30 Dienų Motyvacijos Iššūkis: Idėjos, Padėsiančios Atrasti Save ir Siekti Tikslų

Nors pastaraisiais mėnesiais registruotas nedarbo lygis Lietuvoje po truputį mažėja, darbo neturinčių žmonių skaičius vis dar išlieka reikšmingas. Dalis jų ieško ne tik darbo, bet ir kitokio būdo realizuoti save. Šiame straipsnyje aptarsime 30 dienų motyvacijos iššūkius, kurie gali padėti atrasti naujų įpročių, siekti užsibrėžtų tikslų ir įgyvendinti seniai brandintas idėjas.

Alternatyvūs Sprendimai Darbo Neturintiems Asmenims

Šalies darbo rinka nuolat kinta, ir vis daugiau žmonių randa darbą. Vis dėlto, registruotas nedarbas vis dar viršija ES vidurkį. Daugiau nei pusė Užimtumo tarnyboje registruoto jaunimo neturi profesinio ar aukštojo išsilavinimo. Šiame kontekste atsiranda poreikis ne tik tradicinėms darbo vietoms, bet ir alternatyviems, lankstiems sprendimams, kurie padėtų žmonėms atrasti save bei veiklą, atitinkančią jų interesus.

Vienas tokių sprendimų - sutelktinio finansavimo platformos „Contribee“ inicijuojamas socialinis projektas. Jau prasidėjusioje projekto atrankoje gali dalyvauti darbo neturintys asmenys, turintys bedarbio statusą Užimtumo tarnyboje, norintys išbandyti save kūryboje, nebijantys stovėti prieš kameras ir turintys pomėgį ar veiklą, kurią galėtų paversti turiniu.

Abiems projekto dalyviams bus suteikta visa reikalinga pagalba: kūrybinės konsultacijos, įrašymo įranga, turinio planavimo mentorystė. Dalyviai kurs asmeninius projektus ir vystys savo „Contribee“ kanalą - nuo pirmos idėjos iki paskelbto epizodo.

„Contribee“ Projektas: Nuo Idėjos Iki Realizacijos

Vienas iš projekto dalyvių, vilnietis Tautvydas Sirevičius, šį iššūkį priėmė norėdamas pagaliau įgyvendinti seniai brandintą idėją - kurti turinį apie muziką. Tautvydas groja elektrine gitara ir siekia dalintis patirtimi apie instrumentus, garso techniką ir kūrybos procesą. Jo tikslas - padėti pradedantiems gitaristams, parodyti, kad galima pradėti bet kada.

Taip pat skaitykite: Ar amžina jaunystė įmanoma?

Antroji dalyvė, dizainerė Beata HikariTemnolonskaja, pasinėrė į įtraukiantį pasaulį - gyvo veiksmo vaidmenų žaidimus (LARP). Ji planuoja kurti turinį apie pasiruošimą šiems žaidimams: nuo kostiumų siuvimo ir minkštų ginklų gamybos iki renginių užkulisių ir atmosferos. LARP Lietuvoje vis dar neišnaudota niša.

„Contribee“ - tai platforma, leidžianti kūrėjams siūlyti personalizuotą turinį sekėjams ir būti už tai remiamiems. Tačiau daugelis talentingų žmonių lieka nematomi, nes nežino, nuo ko pradėti. Kūryba nėra tik virusiniai vaizdo įrašai ar tūkstančiai sekėjų: kartais tai - lojali, maža bendruomenė, kuri tave palaiko, nes tu kalbi apie tai, kas jiems svarbu. Projektas suteiks dalyviams ne tik praktines žinias, bet ir realią galimybę pradėti savarankišką veiklą.

Tikroji vertė - ar žmogus atras savo balsą, ar pradės kurti iš vidaus, o ne dėl išorinės motyvacijos. Ar pasikeis jo požiūris į save, savivertė, pasitikėjimas. Tai tarsi „zero to one“ programa - nuo žmogaus, kuris nedrįsta, iki žmogaus, kuris jau kuria.

30 Dienų Iššūkiai: Ar Jie Veiksmingi?

Atsakymas yra ir taip, ir ne. Pats iššūkis galbūt neatves jūsų prie greito galutinio rezultato, tačiau jis jus gali nukreipti teisingu keliu jam pasiekti, kad galų gale patektumėte ten, kur norite būti. Iššūkis pats savaime gali nepateisinti pažadėtų rezultatų, pavyzdžiui, plokščio pilvo, lieknesnių kojų, tačiau kasdienis elgesys, įtraukiant naują iššūkį, gali padėti išsiugdyti geresnius įpročius.

