Psichoterapija, dažnai vadinama "gydymu žodžiu", yra procesas, kurio metu žmogus kartu su terapeutu analizuoja savo problemas, siekdamas palengvinti gyvenimą, padaryti jį turtingesnį, suprantamesnį ir spalvingesnį sau bei aplinkiniams. Individuali psichodinaminė psichoterapija yra viena iš psichoterapijos formų, kuri remiasi psichodinamine teorija. Ši teorija teigia, kad dvasiniai fenomenai žmogaus sieloje yra susiję priežasties-pasekmės ryšiais, asmenybė yra paslanki, nuolat besikeičianti ir auganti, o suvokus ir išgyvenus problematiško elgesio bei savijautos priežastis, galima rasti pažangesnius ir brandesnius prisitaikymo bei funkcionavimo būdus.
Kas yra psichodinaminė psichoterapija?
Psichodinaminė psichoterapija remiasi samprata, jog psichiką sudaro tam tikros dalys, tarp kurių nuolat vyksta konfliktas, o to konflikto sprendimas atsispindi mūsų jausmuose, elgesyje ir santykiuose su kitais žmonėmis. Didžioji dalis žmogaus elgesį lemiančios psichikos yra pasąmoninga, tačiau pasiekiama. Dalis pasąmoningo turinio - tai ankstesni patyrimai, jausmai, fantazijos ir norai, kuriuos psichika išstūmė iš sąmonės, nes juos buvo per sunku ištverti arba jie buvo "draudžiami". Grąžinant šią išstumtą sąmonės dalį, žmogus labiau susipažįsta su tikruoju savimi, plečiasi jo savimonė ir atsiveria galimybės keistis.
Šioje psichoterapijoje daug dėmesio skiriama vaikystės amžiaus konfliktams ir būdams, kuriuos asmuo rado jiems išspręsti, įtvirtino ir toliau naudoja savo gyvenime. Dažnai vaikiškame amžiuje sprendimo būdai yra tinkami ir padeda bendrauti, tačiau kartojant juos suaugusiojo gyvenime, jie tampa trukdančiais, nors pats žmogus to ir nepastebi.
Psichodinaminės psichoterapijos metu klientas su specialisto pagalba siekia pamatyti ir suprasti, kas jam trukdo bendrauti, kelia skausmą, nusivylimą ar kitus jausmus, t.y., mokosi labiau save pažinti ir priimti. Be to, tarp kliento ir psichoterapeuto susiklosto ryšys, kuriame atsikartoja kliento santykių būdai ir sunkumai, jie vyksta "čia ir dabar", todėl klientas, padedamas terapeuto, gali surasti naują, lankstesnį būdą išspręsti problemą. Tęsiantis psichoterapijos procesui, sesijų kabinetas tampa saugia naujų patyrimų aikštele, kurioje klientas gali sukurti naujus savo paties ar kitų priėmimo modelius, juos įtvirtinti, o paskui išsinešti ir išbandyti savo gyvenime.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Pagalbos verta ieškoti, jei žemiau išvardinti simptomai trukdo jums jaustis laimingu ar tęsti įprastą veiklą:
Taip pat skaitykite: Individualios psichodinaminės psichoterapijos raida
- Kamuoja nuotaikų kaita ar jaučiatės depresiškas, prislėgtas.
- Jaučiate nerimą, o kartais jus apima panika.
- Turite įvairių baimių (parausti, nualpti, tamsos, vairuoti mašiną ir pan.).
- Jums trukdo įkyrios mintys ar veiksmai.
- Patyrėte sukrėtimą (avarija, netektis, smurtas, skyrybos ir kt.).
- Santykiai su jus supančiais žmonėmis įtempti ar alinantys.
- Nepatinkate sau ar nepasitikite savimi.
- Jaučiatės vienišas.
- Trūksta gyvenimo prasmės jausmo ar kyla minčių apie savižudybę.
