Pogimdyvinė depresija dažniausiai siejama su moterimis, tačiau ji gali paveikti ir vyrus. Vyrams pasireiškiantys simptomai gali skirtis, todėl svarbu atpažinti ir suprasti šią būklę, kad būtų galima laiku kreiptis pagalbos.
Kas yra pogimdyvinė depresija?
Pogimdyvinė depresija - tai vienas iš nuotaikos sutrikimų - depresija, atsiradusi pogimdyviniame laikotarpyje. Dažniausiai pasireiškia per keturias savaites po gimdymo, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką - per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo. Iki 19,2% mamų patiria šį sutrikimą. Jis pasireiškia kaip stiprūs emocijų svyravimai, išsekimas, beviltiškumo jausmas.
Svarbu suprasti, kad depresija yra rimtas psichikos sutrikimas, o ne tik liūdesys, kuris, nesiimant priemonių, neišvengiamai paveikia šeimos dinamiką bei ryšį su kūdikiu.
Pogimdyvinės depresijos simptomai vyrams
Nors vyrauja nuomonė, kad kūdikio gimimas - pats laimingiausias ir džiugiausias laikotarpis šeimos gyvenime, realybė gali būti kitokia. Vyrams, kaip ir moterims, po gimdymo gali pasireikšti pogimdyvinė depresija. Tačiau vyrams pasireiškia šiek tiek kitokie simptomai - irzlumas, pyktis, agresija, nerimas. Vyrai gali pradėti vartoti alkoholį, narkotikus, daugiau dirbti, lošti, žaisti video žaidimus, jiems gali pasireikšti somatinės problemos - tokios kaip galvos ar skrandžio skausmai.
Pagrindiniais PD simptomais laikomi nerimas ir depresija. Moksliniai tyrimai atskleidžia ir kitus simptomus, kurie gali padėti atpažinti PD:
Taip pat skaitykite: Priežastys ir rizikos faktoriai
- Kaltės jausmas
- Bejėgiškumas
- Ūmus pyktis
- Energijos stoka
- Nerimastingumas
- Susidomėjimo stoka
- Apetito pokytis
- Koncentravimasis į nesėkmes
- Agresyvus elgesys
- Impulsyvumas
- Jautrumas
- Savižudiškos mintys
Skirtingai nei moterų, vyrų depresijos išraiška dažniau būna pyktis nei liūdesys ar kaltė. Vyras gali skųstis nuovargiu, nerimu dėl finansų ir šeimos gerovės, tapti agresyvesnis, piktas, atsiribojęs.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog vyrams gali būti sunku pripažinti šiuos sunkumus ir kreiptis pagalbos. Vyrai gali jaustis pikti, dažniau konfliktuoti, jausti frustraciją, priaugti/netekti svorio, atsitraukti nuo šeimos ar draugų, vengti bendravimo, būti labiau linkę į stresą, tapti impulsyvūs arba imtis rizikingo elgesio (neatsargiai vairuoti, užmegzti romaną), tapti ciniški, jiems gali būti sunku susikoncentruoti, trūkti motyvacijos, prarasti susidomėjimą santykiais, darbu, seksu, jaustis pavargę, liūdni, dažniau verkti, jausti vidinį konfliktą apie tai, kaip jie jaučiasi ir kokie, mano, turėtų būti. Vyrai taip pat gali galvoti apie savižudybę. Šioje situacijoje turbūt svarbu leisti sau pripažinti, jog ir jūs galite turėti problemų ir išdrįsti kreiptis pagalbos.
Kodėl vyrams sunku kreiptis pagalbos?
Vyrams gali būti sunku kreiptis pagalbos ir dėl visuomenėje vyrančių stereotipų, kad vyrai turi būti stiprūs, pasirūpinti savo šeima. Visgi tėvai nėra apsaugoti nuo depresijos, vyro virsmas tėčiu taip pat nėra lengvas procesas.
Visuomenėje giliai įsišaknijęs stigmatizuotas požiūris į vyriškos lyties atstovus kaip stiprius, niekada neverkiančius ir gebančius susidoroti su patiriamais sunkumais be pagalbos, apsunkina vyro gebėjimą būti tėčiu. Juk neišmatuojamai sunku turėtų būti visada išlikti stipriam, nerodant savo patiriamų emocijų ir dar stengiantis įveikti iššūkius pačiam vienam.
Priežastys
Pogimdyvinės depresijos priežastys būna įvairios ir dažnai atsiranda dėl kelių veiksnių sąveikos.