Įsipareigojimas mankštintis 30 dienų gali būti postūmis, kuris padeda tęsti teigiamą sveikatos ir kūno rengybos rutiną. Be to, jei esate pradedantysis, 30 dienų laikotarpis gali būti pakankamas, kad pamatytumėte rezultatus, padidintumėte energijos lygį ir tonizuotumėte kūną. Tačiau daugeliui 30 dienų iššūkiai yra per griežti ir nuobodūs. Nuobodulys sukelia pasiteisinimus ir žudo jūsų tikslus bei pažangą.

Taip pat skaitykite: Apie antidepresantų nutraukimą

Taip pat vienas ir tas pats pratimas (pvz., pritūpimų iššūkis) tampa neefektyvus atliekant jį ilgą laiką. Dažniausiai kai iššūkis baigiasi po 30 dienų, daugelis žmonių nesiima nieko naujo, vadinasi, bet kokie pasiekti rezultatai bus trumpalaikiai. Taip pat labai svarbu paminėti, kad netinkamai atliekant vieną ir tą patį pratimą, galite tapti jautresni traumoms, o tai gali sukelti skausmą, kuris atitolins net ir minimalius jūsų rezultatus.

Žinoma, tokie iššūkiai, kaip pritūpimai, atsispaudimai ir atsilenkimai, yra puikūs, bet tik tada, kai jie atliekami kartu su kitais pratimais. Atlikdami 30 dienų konkretaus pratimo iššūkius, dažniausiai įdarbinate tik vieną kūno dalį. Kaip žinia, niekas nepasiekė treniruoto kūno visą mėnesį atlikdamas tik vieną ir tą patį pratimą. Pritūpimai yra puikus pratimas, tačiau tik pritūpimų atlikimas nėra geriausias būdas formai įgyti. Ir kaip daugelis specialistų pasakytų, geriausia treniruotė yra viso kūno treniruotė.

Norint turėti naują įprotį, 30 dienų iššūkis nėra garantija, kad pakitęs elgesys taps jūsų gyvenimo dalimi, tačiau šis įsipareigojimas turi kelis pranašumus: tai suteikia impulsą, kurio jums gali prireikti norint pradėti keistis, nes kartą pradėjus, kasdienis pasikartojimas pagreitina nuoseklų norimo pokyčio įgyvendinimą. Pasiekę nedidelių laimėjimų, galite save motyvuoti tęsti toliau. Visgi, tikriems kūno pokyčiams reikia mėnesių, todėl 30 dienų iššūkio idėja yra labiau formuojama kaip naujas įprotis, o ne tikslas pasiekti reikšmingų rezultatų. Jums reikia treniruočių plano, kuris būtų naudingas jums ir jūsų tikslams. Žinoma, 30 dienų iššūkiai yra geriau nei nieko, tačiau norint pasiekti geriausių rezultatų, jums reikia pritaikyti individualų planą savo asmeniniam tikslui pasiekti.

30 dienų iššūkis gali būti reikšmingas pasirinkimas, kuriant naujus įpročius. Kruopščiai rinkitės iššūkį, kad įsitikintumėte, jog jis atitinka jūsų tikslus, fizinį lygį, ir nustatykite realius lūkesčius, kuriuos tikitės įgyvendinti. Ne visi internetiniai iššūkiai yra sukurti su tinkamais ketinimais. Dažnai socialinės žiniasklaidos įtaka iššūkius naudoja kaip būdą padidinti įsitraukimą, siekiant didesnių pajamų iš skelbimų, ar kaip priemonę parduoti savo produktus.

Motyvacija: Raktas Į Sėkmę

Kiekvienam darbui atlikti dažnai reikalinga motyvacija. Būtent ji daugeliui turtingų žmonių padėjo pasiekti sėkmę. Žmogus, sugebantis kontroliuoti save, sugebės valdyti ir dideles kompanijas. Svarbu, laiku tai suvokti.