- Turite įvairių somatinių skundų, bet gydytojai neranda ligos ir vadina tai "nervais".
- Kai jaučiatės prislėgtas, nuliūdęs, praradęs gyvenimo džiaugsmą, nesitikintis nieko gero ateityje.
- Kai vargina savikalta, savigrauža, beprasmiškumas, abejonės savimi.
- Kai gyvenimas tampa toks sudėtingas ir beprasmis, kad norite numirti, kuriate tokius planus ar esate bandęs juos įvykdyti.
- Kai vargina miego sutrikimai.
- Kai kenčiate nuo įvairių fobijų.
- Kai vargina įvairūs fiziniai simptomai (galvos skausmai, svaigimas, virškinimo sutrikimai ir t.t), kurių nepaaiškina atlikti fizinės organizmo būklės tyrimai.
- Kai patyrėte netektį ir Jums sunku ją išgyventi.
- Kai sužinojote apie savo ar artimo žmogaus sunkią, grėsmingą ligą.
- Kai jaučiate, kad Jūsų santykiai su artimais žmonėmis Jūsų netenkina - iškyla konfliktai, nesusipratimai, nutrūksta ryšiai ir tai Jus neramina.
- Kai norite labiau suprasti save, savo jausmus ir santykius su kitais žmonėmis.
Terapijos organizavimas
Pirminė konsultacija
Pirminė psichoterapinė konsultacija - tai vienas ar keli susitikimai, kurių metu specialistas įvertina jūsų nusiskundimus ir rekomenduoja Jums tinkamą gydymą: psichoterapiją (asmeninę arba grupinę) ar medikamentinį gydymą. Iš pradžių aptariamos priežastys, paskatinusios psichoterapijai. Psichoterapeutas stengiasi suprasti, kaip pacientas jaučiasi, ko tikisi, ar yra pasirengęs gilintis į savo pasąmoninius konfliktus. Kitu atveju gali būti rekomenduojama kitokios psichoterapijos formos.
Pirminio pokalbio metu įvertinami paciento poreikiai, lūkesčiai, pasirengimas gilintis į vidinius konfliktus bei terapijos galimybės. Pacientas ir psichoterapeutas susipažįsta, ir palankiu atveju susiklosto abipusiu pasitikėjimu grindžiami santykiai. Tai tampa pagrindu vėlesniam gydymui. Su pacientu aptariamos ir psichoterapijos sąlygos (valandų skaičius, mokestis ir pan.).
Asmeninė terapija
Asmeninė terapija yra skirta aptarti skausmingiems ar tiesiog intymesniems dalykams, kurių nesinori ar neatsiranda erdvės aptarti šeimoje ar su draugais. Tai yra šansas kiekvienam tapti brandesniu, priklausomai nuo pakopos, kurioje šiuo metu esate: tas, kuris galvoja, kad neturi problemų, turi galimybę tapti atviresniu sau ir atrasti savo trūkumus; tas, kuris jaučia, jog turi sunkumų su tėvais, sutuoktiniais, draugais, mokslais ar savęs vertinimu, gali detaliau panagrinėti tuos sunkumus ir atrasti naujus požiūrius į juos bei naujus būdus sau padėti. Tai ne visada reiškia, kad gyvenimas taps lengvesnis, bet jis tikrai gali tapti prasmingesnis ir gilesnis.
Psichoterapija gali būti ir skausminga, nes gali (ir dažniausiai turi) būti paliesti taip pat ir nemalonūs momentai, kurie neduoda ramybės ir kliudo "normaliai" gyventi. Nuo gyvenimo, kuriame yra svarbūs ir nesvarbūs dalykai (juos pravartu mokytis atskirti), terapija skiriasi tuo, kad joje šių mažų ir didelių dalykų nėra, taigi jūs galite kalbėti apie viską, kas jums rūpi - ne tik apie "gyvenimo prasmę", bet ir apie "prozišką" buitį ar apie, pvz.: batus, kuriuos nusipirkote, nes jie buvo "tokie gražūs", o dabar spaudžia kojas, nes pasirodė esą per maži ir t.t. Labai svarbu dalintis tuo, kaip jaučiatės pas terapeutą.
