Sėkmė - tai žodis, kuris kiekvienam asocijuojasi su skirtingais dalykais. Vieniems tai karjeros laiptai, kitiems - šeimos laimė, o tretiems - finansinė nepriklausomybė. Tačiau, nepaisant skirtingų apibrėžimų, sėkmės siekimas yra universalus žmogaus poreikis. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra sėkmės asmenybė, kokią įtaką sėkmei turi emocinis intelektas, kokie mitai gaubia sėkmės siekimą ir kaip ugdyti savybes, padedančias pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Emocinis Intelektas ir Sėkmė
Dar visai neseniai intelektas (IQ) buvo laikomas svarbiausiu sėkmės veiksniu, tačiau dabar vis daugiau dėmesio skiriama emociniam intelektui (EI). Puikiai išsilavinę ir aukšto intelekto žmonės gali stokoti emocinės brandos, todėl jiems gali nesisekti gyvenime. Ir atvirkščiai - išskirtiniais gebėjimais neapdovanoti žmonės gali būti labai sėkmingi, mėgstami ir laimingi.
Kas yra Emocinis Intelektas?
Emocinis intelektas - tai gebėjimas suprasti ir reguliuoti savo bei kitų žmonių emocijas. Jį sudaro keturi pagrindiniai aspektai:
- Savo emocijų supratimas: Gebėjimas identifikuoti savo jausmus ir jų priežastis. Prastas emocijų supratimas pasireiškia, kai žmogus nesupranta, kodėl jis liūdi ar pyksta, negali įvardyti savo jausmų.
- Savo emocijų reguliavimas: Gebėjimas valdyti savo emocijas sudėtingose situacijose, išlikti ramiu ir atsipalaidavusiu net ir patiriant stresą. Asmenys, gebantys reguliuoti savo emocijas tiek sudėtingose, kritinėse, tiek įprastose situacijose, nepraranda savitvardos, išlieka ramūs net ir provokuojami. Jie puikiai žino, kaip pajutus įtampą nusiraminti ir atsipalaiduoti, kaip pagerinti savo nuotaiką.
- Kitų emocijų supratimas: Gebėjimas atpažinti aplinkinių reakcijas, neverbalinius signalus ir įsigilinti į jų būseną. Gebėjimas suprasti kitų žmonių emocijas ir jas reguliuoti pasireiškia tuo, kad žmogus atpažįsta aplinkinių reakcijas, siunčiamus nežodinius signalus, geba įsigilinti į jų būseną ir ją nuspėti.
- Kitų emocijų reguliavimas: Gebėjimas nuraminti, pralinksminti, paguosti ir padrąsinti kitus, kai jie yra nusivylę ar sutrikę. Toks žmogus geba nuraminti, pralinksminti, paguosti, padrąsinti kitą, kai kitas yra patekęs į bėdą, nusivylęs, sutrikęs ir pan.
Aukšto emocinio intelekto žmonės yra atsparesni stresui, racionaliau sprendžia problemas, yra ramesni, mažiau įsitempę ir labiau optimistiški. Nustatyta, kad aukštas emocinis intelektas dažniau būdingas ekstravertiškoms asmenybėms. Geresni ekstravertų gebėjimai yra aiškinami tuo, kad juos emocinio pobūdžio informacija stimuliuoja, o introvertus gausi emocinė informacija veikia priešingai - dezorganizuoja mąstymą, sukrečia, išbalansuoja ir pan.
Emocinis Intelektas Darbe
Tyrimai rodo, kad aukšto emocinio intelekto asmenys yra efektyvesni darbuotojai. Net ir labai kvalifikuotas žmogus bus nenaudingas organizacijai ar netgi pridarys daug žalos, jei nesugebės bendradarbiauti, bus negeranoriškas, nelankstus, nemokantis sutarti su kolegomis, vadovais, klientais. Emocinis intelektas yra susijęs su geresne tarpasmeninių santykių kokybe, psichologine savijauta ir kitais reiškiniais. Kai kurie tyrėjai nurodo, kad žmogaus profesinio ir asmeninio gyvenimo sėkmę net 80 proc. lemia EI, ir tik 20 proc. - pažintinis intelektas.
