Krepšinio aikštelėje emocijos verda - tai faktas. Treneriai rėkia, žaidėjai ginčijasi, sirgaliai šėlsta. Tačiau kas slypi už šių aistrų? Kaip emocijos veikia sportininkų pasirodymą ir komandos dinamiką? Ar griežtas treneris - būtinybė, ar praeities atgyvena? Šiame straipsnyje nagrinėsime emocijų psichologiją krepšinyje, remdamiesi trenerių, psichologų ir pačių žaidėjų įžvalgomis.
Emocijos aikštelėje: karas ar spektaklis?
Krepšinio rungtynės dažnai prilyginamos karui - kova dėl kiekvieno taško, negailestingumas varžovams ir noras nugalėti bet kokia kaina. Tačiau ar tokia agresyvi emocijų išraiška visada pateisinama?
Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Andrea Trinchieri, po pralaimėjimo Vilniaus „Rytui“ spaudos konferencijoje įsiplieskęs ant žurnalisto, parodė, kaip emocijos gali užvaldyti net ir patyrusį specialistą. Treneris, paklaustas apie komandos motyvacijos stoką, atsakė: „Aš iš tiesų nesuprantu, kodėl to klausiate. Praėjęs sezonas yra praeitis. Tai naujas sezonas, pirmas mačas iš keturių tarpusavio akistatų šiame čempionate. Pralaimėjome tik trimis taškais, o jūs klausiate apie motyvaciją? Kodėl jūs taip mąstote, kokia psichologija vadovaujatės? Jei mąstyčiau kaip jūs, būčiau tapęs sodininku.“
Tokia reakcija atspindi didžiulį spaudimą, kurį jaučia treneriai, ypač pralaimėjus svarbias rungtynes. Tačiau ar emocinis sprogimas padeda komandai, ar tik dar labiau ją destabilizuoja?
Krepšinio treneris Kęstutis Kemzūra teigia, kad sporte, kaip ir kare, tikslas pateisina bet kokias priemones. „Įnirtinga sportinė kova - tai gladiatorių kautynės, karas, o kai užvaldžiusios emocijos ir karo baigtis kybo ant plauko, mandagybėms vietos nėra. Gerbiamasis, atsiprašau - nebe tos kategorijos žodžiai“, - sako jis.
Taip pat skaitykite: Žingsnis į suvokimą su „Akmenų knyga“
Tačiau ar visada reikia „užmušti varžovą“? Ar įmanoma laimėti be agresijos ir įžeidinėjimų?
Treneris: vadovas, lyderis ar psichologas?
Šiuolaikiniame krepšinyje treneris turi būti ne tik geras taktikas ir strategas, bet ir puikus psichologas. Jis turi suprasti žaidėjų emocijas, motyvuoti juos ir padėti susidoroti su stresu. Tačiau ar visi treneriai yra pasirengę tokiam vaidmeniui?
Sporto psichologė Rinalda Germanienė teigia, kad stiprus treneris yra ir puikus psichologas, kuris įveda tvarką, drausmę, planavimą, paskirsto treniruočių laiką, komandos narių atsakomybes bei įsipareigojimus, kuria optimalius tarpasmeninius santykius, išlaiko subordinaciją. Tai stiprina vieną svarbiausių „profo“ mentaliteto sudedamųjų dalių - organizuotą sąmonę.
Tačiau kas, jei treneris neturi psichologinių žinių? Ar jam reikalingas psichologo pagalbininkas?
Lietuvos sporto universiteto (LSU) rektorius prof. habil. dr. Albertas Skurvydas teigia, kad dabar visuotinai pripažįstama, kad labiausiai treneriams trūksta psichologinių žinių. „Vaizdžiai kalbant galima taip sakyti. Bet gerų psichologų trūksta, o sporto psichologų apskritai turime saujelę. Mokslo įstaigos, tarp jų ir LSU, turėtų daugiau dėmesio į tai kreipti, daugiau ruošti specialistų, skaityti paskaitų, nes tai didelė spraga“, - sako jis.
