Šiame straipsnyje nagrinėjami vaikų temperamento tipai, jų įtaka tarpusavio santykiams ir ugdymui, remiantis moksliniais tyrimais ir praktiniais patarimais tėvams. Straipsnyje siekiama pateikti išsamią informaciją, kuri padėtų tėvams geriau suprasti savo vaikus ir sėkmingiau juos ugdyti.
Įvadas
Vaikai nuo pat gimimo pasižymi individualiais skirtumais, tokiais kaip aktyvumas, užsispyrimas, energijos lygis, drovumas ir išsiblaškymas. Šie skirtumai, dažnai vadinami temperamentu, lemia, kaip vaikai reaguoja į aplinką ir sąveikauja su ja. Supratimas apie vaiko temperamentą yra labai svarbus tėvams, norint sėkmingai jį ugdyti ir palaikyti harmoningus santykius.
Temperamento tipai
Nors literatūroje nėra griežto vaikų skirstymo į cholerikus ar melancholikus, mokslininkai identifikavo kelis pagrindinius temperamento bruožus, kurie apibūdina individualius vaikų skirtumus. Pirmieji vaikų temperamento tyrimai buvo pradėti prieš daugiau nei šešis dešimtmečius A. Thomas ir S. Chess. Jie išskyrė tris temperamento tipus: lengvą, sunkų ir lėtai apšylantį. Išvardyti bruožai pastebimi jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis ir veikia tolimesnę vaiko sveikatą ir raidą. Sunkiai sušildomo temperamento vaikai dažnai yra tie, kuriuos vadina droviais. Šiuo metu vaikų skirstymo į tris grupes atsisakyta ir, remiantis moderniausia M.K. Rothbart temperamento teorija, vaikai yra apibūdinami trimis pagrindiniais temperamento bruožais: ekstraversija, neigiamas emocionalumas ir valinga kontrolė.
- Ekstraversija atspindi vaiko polinkį būti aktyviam, socialiam ir ieškoti naujų patirčių.
- Neigiamas emocionalumas rodo, kaip vaikas reaguoja į neigiamus įvykius, pavyzdžiui, ar jis lengvai susierzina, liūdi ar bijo.
- Valinga kontrolė labiausiai atspindi individualius savireguliacijos skirtumus. Ji parodo, kaip vaikas sukaupia dėmesį, kiek lengvai jis išblaškomas, kaip gali suplanuoti savo veiklą, nuslopinti savo impulsus, taigi kontroliuoti save.
Nors įprasta teigti temperamento bruožus esant biologinės prigimties, t.y. įgimtus, jų raiškai labai svarbi ir aplinkos veiksnių įtaka. M.K. Rothbart teigė, kad temperamentas - tai atvira sistema, kuri veikia ir kurią nuolat veikia sąveika su aplinka. Taigi vaiko temperamento bruožų raiška priklauso ne tik nuo jo prigimties, bet ir nuo aplinkos, kurioje gyvena vaikas. Tarp vaiko temperamento ir jo aplinkos yra nuolatiniai abipusiai ryšiai. Iš vienos pusės, yra žinoma, kad šiltas, priimantis ir padrąsinantis tėvų elgesys gali sumažinti vaiko neigiamo emocionalumo raišką, o nenuoseklus arba šiurkštus tėvų elgesys, atvirkščiai, jį padidinti. Iš kitos pusės, lengvai prisitaikantis ir nuraminamas, socialus vaikas sukelia jautrų ir šiltą tėvų elgesį, tuo tarpu greitai susierzinantis, daug reikalaujantis arba vengiantis vaikas gali sukelti neigiamus tėvų jausmus ir paskatinti juos vengti kontakto su vaiku.
Temperamento įtaka vaikų santykiams
Vaikų temperamentas gali turėti didelės įtakos jų santykiams su broliais ir seserimis, tėvais ir bendraamžiais.
Taip pat skaitykite: Filmukai ugdantys gražų elgesį
Santykiai su broliais ir seserimis
Pavydo jausmas - visiškai natūralus dalykas ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų pasaulyje. Juk savanaudiškumas tam tikra prasme yra prigimtinė savybė, kurią išmokstame kontroliuoti su laiku, augdami tinkamoje aplinkoje ir matydami teigiamus pavyzdžius. To išmoks ir mažieji pavyduoliai.
