Psichologinė krizė - tai sudėtingas ir individualus procesas, kuris gali ištikti kiekvieną žmogų. Straipsnyje išnagrinėsime psichologinių krizių etapus, jų dinamiką ir galimas pasekmes, remiantis įvairių autorių teorijomis ir praktiniais pavyzdžiais.
Psichosocialinė Raida ir Krizės
E. Eriksonas, plėtodamas psichoanalizės teoriją, sukūrė psichosocialinės raidos koncepciją, teigdamas, kad asmenybės formavimasis vyksta visą gyvenimą ir yra glaudžiai susijęs su socialine aplinka. Ši raida vyksta pagal epigenetinį principą, kur fizinė raida nustato ribas, o kultūra gali ją paveikti. E. Eriksonas išskyrė aštuonias raidos stadijas, kurių kiekvienoje žmogus susiduria su specifine krize. Sėkmingas krizės įveikimas stiprina asmenybę, o nesėkmė gali sukelti fiksaciją.
E. Eriksono Psichosocialinės Raidos Stadijos
- Saugumo ir nesaugumo (iki 1 metų): Vaikas mokosi pasitikėti arba nepasitikėti aplinka, priklausomai nuo to, kaip patenkinami jo poreikiai.
- Autonomiškumo ir gėdos (1-3 metai): Vaikas mokosi savarankiškumo arba ima abejoti savo gebėjimais.
- Iniciatyvumo ir kaltės (3-6 metai): Vaikas nori atlikti veiksmus, kaip suaugusieji, ir gali jaustis kaltas dėl peržengtų ribų.
- Meistriškumo ir menkavertiškumo (6-12 metų): Vaikas siekia būti kompetentingas arba jaučiasi nevisavertis.
- Tapatumo ir vaidmenų neaiškumo (paauglystė): Paauglys siekia suprasti, kas jis yra, arba patiria vaidmenų sumaištį. Ši stadija yra svarbiausia formuojantis asmenybės tapatumui, o sprendimo atidėjimas vadinamas psichosocialiniu moratoriumu.
- Intymumo ir izoliacijos (jaunystė; apie 20-40 metų): Jaunas žmogus siekia meilės ir draugystės arba lieka izoliuotas.
- Generatyvumo ir stagnacijos (vidutinis amžius; apie 40-65 metus): Suaugęs asmuo yra produktyvus arba tampa sustingęs.
- Integracijos ir nevilties (senatvė): Žmogus stengiasi suprasti, ar jo gyvenimas buvo prasmingas, arba jaučia neviltį.
E. Eriksonas pabrėžė, kad asmenybė bręsta visą gyvenimą, o tikrasis brandumas pasiekiamas senatvėje.
Psichologinės Krizės Samprata ir Bendri Bruožai
Psichologinės krizės terminą įvedė Erich Lindemann (1944) ir Gerard Caplan (1964). E. Lindemann pastebėjo, kad žmonės skirtingai reaguoja į krizinius išgyvenimus, o reakcijas įtakoja asmenybės brandumas ir galimybė gauti pagalbą.
Psichologinė krizė - tai sveiko žmogaus reakcija į sunkią ir emociškai reikšmingą gyvenimo situaciją, kuriai įveikti reikia naujų adaptacijos būdų. Kiekviena krizė yra individuali, tačiau turi ir bendrų bruožų:
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
- Specifinis emociškai reikšmingas įvykis: Tai gali būti netektis (artimo žmogaus mirtis, skyrybos, bedarbystė), katastrofa, smurtas ar vidinis konfliktas.
- Psichinio diskomforto būsena.
- Nežinojimas, ką daryti: Anksčiau sukaupta patirtis nebepadeda.
- Pagalbos galimybė: Svarbu sulaukti paramos iš artimųjų ar specialistų.
- Trukmė: Krizė trunka iki 2 mėnesių.
Krizės Įveikimas ir Pasekmės
- Įveikta krizė: Skatina individo augimą, vystymąsi ir emocinę brandą.
- Neįveikta krizė: Gali sukelti chronizaciją, fizinės ir psichikos sveikatos sutrikimus, priklausomybes.
Psichologinių Krizių Klasifikacija
Psichologinės krizės gali būti klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus:
- Vystymosi krizės: Būdingos atskiriems žmogaus gyvenimo etapams.
- Organizminės krizės: Atsiranda dėl stipraus dirgiklio poveikio.
- Krizės, keliančios grėsmę vidinei integracijai: Kyla, kai žmogus patenka į situaciją, kurioje atsiranda pavojus jo vertybėms ir gyvenimo tikslui.
- Krizės, sukeliančios dideles permainas gyvenimo erdvėje: Susijusios su žmogaus potyriais vidinėje ir išorinėje psichologinėje aplinkoje.
- Tarpasmeninės ir sociokultūrinės krizės: Jų priežastys glūdi aplinkoje ir socialiniuose santykiuose.
- Krizės, kylančios dėl reikiamos informacijos trūkumo.
- Religinės krizės: Susijusios su religiniu patyrimu.
- Egzistencinės krizės: Kyla iš vidinių konfliktų, nerimo išgyvenant ir sprendžiant esminius gyvenimo klausimus.