Taip pat skaitykite: Pacientų patirtis su Tomu Grigoniu
Vis dėlto, ne visi treneriai pripažįsta psichologo naudą. Buvęs Lietuvos rinktinės strategas Kęstutis Kemzūra teigia, kad komanda - jautrus organizmas, todėl dar vieno asmens buvimas yra sudėtingas. „Tai būtų tokia situacija lyg į šeimą ateitų naujas žmogus. Krepšininkai turi pasitikėti tokiu specialistu. Man būtų geriau, kad psichologas man patartų, o aš visa tai perduočiau žaidėjams“, - sako jis.
Emocijos ir žaidėjų psichologinė būklė
Emocijos gali turėti didelės įtakos žaidėjų psichologinei būklei. Nuolatinis stresas, spaudimas ir kritika gali sukelti nerimą, depresiją ir netgi perdegimą. Todėl svarbu, kad treneriai ir komandos draugai palaikytų žaidėjus ir padėtų jiems susidoroti su emociniais sunkumais.
Psichologė Rinalda Germanienė teigia, kad sportininkai yra tokie patys žmonės kaip visi, tai ir jų problemos tokios kaip visų. „Daug kas šiandien nori būti ar tapti kažkokie ypatingi, išskirtiniai, nepakartojami, sėkmingi. Be intelekto tai dažniausiai pasireiškia išskirtiniu bukumu. Toks įspūdis, jog kuo toliau, tuo labiau sunku sutikti paprastą realų žmogų. Šiandien daugelis iš kito laukia kažkokių reveransų jo atžvilgiu. Labai nori, kad apie jį žinotų kiti. Tuštybė, garbės troškimas nuveda žmogų, taip pat ir sportininką, į patologinį nuovargį“, - sako ji.
LSU rektorius Albertas Skurvydas perspėja, kad jeigu vaikai patiria socialinį trenerio pažeminimą, tai gali būti trauma visam gyvenimui. Todėl tokius trenerius, kurie su vaikais bando dirbti kareiviškai, bet kokia kaina siekia iš jų padaryti tvirtus sportininkus ir kitiems girdint tyčiojasi, iškart reikėtų vyti lauk. „Sporte turėtų likti patys talentingiausi, bet daug talentingų vaikų tokiu trenerių elgesiu galima sugadinti. Tai ne laukinė gamta, nors net gamtoje gyvūnai pradeda vieni kitus globoti. Dėl tokio požiūrio labai daug žmonių susižalojo sveikatą, neretai - patys talentingiausi“, - sako jis.
Kaip suvaldyti emocijas aikštelėje?
Yra įvairių būdų, kaip suvaldyti emocijas aikštelėje. Kai kurie žaidėjai naudoja kvėpavimo pratimus, meditaciją ar vizualizaciją. Kiti kalbasi su psichologu ar treneriu. Svarbiausia rasti būdą, kuris padėtų nusiraminti ir susikaupti.
Taip pat skaitykite: Išsamus žvilgsnis į Tomo Lagūnavičiaus gyvenimą
Vilniaus „Lietuvos ryto“ treneris Tomas Pačėsas teigia, kad psichologas - ne visagalis, jis nepadės išspręsti visų problemų. „Vien psichologas negali padėti žmogui tapti labai geru krepšininku. Tačiau geras psichologas sugeba padėti sportininkui nusiraminti, kad, pavyzdžiui, jis galėtų normaliai išsimiegoti svarbių rungtynių išvakarėse. Baimės jausmą gali išvalyti ir įvairūs kvėpavimo pratimai. Tai irgi psichologo darbas“, - sako jis.
Buvęs „Žalgirio“ treneris Algirdas Brazys teigia, kad geriausias „Žalgirio“ treneris nuo Kazlausko laikų, Joanas Plaza, yra ne tik aukščiausio lygio krepšinio specialistas, bet ir toks pat psichologas. „Esu apakęs, išgirdęs kaip Plaza bendrauja su žaidėjais, kaip veda treniruotes ir tuo, kaip komanda atrodo aikštelėje. Matau, kaip kiekvienas žalgirietis pergyvena dėl komandos draugų, jaučiu, kaip jie nusiteikę. Tą pasiekti gali būdamas tik aukščiausio lygio krepšinio specialistas ir toks pat psichologas“, - sako jis.