Taip pat skaitykite: Pogimdyvinės depresijos simptomai
- Hormoniniai pokyčiai: Vyrams, kaip ir moterims, po nėštumo gali keistis hormoninis fonas, ypač testosterono koncentracija, o tai gali turėti įtakos nuotaikai. Vidutiniškai nuo 26 iki 34 proc. vyrų organizme sumažėja testosterono kiekis. Taip pat moksliniai tyrimai atskleidė, jog tie tėvai, kurie daugiau laiko praleidžia rūpindamiesi vaiku ir stiprindami tarpusavio ryšį, turi savo organizme mažesnį kiekį testosterono. Sumažėjęs testosterono kiekis gali būti susijęs su miego, apetito, nuotaikos ir kt. pokyčiais. Sumažėjus testosteronui, vyrų organizme padidėja estrogeno, kortizolio, prolaktino ir vazopresino, kurie yra atsakingi už tarpusavio ryšio kūrimą su vaiku.
- Stresas ir gyvenimo pokyčiai: Nerimas dėl tėvystės, naujos atsakomybės, finansiniai iššūkiai ir dideli gyvenimo pasikeitimai gali ūminti būklę. Bemiegės naktys, padidėję emocijų atlaikymo poreikiai šeimoje gali kelti iššūkius.
- Santykiai su partnere: Įtempti santykiai su vaikelio motina, konfliktai arba sumažėjęs partnerės dėmesys. Dėl nuovargio natūraliai padaugėja ir konfliktų šeimoje. Taip pat vyrai gali būti įpratę būti partnerių dėmesio centre, tačiau viskas pasikeičia kūdikiui gimus: antroji pusė moteriai kurį laiką gali apskritai neegzistuoti. Jautimasis šeimoje nereikalingu.
- Partnerės depresija: Yra žinoma, kad jei partnerė serga pogimdymine depresija, tikimybė ja susirgti 50 proc.
- Kitos priežastys: Poreikis visada būti “stipriu”, emocijų slopinimo tendencijos taip pat gali prisidėti prie sutrikimo išsivystymo.
Kaip įveikti pogimdyvinę depresiją?
Šioje situacijoje turbūt svarbu leisti sau pripažinti, jog ir jūs galite turėti problemų ir išdrįsti kreiptis pagalbos.
- Struktūra/dienos planas: Atsiradus naujam vaikeliui neretai struktūra ir dienos rutina visiškai prarandama. Tačiau, susiduriant su pogimdyvine depresija nuosekli, realistiška dienos rutina padeda sugrįžti į balansą ir geriau jaustis visų pokyčių akivaizdoje. Susidėliokite dienos planą su svarbiausiais jo uždaviniais, svarbu kad planas nebūtų perkrautas. Net paprasti dalykai tokie kaip išeiti į lauką, nusiprausti, išgerti kavos, nuosekliai juos įgyvendinant gali padėti pasijusti savimi ir mažais žingsneliais atrasti naują gyvenimo ritmą.
- Judėjimas: Judant išsiskiria už laimę atsakingi hormonai, judėjimas gerina miegą, apetitą bei padeda pasijusti savimi. Nebūtina judėti tam tikru būdu, įrodyta, kad net kasdienis pasivaikščiojimas, šokis pasileidus mėgstamą muziką ar lengvi tempimo pratimai efektyviai gerina nuotaiką ir leidžia pasijusti geriau.
- Mityba: Sveika subalansuota ir pilnavertė mityba, šiltas maistas yra būtina sąlyga atsistatyti po gimdymo o ypač susiduriant su pogimdyvine depresija. Svarbu būtu atlikti ir kraujo tyrimus, pasitarus su gydytoju vartoti D vitaminą, Omega 3 bei kitus individualiai reikalingus papildus.
- Lūkesčiai: Adekvatūs lūkesčiai sau yra ypač svarbūs. Būtų pražūtinga tikėtis, kad gimus vaikeliui spėsite padaryti tiek pat kiek ir anksčiau. Dažnai pasitaikantys nerealistiški lūkesčiai sau kaip mamai ar tėčiui prisideda prie psichologinės būsenos blogėjimo. Prisiminkite, kad užtenka būti pakankamai gera mama ar tėčiu, nereikia būti tobulu.
- Artimųjų ir bendraminčių pagalba: Nebijokite prašyti pagalbos ir kliautis artimaisiais. Šiuo metu labai svarbu perleisti dalį atsakomybių vyrui, seneliams. Sakoma, kad vaiko auginimas yra viso kaimo užduotis. Nebandykite to padaryti viena/as. Artimieji gali prisidėti paprasčiausiai būdais: pažiūrėdami mažylį, leisdami išsimiegoti, užsakydami maisto, išplaudami grindis, apipirkdami, ar tiesiog pokalbiu, supratingumu ir savo buvimu šalia. Kartais būtent pastarojo reikia ir trūksta labiausiai. Labai naudinga bendrauti su kitais mažylius turinčiais tėveliais, kurie susiduria su panašiomis problemomis, aktualijomis, galima įsitraukti į tėvų bendruomenes.
