Vilniaus Universiteto Filosofijos Fakulteto Psichologijos Studijos: Tradicijos ir Inovacijos

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas (VU FsF) yra reikšmingas psichologijos mokslo ir studijų centras Lietuvoje. Institutas ne tik vykdo psichologų rengimą, bet ir aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje, prisideda prie visuomenės psichologinės gerovės. Šiame straipsnyje apžvelgiama instituto veikla, studijų programos, moksliniai tyrimai ir kita svarbi informacija.

Istorija ir reikšmė

VU Filosofijos fakultetas šį rudenį švenčia tris gimtadienius: steigimo 445-metį, atkūrimo 35-metį ir fakultete vykdomų psichologijos studijų 55-metį. Švęsdamas svarbias savo istorijos sukaktis, VU Filosofijos fakultetas pradeda atvirų visuomenei paskaitų ciklą. Fakultetas vienija penkis institutus - Azijos ir transkultūrinių studijų, Filosofijos, Psichologijos, Sociologijos ir socialinio darbo bei Ugdymo mokslų, tad svarstymai vyks iš skirtingų perspektyvų.

Psichologijos studijos Vilniaus universitete yra ilgiausiai gyvuojantis segmentas dabartiniame Filosofijos fakultete, pradėtas vykdyti dar 1969 m. Nors paties Filosofijos fakulteto tuo metu nebuvo, naujai įsteigta katedra vadinosi „Psichologijos ir pedagogikos“ ir priklausė Istorijos fakultetui. 1971 m. ši katedra skilo į dvi - Psichologijos ir Pedagogikos - katedras, o 1989 m. atkurtas Filosofijos fakultetas.

VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto direktorė profesorė Roma Jusienė, kuri yra ir pirmosios psichologų laidos, pradėjusios studijas 1989 m., sako: „Kai pasižiūriu į mūsų bakalauro ir magistrantūros programas, pagalvoju, kaip norėčiau vėl studijuoti psichologiją“. Šiemet vienos populiariausių VU psichologijos studijos švenčia 55 metų sukaktį.

Studijų Programos

Psichologija - tai mokslas, kuris gilinasi į žmogaus psichikos ir elgesio dėsningumus. Psichologams rūpi, kaip veikia žmogaus protas, kaip patiriamos emocijos, kokios yra žmogaus asmenybės savybės, kaip vystosi žmonių tarpusavio santykiai ir dar daugybė kitų dalykų. Vilniaus universitetas turi ilgiausią patirtį rengdamas psichologus Lietuvoje; universitete dirba tarptautinio lygio mokslininkų ir patyrusių praktikų komanda, studijose taikomi aktyvūs ir inovatyvūs studijų metodai.

Taip pat skaitykite: Katedros profesorius

Psichologijos programa parengta remiantis „Psichologijos studijų krypties reglamentu“ bei atsižvelgiant į Europos Psichologų Asociacijų Federacijos (EuroPsy) reikalavimus psichologų rengimui. Studijų metu susipažinsite su visais svarbiausiais psichologijos aspektais - nuo nervų sistemos funkcionavimo iki grupių psichologijos, nuo atminties mechanizmų iki psichologinio konsultavimo pagrindų, nuo asmenybės psichologijos iki organizacijų psichologijos. Nuo antrojo studijų semestro galėsite pasinaudoti nauja individualiųjų studijų galimybe - pasirinkti dalį (nuo 10 iki 25 proc.) studijų dalykų, kurie bus integruoti į jūsų studijų programą.

Vilniaus universitete pasinersi į studijas, kurios sužavės savo gyliu. Aktyvi bendruomenė: studijų metu atsidursite aktyvioje ir smalsioje bendruomenėje. Studentams sudaroma galimybė įsitraukti į dėstytojų atliekamus mokslinius tyrimus, savanoriauti, dalyvauti studentiškų organizacijų veikloje ir taip tobulinti profesines ir asmenines kompetencijas. Psichologijos institute nuolat vyksta įvairios konferencijos, mokymai, seminarai.