Taip pat skaitykite: Valdykite savo emocijas

1. Nebūna taip, kad vos tu užsinorėjai, iš karto viskas gavosi. Viskam reikalingas laikas ir tam tikri eigos etapai. Užduoties sunkumas priklauso nuo iškeltų tikslų sudėtingumo, nuo užsispyrimo ir, žinoma, nuo motyvacijos. Bet koks projektas, tikslas, ar svajonė reikalauja laiko ir jėgų sąnaudų.
2. Neužsibrėžkite tokių tikslų, kuriuos lengvai galite įgyvendinti, nes labai greitai prarasite susidomėjimą jais. Schematiškai, svajonė turi būti planu, o ne miražu. Mes sąmoningai statome save į rėmus ir jų laikomės. Imdamiesi didelių ir sunkių projektų ar užduočių, mes praplečiame savo asmeninį akiratį ir gauname neįkainojamos patirties. Būtent tai daugelis vadina sėkme, tačiau tai nėra atsitiktinumai.
3. Naujo tikslo realizavimo galiojimo laikas - trys dienos. Žinokite, jei per tris dienas nedarote jokių žingsnių, tai neįgyvendinsite šio plano niekada. Kiekviena idėja - tai galimybė kažką pakeisti į gerą. Tačiau tik vienetai išnaudoja tas idėjas iki galo. Greitieji dažnai klysta, bet tik taip pasiekia aukštumų.
4. Pasistenkite suvokti, dėl ko jūs visa tai darote. Žinoti savo didįjį tikslą ir jo siekti - štai kas padės jums likti susikaupusiais ir neleis pasimesti ar nukrypti, visuomet stimuliuos jus. Tuo pat metu sekite savo asmeninio gyvenimo įvykius ir analizuokite klaidas. Vienu žodiu, būkite pasiruošę bet kuriuo gyvenimo momentu koreguoti savo kelią.
5. Esant labai silpnai motyvacijai, galima naudoti konkurenciją su pačiu savimi arba su konkurentais. Kokia iš to nauda? Pasistūmėti rezultatuose, gauti motyvacijos dozę ir norą tęsti tai, ką pradėjai. Kiekviena tokia pergalė smegenyse išskiria fermentus, kurių veikimas panašus į narkotikų, nes iššaukia euforijos, laimės, džiaugsmo būseną.
6. Kitaip, ankščiau ar vėliau (greičiausiai visgi ankščiau) jums tiesiog atsibos. Todėl, kad pagrindinė bet kokios sėkmės taisyklė - užsiimti mylima veikla. Visi žino šią taisyklę, bet tik vienetai ją pritaiko gyvenime. Ir dar - vienu metu fokusuokite savo dėmesį tik į vieną veiklą. Gyvenkite šia veikla, įdėkite į ją jėgas, laiką ir sielą.

Ankstyvas Kėlimasis: Kaip Susikurti Įprotį?

Keltis 4:30 ryto skamba ekstremaliai, tačiau būtent ankstyvas rytas dažnai skiria žmones, kurie tik svajoja, nuo tų, kurie sistemingai juda savo tikslų link. Tačiau vien žinojimo, kad „reiktų anksčiau keltis“, nepakanka - būtina sukurti vidinę motyvaciją, aiškų planą ir aplinką, kuri padeda laikytis šio įpročio.

Prieš bandydami save motyvuoti, turite iki galo suprasti, kodėl verta taip anksti keltis. Be aiškios priežasties bet koks naujas įprotis labai greitai žlunga.

Tyli, netrikdoma erdvė. 4:30 ryto dauguma dar miega. Laikas svarbiausiems tikslams. Pranašumas prieš kitus. Aiškesnė galva. Stabilesnė dienos struktūra. Jei šie argumentai jums atrodo svarbūs, galite ant jų „statyti“ savo motyvaciją.

Didžiausia klaida - noras vieną dieną staiga pradėti keltis 4:30, prieš tai keletą metų kėlusis 7:00 ar 8:00. Miego sistema taip neveikia. Kita dažna klaida - bandymas kompensuoti miego trūkumą kava, energetiniais gėrimais ir valios pastangomis. Tai trumpalaikė strategija, kuri ilgainiui baigiasi perdegimu, prasta nuotaika ir sveikatos problemomis.

Motyvacija keltis anksti turi būti gilesnė nei frazė „taip daro sėkmingi žmonės“. Jūs turite aiškiai žinoti, dėl ko aukojate komfortą.

