Šeimos Ginčų Mediacija: Psichologinis Požiūris į Taikų Konfliktų Sprendimą

Įvadas

Šeimos ginčų mediacija Lietuvoje tampa vis populiaresnė, siūlydama alternatyvų būdą spręsti konfliktus, ypač skyrybų ar ginčų dėl vaikų atveju. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas yra šeimos mediacija, kuo ji skiriasi nuo psichoterapijos ir konsultavimo, kokie yra jos principai ir kaip ji gali padėti šeimoms taikiai išspręsti ginčus.

Kas yra Šeimos Mediacija?

Šeimos mediacija - tai procesas, kuriame neutralus tarpininkas (mediatorius) padeda ginčo šalims (dažniausiai šeimos nariams) rasti abipusiai priimtiną sprendimą. Tai alternatyvus ginčų sprendimo būdas, leidžiantis išvengti teismo proceso, sutaupyti laiko ir pinigų bei sumažinti įtampą ir stresą.

Šeimos Mediacijos Rūšys

Lietuvoje dažniausiai girdime apie šias mediacijos rūšis:

• Teisminė mediacija
• Neteisminė mediacija
• Privalomoji mediacija
• Šeimos mediacija

Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skirsime šeimos mediacijai, ypač jos taikymui sprendžiant šeimos ginčus.

Kada Kreiptis į Šeimos Mediatorių?

Jei bent vienas iš poros yra tvirtai apsisprendęs skirtis arba jau esate išsiskyrę ir su kitu iš tėvų turite neišspręstų konfliktų dėl rūpinimosi vaiku (-ais) - kreipkitės į šeimos mediatorių. Šeimos mediacija gali būti naudinga šiose situacijose:

Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją

• Skyrybos
• Ginčai dėl vaikų globos ir išlaikymo
• Bendravimo problemos tarp tėvų ir vaikų
• Nesutarimai dėl bendratėvystės planų
• Konkretūs ginčai tarp paauglio ir jo tėvų / globėjų / įtėvių
• Prevenciškai, norint aptarti galimas situacijas ir susitarti dėl strategijų

Pagrindiniai Šeimos Mediacijos Principai

Šeimos mediacija remiasi keliais pagrindiniais principais:

• Savanoriškumas: Mediacijos dalyviai nėra verčiami priimti sprendimus, kurie netenkina jų poreikių.
• Neutralumas / Nešališkumas: Mediatorius neprisiima teisėjo, eksperto ar kito vertintojo vaidmens, kuris pasakys, kas „teisus“, kas „kaltas“.
• Konfidencialumas: Mediacijos metu atskleista informacija yra konfidenciali ir negali būti naudojama teisme.
• Bendradarbiavimas: Mediacija skatina ginčo šalis bendradarbiauti ir ieškoti abipusiai naudingo sprendimo.

Mediatoriaus vaidmuo

Mediatorius atlieka svarbų vaidmenį šeimos mediacijos procese. Jis atsakingas už:

• Saugios aplinkos suteikimą.
• Taisyklių laikymąsi mediacijos susitikimų metu.
• Konstruktyvų mediacijos proceso vedimą vadovaujantis pagrindiniais mediacijos principais.
• Praktinės informacijos suteikimą apie tėvų tarpusavio konflikto skyrybų metu daromą poveikį vaiko raidai bendrąja prasme.
• Priemonių ir būdų, kurie gali geriausiai padėti vaikams prisitaikyti prie naujų sąlygų, aptarimą.
• Pagalbos pranešant vaikams apie skyrybas suteikimą.

Svarbu paminėti, kad mediatorius:

• Neteikia teisinių konsultacijų.
• Neteikia psichologinių asmens, šeimos ir poros konsultacijų.
• Nesiima vaidmens nei sutaikyti, nei pagerinti vaikų ir tėvų ar poros tarpusavio santykių.
• Nesiekia įrodyti ginčo šalims, kaip neteisingai jos elgiasi ir kaip jų veiksmai ir elgesys „žaloja“ vaikus.