Taip pat skaitykite: Kulviečio vaidmuo Reformacijoje
Emocinio Intelekto Ugdymas
Emocinis intelektas gali būti ugdomas. Pasaulyje yra sukurta daugybė EI ugdymo programų, kuriose naudojami tokie metodai, kaip meno terapija, situacijų modeliavimas ir vaidmenų žaidimai. Norint ugdyti savo emocinį intelektą, patariama dažniau ir atidžiau stebėti bei analizuoti savo emocines reakcijas, kūno kalbą ir sekti, kaip elgesys susijęs su jausmais. Emocinį intelektą silpnina nedarnūs, priešiški santykiai artimiausioje aplinkoje, šeimoje; prasta psichologinė atmosfera (nuolatiniai konfliktai, patyčios, konkurencinė aplinka) ugdymo įstaigoje, darbe ir t.t.
Emocinis intelektas: privalumas ar manipuliavimo įrankis?
Aukštas emocinis intelektas visada yra privalumas, išskyrus atvejus, kai žmogus tuo naudojasi savanaudiškais tikslais. Tarkime, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gebėjimas reguliuoti kitų emocijas gali tapti manipuliavimo įrankiu. Aukštu emociniu intelektu pasižymintis asmuo kitame žmoguje gali lengvai atrasti jo silpnąją vietą ir tuo pasinaudoti, sukelti jam tam tikrus jausmus, dažniausiai kaltę. Kaip tai atpažinti? Manipuliuojant bendraujama neatvirai ir gudraujant. Linkusių į manipuliacijas žmonių kalboje dažnai galime sutikti tokius pasisakymus, kaip: „jei tu mane iš tikrųjų mylėtum, tai nepaliktum vienos ir neitum su kolegomis į žygį“, „tu esi vienintelis, galintis man padėti…“, „aš galėčiau tau padėti, jei tu…“, „jei mane labiau vertintum ar bent pastebėtum…“ ir pan.
Sėkmės Mitai
Noras sulaukti sėkmės - universalus, tačiau jo apibrėžimas - labai savitas. Vienos sėkmę apibūdintų kaip kopimą karjeros laiptais ar savo verslo pradžią, kitos - ėjimą į šlovę ar šeimos laimės kūrimą. Kad ir koks būtų jūsų sėkmės apibūdinimas, ją pasiekti nėra lengva. Tam reikalinga aiški vizija, konkretus planas, veiksmai, atkaklumas, atsparumas nesėkmėms ir tikėjimas savo jėgomis.
1 mitas: Sėkmė yra paveldima
Kažkodėl į sėkmės lydimus žmones žvelgiame su kartėliu, jiems prikabindami nuvertinančią „gimęs po laiminga žvaigžde“ etiketę. Tarsi į gyvenimą žengtume su išankstine nuoroda, kurioje srityje ir kiek kas pasieks. Žmonės, kurie tiki, kad sėkmė - paveldima, renkasi pasyvų vaidmenį ir savo padėtį mėgina pateisinti nepalankiomis aplinkybėmis: „Bepigu jam girtis - mano šeima nėra tokia turtinga ir neturi įtakingų ryšių. Jei būčiau jo vietoje, viskas būtų kitaip.“ Jei… Ir nors tokia paguoda laikinai paglosto širdį, giliai viduje jaučiame, kad tai nėra tiesa. Sėkmės numylėtiniais tampama, o ne gimstama. Sėkmės nelemia nei mėnulio fazė, nei žvaigždžių išsidėstymas, nei šeimos padėtis. Tiesa, vieni turi geresnes sąlygas tobulėti ir siekti tikslo nei kiti, tačiau nėra jokios garantijos, kad net įtakingų ir turtingų tėvų vaikas taps klestinčiu verslininku. Sėkmingus žmones nuo nesėkmingų skiria keli ryškūs bruožai. Pirmiausia - požiūris į susiklosčiusias aplinkybes ir veiksmai, kurių imamasi. Gali nuskambėti keistai, tačiau sėkmingi žmonės yra patyrę daugiausia nesėkmių. Tik jie nesileidžia parklupdomi pirmos kliūties ir nebijo eiti toliau. Į iškilusias problemas žiūri kaip į galimybę tobulėti ir naudingą patirtį, kuri ne atbaido, o atvirkščiai - įkvepia. Nesėkmės yra proceso dalis, tam tikras etapas, kurį privalu įveikti norint pasiekti tikslą. Sėkmingi asmenys tiki, kad jie gali tobulėti ir viskas priklauso nuo įdėtų pastangų ir atsidavimo. Jų nebaugina nei kritika, nei atmetimai. Jei Thomas Edisonas būtų paklausęs savo mokytojos ir patikėjęs jos žodžiais: „Esi per daug kvailas, kad ką nors išmoktum.“, vargu ar vėliau būtų sulaukęs didžiulės sėkmės. Sėkmė - tai veiksmų rezultatas ir asmeninė atsakomybė. Tik jūs viena esate savo gyvenimo scenarijaus autorė.
