Įvadas
Visuomenės supratimas apie autizmą nuolat auga, o įmonės, tokios kaip „Rimi“, imasi iniciatyvos skatinti įvairovę ir įtrauktį darbo vietose bei visuomenėje. Šiame straipsnyje aptarsime „Rimi“ veiklą, skirtą autizmo supratimui didinti, darbuotojų su negalia įdarbinimo patirtį ir kitas svarbias iniciatyvas Lietuvoje.
„Autizmas - dalis manęs“: Paroda Keliauja po Lietuvą
Organizacija „Draugiški autizmui“ kartu su partnere „Rimi“ inicijuoja kilnojamąją parodą „Autizmas - dalis manęs“. Parodos iniciatorė Barbora Suisse pasakoja, kad mintis kilo baigiant leidybos darbus knygai „Autizmas - dalis manęs“. Autistiškos iliustratorės Tatjanos Pleskevičienės piešiniai tokie nuostabūs, jog nebetelpa į knygos rėmus ir privalo toliau gyventi savo gyvenimą. Balandis visame pasaulyje minimas kaip autizmo supratimo mėnuo, gegužė - kaip įvairovės mėnuo. Taip kilo idėja apie parodą, keliaujančią po Lietuvą. Kilnojamąją parodą sudaro 15 knygos iliustracijų su trumpais faktais apie autizmą lietuvių ir anglų kalbomis.
Parodoje pamatysite 15 T. Pleskevičienės, turinčios autizmo spektro diagnozę, iliustracijų iš knygos „Autizmas - dalis manęs. Autistiški suaugusieji savo pačių žodžiais ir specialistų akimis“, sužinosite svarbių faktų apie autizmą lietuvių ir anglų kalbomis. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad Holivudo filmai ir žiniasklaida yra suformavę neteisingą įspūdį, jog autistiški žmonės turi „supergalių“? Išskirtiniai žmogaus gebėjimai vadinami Savanto sindromu, tačiau tik vienas iš dešimties autistiškų žmonių turi savantams būdingų bruožų. Arba kad žiūrėti į akis - dažnas iššūkis, kylantis autistiškiems žmonėms ir klaidingai interpretuojamas kaip nenoras bendrauti, nesidomėjimas kitu žmogumi. Įrodyta, kad kito asmens žvilgsnis per stipriai stimuliuoja tam tikrą smegenų sritį ir gali kelti nemalonių pojūčių.
„Visuomenei dažnai kyla sunkumų suprantant autizmą. Autistiški žmonės labai skiriasi vienas nuo kito - jų gebėjimai bei patiriami sunkumai yra nevienodi. Aš taip pat esu autistiška moteris. Man kyla sunkumų žodžiais išsakant jausmus bei pojūčius, bet galiu visa tai nupiešti. Noriu kurdama padėti geriau pažinti ir suprasti unikalų suaugusių autistiškų žmonių pasaulį, paneigti dažniausiai girdimus mitus, susijusius su autizmu“, - sako iliustratorė T. Pleskevičienė.
Paroda - ir organizacijų darbuotojams, ir klientams Anot B. Suisse, tema ne tik jautri, bet ir ypač aktuali skirtingų gebėjimų ir patirčių darbuotojus įdarbinantiems darbdaviams. „Darbdaviai sureagavo ypač palankiai, kai ją pasiūlėme eksponuoti parodą organizacijos erdvėse, per konferencijas ar renginius, o gal tiesiog verslo centro fojė. Parengėme ir skaitmeninę parodos versiją, kuri gali būti rodoma ekranuose“, - džiaugiasi B. Suisse. Jau suplanuota, kad paroda aplankys skirtingus miestus: „Telia Lietuva“ biurus, „Rimi“ prekybos centrus, Vilniaus universitetą, įmones „ACME grupė“, „Vinted“, „Oxylabs“ ir daugelį kitų.
Taip pat skaitykite: Autizmo supratimas Lietuvoje: „Rimi“ pavyzdys
„Šiais metais daug nuosekliau dirbsime su nematomomis negaliomis bei neuroįvairove, todėl pradedame ruošti savo organizaciją: mokomės ir keičiamės patys, norime turėti vis daugiau neuroskirtingų kolegų. Tokia yra mūsų misija, mes ją toliau tęsime, todėl labai džiaugiamės galėdami savo biurų erdves balandžio mėnesį atverti šiai ypatingai parodai-edukacijai!“ - sako „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters.
