Nežinomybė ir neapibrėžtumas yra nuolatiniai mūsų gyvenimo palydovai. D. Kahneman ir A. Tversky teigė, kad turėdama labai mažai laiko apdoroti gausybę informacijos, mūsų pažinimo sistema veikia greitai ir taupiai. Ji prisitaiko kurdama ir trumpindama naujus protavimo kelius. Dėka to, mes neįtikėtinai lengvai susidarome įspūdį, nuomonę ir kuriame paaiškinimus. Biologinis mąstymo tikslas - veikiau užtikrinti, kad išliktume gyvi, o ne rūpintis teisumu. Šiame straipsnyje aptarsime euristikos sampratą psichologijoje, jos įtaką sprendimų priėmimui ir kaip ji gali būti panaudota tiek konstruktyviai, tiek destruktyviai.
Euristika: apibrėžimas ir reikšmė
Euristika (gr. heurisko - randu) - tai psichologinė taisyklė ar strategija, kuri leidžia greitai ir efektyviai priimti sprendimus ar spręsti problemas, ypač kai trūksta informacijos ar laiko. Tai tarsi "protinis šuolis", leidžiantis apeiti sudėtingą analizę ir remtis intuicija ar patirtimi.
Pagrindiniai euristikos tipai
Psichologijoje išskiriami keli pagrindiniai euristikos tipai, kurie veikia mūsų sprendimų priėmimo procesus:
- Atstovavimo euristika: Sprendimai priimami vertinant, kiek objektas ar įvykis atitinka mūsų prototipus ar stereotipus. Pavyzdžiui, vertinant tikimybes, jog tam tikras procesas generavo A įvykį, arba objekto priklausymo klasei tikimybę. Tai atstovavimo (angl. representativeness) euristikos veikimo pavyzdys. Apskritai, kognityvinės euristikos yra ganėtinai naudingos, tačiau kartais lemia rimtas sistemines klaidas (A. Tversky, D. Kahneman, 1974). Tokios klaidos pavadintos šališkumais. Vienas tokių šališkumų (taip pat kalbant apie reprezentatyvumą) - „lošėjo klaida“ (A. Tversky, 1974).
- Pasiekiamumo euristika: Sprendimai priimami remiantis informacija, kuri lengvai prieinama mūsų atmintyje. Vertinant įvykių tikimybes ir dažnius pagal tai, kiek lengvai prisimenami arba sukuriami mintyse įvykių pavyzdžiai. Dėl šios euristikos panaudojimo dažnio atsiranda prognozių sisteminiai poslinkiai.
- Inkaravimo euristika: Sprendimai priimami remiantis pradine informacija (inkaru), kuri gali būti nereikšminga ar klaidinanti. Tai tokia neįsisąmoninta vertinimo strategija, kai dalykai vertinami nesąmoningai atsispiriant į tam tikrą pradinį atskaitos tašką (inkarą).
- Afekto euristika: Sprendimai priimami remiantis emocijomis ir jausmais, o ne racionalia analize.
Pavyzdžiai iš kasdienio gyvenimo
- Kas nors jums papasakoja apie žmogų, kuris yra neaukštas, lieknas ir mėgsta poeziją, o paskui prašo spėti, ar daugiau tikėtina, kad šis žmogus yra klasikinės literatūros profesorius JAV tarpuniversitetinės sporto lygos universitete, ar sunkvežimio vairuotojas. Jei jūs esate toks, kaip dauguma žmonių, atsakytumėte, kad profesorius, nes atrodo, kad tai tipiškesnis universiteto mokslininkų negu sunkvežimio vairuotojų aprašymas.
- Jei su kokiu nors dalyku susiję pavieniai pavyzdžiai lengvai prisimenami - jei jie greitai ateina į galvą, darome prielaidą, kad tai yra įprasta. Kur esama daugiau gyventojų - Irake ar Tanzanijoje?
- Tiriamiesiems buvo pateiktas sąrašas, kuriame vyrų ir moterų buvo po lygiai. Viename sąraše pasitaikė labiau žinomų moterų, o kitame atvirkščiai, labiau žinomų vyrų. Vėliau paklausus, kurios lyties asmenų buvo daugiau, tiriamieji neteisingai įvertino moterų ir vyrų skaičių.
- Kartais reikia įvertinti dalykus, kurių neturime atmintyje, bet kurie gali būti sukurti vaizduotėje. Įsivaizduokime 10 žmonių, iš kurių formuojami komitetai. Tiriamieji dažniausiai atsako, kad iš komitetų po 2 žmones išeis daugiausiai skirtingų komitetų, mat šiuo atveju yra lengviausia įsivaizduoti tokių komitetų pavyzdžius.
- Tiriamųjų paprašius įvertinti, ar „R“ raidė dažniau pasitaiko žodžio pradžioje ar kaip trečia nuo pradžios, daugelis žmonių mano, kad žodžių, kurių raidė „R“ pirma yra daugiau, nors išties yra priešingai.