Psichoterapinis konsultavimas vyksta tarpasmeninio kontakto pagrindu. Tai labai svarbus profesionaliai - žmogiškas ryšys, kuriame reikšmingi įprastinio bendravimo aspektai - pasitikėjimas, pagarba, tolerancija. Gali būti, kad jūsų savijauta terapinėje situacijoje atkartos kokią nors kitą jūsų gyvenimo situaciją, kai jūs jau panašiai jautėtės, ir tada tai galima išsamiai aptarti, turint tikslą susigaudyti jūsų jausmuose.
Taip pat skaitykite: Individualiosios psichologijos specialistai
Psichodinaminės psichoterapijos trukmė ir tikslas
Susitikimų trukmė yra 45 minutės, jie vyksta vieną arba du kartus savaitėje. Psichoterapija gali būti trumpalaikė (10 - 20 susitikimų) ir ilgalaikė (nuo 30 iki 100 ir daugiau susitikimų), priklausomai nuo jūsų poreikio ar sunkumų pobūdžio. Psichodimaminės psichoterapijos efektyvumas yra tiesiogiai susijęs su jos trukme. Terapija tęsiasi tol, kol kenčiama dėl dvasinio diskomforto. Paprastai nenumatomas joks konkretus terminas, o terapija baigiama bendru psichoterapeuto ir paciento sutarimu. Pacientas turi teisę bet kada psichoterapijos atsisakyti, tačiau toks atsisakymas turi būti suvoktas (t.y. tam skiriami bent keli susitikimai).
Psichoanalitinė psichoterapija padeda pamatyti vidinius konfliktus, kurie dėl žmogaus psichologinių savybių jam pačiam lieka nepažinūs. Terapijos metu atsirandanti įžvalga padeda pažinti save.
Tam, kad šis darbas būtų efektyvus, reikia laiko, per kurį Jūs galėtumėte daugiau pažinti vienas kitą. Santykių atvirumas - raktas į sėkmingą darbą ir tuo pačiu metu šio darbo dalis. Gana dažnai klientai užduoda klausimą: "Kiek kartų mums reikės susitikti?". Pirmojo susitikimo metu beveik neįmanoma numatyti, kiek kartų Jums reikės susitikti su psichologu. Psichologinės pagalbos trukmė gali būti labai įvairi: nuo vienos konsultacijos iki 10 - 15 susitikimų. Šiuo atveju kalbame apie psichologinį konsultavimą. Pirmosios konsultacijos metu didžiąją laiko dalį psichologas skiria kliento emocinei būklei įvertinti bei jo gyvenimo situacijai analizuoti. Nereikia tikėtis, kad pirmosios konsultacijos su psichologu metu Jūs išspręsite savo problemą. Rimtas požiūris į problemą reikalauja išsamesnio tyrimo. Siekdamas suprasti Jūsų problemos pobūdį ir parinkti optimaliausią pagalbos būdą, psichologas gali pasiūlyti Jums susitikti kelis kartus.