2 mitas: Užtenka svajoti ir sėkmė pati ateis
Vis dėlto svajoti ir tikėti savo jėgomis nėra vienas ir tas pats. Tikriausiai ne kartą girdėjome patarimą: „Svajok, ir svajonė pati tave susiras.“ Kai kas net ragina tikslą užrašyti popieriaus lape ir pasikišti jį po pagalve. Atseit minčių galia tokia stipri, kad padeda pritraukti sėkmę. Vis dėlto svajoti ir tikėti savo jėgomis nėra vienas ir tas pats. Skiriasi ir rezultatai. Mokslininkai stebėjo, kaip tiriamiesiems sekasi įveikti vieną iš keturių gyvenimo mestų iššūkių: susirasti darbą arba antrąją pusę, išlaikyti egzaminą, atsigauti po operacijos. Įvertinus jų ateities troškimus ir pasiektus rezultatus paaiškėjo, kad didžiausiems svajotojams sekėsi blogiausiai. Pavyzdžiui, tiriamieji, kurie svajojo susirasti gerą darbą, išsiuntė mažiausiai CV, sulaukė mažiausiai siūlymų įsidarbinti ir gavo mažiausius atlyginimus. O dalyviai, kurie tikėjosi įsidarbinti pagal savo galimybes ir neleido fantazijoms užgožti tikrovės, tikslus įgyvendino geriau nei svajoklių grupė ir net viršijo lūkesčius. Kodėl? Svajonės tėra vaizduotės vaisiai ir nėra pagrįstos realiais pavyzdžiais ar turimais įgūdžiais. Be to, jos kursto norą patirti sėkmę „čia ir dabar“, neatsižvelgiant į galimas kliūtis ir sunkų darbą. O lūkesčiai yra grįsti patirtimi - jeigu pasisekė anąkart, kodėl turi nepasisekti dabar? Taigi svajokite atsakingai: į ateitį žvelkite pozityviai, tačiau likite realistė.
Taip pat skaitykite: Kulviečio indėlis į Reformaciją
3 mitas: Viešas tikslų skelbimas padidina atsakomybę
„Jei apie savo svajonę papasakosiu draugams, nebebus kur trauktis - turėsiu ją įgyvendinti.“ Ar ne taip galvojame, kai pristatome savo didį tikslą prie pietų stalo? Pasakojame su tokiu užsidegimu, kad aplinkiniai priversti patikėti mūsų laukiančia sėkme. Vienas populiaresnių mitų - paviešinus tikslą sustiprės motyvacija ir atsakomybė už jį. Juk negalime nuvilti savęs ir draugų? Psichologų žodžiais, tokia taktika nėra veiksminga. Maža to, pasakodami apie savo planus, užkertame kelią jiems įgyvendinti. Pavyzdžiui, studentai, kurie tikėjosi gauti gerą pažymį per egzaminą ir apie tai pasiskelbė draugams, dėjo mažiau pastangų jam ruošdamiesi (tai atitinkamai atsispindėjo įvertinimuose). Toks pat likimas laukė ir eksperimento dalyvių, kurie gyrėsi susirasiantys darbą ar antrąją pusę. Kodėl? Pasirodo, viešas gyrimasis sukuria iliuziją, kad esame arčiau tikslo nei iš tikrųjų. Pasirodo, viešas gyrimasis sukuria iliuziją, kad esame arčiau tikslo nei iš tikrųjų.
