neetiškai: slepia įsidarbinimą į formina ne visai darbo dienai ir t.t. Tuo tarpu etikos kodeksų laikymasis yra savanoriškas - niekas negali priversti asmens juo vadovautis. Taigi etiniai kodeksai neturi įstatymo galios, o jų vykdymas nėra susijęs su juridine atsakomybe. nesilaikantys savo organizacijos etinio kodekso reikalavimų, taip pat yra baudžiami, bet tai neįstatiminės nuobaudos.

Etikos Kodekso Tikslai

Rengiant kodeksus visada orientuojamasi į potencialius jų vartotojus. Tokiu būdu etikos kodeksas sudaro galimybę pačiai organizacijai ar profesijai aiškiau įvardyti puoselėjamas vertybes, normas bei prioritetus, o visuomenei - įvertinti, kaip jų laikomasi praktikoje. O žymus etikos kodeksų tyrinėtojas J.Ladd skiria tokius pirminius ir antrinius etikos kodeksų tikslus:

• Sumažinti galimybę neetiškam elgesiui reikštis.
• Aiškiai nubrėžti atsakomybės ribas.
• Skatinti darbuotojus būti etiškus.
• Atlikti moralinio švietimo funkciją.
• Drausminti profesijos ar organizacijos atstovus.

Etikos kodeksas padeda kontroliuoti priimamų sprendimų kokybę ir efektyvumą. Jie nurodo daugelį reikalavimų ir standartų, kurių privalu laikytis (nešališkumo, lygybės principo ir kt.). Prekių ir paslaugų vartotojai užtikrinami, kad prekės ir paslaugos atitiks tam tikrus standartus, kuriuos deklaruoja organizacija.

• Padėti priimti sprendimus. Kai susiduria skirtingos vertybės ir interesai ir reikia apsispręsti, darbuotojas gali tikėtis etikos kodekse rasti tam tikrų orientyrų, padedančių priimti sprendimą.
• Didinti visuomenės pasitikėjimą. Kodekse nurodytos siektinos vertybės ir standartai turi sudaryti įspūdį, kad tos profesijos ar organizacijos darbuotojai verti pasitikėjimo.
• Gerinti profesijos ir organizacijos įvaizdį visuomenės akyse. Kiekvienos profesijos elitas, organizacijos vadovai, taip pat ir eiliniai darbuotojai yra susirūpinę teigiamo įvaizdžio, geros reputacijos kūrimu.
• Ugdyti organizacijos etiką. Galima šiuos tikslus apibendrinti ir nubrėžti vieną etinio kodekso tikslą - užkirsti kelią neetiškam elgesiui.

Taigi etikos kodeksai yra suvokiami kaip pagrindinai kelrodžiai norinčiam etiškai elgtis dalykinėje veikloje. Pati organizacija sprendžia, ką ir kaip išsamiai įtraukti į kuriamus etikos kodeksus, remdamasi savo veiklos specifika, vadovaujamasi savais padoraus elgesio standartais. Taigi, etikos kodeksai yra skirtingi.

Sisteminimo lygiu (Vieni kodeksai sistemingai apibendrina visa, kas rašoma apie interesų konfliktą, kyšius, dovanas ir kt.

• Struktūra (Dokumentas gali būti visai paprastas, t.y. pagrindinės etinės nuostatos išdėstomos logine seka. Etikos kodeksų tyrinėtojai J.Cederbom ir J.Ch.Dougherty pažymi, kad kai kurių kodeksų turinyje esti daugybe vadinamųjų idealų, t.y. teigiamų pavyzdžių, kuriais organizacijos nariai turėtų sekti ir vadovautis savo organizacinėje veikloje. K.iti kodeksai yra daugiau drausminančio pobūdžio. Tokie kodeksai nustato minimalias sąlygas, kurių privalo laikytis organizacijos nariai. Jei šių sąlygų nesilaikoma, pažeidėjams skiriamos įvairios baudos, iš kurių griežčiausia - pašalinimas iš organizacijos. Dar kiti kodeksai tik apibrėžia organizacijos pobūdį.

Etikos ir Vertybių Konfliktai

Individo etinio elgesio standartus lemia jo gyvenimas - sukaupta patirtis ir socialinė aplinka. Jo puoselėjamoas vertybės gali nesutapti su organizacijos vertybėmis (pelnas, firmos augimas). Profesinė etika remiasi autoritetu pačios profesijos, o ne firmos. Kartais ištikimybė profesijai tampa individui rimta dilema, ypač kai toji profesinė etika konfliktuoja su organizacijos etika. Profesinė etika gali daryti įtaką organizacijos praktinės veiklos standartams ir pačiai praktikai, kai firmos ima naudoti neetiškas priemones ir veiksmus, teisindamosi tuo, kad konkurentai elgiasi taip pat nedorai. Organizacijos etika, orientuota į naudos (pelno) siekimą, firmos augimą ir plėtrą, gali tapti kliūtimi profesijos etikai, kuri tą firmos pelno siekimą vertina visų pirma per profesijos etikos, o ne per firmos puoselėjamų vertybių (pelno, naudos) prizmę. Individo etika taip pat gali sueiti į konfliktą tiek su organizacijos (firmos), tiek su profesijos etika. Tai atsitinka, kai individas savo ryškų egoistinį etinį standartą iškelia virš organizacijos ir profesijos reikalavimų. Pavyzdžiui, pardavėjas, siekdamas žūtbūt parduoti prekę ir tuo gal būt pelnyti, savininko palankumą, mano, kad visos priemonės tam tikslui pasiekti yra geros. 3) neversti pirkėjo prekę būtinai nupirkti. Nuoseklūs elgesio standartai. Kodeksuose raginama tarnauti visuomenei, ja rūpintis bei ją gerbti.

• Interesų konfliktų draudimas.
• Finansų deklaravimas. Siekiant išvengti galimo interesų konflikto, etiksos kodekse numatomas pajamų, nuosavybės, vertybinių popierių, paskolų dovanų ir t.t.
• Draudimai vengti netinkamo elgesio. Turint pareigas, kurios suteikia sprendimų galią, etikos kodeksai reikalauja tinkamai elgtis su informacija.
• Etikos komisija. Etikos kodeksuose numatoma savarankiška institucija, kuri prižiūri, kaip laikomasi etikos kodekso. Tai gali būti etikos komisija, etikos taryba ar dar kitaip pavadinta darbo grupė.
• Papildomi apribojimai.
• Administracinės bausmės ir baudžiamosios sankcijos.
• Procedūrinis skundėjo gynimas. Kai kuriuose kodeksuose atskir.as dėmesys skiriamas darbuotojams, į viešumą keliantiems esamas negeroves, ir jo apsaugojimą nuo galimo keršto.

Etikos Gairės

Tai etinių taisyklių ir rekomendacijų rinkinys, konkretizuojantis bendrovės etinį kodeksą kiekvienam darbuotojui (atsižvelgiant į jo užimamas pareigas). Juose yra nurodomas ir kompanijos konsultanto etiniais klausimais vardas, pavardė, telefono numeris. (V.Pruskus 2003)

tags: #etines #dilemos #oganzacinio #psichologo #darbe