Kai namuose atsiranda kūdikis, dažnai vyresnysis vaikas jį priima su smalsumu, galvodamas apie mažylį kaip apie naują žaisliuką. Tačiau greitai jam tenka nusivilti: atsiranda tam tikrų pareigų, o didžioji dalis mamos ir tėčio dėmesio atitenka naujagimiui. Vyresnysis vaikas, apkrautas pareigomis ir atsakomybės jausmu, nejučia ima pavydėti mažajam „lengvo“ gyvenimo ir visapusiško tėvų rūpesčio. Tačiau tokioje pačioje situacijoje vaikų tarpusavio santykiai gali susiklostyti ir visai kitaip - svarbu, kad tėvai paruoštų vyresnėlį naujagimio atsiradimui bei neprovokuotų pavydo šiam gimus. Vyresniojo vaiko padėtis gali būti labai palanki ir įdomi: jis turi daugiau privilegijų, nes yra vyresnis, jis turi „valdžią“ ir gali kontroliuoti mažesnįjį.
Pavydo jausmas gali pasireikšti įvairiai: vyresnysis vaikas gali mėginti skriausti mažesnįjį, atiminėti iš jo žaislus ir nuolatos jį erzinti. Pavydus mažasis vaikas gali specialiai elgtis netinkamai, ypatingai tais atvejais, kai mažojo vaiko elgesio kontrolę tėvai patiki vyresniajam. Labai dažnas atvejis, kai mažasis ima meluoti ir pasakoti kaip yra skriaudžiamas. Nepamiršk, vaikai sugeba manipuliuoti! Norint reguliuoti ir tinkamai valdyti santykius tarp brolių ir seserų, turėtum atsižvelgti į asmenines kiekvieno vaiko savybes. Šiuo atveju svarbus ne tik amžius bei vaiko lytis, bet ir vaiko temperamentas, charakterio bruožai (vieni vaikai nuo mažens linkę vadovauti ir reikalauti dėmesio, kiti - priešingai), gabumai, polinkiai ir t.t. Nepamiršk, kad kiekvienas vaikas nori būti labiausiai mylimas bei tėvų vertinamas ir sunkiai susitaiko su tuo, kad išskiriamas kuris nors brolis ar sesuo, net jei išskirtas vaikas yra labai mažas ar tiesiog silpnas.
Santykiai su tėvais
Kartais maži vaikai, ypatingai vienturčiai, ima pavydėti vienam iš tėvų. Jei vaikas labiau prisirišęs prie mamos - pavyduliaujama tėčiui, jei prie tėvo - vaikas ima pavyduliauti mamai. Dažniausiai tokia situacija pasitaiko vaikui šiek tiek ūgtelėjus, kuomet šeimyniniai sutuoktinių santykiai sugrįžta į įprastas vėžes, ir vaikas nebebūna vieninteliu ir svarbiausiu dėmesio centru: juk įprasta, kad kol mažylis negali savimi pasirūpinti, tėvai šokinėja ir laksto tik aplink jį, neretai pamiršdami vienas kitą. Kai vaikas paauga, tėtis ir mama gali labiau atsipalaiduoti ir daugiau dėmesio skirti sau ir savo santykiams.
Kad išvengtumėte šio tipo pavydo, leiskite vaikui nuo pat mažens suprasti, kad mamos ir tėčio santykiai yra visiškai kitokie, nei vaiko ir tėvų. Kai kurie tėvai išsigąsta mažylio pavydo ir stengiasi nerodyti dėmesio vienas kitam prie vaiko. Tačiau tai yra klaidingas elgesys: juk būtent stebėdamas vaikas mokosi ir kuria savo santykių modelius. Jei nerodysite savo jausmų, vaikas gali taip ir neišmokti, kaip asistuoti savo antrajai pusei.
Taip pat skaitykite: Psichologijos, filmukų ir smegenų ryšys
Kaip tvarkytis su tokiu pavydu? Geriausiai šiuo atveju padeda kalbėjimasis. Dažniausiai iš pavydinčio vaiko lūpų galima išgirsti „mama yra mano“ arba „tėtis yra mano“. Nepergyvenkite ir nepulkite vaikui prieštarauti, nes tai sukels dar didesnį pasipiktinimą. Išlikite ramūs, apsikabinkite visi kartu ir tiesiog pasakykite „tavo mama, o mano žmona“ arba „tavo tėtis, o mano vyras“.