„Svajoju, kad parodos kelionė nenutrūktų visus metus, kad keliautų iš organizacijos į organizaciją, kurdama ryšį. Gal norite prisijungti prie šios iniciatyvos ir pasikviesti keliaujančią parodą „Autizmas - dalis manęs“? Mes visi ir visos kartu galime padaryti Lietuvą draugišką autizmui“, - sako B. Suisse.
Ši paroda yra puikus pavyzdys, kaip menas ir švietimas gali būti sujungti siekiant didinti supratimą apie autizmą ir skatinti įtrauktį.
„Rimi“ Įsipareigojimas Įdarbinti žmones su Negalia
„Rimi Lietuva“ aktyviai įdarbina žmones su negalia. Šiuo metu įvairiuose Lietuvos miestuose esančiose „Rimi“ parduotuvėse dirba apie 200 įvairią negalią turinčių žmonių. „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė teigia, kad darbuotojų, turinčių negalią, įtraukimas į darbo rinką yra viena iš „Rimi Lietuva“ tvarumo krypčių, kuri vystoma jau daugiau nei dešimt metų. Įmonė gerbia žmonių įvairovę ir nori pabrėžti jų lygybę, todėl nustojo fiksuoti tokius skaičius - tai daro tik tada, kai to pageidauja pats darbuotojas.
V.Kaikarienė akcentavo, kad žmonių įvairovė - viena svarbiausių įmonės vertybių. „Vedami šios vertybės pradėjome įdarbinti žmones su negalia ir nuosekliai tęsiame šią veiklą, skatindami į ją įsitraukti kuo daugiau mūsų parduotuvių. Užtikrinti sklandžią integraciją negalią turintiems kolegoms ne visada paprasta - mokytis ir prisitaikyti vieni prie kitų tenka visiems, ir pačiam naujokui, ir jo naujiesiems bendradarbiams. Vis dėlto, nepaisant įvairių kylančių iššūkių, mes ir toliau skatinsime žmonių su negalia įsitraukimą į darbo rinką, suteikdami jiems galimybę dirbti, socializuotis, mokytis. Prieš gerą dešimtmetį, ekonominės krizės metu, žmonių su negalia įsitraukime į darbo rinką įžvelgėme ir galimybę sustiprinti savo kolektyvą nauja darbo jėga, nes darbuotojų tuomet itin trūko. Regis, istorija kartojasi, ir mes, atsigręždami į jau nueitą kelią, galime pasidžiaugti, kad žengėme teisingą žingsnį, įdarbindami negalią turinčius žmones“, - įsitikinusi personalo vadovė.
Taip pat skaitykite: Įtraukties pavyzdys Rimi
Kryptinga Investicija
Per kelis šimtus darbuotojų su negalia įdarbinusi „Rimi Lietuva“ sukaupė nemažą patirtį. V. Kaikarienė neslepia, kad kartais tenka daugiau padirbėti, tačiau, turint tikslą, šis darbas tampa kryptinga investicija, kuri kaip grąža sugrįžta ne tik organizacijos kultūros stiprinimo prasme, bet ir nuveiktais darbais. „Negalią turintiems kolegoms pritaikyti elektroniniai mokymai, darbo vietos - visa tai atrodo jau labai įprasta mūsų organizacijoje. Tačiau mūsų darbuotojai nenustoja stebinti: štai visas mūsų Panevėžio „Rimi“ kolektyvas išmoko gestų kalbą ir geba ja bendrauti. Tai įkvėpimas ne tik visiems mūsų rimiečiams, bet ir kitoms organizacijoms, kurios dar abejoja, ar verta į savo veiklą įtraukti darbuotojus su negalia. Neabejokite - tai padarius geri darbai ir iniciatyvos savaime ims sklisti jūsų organizacijoje, keldami žmonių dvasią ir kartu džiaugsmą dirbti atsakingoje bendrovėje“, - drąsino personalo vadovė.