1. Susirašykite savo priežastis. Atsisėskite ir užrašykite bent 5 priežastis, kodėl norite keltis 4:30.
2. Sukurkite aiškią viziją. Įsivaizduokite konkrečią rytinę rutiną: ką darote, kaip jaučiatės, kur sėdite, ką geriate, ką skaitote.
3. Susiekite su ilgalaikiais tikslais. Ryto rutina turi tiesiogiai prisidėti prie didesnių tikslų: sveikatos, karjeros, finansų, santykių, saviugdos. Užduokite sau klausimą „kam?“.
4. Šį sąrašą laikykite matomoje vietoje - prie lovos, ant stalo ar telefone.

Motyvacija be plano - tik gera idėja. Norint atsikelti 4:30 ir tai išlaikyti, reikia laipsniško perėjimo.

1. 1 savaitė - atsukite laikrodį 30 min. Jei dabar kelitės 7:00, pirmą savaitę kelkitės 6:30.
2. 2 savaitė - dar 30 min anksčiau. Kelkitės 6:00.
3. 3-4 savaitė - tęskite mažais žingsniais.

Pastovi miego trukmė. Stenkitės miegoti bent 7-8 valandas. Jei vakare išsibarstote, naršote telefone, žiūrite serialus iki vėlumos ir valgote vėlai, 4:30 ryto taps kankyne.

1. Aiškus „dienos pabaigos“ laikas. Nusistatykite, kada „baigiate darbą“ ir pereinate prie ramaus vakaro.
2. Ekranų higiena. Likus 60-90 min iki miego atsisakykite telefono, kompiuterio ir televizoriaus.
3. Vakaro planavimas. 10-15 min skirkite kitai dienai suplanuoti.
4. Paruoškite aplinką. Iš vakaro pasidėkite sportinę aprangą, knygą, užrašų knygutę, vandens stiklinę.
5. Raminantys ritualai.

Vien tik žadintuvo neužteks - ryte privalote turėti konkretų planą, ką darysite. Suplanuokite pirmąsias 60-90 minučių po atsikėlimo. Tai tik pavyzdys. Svarbiausia - susikurti asmeniškai jums prasmingą ryto rutiną, kuri gerbia jūsų vertybes ir tikslus.

Nesitikėkite, kad kiekvieną rytą atsibusite kupinas entuziazmo. Bus dienų, kai žadintuvą norėsite išmesti pro langą.

1. 2 minučių taisyklė. Sau sakykite: „Atsikelsiu tik 2 minutėms“. Tiesiog atsisėskite, atsistokite, išeikite iš miegamojo.
2. Ne „ar keltis?“, o „ką darysiu atsikėlęs?“.
3. Žadintuvas atokiau nuo lovos. Padėkite telefoną ar žadintuvą taip, kad reikėtų atsikelti iš lovos jį išjungti.
4. Iš anksto priimtas sprendimas. Vakare aiškiai nuspręskite: „Rytoj keliuosi 4:30 - be derybų“.
5. Mini apdovanojimai.

Šie įrankiai padeda pereiti nuo emocijų prie veiksmų. Motyvacija ateina dažnai po veiksmo, o ne prieš jį. Pirmas savaites jus gali „nešti“ naujumo efektas. Tačiau tikras iššūkis prasideda tada, kai ankstyvi rytai tampa rutina.

1. Sekite progresą. Pažymėkite kalendoriuje kiekvieną dieną, kai atsikeliate 4:30.
2. Vertinkite ne tik laiką, bet ir kokybę. Svarbu ne tik atsikelti, bet ir konstruktyviai išnaudoti rytą.
3. Kas mėnesį peržiūrėkite tikslus. Paklauskite savęs: „Ar tai, ką darau rytais, vis dar mane veda ten, kur noriu?“.
4. Savo istoriją pavertkite tapatybės dalimi. Pasidalinkite su kitais. Turėkite bent vieną žmogų, kuriam pasakote apie savo tikslą.

Kartais ankstyvas kėlimasis romantizuojamas, tarsi tai būtų savotiškas heroizmas: mažai miegi, daug darai, visada produktyvus. Tačiau ilgainiui toks požiūris kenkia.

1. Prioritetas - miego kokybė. Stenkitės išlaikyti 7-8 valandų miegą.
2. Venkite „užlopyti“ miego kava. Kava gali būti malonus ritualas, bet ne pagrindinis energijos šaltinis.
3. Klausykite kūno signalų.
4. Reguliari fizinė veikla.

4:30 ryto turi padėti jums gyventi geriau - o ne tapti nauju būdu save bausti.