- G. B. Northcrafto ir M. A. Neale (1987) tyrimo metu studentai ir nekilnojamojo turto agentai aplankė parduodamą namą. Jiems buvo įteikta 10 puslapių namo aprašymas, kur buvo nurodoma ir namo vertė. Tiriamieji buvo suskirstyti į 4 grupes pagal inkaro dydį.
- Jei prekės kainos suma (matematinis skaičius) perskaičiavus iš savo šalies valiutos, į užsienio atrodė didesnė, žmonės bus linkę išleisti mažiau pinigų (pvz. 100 000 LT = 1 000 000 RUB) ir atvirkščiai, jei kainos skaičius konvertavus į užsienio valiutą yra mažesnis (pvz. D. Kahnemanas, J. Knetsch tiriamųjų iš Toronto klausė, ar jie sumokėtų 25 dolerius (mažas inkaras), o kitų - ar sumokėtų 200 dolerių (didelis inkaras) paremti ežerų išvalymą, kad būtų išsaugotos žuvų populiacijos. Po tokaikurių tiriamųjų klausė kiek jų nuomone vidutiniškai Toronto gyventojai sutiktų tokiam reikalui paaukoti.
- "Pastebėję tokius savo mąstymo ypatumus, nepulkite pykti ant smegenų ir kaltinti jas, kad jos dirba kažkaip „neteisingai”. Anaiptol. Šie psichikos procesai yra labai reikalingi ir naudingi. Mūsų smegenys puikiai atlieka savo funkcijas. Problemų kyla tuomet, kai mes „įjungiame autopilotą” - elgiamės „automatiškai”: neabejojame, neklausiame, viskuo tikime fanatiškai, nesusimąstydami kodėl."
Kognityvinės euristikos veikimo modelis
XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje D. Kahneman su S. Frederick (D. Kahneman, S. Frederick, 2002) peržvelgė kognityvinių euristikų tyrinėjimus ir prieštaringus jų rezultatus: atsižvelgdami į tai, kas buvo sužinota per bene 3 dešimtmečius nuo kognityvinių euristikų tyrinėjimų pradžios, jie pagaliau sukūrė kognityvinių euristikų veikimo mechanizmų teoriją (euristinio veikimo modelį).
Remiantis naujuoju euristinį veikimą apibūdinančiu modeliu (D. Kahneman, S. Frederick, 2002), teigiama, kad vertinimas yra paveiktas/veikiamas euristikos, jei nurodytą vertinamo objekto tikslinį požymį individas įvertina pakeisdamas tą požymį kita to paties objekto savybe - euristiniu požymiu - kuris į galvą ateina lengviau, greičiau (angl. A judgment is said to be mediated by a heuristic when the individual assesses a specified target attribute of a judgment object by substituting another property of that object - the heurisic attribute - which comes more readily to mind (D. Kahneman, S.Frederick, 2002))).
Taip pat skaitykite: Šizoidinio asmenybės tipo sutrikimo gydymas
Pavyzdžiui, paklaustas, kokia dalis Vilniuje užregistruotų automobilių yra oranžinės spalvos, individo atsakymas gali būti toks, lyg jo būtų klausta, ar jam pažįstamų, oranžinius automobilius turinčių vilniečių atvejai lengvai iškyla galvoje. Šioje situacijoje tikslinis požymis (tas, kuris ir turėjo būti įvertintas) buvo Vilniuje užregistruoti oranžinės spalvos automobiliai, tačiau vietoje jo buvo įvertintas kitas - euristinis požymis - oranžiniai pažįstamų vilniečių automobiliai. Tai būtų pasiekiamumo (angl. availability) euristikos pavyzdys. Šiuo ir kitais euristikų taikymo atvejais tikslinis požymis yra sunkiai prieinamas (angl. low accessibility), tad kitas požymis, kuris yra 1) susijęs su tiksliniu bei 2) lengvai prieinamas (angl.
Požymių sukeitimas įvyksta, kai tikslinis požymis yra įvertinamas vietoje jo vertinant kito požymio reikšmę. Svarbu pažymėti, kad kai kurių vertinimo užduočių atveju informacijos, kuri galėtų pakoreguoti ar pagrįsti euristinį vertinimą paprasčiausiai trūksta arba nėra. Paprašius įvertinti pažįstamo ir nepažįstamo miesto populiacijas, santykinį žodžių, prasidedančių R ar K raidėmis santykinį dažnį, informacijos, kuria būtų galima remtis, paprasčiausiai nėra; čia vertinimas būtinai remiamas euristikomis (D. Kahneman, 2003; D. Kahneman, S Frederick, 2005).
Priešingai nei „svėrimo“ šališkumų atveju (kai vieniems požymiams yra suteikiama per daug, kitiems - per mažai svarbos (svorio) sprendžiant), tokie nepakankamos informacijos šališkumai (angl. biases of insufficient information) negali būti priskirti vertinimo klaidoms (angl. errors of judgment), kadangi nėra būdo jų išvengti (D. Kahneman, S Frederick, 2005).