Praplečia Akiratį
Žmonių su negalia įdarbinimas - didžiulė nauda ne tik įmonei, bet ir visuomenei, ir, savaime aišku, patiems negalią turintiems žmonėms. „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė įsitikinusi, kad geriausia reklama, kaip stiprinti negalią turinčių asmenų įtraukimą į darbo rinką, yra tiesiog tai išbandyti. „Pavyzdžiui, prisijungti prie nevyriausybinės organizacijos „SOPA“ iniciatyvos „DuoDay“, kurios metu negalią turintys žmonės gali „pasimatuoti“ profesiją. „Pasimatuoti“ ir likti, kaip tai daug kartų atsitiko mūsų „Rimi“. Tad norėtume padrąsinti žengti tą pirmą žingsnį ir tiesiog praktiškai pajausti, kas vyksta jūsų įmonėje, kai joje įsidarbina kolega su kitokiais poreikiais. Patikėkite, tuomet daugeliui žmonių atsiveria visai kitoks savo darbo ir bendrai gyvenimo matymas, organizacijos kultūroje atsiranda daugiau rūpesčio, supratimo, atidumo vieni kitiems. Taip pat ir pagarbos, tolerancijos žmonių skirtumams, kokie jie bebūtų“, - įžvalgomis dalijosi V.Kaikarienė.
Pavyzdys: Tatjanos Istorija
Tatjana bendrauja tik su tais žmonėmis, kuriais pasitiki, saugiose ir pažįstamose situacijose. Tačiau patekęs tarp tų laimingųjų suprasi, kad ji - draugiška pleputė, kuriai, kaip mama sako, ir penkiolikos tūkstančių žodžių per parą neužtenka. Šios merginos istorija yra unikali - jai pirmajai Lietuvoje buvo sukurta darbo vieta pagal jos ypatingus gebėjimus. Dabar keturias dienas per savaitę Tatjana pati pusvalandį važiuoja į darbą autobusu. Prieš tris mėnesius Tatjana įsidarbino prekybos centre „Rimi“. Į jos pareigas įeina prekių kainų patikrinimas, lentynų tvarkymas. Jei trūksta kainos arba nurodyta neteisinga informacija, Tatjana turi išspausdinti kainą ir sudėti į lentynas.
Apie VšĮ „SOPA“, užsiimančia neįgaliųjų įdarbinimu, jos išgirdo pradėjusios lankytis Darbo biržoje. Viena iš VšĮ „SOPA“ įkūrėjų Aiva Salatkienė pasakoja, kad darbo Tatjanai paieškos buvo tikras profesinis iššūkis: „Pradėję dirbti su nauju žmogumi stengiamės matyti ne negalią kaip apribojimą, o išskirtinius gebėjimus ir tada pasiūlyti darbą pagal galimybes. Su Tatjana šis procesas užtruko net pusantrų metų. Tai buvo ilgas bandymų ir nesėkmių kelias. Prisipažinsiu, su autistiškais suaugusiais asmenimis dar neturime daug patirties. Proveržiu tapo laimingas atsitiktinumas - Tatjana pažvelgė į ant mano stalo gulinčius dokumentus su mokymų datomis ir bakstelėjusi pirštu pasakė: „Čia trūksta datos.“ Aš net nepatikėjau. Patikrinome ir įsitikinome, kad Tatjanos unikali atmintis ir ji itin pastabi. Tada pradėjome sukti galvą, kaip šias unikalias savybes būtų galima pritaikyti darbe. Kadangi ne vienus metus bendradarbiaujame su „Rimi“, pasiūlėme jiems paanalizuoti salės darbuotojo funkcijas ir galbūt jas skaidyti į kelias pareigybes. Taip gimė bandomasis projektas - kainų tikrintojos pareigybė Tatjanai. Tai precedentas Lietuvoje - specialiai asmeniui pagal jo gebėjimus sukurta darbo vieta. Ar gali būti geriau?“