Šeimos Mediacija vs. Porų Psichoterapija ar Šeimos Konsultavimas

Svarbu atskirti šeimos mediaciją nuo porų psichoterapijos ar šeimos konsultavimo. Pagrindinis skirtumas yra tiksluose:

• Porų psichoterapija ar konsultavimas: Vyksta, kai abu asmenys yra motyvuoti ir siekia išsaugoti santykius.
• Šeimos mediacija: Vyksta, kai abu asmenys yra nusprendę skirtis ir pradeda teisinį procesą, arba vyksta ginčai dėl rūpinimosi nepilnamečiais vaikais ir po skyrybų.

Taigi, pora, gyvenanti kartu ir tik svarstanti skirtis ar nesiskirti, turėtų kreiptis į porų / šeimos psichoterapeutą ar konsultantą, galintį jai padėti spręsti poroje kilusius sunkumus. Porų psichoterapeutas ar konsultantas suteikia dviem žmonėms galimybę stengtis dėl santykių išsaugojimo, o mediacija - toliau ir ateityje tarpusavyje pagarbiai bendrauti dėl vaikų.

Kvalifikacija

Mediatoriaus kvalifikacija įgyjama nepriekaištingos reputacijos asmeniui, turinčiam aukštąjį universitetinį išsilavinimą (nebūtinai psichologo), išklausius ne mažiau kaip 40 ak. val. mokymų kursą bei išlaikius mediatorių egzaminą. Tuo tarpu porų psichoterapeutas ar konsultantas / šeimos psichoterapeutas yra asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą socialinių mokslų srities psichologijos arba socialinio darbo krypties bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba medicinos krypties studijas ir įgijęs sveikatos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį. Šie specialistai, siekdami dirbti su pora ar šeima, papildomai yra baigę podiplomines 4-erių metų tam tikros krypties psichoterapijos studijas. Šeimos konsultantu Lietuvoje gali dirbti asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį socialinių mokslų srities išsilavinimą psichologijos, socialinio darbo, socialinės pedagogikos ir edukologijos krypties bei išklausę specializuotus kursus šeimos konsultavimo tema (ne mažiau 40 ak.

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?

Skirtingi specialistų vaidmenys

Šeimos psichoterapeuto vaidmuo skiriasi nuo šeimos konsultanto. Šeimos konsultantas gali patarti, informuoti porą / šeimą bei padėti jai sprendžiant konkrečius klausimus bei siūlyti konkrečius problemų sprendimo būdus, pavyzdžiui, vaikų auklėjimo, konfliktų sprendimo, pykčio valdymo, streso atpažinimo ir valdymo klausimais. Psichoterapija yra ilgalaikis procesas, o konsultavimas gali apimti ir vieną ar du susitikimus.

Šeimos Mediacijos Etapai

Skyrybų mediacija yra procesas, kurio trukmė gali skirtis priklausomai nuo ginčo sudėtingumo, šalių bendradarbiavimo ir kt. veiksnių. Paprastai jis apima šiuos etapus:

1. Pradinis susitikimas: Mediatorius susitinka su abiem ginčo šalimis, kad paaiškintų mediacijos procesą ir atsakytų į klausimus.
2. Informacijos rinkimas: Kiekviena šalis išsako savo poziciją ir pateikia svarbią informaciją apie ginčą.
3. Problemų analizė: Mediatorius padeda išsiaiškinti pagrindines problemas ir interesus, kurie yra ginčo centre.
4. Sprendimų paieška: Kartu su mediatoriumi šalys ieško galimų sprendimų ir aptaria juos.
5. Susitarimo sudarymas: Jei šalys pasiekia susitarimą, jis yra surašomas raštu.

Ar Mediacija Privaloma Lietuvoje?

Lietuvoje visuose be išimties šeimos ginčuose mediacija yra privaloma. Išskyrus kelias išimtis: kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje. Bet jei nukentėjęs asmuo nori, gali kreiptis dėl mediacijos. Jeigu bent vienas asmuo arba abu kreipiasi į teismą dėl šeimos ginčo sprendimo, jie privalo pristatyti pažymą, kad jau pasinaudojo privalomos mediacijos paslauga.

Vaikų Poreikiai Mediacijos Procese

Mediacijos procese didelis dėmesys skiriamas vaikų poreikiams ir interesams.