Jei esamos psichologinės problemos reikalauja ilgesnio darbo, psichologas gali pasiūlyti Jums psichoterapijos kursą (trumpalaikės terapijos trukmė 15 - 30 susitikimų, ilgalaikės terapijos trukmė - nuo 30 iki kelių šimtų sesijų). Kad prasidėtų pokyčiai, reikia mažiausiai 5 - 7 susitikimų. Kai kurie psichikos sutrikimai paprastai reikalauja ne tik psichoterapijos, bet ir psichofarmakologinio gydymo, todėl psichologas gali rekomenduoti Jums psichiatro konsultaciją. Nepaisant to, keleto susitikimų kartais pakanka tam, kad būtų palengvinta emocinė būklė ir pakoreguotos Jūsų reakcijos tam tikrų probleminių situacijų metu. Svarbu suprasti, kad viskas labai individualu ir priklauso nuo problemos sunkumo, Jūsų aktyvumo, motyvacijos ir nusiteikimo psichoterapiniam darbui. Psichologas arba psichoterapeutas yra tik palydovas šiame kelyje, patikimas, pastovus ir labai dėmesingas. Pradžioje šiek tiek mokytojas, vėliau partneris ir visada truputį mokinys, kad ir kaip keistai atrodytų iš šalies. Jis padeda Jums atrasti savo kelią.
Psichologinis konsultavimas ar psichoterapija?
Kalbant apie psichologinius pagalbos būdus, gali kilti painiava: ar tai psichologinis konsultavimas ar psichoterapija? Psichologinis konsultavimas - tai psichologinės pagalbos rūšis, kuria siekiama įveikti psichologinio pobūdžio problemas. Esant sunkiam gyvenimo tarpsniui, psichologas padės Jums geriau suprasti savo gyvenimo situaciją ir priimti pagrįstą sprendimą. Kaip matote, nėra paprasta atskirti šias dvi pagalbos rūšis. Paprastai pirmasis kontaktas pradedamas konsultacija ir, priklausomai nuo motyvacijos ir problemų sunkumo, vėliau gali būti pereinama ar prie tam tikros problemos trumpalaikės psichoterapijos, ar prie ilgalaikės ir intensyvios psichoterapijos.
Taip pat skaitykite: Individuali veikla psichologams: mokesčiai ir perspektyvos
Psichologas - psichologijos studijas universitete baigęs asmuo. Psichologai neturi medicininio išsilavinimo. Jie vaistų neišrašo. Psichologai atlieka konsultavimą, psichodiagnostiką. Psichiatras - medicinos studijas universitete baigęs asmuo, kuris po bendro medicinos studijų kurso pasirinko tolimesnę psichiatrijos specializaciją. Psichoterapeutas - tai specialistas, kuris po įgyto aukštojo mokslo baigė tam tikros psichoterapinės krypties mokymo programą. Kokio specialisto pagalba Jums reikalinga, galite spręsti tiktai Jūs.
Santykis tarp kliento ir terapeuto
Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Monika Pranauskienė akcentuoja, kad psichologiniai emociniai sunkumai atsiranda santykyje su kitu - tėvais, broliais, seserimis, kitais daugiau ar mažiau reikšmingais asmenimis. Dėl šios priežasties gijimas taip pat sparčiausiai vyksta santykyje su kitu asmeniu - psichologu ar psichoterapeutu.
"Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie įrodo bene svarbiausią veiksnį terapijos procese - santykis tarp kliento ir terapeuto. Psichoterapinio metodo efektyvumas sudaro apie 12 proc.. Terapijos sėkmė labiausiai priklauso nuo terapeuto ir kliento santykio, kuris gali sudaryti net 30-40 proc. terapijos veiksmingumo. Taip pat terapijos sėkmei labai svarbios kliento individualios savybės", - teigia M. Pranauskienė. Tai, anot jos, sufleruoja, kad terapijos sėkmė priklauso nuo trijų pamatinių atramų - pasitikėjimu grįsto santykio tarp kliento ir terapeuto, individualių kliento savybių bei poreikių ir pritaikyto metodo.
Jai antrina ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė doc. dr. Kristina Dambrauskienė. "Susitikus su psichoterapeutu labai svarbu įsivertinti ar asmeniui atrodo priimtina galimybė toliau kartu su juo dirbti abipusio pasitikėjimo atmosferoje, nes nepriklausomai nuo psichoterapijos metodo ar formos, psichoterapijos veiksmingumas priklauso nuo terapinio santykio su psichoterapeutu", - pabrėžia gydytoja.