Bus dienų, kai pramiegosite, pavėluosite, paspausite „snooze“. Tai normalu. Esminis dalykas - kaip elgiatės po to.

1. Ne dramatizuokite. Viena ar kelios pramiegotos dienos nereiškia, kad praradote viską, ką pasiekėte.
2. Analizuokite priežastį. Paklauskite savęs: „Kodėl nepavyko?“.
3. Grįžkite prie plano kitą dieną. Pakoreguokite, jei reikia.

Jei matote, kad 4:30 jūsų gyvenimo ritmui per anksti, koreguokite laiką. Svarbu sąžiningai pripažinti: ne, 4:30 ryto netinka visiems.

1. Suderinkite su savo realybe. Jei gyvenimo ritmas itin intensyvus, galbūt jums labiau tiktų 5:30 ar 6:00.
2. Klausykite savęs, ne mados tendencijų.
3. Testuokite ir stebėkite. Mėnesį laikykitės ankstesnio kėlimosi laiko ir stebėkite savijautą, produktyvumą, nuotaiką.

Motyvacija keltis 4:30 neturi būti pareiga. Tai įrankis. Jei jis jums padeda - naudokite. Kėlimasis 4:30 ryto nėra tik dar vienas saviugdos triukas. Tai sprendimas kitaip žiūrėti į savo laiką, prioritetus ir discipliną. Tačiau vien tik entuziazmo neužtenka. Jeigu nuoširdžiai susidėliosite šiuos elementus, ankstyvi rytai taps ne kova su savimi, o ramus, sąmoningas laikas, kai jūs iš tikrųjų judate savo tikslų link.

1% Taisyklė: Maži Žingsniai Didelių Pokyčių Link

Dauguma žmonių, pradėdami keisti savo gyvenimo būdą, tikisi greitų, ryškių rezultatų. Tačiau būtent tokie „viskas arba nieko“ pokyčiai dažnai baigiasi… niekuo. Kodėl? Nes jie per daug ambicingi, per trumpi ir neatitinka realybės.

Alternatyva? 1% taisyklė remiasi idėja, kad jei kasdien pagerėsi tik 1%, per metus rezultatai bus 37 kartus geresni nei pradžioje. Tai iliustruoja sudėtinių pokyčių jėgą.

1. Ką reiškia pagerinti 1% tavo pasirinktoje srityje? Pvz.:
   • Išgerti 1 stikline vandens daugiau
   • Nueiti 500 žingsnių daugiau
   • Skirti 5 min. meditacijai
2. Naudok paprastą kalendorių ar įpročių sekimo programėlę.
3. Jei praleidai vieną dieną - nieko tokio. Tiesiog tęsk toliau.

Pavyzdys:

Diena	Pokytis	Atlikta? ✅
1	15 min. pasivaikščiojimas	✅
2	Nevalgiau prieš miegą	✅
3	5 min. meditacija	✅

„Tu neturi daryti visko iš karto. 1% taisyklė moko mus, kad tikras pokytis - tylus, lėtas, bet nuoseklus. Tai ne sprintas, o kelionė, kurioje kiekviena diena svarbi.

Praktinė užduotis: Pasirink vieną sritį savo gyvenime, kurioje nori pokyčio.

Rekomenduojama literatūra:

1. „Atomic Habits“ (James Clear). Tai pagrindinė knyga apie 1% taisyklę.

Sportas Namuose: Kaip Išlaikyti Motyvaciją?

Nors sportavimas namuose atrodo patogus ir ekonomiškas pasirinkimas, daugelis susiduria su motyvacijos stoka. Namai dažnai siejami su poilsiu, atsipalaidavimu, o ne fiziniu krūviu, todėl kūnas ir protas natūraliai priešinasi veiklai, kuri reikalauja pastangų. Be to, trūksta išorinių dirgiklių - trenerio, draugų ar aplinkos pasikeitimo - kurie sporto salėje veikia kaip paskata.