Programa yra parengta remiantis „Psichologijos studijų krypties reglamentu“ ir atsižvelgiant į Europos Psichologų Asociacijų Federacijos reikalavimus psichologų rengimui.

Studijų programos komitetai:

  • Psichologijos studijų programos komiteto pirmininkas: doc. dr. Antanas Kairys.
  • Edukologijos magistrantūros studijų programos komiteto pirmininkė: prof. dr.
  • Socialinio darbo magistro studijų komiteto pirmininkas: doc. dr.
  • Sociologijos magistrantūros programos komiteto pirmininkas: prof. habil. dr.

Studijų metu įgyjamos kompetencijos

Studijų metu atliksite praktiką psichikos sveikatos centruose, mokyklose, gydymo įstaigose, įmonėse ir kitur, kur dirba psichologai. Studijų metu susipažinsite su:

  • Tyrimo priemonių vertinimu, testavimu ir pritaikymu.
  • Metodinėmis naujovėmis.
  • Dokumentų analize, lauko ir eksperimentiniais tyrimais.
  • Taikomosiomis studijomis ir konsultacijomis politikos klausimais.

Sveikatos psichologijos katedra

Sveikatos psichologijos katedra organizuoja ir vykdo ilgalaikius, plačios apimties mokslinius tyrimus sveikatos psichologijos srityje. Atliekami sveikatos stiprinimo, psichologinių problemų bei sutrikimų prevencijos, įvairių visuomenės grupių bei individų, sergančių lėtinėmis ligomis, psichologiniai tyrimai. Jų tikslas - prisidėti prie Lietuvos gyventojų sveikatos stiprinimo bei šalies gerovės kūrimo.

Taip pat skaitykite: Apie VU Psichologijos institutą

Katedros mokslininkai glaudžiai bendradarbiauja su psichologais praktikais, dirbančiais įvairiose Lietuvos sveikatos priežiūros institucijose, dalyvauja vietiniuose bei tarptautiniuose tyrimų projektuose. Sveikatos psichologijos katedroje dirbantys mokslininkai kviečiami dalyvauti, kuriant įvairias su sveikatos stiprinimu, prevencija susijusias strategijas, veiksmų planus, projektus ir pan. ministerijų bei atskirų institucijų rėmuose. Sprendžiant visuomenės sveikatos stiprinimo problemas, vis daugiau bendradarbiaujama su kitų psichologijos šakų (organizacinės psichologijos, edukacinės psichologijos, klinikinės psichologijos) specialistais.

Šiuolaikinėje sveikatos sampratoje akcentuojamas biopsichosocialinis sveikatos pobūdis: teigiama, kad sveikata yra visapusės fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsena, kuri įgalina žmogų optimaliai funkcionuoti nuolat kintančioje makro ir mikro aplinkoje. Sveikatos psichologijos magistrantūros studijų programos komiteto pirmininkė prof.

Klinikinės psichologijos katedra

Klinikinės psichologijos katedros pradžia yra 1991 metai, kai Nepriklausomybės atkūrimas Lietuvoje ir radikalios permainos Vilniaus universitete sukūrė palankią atmosferą visoms naujoms iniciatyvoms. Iki tol Vilniaus universitete buvo tik viena psichologijos katedra. Klinikinės psichologijos specialistų branduolys Lietuvoje formavosi jau nuo pat pirmųjų psichologijos specialybės absolventų laidų praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Nors sovietmečio ideologiniai varžtai labai ribojo psichologijos raidą, tačiau profesoriaus Alfonso Gučo vadovaujama VU Psichologijos katedra palaikė visas studentų iniciatyvas, siekiant jiems rūpimos specializacijos savo profesijoje. Taip nuo pirmųjų laidų dalis absolventų pasuko į klinikinės psichologijos sritį, vėliau - ir į organizacinės psichologijos. Atėjus Nepriklausomybės reformų laikui, klinikinės psichologijos specialistai jau buvo ne tik įsitvirtinę įvairiose sveikatos apsaugos srityse, bet ir vystė mokslinius tyrimus bei dalyvavo psichologijos specialistų rengime Vilniaus universitete.