Nusprendus, kokia Tatjanai galėtų būti sukurta darbo vieta, prasidėjo ilgas pasirengimo procesas, kuriame dalyvavo net trys SOPA darbuotojai. Apie tai pasakoja Tatjanos įdarbinimo tarpininkė Rūta Komisaroviene: „Pirmiausia aš pati turėjau išmokti šio darbo: su brūkšninių kodų nuskaitymo įrenginiu tikrinau kainas, spausdinau etiketes, tvarkiau prekes lentynose. Turėjau perprasti būsimas Tatjanos pareigas, kad gebėčiau jai perteikti. Tada mano kolegė Agnė parengė išsamų sąrašą taisyklių, kaip elgtis darbo aplinkoje - nuo atvykimo į darbo vietą iki aprangos pakeitimo susipurvinus niuansų. Aiškiai apibrėžtos taisyklės būtinos, nes Tatjana nesupranta nerašytų socialinių normų, o tiesiog paklausti jai per sudėtinga. Mokytis dirbti parduotuvėje su Tatjana pradėjome pamažu, po kelias valandas. Pirmiausia dirbome arbatos ir kavos skyriuje, kur prekės nedūžta, mokėmės atsargumo, tvarkos. Mergina iš pradžių labai bijojo pasilypėti ant pakylos, kad pasiektų aukščiau sudėtas prekes. Be to, įsitraukusi į darbą Tatjana nepastebėdavo pirkėjų ir, pavyzdžiui, atsukdavo nugarą. Kai jie ko nors klausdavo, ji neatsakydavo, nes nebendrauja su nepažįstamais. Darbo metu Tatjana norėdavo visas patiriamas emocijas išsakyti, o tai trukdė susikaupti. Turėjome susitarti, kad kalbėsimės tik baigusios darbą. Iškilus bet kokiai naujai situacijai ar atsiradus kliūčiai, Tatjana vis žiūrėdavo į mane klausiamu žvilgsniu, nemokėjo pati priimti sprendimų.“
Taip pat skaitykite: Vaizdo įrašų analizė
Tačiau po beveik trijų mėnesių situacija iš esmės pasikeitė - šiandien Tatjana darbą pradeda 9 ryto ir dirba iki 15 val. Rūta užsuka kelioms valandoms, bet jau ne kasdien, dažniau jiedvi bendrauja telefonu. Mergina dėvi oficialią „Rimi“ aprangą, pati priima sprendimus darbe ir pati pasiklausia kolegų, kuriame skyriuje reikia pagalbos. Santykiai su kolegomis tapo šilti, jie noriai padeda merginai. Bendravimas su atsitiktiniais klientais irgi gerėja - kartą moteris paklausė kainos, susijaudinusi Tatjana negalėjo pasakyti žodžiu, tiesiog nuskenavo prekę ir parodė kainą ekrane. Tai Tatjanai buvo didžiulė pergalė. Įdarbinimo tarpininkė Rūta juokiasi: „Aš iki šiol negaliu patikėti Tatjanos gebėjimais ir jos atmintimi. Mes surenkame lapelius su klaidingomis kainomis dideliame prekių skyriuje, nueiname išspausdinti kainų lapelių ir ji grįžusi prisimena tikslias vietas, kur ką reikia pakeisti. Aš nė penktadalio tiek neprisimenu. Galbūt tai fotografinė atmintis? Jos gebėjimai tiesiog unikalūs.“
Tatjanos mama Jelena negali atsidžiaugti: „Darbas „Rimi“ Tatjaną tiesiog pakeitė, ji tampa vis savarankiškesnė. Dabar pati nueina į parduotuvę, atviriau reaguoja į nepažįstamus žmones. Ta susigūžusi mergina po mokyklos baigimo ir Tatjana šiandien - tai du skirtingi žmonės. Tai, ką padarė SOPA kolektyvas, yra neįtikėtina, ir aš, kaip mama, būsiu amžinai dėkinga už patikėjimą mano dukra ir jai sukurtą galimybę gyventi visavertį suaugusiojo gyvenimą.“
Parduotuvės „Rimi“, kurioje dirba Tatjana, direktorė Laima Kalinauskienė apie naująją darbuotoją atsiliepia labai šiltai: „Tatjana savo darbą atlieka labai atsakingai ir kruopščiai. Jei ir kyla kokių sunkumų, tai jie tikrai nebūna tokie dideli, kad kartu nerastume išeities. Kolektyvas Tatjaną priėmė labai draugiškai ir visada mielai padeda, kai jai kyla kokių nors klausimų.“ Direktorė pridūrė, kad kolektyvą papildžiusi Tatjana ir juos pačius daug ko išmokė: „Pirmiausia to, kad visos situacijos yra išsprendžiamos ir kad svarbu šypsotis, nes tik šypsena gali įveikti visus sunkumus.“ Paklausta, ką patartų kitiems darbdaviams, kurie nori, bet galbūt nedrįsta įdarbinti autistiškų asmenų, direktorė atsakė: „Patarčiau nebijoti ir drąsiai bandyti, nes šie žmonės į komandą atneša daug šilumos ir ramybės.“
Ši istorija puikiai iliustruoja, kaip specialiai pritaikyta darbo vieta ir palaikanti aplinka gali padėti autizmo spektro sutrikimą turinčiam žmogui sėkmingai integruotis į darbo rinką ir visuomenę.