1. Viena dažniausių klaidų - išsikelti per didelius tikslus nuo pirmos dienos. Užuot planavę 45 minučių treniruotes kasdien, pradėkite nuo 5 minučių lengvų pratimų. Tokia trukmė atrodo „per lengva“, tačiau būtent dėl to ją įgyvendinti lengva, o įvykdymas sukelia pasitenkinimą ir norą kartoti. Šis metodas vadinamas „minimaliu veiksmu“.
2. Mūsų protas mėgsta žaidimą, todėl sportą galima paversti pramoga. Naudokite programėles, kurios siūlo „pasiekimų“ sistemą, renka taškus ar sukuria iššūkius (pvz., 7 dienų iššūkis, 30 dienų tempimo programa). Kita galimybė - klausytis mėgstamos muzikos ar žiūrėti serialą tik tada, kai sportuojate.
3. Sporto ritualo stiprumas priklauso nuo pasikartojančio konteksto. Skirkite vieną kampelį namuose, kuris taps jūsų treniruočių zona, net jei tai tik kilimėlis šalia sofos. Taip pat rinkitės konkretų laiką - pavyzdžiui, iškart po darbo arba vos atsikėlus.
4. Sporto motyvacija sustiprėja, kai matome, ką jis mums duoda. Kiekvieną kartą prieš treniruotę trumpai įsivaizduokite, kaip jausitės po jos: energingesni, labiau pasitikintys savimi, geresnės nuotaikos. Taip pat galima įsivaizduoti ilgalaikį rezultatą - stipresnį kūną, geresnę laikyseną ar sveikesnį gyvenimo būdą.
5. Daugelis praleidę vieną treniruotę nuleidžia rankas, manydami, kad „planas sužlugo“. Toks mąstymas stabdo ilgalaikę pažangą. Svarbu suprasti, kad net viena ar dvi pertraukos nėra nesėkmė - tai tiesiog natūrali proceso dalis.
6. Nors sportuojate namuose, tai nereiškia, kad turite būti vieni. Prisijunkite prie internetinių bendruomenių, iššūkių ar forumų, kuriuose dalijamasi pažanga. Net draugo ar partnerio žinutė su klausimu „jau sportavai?“ gali tapti svarbia paskata.

Sportavimas namuose nereikalauja didžiulių pastangų - daug svarbiau yra pastovumas, psichologinė parama ir gebėjimas kurti rutiną. Prisiminkite, kad kiekviena treniruotė, kad ir trumpa, prisideda prie jūsų sveikatos ir savijautos.

„30 Days“: Įkvėpimas Iš Realybės Šou

Ši idėja kilo amerikiečiui, dokumentinių filmų kūrėjui Morganui Spurlockui. Vyras sugalvojo sukurti TV realybės šou, kurio dalyviai 30 dienų gyventų visiškai kitaip, nei yra pratę. Pasirodė trys realybės šou „30 days“ (liet. „30 dienų“) sezonai. Kiekvieno jų vienos serijos dalyviu tapdavo ir idėjos autorius M. Spurlockas.

Nėra abejonių, kad po 30 neįprastai praleistų dienų į daugelį dalykų pradedi žiūrėti visai kitaip. Šiandien populiarūs 30-ies dienų iššūkiai ne tokie drastiški. Apie šiuos paprastesnius pradėjo kalbėti informacinių technologijų specialistas Mattas Cuttsas. 2011 m. Vyras prisipažino, kad idėją nusižiūrėjo iš jau minėto M.Spurlocko.

„Prieš keletą metų pajutau, kad įstrigau kasdienybėje. Kaip tas žiurkėnas bėgimo rate. Taigi nusprendžiau pasekti režisieriaus pavyzdžiu ir per 30 dienų išmėginti ką nors naujo. Mintis paprasta: pagalvokite, ko visuomet norėjote, tačiau niekada nedarėte, ir trisdešimt dienų tai darykite.“

Štai ką priimdamas iššūkius M.Cuttsas patyrė. Pirma - dienos tapo įsimintinesnės. Kiekvienas mėnuo buvo įdomus, kitoks, nes per jį nuveikdavo ką nors naujo. Antra - įveikus mažesnius iššūkius, sustiprėjo pasitikėjimas savimi ir atsirado noras priimti didesnius. Trečia - suprato, kad 30 dienų užtenka net grandioziniams projektams. Pavyzdžiui, parašyti literatūros kūrinį. „Jei kasdien parašysite po 1 667 žodžius, po trisdešimties dienų kompiuteryje gyvens 50 tūkst. žodžių kūrinys. Aš tai padariau. Tą mėnesį man kaip reikiant trūko miego, bet novelę pabaigiau. Ar ji gera? Na, literatūros premijos tikrai nelaimėsiu.“ Ketvirta - paprastesni iššūkiai kasdienybėje prigyja dažniau nei sudėtingi.

tags: #30 #dienu #motyvacijos #issukis