• Vaikų įtraukimas: Stengiamasi įtraukti vaikus ir išklausyti jų nuomonę. Kartais netgi mediacijos proceso tiesioginis tikslas yra vaiko poreikiai.
• Konsultacijos tėvams: Besiskiriantys tėvai yra konsultuojami, kaip kalbėtis apie skyrybas su vaikais, kaip išklausyti jų nuomonę dėl tolesnės buities organizavimo lūkesčių.
• Vaikų psichologo įtraukimas: Jei reikia, į mediacijos procesą įtraukiamas vaikų psichologas.
• Tėvų sutikimas: Esminė sąlyga įtraukti vaiką į mediacijos procesą - abiejų tėvų sutikimas. Jeigu nors vienas iš tėvų nesutinka, kad su vaiku kalbėtųsi trečiasis asmuo, mediatorius savo nuožiūra to daryti negali.

Vaikų Išgyvenimai Skyrybų Atveju

Konfliktiškos skyrybos, triukšmingi santykiai, kurie tęsiasi ir po skyrybų, praktiškai vaikams prilygsta fizinio ir psichologinio smurto poveikiui. Dažnai stebimas vadinamasis lojalumo konfliktas. Vaikas, tarkime, labai nori įtikti ir patikti abiems tėvams. Tačiau kai tėvai kovoja, žodžiuojasi, kaltina vienas kitą, vaikas viską girdi, išgyvena dviprasmiškus jausmus.

Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją

Galimos pasekmės vaikams

• Fizinė sveikata: Vaiko psichologinė būklė atsiliepia imuninės sistemos būklei: vaikas pradeda dažnai sirgti.
• Elgesio problemos: Vaikas, bėgdamas nuo tokios situacijos, gali atsisakyti bendrauti su vienu iš tėvų.
• Rolės pasikeitimas: Vaikas gali bandyti užimti pasitraukusio tėčio arba mamos rolę.
• Savidestrukcinis elgesys: Skyrybų ir šeimos konfliktų kontekste gali susiformuoti ir savidestrukcinio elgesio apraiškos.

Kaip Kalbėtis su Vaikais apie Skyrybas

• Kartu: Nepriklausomai, koks yra vaiko amžius, pasikalbėti su vaiku reikia iškart abiems tėvams. Jokiais būdais ne po vieną.
• Paprastai ir atvirai: Kalbėtis su vaikais reikia paprastai ir atvirai: „Bandėme, labai norėjome, bet pamatėme, kad per sunku mums kartu. Todėl priėmėme tokį sprendimą.“
• Paaiškinimai: Mažamečiams vaikams ypač svarbu paaiškinti, kad vaikas niekaip nėra kaltas dėl esamos situacijos. Reikalinga užtikrinti, kad vaikas galės matytis ir bendrauti su abiem, kad abiejų tėvų bus vienodai mylimas.
• Konkretumas: Vaikams, kurie supranta vietos ir namų prasmę, t.y. vyresniems nei pradinio mokyklinio amžiaus, svarbu aiškiai pasakyti, kur planuoja gyventi tėtis ir kur mama, kaip dažnai bus galima matytis su vienu ir kitu.

Kitų šeimos narių įtaka

Dažnai skyrybos yra ne dviejų žmonių, o dviejų šeimų išsiskyrimas: „įsitraukia“ į procesą seneliai, tetos, pusseserės… Kartais vaikai tampa šeimų mūšio lauko stebėtoju ar objektu. Svarbu suvokti, jog vaikas visada yra emociniame lauke tarp tėvų. Kai vaikas girdi kalbant teigiamai ar neigiamai apie tėvą arba motiną, jis save suvokia kaip to dalelę.

Kaip elgtis su vaiku

• Pagarba: Kalbėti pagarbiai apie kitą arba susilaikyti nuo asmeninių vertinimų, kad ir ką žmogus būtų padaręs.
• Teigiamas požiūris: Vardan vaiko gerovės, reikėtų verčiau priminti, ką gero darė tėtis ar mama, nepaisant to, kad jie jau nebe kartu.
• Brandumas: Pasirinkimas atsižvelgti į vaikų gerovę, t.y. matyti platesnį vaizdą nei tik „mane paliko, su manimi nori skirtis“, parodo žmonių brandą.