Pabrėžiama, kad psichoterapija nėra taikoma visais atvejais, kai susiduriama su psichikos sveikatos sunkumais, kartais prireikia ir kitokios pagalbos šalia.
"Ji gali būti naudinga ir rekomenduojama sveikiems asmenims! Ji gali būti puikus įrankis savęs pažinimui, asmeniniam augimui, santykių gerinimui, gyvenimo kokybės gerinimui, prasmės paieškai", - teigia K. Dambrauskienė.
Skirtingos psichoterapijos kryptys
Anot jos, kreipiantis į psichoterapeutą vertėtų pasidomėti jo taikomos krypties pagrindinėmis idėjomis, taip pat terapinio darbo specifika - numatoma bendra gydymo trukme, kaip dažnai teks susitikti ir kokiam laikui, taip pat paslaugų kaina ir kita. Renkantis psichoterapiją taip pat rekomenduojama pasitarti su psichikos sveikatos specialistu (psichiatru, psichologu), kuris galėtų patarti tinkamiausią psichoterapijos metodą.
"Kokios galimos nepakankamo psichoterapijos efektyvumo priežastys? Specialisto nekompetencija, neteisingai parinktas psichoterapijos metodas ir forma, bei nepagrįsti lūkesčiai, galimai įtakoti visuomenės informavimo priemonių ir kita", - teigia gydytoja K. Dambrauskienė.
Psichoterapija - tai mokslo ir praktikos sritis, apimanti pagalbą psichikos ir asmenybės sutrikimų atvejais, kuri remiasi paciento vidinio keitimosi procesu, kuomet mokomasi keisti savo mintis, afektus, elgesį, betarpiško ryšio su profesionalu metu. Labai svarbu, jog asmuo būtų motyvuotas pokyčiui. Negali būti "prievartinės" psichoterapijos.
"Noriu pabrėžti, kad psichoterapeutai ne tik padeda keisti problemišką elgseną ir psichikos būsenas, bet ir padeda geriau suprasti save, savo jausmus, mintis, elgesį ir santykius su kitais, moko, kaip priimti save su visais savo trūkumais, kaip sustiprinti savo bendrą atsparumą aplinkai, savo galios pojūtį, toleranciją savo įvairiausioms mintims bei tikrovišką savigarbą, gebėjimą užmegzti ir palaikyti artimus ilgalaikius ryšius", - vardija gydytoja.
Psichoterapijos procese asmuo, padedamas psichoterapeuto, įgyja geresnį supratimą apie savo vidinius psichologinius procesus (poreikius, baimes, emocijas, mąstymo ypatumus ir pan.), elgesį (motyvus ir pasekmes, įpročius), tarpasmeninius santykius (motyvus, pasikartojančias problemas bei konfliktus), turimą psichikos sutrikimą ir trukdžius sveikimui. Geresnis supratimas leidžia asmeniui keistis. K. Dambrauskienė akcentuoja, kad labai svarbu, jog asmuo būtų motyvuotas pokyčiui. Negali būti "prievartinės" psichoterapijos.
Psichoanalitinė ir psichodinaminė terapija
Psichoanalitinė ir psichodinaminė terapija, anot K. Dambrauskienės, padeda suprasti, kaip mūsų pasąmonė ir ankstyvosios patirtys veikia dabartinį gyvenimą. Psichologės M. Pranauskienės teigimu, šios krypties psichoterapija yra nukeipta į tai, ko nesimato - tai žmogaus mintys, jausmai ir elgesys, kurie nulemti pasąmoningų procesų. Daug dėmesio skiriama tam, kaip asmuo save suvokia, kaip kuria santykį su terapeutu, kokius jausmus jam jaučia.