Santykiai su bendraamžiais
Maži vaikai yra labai žingeidūs, todėl dažniausiai būna draugiški ir noriai bendrauja su kitais bendraamžiais. Iki to laiko, kai reikia dalintis daiktais: mažas vaikas gali būti egocentriškas ir pavydus, bet ne iš blogos valios. Paprasčiausiai tokio amžiaus vaikų savikontrolė nėra išsivysčiusi ir jis dar nesupranta, ką reiškia laukti savo eilės ar dalintis su kitais, todėl jam patikusį daiktą gali stverti iš rankų čia ir dabar, o negavęs to, ką turi kiemo draugas, imti trepsėti kojomis ar apsipilti ašaromis. Tokiose situacijose nereikėtų labai nerimauti, nes iš nepagrįsto pavydo bendraamžiams greitai išaugama. Žinoma, tai nereiškia, kad netinkamas vaiko elgesys turėtų būti toleruojamas. Nors mažylis paprastai būna savanaudiškas ir galvoja tik apie save, reikia jį skatinti bendrauti su kitais vaikais, kad tobulėtų jo socialiniai įgūdžiai. Žinoma, kai susitinka du mažieji savanaudžiai, gali kilti tikras karas, tačiau jei vaikas pamėgintų bent retkarčiais pažaisti su vyresniais vaikais, kurie jau moka dalintis, tikėtina, kad ir tavo pavyduolis greitai supras, kad dalinimasis - ne toks jau ir blogas dalykas.
Temperamento įtaka ugdymui
Supratimas apie vaiko temperamentą gali padėti tėvams ir pedagogams pritaikyti ugdymo metodus, kurie būtų efektyviausi ir atitiktų individualius vaiko poreikius.
- Lengvo temperamento vaikams svarbu suteikti pakankamai šilumos, bendravimo ir stimuliacijos, nes jie gali būti mažai reikalaujantys ir linkę prisitaikyti prie aplinkos.
- Lėtai apšylantiems vaikams reikia duoti laiko prisitaikyti prie naujų situacijų ir nespausti jų daryti dalykus, kuriems jie nėra pasiruošę.
- Sunkaus temperamento vaikams ypač svarbi pastovi dienotvarkė, rami aplinka ir aiškios elgesio ribos. Tokiems vaikams gali būti reikalinga intensyvesnė išorinė kontrolė, kadangi jie prasčiau save kontroliuoja.
Tyrimai apie vaikų temperamentą
Grupė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto PTMC mokslininkių psichologių, vykdo tęstinį vaikų savireguliacijos įgūdžių tyrimą, kuriame vaikų raida ir jų socialinė aplinka stebima nuo pat naujagimystės. Šį tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. MIP-014/2012), tyrime dalyvauja daugiau nei 200 vaikų ir jų šeimų. Informaciją apie vaikų raidą ir jų socialinę aplinką teikia vaikų mamos. Kai vaikams buvo ketveri, testavome vaikų savireguliacijos gebėjimus. Šiame amžiuje informaciją apie vaikų elgesį rinkome ir iš ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurias lanko vaikai, auklėtojų. Taigi galime atsakyti į aktualius klausimus apie vaikų temperamentą, pasitelkę Lietuvoje vykdomo tyrimo rezultatus.
Pirmiausia siekėme išsiaiškinti, ar berniukai ir mergaitės skiriasi mamų vertintais temperamento bruožais. Juos mamos vertino, kai vaikams buvo treji metai. Mamos įvertino mergaites kaip geriau kontroliuojančias savo elgesį ir sukaupiančias dėmesį, o berniukus - kaip aktyvesnius ir impulsyvesnius.