Iššūkiai ir Sprendimai
„Rimi Lietuva“ personalo vadovės Vaidos Kaikarienės teigimu, pačioje pradžioje norint įdarbinti darbuotojus, turinčius negalią, tekdavo įveikti nemažai iššūkių dėl teisinio reguliavimo, darbo vietos pritaikymo, informacijos sklaidos, bendravimo su pačiais darbuotojais. „Šiandien jau turime įdirbį su žmonėmis, turinčiais negalią, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kliūčių priimant į darbą nebeliko. Pavyzdžiui, mums nebėra jokių neaiškumų įdarbinant žmogų su klausos negalia, nes jau turime patirties ir esame nusimatę priemones, kaip su juo bendrauti - tai darome susirašinėdami trumposiomis SMS žinutėmis arba elektroniniu paštu“, - komentuoja ji.
Anuomet daug nežinios buvo ir iš pačių darbuotojų - jiems tai dažnai būdavo pirmasis darbas, todėl kildavo daug neaiškumų, kokius dokumentus dėl negalios reikia pateikti ir pan. „Turėdavome bendromis jėgomis išsiaiškinti, ką gali ir ko negali daryti darbuotojas dėl savo turimos negalios. Pavyzdžiui, koks svorio limitas kilnojant daiktus, kokio ilgio pertraukos turi būti, kiek laiko gali sėdėti, o kiek stovėti ir visi kiti praktiniai niuansai“, - kalba V. Kaikarienė.
Bendrovės personalo vadovė pasakoja, kad pastaruoju metu vis daugiau kreipiasi darbuotojų, turinčių autizmo spektro sutrikimą - kiekvienas atvejis labai individualus. „Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie vengia tiesioginio kontakto arba išvis negali jo turėti su kitais asmenimis. Šiems atvejams esame pritaikę darbo vietas, kad darbuotojai neturėtų tiesioginio nenorimo kontakto su žmonėmis, bet, pavyzdžiui, rūpintųsi salės priežiūra, kainų atitikimu lentynose, jų spausdinimu“, - dalijasi ji.
V. Kaikarienė tęsia sakydama, kad žmonėms, turintiems judėjimo negalią, yra specialiai pritaikytos kasos: atitinkamo aukščio ir pločio su specialiai sukonstruota rampa vežimėliui. Žemesniems nei standartinio ūgio žmonėms specialiai pritaikytos biuro patalpos, kad jie galėtų viską pasiekti be diskomforto, atidaryti duris ir pan.
Anot jos, darbuotojų turimos negalios yra pačios įvairiausios, tarp jų: judėjimo, psichosocialinė, klausos. Nemažos dalies darbuotojų negalios nėra tokios matomos - tai sveikatos sutrikimai, atsiradę po traumų, dažniausiai susiję su stuburu ar sąnariais. Tarp dirbančiųjų nėra tik asmenų su regos negalia.
Patarimai Kitiems Darbdaviams
Galvojantiems apie žmonių su negalia įdarbinimą personalo vadovė pataria pradėti nuo mažų žingsnių. „Reikėtų pradėti nuo vieno asmens - pamėginti jį įtraukti, tinkamai tam paruošti kolektyvą, komunikuoti, kalbėti su jo tiesioginiu vadovu, pagalvoti apie bendravimo formą ir tikslų iškėlimą. Jei kyla problemų, siūlyčiau kreiptis į nevyriausybines organizacijas, kurios tikrai padeda, net ir suteikdamos nemokamas konsultacijas. Taip pat rekomenduočiau kreiptis į kitas įmones, kurios samdo žmones, turinčius negalią - mes tikrai padėsime ir patarsime. Reikia suprasti, kad klaidų pasitaiko, bet svarbiausia - būtina išmokti vienas kitą išgirsti ir kalbėtis. Tuomet kartu pavyks rasti sprendimus ir išspręsti kylančias problemas“, - patarimus vardija V. Kaikarienė.