Pirmąjį katedros gyvavimo dešimtmetį jai vadovavo profesorius Rimantas Kočiūnas, nuo 2000 m. iki 2018 m. - profesorė Danutė Gailienė. Nuo 2018 - 2021 metais, po reorganizacijos Klinikinės psichologijos katedrai vadovavo prof. dr. Rasa Barkauskienė, nuo 2022 m - doc. dr. Neringa Grigutytė.

Mokslinė veikla

Psichologijos institutas ne tik vykdo psichologų rengimą, bet ir aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje, prisideda prie visuomenės psichologinės gerovės. Instituto mokslininkai bendradarbiauja su visuomenės informavimo priemonėmis apie jautrias su psichologija susijusias problemas.

Taip pat skaitykite: Filosofijos fakulteto klinikinės psichologijos programa

Disertacijų temos

Psichologijos institute vykdomi įvairūs doktorantūros tyrimai. Štai keletas rengiamų disertacijų temų:

  • Mokytojų (ne)motyvuojančio bendravimo su mokiniais poveikio universalumas. Mokslinė vadovė prof. dr. S.
  • Ribinio asmenybės sutrikimo požymių raiška, raidos trajektorijos ir veiksniai paauglystėje. Mokslinė vadovė prof. dr. R.
  • Asmenybės funkcionavimo sunkumų prevencijos galimybės vaikystėje. Mokslinė vadovė prof. dr. R.
  • Religinių ir dvasinių sunkumų vaidmuo psichopatologijos kontekste. Mokslinis vadovas doc. dr. J.
  • Nuotoliu dirbančiųjų darbo atlikties bei gerovės individualios ir organizacinės prielaidos. Mokslinė vadovė prof. dr.
  • Ankstyvoji asmenybės sutrikimo intervencija paauglystėje. Mokslinė vadovė prof. dr.
  • Jaunų suaugusiųjų, turinčių neuroraidos sutrikimų, psichikos sveikatos sunkumų rizikos veiksniai. Mokslinė vadovė doc. dr. N.
  • Darbo ir gyvenimo pusiausvyros, didėjančios gyvenimo vaidmenų įvairovės ir taikomų individualių bei organizacinių strategijų sąsajos lankstaus darbo organizavimo kontekste. Mokslinė vadovė doc. dr. J.
  • Tyrėja, doc. Teisės psichologija - asocialaus elgesio psichologija, nusikalstamas elgesys.
  • Tyrėja, profesorė habil. dr. Vyr. Vaikų, paauglių, studentų mokymosi, elgesio ir emocinės problemos. Gabūs vaikai, paaugliai, studentai. Vaikų ir paauglių kognityviniai gebėjimai. Vaikų ir jaunuolių kūrybiškumas.
  • Profesore dr. Raidos ir edukacinė psichologija.

Atviros paskaitos ir konferencijos

Švęsdamas svarbias savo istorijos sukaktis, VU Filosofijos fakultetas pradeda atvirų visuomenei paskaitų ciklą.

Atviros psichologijos paskaitos „Apie žmogų įvairiai“:

  • Rugsėjo 25 d., VU Aula Parva salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) 17 val. VU FsF Psichologijos instituto docentė dr. Paulina Želvienė skaitys paskaitą „(Ne)pastebėtos jaunimo trauminės patirtys ir psichologinis atsparumas: psichotraumatologijos įžvalgos“. 18 val. vyks dr.
  • Rugsėjo 26 d. VU Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) 16 val. vyks profesoriaus dr. Antano Kairio paskaita „Penki patarimai kaip pasenti“, 17 val. - VU FsF Psichologijos instituto profesorės ir vadovės dr. Romos Jusienės paskaita „Gyvenimo paradoksai, arba kaip paprastus dalykus padaryti sudėtingais“. 18 val. docentė dr.