Pagalba Vaikams

• Saugumas: Vaikui pirmiausia reikia saugios erdvės.
• Veikla: Tada jau galima kalbėti apie veiklą, kuri priklauso nuo vaiko polinkių ir amžiaus. Jei jis turi polinkį menams - tinka dailės terapija, keramika.
• Pokalbiai: Žaidimas ar veikla gali būti ne tik emocijų išliejimo galimybė, bet ir pokalbio su vaiku forma.

Kur Kreiptis Dėl Mediacijos Paslaugų?

Dėl mediacijos paslaugų galite kreiptis į mediatorių ar kitą instituciją teikiančią mediatoriaus paslaugas (pvz., ne tik į teisines paslaugas teikiančias įstaigas, bet ir NVO). Viena iš projekto „Kompleksinės paslaugos šeimai“ esamų paslaugų Vilniaus miesto gyventojams - mediacijos paslaugos, kurias teikia projekto partneriai Vilniaus arkivyskupijos Caritas. Madiacijos paslaugos - tai pagal poreikį teikiamos paslaugos šeimoms / pavieniams asmenims, kuriems reikalingas neteisminis civilinių ginčų taikinamasis tarpininkavimas, siekiant taikaus ginčų, tarpusavio konfliktų sprendimo.

Vilniaus Arkivyskupijos Caritas Mediatorės Įžvalgos

Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediatorė Ūla Dusevičienė teigia, kad mediacijos būdu sprendžiami visi šeimos ginčai, tačiau galima atrasti bent septynias ginčų rūšis ar formas, kurioms taikomas mediacijos principas:

• Prevencinė mediacija: Šeimos, kurios kreipiasi į mediatorių dar neturėdamos ginčo, tačiau prevenciškai norėdamos greitai susitarti ir aptarti galimas situacijos strategijas.
• Privalomoji mediacija: Šeimos kreipiasi dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų per privalomosios mediacijos prizmę, pasinaudodamos viena iš galimybių.
• Atvejo vadybos mediacija: Atvejo vadybos lauke esančios šeimos, kuriose yra įsisenėję konfliktai, vaiko teisių tarnybos lauke esančios šeimos, kur mediacija yra paskutinė galimybė padėti iš visų teikiamų paslaugų spektro.
• Sprendimų mediacija: Mediacijoje labai svarbu pasiekti realius, visiems suprantamus ir pamatuotus susitarimus, kurie veiktų ilgai, kol kardinaliai nesikeičia tam tikros aplinkybės.
• Socialinių įgūdžių mediacija: Asmenų grupė, esanti lyg už socialinio „borto“, kuriems savęs supratimo, kartais ir socialinių įgūdžių stoka bei konfliktų sprendimo kultūra yra dar labai sudėtingos sritys.

Specialistų Patarimai

Praktikė psichologė-mediatorė prof. dr. Jolanta Sondaitė tikina, jog taikiai išspręsti šeimos ginčus yra įmanoma. Maža to, bet kurio amžiaus vaiko emocinis ir psichologinis saugumas, garantuojantis brandų asmenybės vystymąsi, net ir tėvų skyrybų atveju, gali būti užtikrintas.

In Pace Centro Paslaugos

„In Pace“ centre teikiama pagalba:

• Šeimos mediacija, aktuali esant ginčui. Ginčas gali būti tiek teisinis (pavyzdžiui, vaiko išlaikymo dydis), tiek asmeninis (pavyzdžiui, nesutarimai vaiko auklėjimo klausimais).
• Pagalba vaikui šeimos konferencijos metodu.
• Vaiko poreikiais grįstas bendravimo tvarkos užtikrinimas.
• Individualios konsultacijos su centro konsultantu.
• Teisinis informavimas visiems, turintiems šeimos ginčus.
• Tėvystės grupės.
• Savitarpio pagalbos grupės, kurias veda psichologai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai.
• Įvairūs seminarai, edukacijos, grupiniai užsiėmimai šeimos ir tarpusavio santykių temomis (vaikams, poroms, paaugliams, suaugusiesiems).

tags: #g #sondaites #psichologines #tematikos #straipsnis #apie