Pagalba aplinkinių
Geriausia, ką gali padaryti aplinkiniai - paklausti, kaip naujam tėčiui sekasi, gal jam ko nors reikia, pasiūlyti pagalbą. Deja, daugeliui vyrų mintis apie pogimdyminę depresiją sukelia kreivą šypsenėlę. Ir net jei jie sutinka, kad tokio tipo depresija egzistuoja, vis tiek gali nepripažinti, kad patys susirgo depresija ir jiems reikia pagalbos. Tačiau kreiptis jos - jokia ne gėda.
Pogimdyvinės depresijos gydymas
Pogimdyvinė depresija gali būti gydoma taikant skirtingus metodus - tiek psichologinę pagalbą, tiek medikamentinį gydymą.
- Psichoterapija: Pogimdyvinės depresijos gydymas psichoterapija yra efektyvus būdas, padedantis pažinti bei suprasti save ir spręsti emocinius iššūkius po gimdymo. Daugelis tyrimų patvirtina, kad ne metodai bei terapijos kryptis yra svarbiausias veiksnys paciento gijime, o būtent ryšys. Todėl labai svarbu rasti specialistą, kuris tinka būtent Jums.
- Medicininiai gydymo būdai: Neretai sunkiau išreikšta pogimdyvinė depresija kaip ir kiti nuotaikų sutrikimai yra gydomi naujos kartos antidepresantais vadinamais selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI). Šie vaistai reguliuoja nuotaiką ir serotonino išsiskyrimą galvos smegenyse bei nesukelia stiprių šalutinių poveikių bei yra efektyvesni gydant depresiją nei anksčiau sukurti vaistai.
- Alternatyvūs gydymo metodai: Derinant psichoterapiją bei (jei reikalingas) medikamentinį gydymą, psichologinę sveikatą dar galima stiprinti kūno terapijos, biblioterapijos, grupinės terapijos, dailės terapijos, endobiogenikos, dvasinėmis praktikomis ir kitais metodais, kurie gali padėti rasti organizmo homeostazę, priprasti prie pasikeitusio gyvenimo ir palaikyti gijimo kelyje.
Pagalbinės priemonės
Gydant vyrų depresiją puikiai tinka joga, įvairių rūšių meditacija, sąmoningumo praktikos, sportas ir t. t. Taip pat svarbu atsisakyti rizikingų veiklų, kalbėtis apie savijautą ir duoti sau laiko - atminkite, kad prisitaikymas prie kūdikio, pakitusio gyvenimo ritmo užtrunka.
Kur kreiptis pagalbos?
- Nemokama pagalba:
- Poliklinikose
- Psichikos pagalbos centruose
- Moterų krizių centre
- Krizinio nėštumo centre
- Visuomenės sveikatos biuruose
- Esant kritinei situacijai arba gręsiant pavojui gyvybei skambinti 112 arba vykti į priėmimą.
- Mokama pagalba:
- Privačiose klinikose
- Privačiuose kabinetuose dirbančius psichologus, psichoterapeutus bei psichiatrus.
Kartais pagalbos prireikia neatidėliotinai. Tokiu atveju svarbu kalbėtis su artimaisiais, nelikti vienam/ai. Jei tokių šalia nėra - profesionalią emocinę pagalbą teikia nemokamos pagalbos linijos:
Taip pat skaitykite: Depresija po gimdymo: simptomai
- Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. ir 17-21 val., tevulinija.lt.
- Pagalbos moterims linija - emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus. +370 699 80008, padeduaugti.lt ir ankstukai.lt
Pogimdyvinė depresija ar melancholija?
Svarbu atskirti pogimdyvinę depresiją nuo pogimdyvinės melancholijos (angl. baby blues). Motinystės melancholija (angl. baby blues) yra lengvą depresiją primenanti emocinė būklė po gimdymo, pasireiškianti net iki 80 proc. moterų, ypač būdinga susilaukus pirmagimio. Palyginimui, tėvystės melancholiją patiria maždaug kas ketvirtas (t. y. 25 proc.) vyras.
Pogimdyminė melancholija gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių) ir praeina savaime. Išgyvenant pogimdyminę melancholiją padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Pogimdyminę melancholiją patiria nuo 60 iki 80 proc. gimdžiusių moterų. Jos pabaiga nebūna labai aiški, tiesiog savijauta po truputį gerėja ir grįžta į įprastą būseną.
Tuo tarpu pogimdyvinė depresija yra rimtesnė ir ilgalaikė būsena, kuri dažniausiai trunka ilgiau nei dvi savaites. Ji pasižymi intensyvesniais simptomais, tokiais kaip nuolatinis liūdesys, apatija, nerimas, sunkumai rūpintis kūdikiu, miego sutrikimai ir pan.
tags: #pogimdyvine #depresija #vyras