VU FsF Psichologijos institutas rugsėjo 27 d. VU Teatro salėje surengs šventinę konferenciją „VU psichologijos studijoms - 55-eri“. Nuo 10 val. vyksiančiame renginyje VU psichologai prisimins svarbiausius psichologijos studijų Vilniaus universitete istorijos momentus, pagerbs psichologijos studijų pradininkus, dalinsis prisiminimais ir įžvalgomis apie psichologijos raidą. Renginyje dalyvaus ir pasisakys VU Emeritas profesorius dr. Albinas Bagdonas, profesorė habil. dr. Danutė Gailienė, docentė dr. Birutė Pociūtė, Žmogaus studijų centro partneris, Psichologijos akademijos prorektorius, VU psichologijos absolventas Justinas Burokas, istorikė Ignė Rasickaitė. Vyks panelinė diskusija „Psichologijos studijų savianalizė: kur buvome, esame, būsime?“, kurioje dalyvaus pirmos, 10-os, 20-os, 30-os, 40-os ir 50-os psichologijos studijų laidos atstovai, moderuos VU FsF Psichologijos instituto doktorantė Rita Jakštienė ir docentas dr. Renginiai atviri visuomenei, įėjimas laisvas.

Žvilgsnis į praeitį ir ateitį

Profesorė Roma Jusienė prisimena studijų laikus: „Laikas, kai stojau į Vilniaus universitetą, buvo išskirtinis ir ypatingas visai Lietuvai. Visa atmosfera buvo nuspalvinta kovų už laisvę ir trispalvės kėlimo Gedimino pilyje, pažymėta Laisvės statulos atidengimo mano gimtajame Kaune. Pamenu, kaip tuo metu su klasiokais didžiavomės atkuriama Lietuva. Įstojus į universitetą dar jautėsi dvilypumo. Viena vertus, mes jautėme tą laisvą dvasią, bet buvo ir nemažai atsargumo, nes oficialiai Lietuva dar nebuvo nepriklausoma.“

Atsigręždama į dabartinius studentus, profesorė pastebi: „Man regis, jie tokie patys smalsūs žinių, kartais nedrąsūs, kaip ir mes buvome - nebūtinai drįstantys paklausti, nebūtinai atviri iki galo, bet kitą kartą to ir nereikia. Psichologijos studentai turi savyje noro pažinti, suprasti. Tik kartais reikia truputėlį paskatinti suprasti, kad pažinti žmogų reiškia pažinti ir save, o mums ne visada norisi save matyti ir pažinti.“

Aptardama dabartines psichologijos studijas, profesorė Jusienė teigia: „Mūsų psichologijos studijos atitinka europinius standartus, taip pat ir dėl glaudaus bendradarbiavimo su Lietuvos psichologų sąjunga. Galime pasigirti tuo, kad turime nemažai pasirenkamųjų dalykų ir išlaikome bendrojo išsilavinimo dalykus, tokius kaip filosofija, sociologija, antropologija. Tai atitinka geriausius europinius standartus ir vienareikšmiškai yra geriau nei labai sumažintos programos iki vien psichologijos pagrindų kai kuriuose universitetuose.“

Kontaktai

VU Filosofijos fakulteto Psichologijos institutas

Adresas: Universiteto g. 9, 01513 Vilnius

Sveikatos psichologijos katedra:

Adresas: Universiteto g. 9, 01513 Vilnius, el.

Klinikinės psichologijos katedra:

Adresas: Universiteto g. 9-202, 01513 Vilnius, el.

Taip pat, prieš atvykstant, prašome susisiekti su dėstytoju nurodytu el. paštu.

tags: #filosofijos #fakultetas #psichologija