4 mitas: Sėkmė atneša laimę
Norisi tikėti, kad ateityje viskas bus geriau, kad išsipildžiusios svajonės atneš pilnatvę ir toliau gyvensime ilgai ir laimingai. Vis dėlto, laukdami sėkmės ir sykiu laimės, paleidžiame iš rankų džiaugsmą, kurį galėtume pajusti jau šiandien. Jei šiame aprašyme atpažinote save ir manote, kad laimė slypi kažkur „ten“, niekada jos nepatirsite, nes nuolat rasis naujų tikslų, kuriuos būtų gerai įgyvendinti, ir naujų vietų, kuriose būtų smagu atsidurti. Laimė atneša sėkmę, o ne sėkmė - laimę. Psichologai sako, kad laimingi žmonės daug dažniau pasiekia savo tikslus ir sulaukia sėkmės. Kai esame nusiteikę pozityviai, mūsų smegenys dirba efektyviau: esame labiau įsitraukę į veiklą, kūrybingesni, energingesni, atsparesni iškilusioms kliūtims ir sunkumams, labiau pasitikime savimi. Paskaičiuota, kad laimingi darbuotojai yra net 31 proc. produktyvesni. Vadinasi, vedami geros nuotaikos einame net tris kartus greičiau savosios sėkmės link.
5 mitas: Užimtumas = produktyvumas = sėkmė
Mūsų visuomenėje itin vertinamas užimtumas, bet jis neretai klaidingai lyginamas su produktyvumu ir sėkme. Manome, kad jei dirbsime ir dieną, ir naktį, tikrai pasieksime savo tikslą. Tačiau net jei kiekvieną vakarą iš nuovargio susmuksime lovoje, dar nereiškia, kad mūsų lauks sėkmė. Taisykle: „Dirbk protingiau, o ne daugiau.“, regis, vadovaujasi ir psichologo Anderso Ericssono tiriamaisiais tapę muzikantai. Mokslininkas pastebėjo, kad geriausi pianistai repeticijoms skiria kur kas mažiau laiko nei vidutiniokai jų kolegos. Pagalvokite, kaip tą pačią užduotį galėtumėte atlikti greičiau. Ar jūsų numatytas veiksmų planas tikrai efektyviausias? Pamėginkite įsisprausti į naują užduočiai skirtą laiką (pavyzdžiui, vietoj keturių valandų numatykite dvi).
6 mitas: Siekis "pasirodyti kuo geriau" veda į sėkmę
Tikime, kad ryžtas „pasirodyti kiek galima geriau“ motyvuoja siekti didžiausių tikslų. Pasak psichologo Edwino Locke’o, kuris tyrimams skyrė net keletą dešimtmečių, norėdami pasiekti įsimintiniausius rezultatus turime suformuluoti konkrečius sudėtingus tikslus. Aukštai iškelta kartelė skatina nuveikti daugiau, nei tiesiog vaikytis migloto geriausio rezultato. Kai nežinome, kur finišo linija, sustojame pusiaukelėje, manydami, kad padarėme viską, ką galėjome. Savo tikslus išreikškite skaičiais - būkite tarsi sportininkė, kuri tiksliai žino, kokio rezultato siekia.
Asmenybės Tipai ir Sėkmė
Žmonių tipologija - nuo seno žinoma sritis, kuri padeda ne tik geriau suprasti save, bet ir kitus. Nors internete galima rasti įvairiausių interpretacijų šia tema, daugelis jų remiasi pradine DISC metodika.
Taip pat skaitykite: Kulviečio indėlis į Lietuvos Reformaciją
DISC Metodika
Anot ekspertų, žmonių tipų išmanymas ne tik palengvina bendravimą su kitais, bet ir dažnai gali būti sėkmės tiek karjeroje, tiek asmeniniame gyvenime priežastimi. DISC metode žmonės skirstomi į keturis tipus: D, I, S ir C.