Taip pat skaitykite: „Rimi“ iniciatyvos autizmui
Antra, siekėme aiškintis, kaip su vaikų temperamento bruožais siejasi įvairūs jų socialinės ir emocinės aplinkos veiksniai, vertinti per pirmuosius ketverius metus. Dauguma tyrimų patvirtina neigiamą mamos depresiškumo reikšmę vaiko sveikatai ir raidai, todėl pasidomėjome, kaip motinos pogimdyvinis depresiškumas ir jos neigiamų emocijų (pvz., liūdesio, prislėgtumo, susierzinimo) patyrimas siejasi su vaikų temperamento savybėmis. Paaiškėjo, jog pačių mamų neigiamų emocijų patyrimas labiausiai susijęs su vaikų neigiamu emocionalumu. Gauti rezultatai liudija, kad mamų neigiama emocinė būsena ir vaiko polinkis į neigiamą emocionalumą susiję. Iš vienos pusės, vaikų neigiamas emocijas gali sustiprinti prasta motinos emocinė būsena. Tačiau iš kitos pusės pastebėta ir tai, kad trimečiai mažyliai, labiau linkę į neigiamas emocijas, jau 6 mėnesių amžiuje pasižymėjo daugiau probleminiu elgesiu, pvz., intensyviau ir dažniau verkė. Taigi galima manyti ir taip, kad jau ankstyvoje vaikystėje jie dažniau ir intensyviau reiškė savo neigiamas emocijas ir auginti juos buvo sunkiau, o tai galėjo atsiliepti ir mamų emocinei būsenai.
Patyrinėjome, kaip vaikų temperamento bruožai susiję su mamų reakcijomis. Rezultatai rodo, kad vaikų neigiamas emocionalumas susijęs su neparemiančiomis reakcijomis, o vaikų valinga kontrolė - su paremiančiomis reakcijomis. Gali būti, kad motinos neparemiančios reakcijos sustiprina vaikų neigiamas emocijas, bet gali būti ir taip, kad dažniau ir intensyviau neigiamas emocijas išreiškiantys vaikai dažniau sulaukia neparemiančių motinų reakcijų.
Praktiniai patarimai tėvams
Remiantis moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi, tėvams rekomenduojama:
- Prisitaikyti prie savo vaiko ir suprasti jo temperamento ypatumus. Tėvų reakcija į vaiko elgesį labai priklauso nuo to, kaip jie interpretuoja jo elgesį. Vaikas gali būti tiesiog labiau energingas ir aktyvus, o ne nepaklusnus ir tyčia nesilaikantis elgesio taisyklių.
- Numatyti galimus sunkumus ir atitinkamai į juos reaguoti. Vaiko temperamento supratimas gali padėti tėvams numatyti šeimai ir vaikui galinčius kilti sunkumus ir atitinkamai į juos reaguoti. Pvz., lėtas ir ramus vaikas nemėgsta staigių pokyčių jam įprastoje dienotvarkėje, todėl jis gali jautriai reaguoti net į nedidelius pasikeitimus. Jam ar jai reikia daugiau laiko ir pastangų pasiruošti pasikeitimams. Arba sunku tikėtis, kad aktyvus ir energingas vaikas ramiai elgsis parduotuvėje, kurioje pilna dėmesį traukiančių prekių. Todėl tokiam vaikui pravartu pasiūlyti kaskart išsirinkti tik vieną labiausiai patikusį daiktą ar skanėstą.
- Atsiminti, kad temperamento savybės nėra tinkamos arba netinkamos, geresnės ar blogesnės! Temperamentas tiesiog atspindi, kaip vaikas reaguoja ir sąveikauja su aplinka.
- Sukurti pastovią dienotvarkę sunkaus temperamento vaikams. Tai padeda jiems jaustis saugiems. Iš anksto susiplanuokite, ką jūs veiksite dieną su vaiku. Pasistenkite, kad perėjimai nuo vienos veiklos prie kitos būtų laipsniški. Stenkitės, kad namų aplinka būtų kuo ramesnė ir kuo labiau prognozuojama.
- Mokyti vaiką įgauti daugiau savikontrolės įgūdžių. Skatinkite vaiką naudoti žodžius savo jausmams ir poreikiams išreikšti. Mokykite vaikus, kaip atgauti kontrolę pykčio priepuolio metu, pvz., „Tu esi toks supykęs, kad numetei savo žaislą ant grindų. Lengvai išblaškomi vaikai vienu metu girdi tik vieną dalyką. Jeigu vaikui sunku pasirinkti, apribokite jo pasirinkimų skaičių, pvz., „Čia yra du filmukai, kuriuos galėtumėte pasižiūrėti.
- Nustatyti aiškesnes ir griežtesnes elgesio ribas sunkaus temperamento vaikams. Kadangi šie vaikai prasčiau save kontroliuoja, jiems gali būti reikalinga intensyvesnė išorinė kontrolė.
tags: #filmukas #apie #temperamenta