Valstybės Parama Darbdaviams
Pakeitus Užimtumo įstatymo nuostatas, nuo kitų metų sausio 1 d. įmonės galės pretenduoti į subsidiją, kuri skiriama darbo vietai ir darbo aplinkai pritaikyti. Jos dydis vienai darbo vietai pritaikyti negalės viršyti 22 630 eurų, o darbo aplinkai - 3 431 euro.
Ši parama skatina įmones investuoti į darbo vietų pritaikymą ir sudaryti palankesnes sąlygas žmonėms su negalia.
Autizmo Supratimo Didinimas: Iniciatyvos ir Renginiai
Renginys „Autizmas: Pažink Mane“
Balandis pasaulyje minimas kaip autizmo supratimo didinimo mėnuo. Jungiantis prie iniciatyvos, Vilniaus rotušėje įvyko renginys „Autizmas: pažink mane“. 2008 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja balandžio 2-ąją paskelbė Pasauline autizmo supratimo diena.
„Ne tik balandžio 2-oji, bet ir visas mėnuo skirtas atkreipti dėmesį, tapti atviresniems ir imtis darbų, kad autizmo spektro iššūkius patiriantys žmonės bei jų artimieji geriau jaustųsi mieste, darbe ir bet kuriose bendruomenėse, kur jie turi galimybę dalyvauti“, - kalbėjo D.
Renginio metu autizmo spektro sutrikimą turintis Tomas Eicher-Lorka dalinosi savo patirtimi. Jis pasakojo, kad išgirdęs autizmo diagnozę būdamas 12 metų, iš pradžių buvo įsitikinęs, kad pasaulis yra neteisus. Vėliau - kad aš neteisus ir turiu viską keisti. Galiausiai nusprendžiau: norėdamas, kad pasaulis mane priimtų, turiu priimti jį. Įvyko savęs priėmimas. Negaliu sakyti: priimkite mane su visomis ydomis, jeigu nenoriu keistis ir prisitaikyti prie visuomenės.
Švietimo Įstaigų Pritaikymo Problemos
Lietuvos įtraukties švietime centro Autizmo spektro sutrikimų grupės vadovė Gintarė Šatė išskyrė esmines ugdymo įstaigų pritaikymo problemas. „Šviesos visada per ryškios, skambučiai - per ilgi, klasės - per didelės mokinių skaičiumi ir per šiltos, o pertraukos yra triukšmingiausias dienos laikas.
Šios problemos rodo, kad švietimo įstaigos turi skirti daugiau dėmesio aplinkos pritaikymui, siekiant užtikrinti, kad autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai jaustųsi patogiai ir galėtų sėkmingai mokytis.
Parama Emocinei Sveikatai: Labdaros Fondo Iniciatyva
VšĮ „Skirtingos Spalvos“ ir „Depresijos įveikimo centras“ steigia labdaros fondą #nebe(NORIUGYVENTI). Visuomenė yra kviečiama padėti tiems, kurie ieško būdų, kaip padėti sau išgyventi sunkias būsenas ir eiti sveikimo keliu, tačiau neturi tam finansinių galimybių. Per dvejus labdaros fondo #nebe(NORIUGYVENTI) gyvavimo metus programą išbandė per 100 žmonių, kurie turėjo galimybę pažinti save, išmokti valdyti emocijas ir jausmus tam, kad galėtų sveikti ir atrasti norą gyventi.
10 savaičių trukmės savigalbos programos metu žmogus iš naujo mokysis pamilti kasdienius dalykus, kiekvieną savaitę su psichologu aptars po naują gyvenimo būdo temą: mitybą, dienotvarkę, įkyrias neigiamas mintis, fizinį aktyvumą, šviesą, miego sutrikimus, bendravimą, traumas, laimės ir vertybių ryšį.
Ši programa gali tapti svarbiu gyvenimo pokyčiu žmogui, kuris ribinėmis akimirkomis neturi su kuo išbūti ar netiki savo pradėtais darbais, neturi galimybės savimi pasirūpinti ar žinoti, kad galima mylėti, svajoti ir kalbėtis.