- D tipo žmogus: Tai žmogus, kuris mėgsta dominuoti, pats priimti sprendimus, daryti didžiulę įtaką. „Tai tvirto stoto žmogus, nevengiantis trenkti kumščiu į stalą. Tai gali būti vadovas, verslininkas, turintis diktatoriaus savybių, nuolat diktuojantis savo sąlygas ir visada dominuojantis. Jei ateinate pas D tipo žmogų, žinokite, kad, bendraujant su juo, reikia pabrėžti jo svarbą: „Žinau, kad tik jūs priimsite geriausią sprendimą, jūs rasite tinkamiausią būdą išspręsti šias problemas“. Nesakykite tokių dalykų, kaip „jūsų kompanija“, „jūsų kolegos“. Kreipkitės konkrečiai į tą žmogų. Kitaip tariant, pas tokį žmogų atėjote su savo nuomone, o išeisite - su jo“, - šypsojosi pašnekovė.
- I tipo žmogus: Tai scenos žmogus, kuris mėgsta betarpišką bendravimą, yra labai empatiškas, šiltas ir malonus. „Jis mėgsta būti dėmesio centre, kad jį girtų, glostytų, sakytų jam komplimentus. Patikėkite, jis visada atsakys tuo pačiu. Tai scenos žmogus. Bet reikia žinoti, kad jis gali būti truputį manipuliatorius. Arba, kitaip tariant, gali neprisiimti atsakomybės. Jei einate susitikti su tokiu žmogumi, geriausia turėti aiškų pokalbio planą, nes, priešingu atveju, galite 80 proc. laiko prakalbėti apie bet ką, išskyrus reikalus“, - pasakojo L. Šukienė.
- S tipo žmogus: Tai pastovus, lojalus žmogus - taikos balandis. „Jo prioritetas - kad niekas nesipyktų, kad vyrautų taika ir ramybė, kad jaustųsi saugus. Tokie žmonės būna patys lojaliausi darbuotojai, jie patys ištikimiausi sutuoktiniai. Jiems sunku kažką gyvenime keisti, o partnerį - tuo labiau. Jie pirmiau nusiperka draudimą, o tik paskui automobilį. Jiems reikia darbo su aiškiu apibrėžtu atlyginimu ir užtikrinta ateitimi“, - teigė kūno kalbos ekspertė.
- C tipo žmogus: Tai analitikas-buhalteris. „Tokie žmonės labai „sausai“ bendrauja. Iš jų nieko nesužinosi apie jų asmeninį gyvenimą. Jie remiasi tik objektyviais kriterijais, skaičiais, lentelėmis ir faktais. Nebandykite su jais susidraugauti atnešę šokoladą, nes jie jį išmes į šiukšlių dėžę, galvodami, kad tai pakiša“, - pasakojo pašnekovė.
Nėra nė vieno žmogus, kuris būtų 100 proc. D, I, S ar C tipo. „Mes visi esame truputį pamaišyti, bet vienas žmogus negali būti priešingų tipų. Negali būti D maišytas su S arba I su C“, - pasakojo specialistė. Laikui bėgant, žmogaus tipas gali koreguotis.
Žmonių Tipai ir Santykiai
Žmonių tipologijos išmanymas gali padėti ne tik karjeroje, bet ir asmeniniuose santykiuose. „Manęs dažnai klausia, kurio tipo žmogų geriausia rinktis į vyrus. Tai labai subjektyvu, nes viskas priklauso nuo jūsų tipo. Jei jūsų antroji pusė yra linkusi dominuoti, o jūs labiau mėgstate pastovumą, gali kilti konfliktas, jei partneris ims jus įkalbinėti keisti darbą, veiklą ar dar ką nors. Jei I tipo žmogus gyvena su C tipo žmogumi, konfliktai gali kilti dėl nesusikalbėjimų. Jei po vienu stogu gyvena du D tipo žmonės, kažkas vis tiek turės nusileisti“, - pasakojo specialistė.
Žmonių Tipai ir Karjera
Savo tipo išmanymas svarbus ir renkantis karjerą. „Jei tave traukia dizainas, bet turi vadovo savybių, turi sau atsakyti į klausimą, ar sugebėsi 7-8 metus būti kareivėliu, kuriam vadovaus kiti? Žmogaus psichologija sudėtinga, ne visada lengva ją iššifruoti.