Psichoanalitinė ir psichodinaminė terapija padeda suprasti, kaip mūsų pasąmonė ir ankstyvosios patirtys veikia dabartinį gyvenimą. Terapijos tikslas - atkurti traumuojančius praeities įvykius, analizuoti asmens gynybinius mechanizmus, kuriuos pacientas naudoja neigiamiems išgyvenimams įveikti, išlaisvinti užgniaužtus jausmus, iš naujo apdoroti ir "uždaryti" skausmingus išgyvenimus. Tai ilgalaikė psichoterapija. Gydytojos teigimu, šios terapijos metu asmuo pradeda geriau suprasti savo vidinį pasaulį, atrasti paslėptas problemų priežastis ir išmokti su jomis tvarkytis. Ši terapija rekomenduojama tiems, kurie nori giliau pažinti save ir spręsti ilgalaikes emocines problemas, ypač jaučiantiems ilgalaikį nuolatinį nerimą, liūdesį, turintiems savivertės problemų, sunkumų santykiuose, turintiems trauminių patirčių su ilgalaikiais padariniais.
"Pažymėtina, kad psichodinaminė terapija reikalauja tam tikrų asmeninių savybių ir pasirengimo, kad terapinis procesas būtų veiksmingas. Asmuo turi būti pasirengęs tyrinėti save, kantriai dirbti su ilgalaikėmis problemomis ir priimti emocinį diskomfortą kaip neišvengiamą augimo dalį. Nors kai kurios iš šių savybių gali būti ugdomos terapijos metu, savianalizė, gebėjimas reflektuoti, vidinė motyvacija pokyčiams yra pagrindiniai sėkmės veiksniai", - pabrėžia psichiatrė.
Kognityvinė elgesio terapija
Ši psichoterapijos kryptis, anot gydytojos, nagrinėja ryšį tarp žmogaus minčių, jausmų ir elgesio, teigdama kad problemos kyla iš netinkamų ar neracionalių mąstymo modelių, kurie lemia elgesį ir emocijas. "Ši terapija struktūruota, trumpalaikė, orientuota į konkrečius dabartinius simptomus ir problemų sprendimą, siekiant pakeisti neigiamus mąstymo modelius bei elgesio įpročius. Klientas aktyviai atlieka užduotis tarp sesijų. Rekomenduojama turintiems nerimo sutrikimus (kuomet vargina panikos priepuoliai, socialinis nerimas, generalizuotas nerimas), sergantiems obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, potrauminio streso sutrikimu, valgymo sutrikimais", - vardijo K. Dambrauskienė.
Kognityvinė elgesio terapija nagrinėja ryšį tarp žmogaus minčių, jausmų ir elgesio. Psichologė M. Pranauskienė teigia, kad kognityvinė elgesio terapija (KET) - viena iš populiariausių ir veiksmingiausių psichoterapijos sričių, kurioje daugiausia dėmesio skiriama dabartinėms problemoms spręsti ir neigiamoms mintims bei elgesiui keisti.
"Geras pasirinkimas turintiems priklausomybių, nerimo sutrikimų, depresiją, sunkių psichikos sutrikimų. Tikslas - atrasti nenaudingus įsitikinimus, elgesio modelius, nepatenkintus poreikius ir išmokti elgtis, jaustis, mąstyti kitaip. Tam naudojami pratimai, socialiniai eksperimentai, dienoraščiai, minčių fiksavimo lentelės. Tinka tiems, kurie labiau linkę veikti. Per trumpą laiką galima pasiekti akivaizdžių pokyčių", - akcentuoja psichologė.
Egzistencinė terapija
Psichiatrė K. Dambrauskienė teigia, kad ši psichoterapijos kryptis orientuojasi į egzistencinius klausimus, tokius kaip gyvenimo prasmė, laisvė, atsakomybė, vienatvė, mirtis. "Terapijos metu gilinamasi į kliento vidinį pasaulį ir egzistencines baimes, siekiama padėti priimti gyvenimo paradoksus, atrasti savo asmeninę gyvenimo prasmę ir autentiškumą, prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus ir veiksmus. Rekomenduojama asmenims, patiriantiems gyvenimo prasmės, įvairių amžiaus tarpsnių krizes, išgyvenantiems sielvartą bei netektis", - teigė gydytoja.