Naujojo euristinio veikimo modelio ribose (D. Kahneman, S. Frederick, 2002) aktualiausi tampa „svėrimo“ šališkumai (angl. weighing biases). Svėrimo šališkumai randasi, kai vertintojo turimoms užuominoms (angl. cues) yra suteikiama arba per daug, arba per mažai „svorio“ (priimant sprendimą) (D. Kahneman, 2003). Optimalūs „svoriai“ (tokie, su kuriais galima palyginti realią situaciją ir nuspręsti, ar svorio suteikta per daug, ar per mažai) nustatomi pasitelkiant sprendimo priėmimo modelius (D. Kahneman, S. Frederick, 2002). Tačiau nagrinėjami ir atvejai, kai neegzistuoja objektyvių vertinimo kriterijų ir vertinimo atramos taškai privalo būti pasirinkti iš kasdienės kalbos, tad dažnai yra netikslūs (D. Kahneman, 2003). Pavyzdžiui, individo laimingumas (angl. overall happiness, tarkime, klausiant - ar jūs esate laimingas apskritai): nežinia, kiek svorio, reikšmės turi būti skiriama atskiroms gyvenimo sritims (D. Kahneman, S Frederick, 2005).
Euristikos privalumai ir trūkumai
Privalumai
- Greitas sprendimų priėmimas: Euristika leidžia greitai reaguoti į situacijas, kai nėra laiko ilgai analizei.
- Efektyvumas: Daugeliu atvejų euristika leidžia priimti pakankamai gerus sprendimus, ypač kasdienėse situacijose.
- Kognityvinės apkrovos sumažinimas: Euristika padeda sumažinti protinę įtampą, supaprastinant sudėtingas problemas.
Trūkumai
- Šališkumas: Euristika gali lemti sistemines klaidas ir šališkus sprendimus.
- Netikslumas: Sprendimai, priimti remiantis euristika, ne visada yra optimalūs ar teisingi.
- Priklausomybė nuo konteksto: Euristikos efektyvumas priklauso nuo situacijos ir gali būti nepritaikomas visais atvejais.
Euristikos ir sprendimų priėmimas
Euristika atlieka svarbų vaidmenį sprendimų priėmimo procese. Ji gali būti naudinga priimant greitus sprendimus kasdienėse situacijose, tačiau gali lemti klaidas ir šališkumą sudėtingesnėse situacijose.
Taip pat skaitykite: Taikus šeimos konfliktų sprendimas
Euristikos įtaka kasdieniams sprendimams
Kasdien priimame daugybę sprendimų, kuriems įtakos turi euristika. Pavyzdžiui, renkantis produktą parduotuvėje, galime remtis prekės ženklo reputacija (pasiekiamumo euristika) arba rinktis produktą, kuris panašus į tą, kurį jau esame bandę (atstovavimo euristika).
Euristikos įtaka profesiniams sprendimams
Profesinėje srityje euristika taip pat gali daryti įtaką sprendimų priėmimui. Pavyzdžiui, gydytojai gali remtis savo patirtimi ir intuicija diagnozuodami ligas, o investuotojai gali remtis rinkos tendencijomis ir emocijomis priimdami investicinius sprendimus.
Gimimo eiliškumo euristika
Psichologas Stewart (2004) pastebėjo šią pagundą ir savo tyrimu atkreipė dėmesį į tai, jog rėmimasis žiniomis apie gimimo eiliškumo pozicijoms būdingas asmenybės savybes neretai lemia šališką klinikinį įvertinimą, t. y. gimimo eiliškumas panaudojamas kaip mąstymo euristika, padedanti greičiau priimti sprendimą. Tokiu atveju gimimo eiliškumo pozicijų supratimas ne padeda, o trukdo suprasti kliento subjektyvų pasaulėvaizdį.
Kaip sumažinti neigiamą euristikos poveikį
Nors euristika yra naudinga, svarbu žinoti apie jos trūkumus ir stengtis sumažinti jos neigiamą poveikį. Štai keletas patarimų:
- Žinokite apie šališkumą: Supraskite, kaip euristika gali paveikti jūsų sprendimus.
- Analizuokite informaciją: Nesiremkite tik intuicija, o pasistenkite surinkti kuo daugiau informacijos ir ją kritiškai įvertinti.
- Apsvarstykite alternatyvas: Nebūkite prisirišę prie vieno sprendimo, o apsvarstykite kelias galimas alternatyvas.
- Klauskite kitų nuomonės: Pasitarkite su kitais žmonėmis, kurie gali pateikti jums objektyvų požiūrį.
Taip pat skaitykite: Tyrimas apie darbuotojų gyvenimo kokybę
tags: #euristikos #straipsnis #psichologija