Psichologinės Krizės Dinamika ir Fazės
Psichologinėms krizėms būdinga tam tikra dinamika, pasireiškianti keliomis fazėmis:
- Poveikio (konfrontacijos, įžanginė) fazė: Tai pirmoji reakcija į netikėtą įvykį. Mažėja orientacija situacijoje, auga įtampa ir nerimas. Šioje fazėje mažėja žmogaus orientacija situacijoje, auga įtampa, didėja nerimas. Žmogus niekaip negali išspręsti problemos, jaučia, kad jo pastangos ieškant išeities yra bevaisės, dėl to didėja sutrikimo jausmas.
- Pasidavimo fazė: Auga įtampa, stiprėja nevilties ir bejėgiškumo jausmai, mažėja pasitikėjimas savo jėgomis.
- Tvarkymosi (mobilizacijos) fazė: Mobilizuojamos visos pastangos, didėja motyvacija sprendimams ir asmenybės augimui. Žmogus yra atviresnis, prieinamesnis kitų įtakai.
- Krizė įveikiama, žmogus randa sprendimą.
- Krizė neįveikiama. Žmogus pasiduoda, jaučiasi įveiktas, tampa pasyvus. Kaip vienas iš galimų būdų išvengti su neįveikta krize susijusių jausmų gali kilti noras nusižudyti. Tačiau realiai žmogus dar netrokšta mirties.
- krizę sukėlusi problema, ją lydintys nemalonūs išgyvenimai yra klaidingai traktuojami (iškreipiami), neigiami, išstumiami.
- psichologiniai sunkumai virsta somatinėmis, psichosomatinėmis arba psichiatrinėmis problemomis. Vienas iš dažniau pasireiškiančių sutrikimų po itin sunkių psichologinių traumų - potrauminio streso sutrikimas.
- Galutinė (pasitraukimo) fazė: Žmogus jaučia didelį fizinį ir psichinį išsekimą. Jei krizė įveikta, žmogus palaipsniui grįžta prie savo įprastos būsenos ir gyvenimo būdo. Jei krizė neįveikta, silpnėja vidinė asmenybės integracija. Tęsiasi galimi chronizacijos variantai.
Krizės trukmė: 6-8 savaitės (iki 2 mėnesių).
Savižudybė Kaip Kraštutinė Krizės Pasekmė
Savižudybė yra sudėtinga problema, kurią sukelia biologinių, psichologinių, kultūrinių ir socialinių veiksnių visuma. E. Šiuo metu Vakarų pasaulyje savižudybe vadinamas sąmoningas susinaikinimo aktas, kuris yra daugiasluoksnis sutrikimas ir kurį vykdo kenčiantis individas, laikantis savižudybę geriausia išeitimi iš susiklosčiusios padėties.
Savižudybių Tipai
- Tikroji savižudybė: Sąmoningas mirties pasirinkimas.
- Tariamoji savižudybė: Mirtis nesirenkama, bet numanoma jos galimybė.
- Savižudiški gestai: Mirtis neplanuojama, apie ją rimtai negalvojama.
- Altruistinės savižudybės: Mirtis yra kaina, kuri sumokama už artimo meilę ar ginant didžiausiąją vertybę.
Dažniausi savižudybės rizikos veiksniai:
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
- Psichikos ligos (ypač depresija).
- Ankstesni bandymai žudytis.
- Kalbėjimas apie mirtį ar savižudybę.
Depresija ir Savižudybė
Depresija - tai liga, kuri veikia mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Negydoma depresija gali trukti ilgai ir didina savižudybės riziką. Ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos perėjimą į sunkesnę formą.
Kaip Suprasti ir Išgyventi Psichologines Krizes?
Psichologinė krizė yra individualus procesas, priklausantis nuo žmogaus psichologinės brandos. Svarbu atpažinti krizės fazes ir laiku kreiptis pagalbos.
Psichologinės Krizės Fazės
- Poveikio arba įžanginė fazė: Šokas, informacijos integravimas, aktyvus veikimas.
- Pasidavimo fazė: Auga įtampa, stiprėja nevilties jausmai.
- Tvarkymosi fazė: Mobilizuojamos pastangos, didėja motyvacija sprendimams.
- Galutinė fazė: Psichinis išsekimas, grįžimas prie įprastos būsenos arba chronizacija.
Gedulo Stadijos
Elžbieta Kiubler Ros (Elisabeth Kübler-Ross) išskyrė 5 gedulo stadijas, kurios padeda suprasti emocines reakcijas į netektį:
- Neigimas: Netikėjimas įvykiu.
- Pyktis: Pyktis ant Dievo, savęs ar kitų.
- Derybos: Bandymas išsiderėti daugiau laiko su mirusiuoju.
- Depresija: Liūdesys ir beviltiškumas.
- Susitaikymas: Ramybė ir emocinis stabilumas.
Svarbu suprasti, kad šios stadijos nėra vientisa linija ir kiekvienas žmogus gedulą išgyvena individualiai.
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
tags: #psichologines #krizes #etapai #ir #intervencijos #principai