Egzistencinė terapija orientuojasi į egzistencinius klausimus, tokius kaip gyvenimo prasmė, laisvė, atsakomybė, vienatvė, mirtis. M. Pranauskienė akcentuoja, kad egzistencinė psichoterapija - tai metodas, padedantis atrasti prasmę, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, jaustis laisvam ir atviram pasauliui. Ji neinterpretuoja asmens elgesio ir nebando jo koreguoti, bet stengiasi suprasti konkretaus žmogaus vidinį pasaulį, vertybes ir patirtį, dėmesys sutelkiamas į augimą ir savirealizaciją.
"Egzistencinė terapija dažniausiai taikoma suaugusiesiems asmenims, kurie yra pasirengę ilgai ir išsamiai nagrinėti savo gyvenimą", - sakė psichologė.
Individuali arba šeimos terapija
Šios srities žinovės pabrėžia, kad psichoterapija pagal darbo formą gali būti individuali, grupinė ar šeimos terapija. "Individuali psichoterapija suteikia daugiau prielaidų gilesnei analizei, sprendžiamos individualios problemos, deja, didesnė kaina. Grupinės terapijos metu vaizdžiau analizuojami tarpasmeniniai santykiai, daugiau galimybių pasimokyti iš kitų žmonių patirties, įgyti elgesio emocinį vertinimą ir palaikymą, išmokti juos suprasti, daugiau galimybių išmėginti bendravimo riziką, gaunamas grįžtamasis ryšys, tačiau mažesnis saugumas, bet ir mažesnė kaina", - privalumus ir trūkumus vardijo gydytoja.
Individuali psichoterapija suteikia daugiau prielaidų gilesnei analizei, sprendžiamos individualios problemos.
K. Dambrauskienė taip pat pabrėžia, kas nėra psichoterapija - tai koučingas, psichologinis konsultavimas, pagalba telefonu ar joga.
"Žvelk giliau" siekia ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę, turinčią pakankamai žinių apie psichikos sveikatos svarbą ir iššūkius. Kalbėdami apie psichikos sveikatą ir jos sunkumų patiriančių asmenų bei jų artimųjų realias patirtis keičiame visuomenės požiūrį bei skatiname teigiamas nuostatas ir elgesį tokių asmenų atžvilgiu.
"Žvelk giliau" Tai "atskleidžiamoji psichoterapija", kuri ne tik padeda įsisąmoninti netinkamus reagavimo į gyvenimo sunkumus modelius, bet ir atskleidžia jų priežastis. Taip pat ji padeda atsikratyti tų sunkių jausmų ir būsenų, kurios sąlygoja ligų simptomus. Tinka esant nerimo sutrikimams, depresijai, tarpasmeninių santykių problemoms, psichosomatiniams, seksualiniams sutrikimams. Trunka iki kelerių metų, lankomasi ne rečiau kaip 1-2 kartus per savaitę. Tai visų pirma savęs pažinimo metodas, būdas išlaisvinti savo kūrybiškumą. Kartu, įsisąmoninat savo patyrimą, perdirbant praeities traumas, vaikystės prisiminimus, ateina ir išsilaisvinimas nuo simptomų, pasitraukia liguisti reagavimo būdai, baimės, nerimas, fobijos. Tinka ir žmonėms, kurie kreipiasi ne tik dėl simptomų, bet ir dėl neaiškios dvasinės kančios ar tiesiog nori geriau pažinti save. Psichoanalizė trunka kelerius metus, lankomasi yra 4 kartus per savaitę. Kalbama gulint ant kušetės.
tags: #individualios #psichodinamines #psichoterapijos