Romėnų poetas Juvenalis rašė: „sveikame kūne - sveika siela“. Ši frazė dažnai naudojama siekiant pabrėžti fizinio aktyvumo svarbą psichologinei žmogaus gerovei. Atrodo, kad kalbėdami apie sportą ir fizinį aktyvumą mes matome ne visas jo puses, o kai kurios jų - labai svarbios mūsų kasdieniam funkcionavimui. Seniai žinoma ir įrodyta, jog reguliarus fizinis aktyvumas pagerina gyvenimo kokybę: padeda stiprinti kūną, sveikatą, veikia kaip prevencinė priemonė nuo įvairių ligų.
Psichikos sveikatos problemos ir psichinės sveikatos stiprinimas mūsų šalyje yra tema, kuriai skiriama itin mažai dėmesio. Pasaulyje tendencijos šiek tiek kitokios: XX a. artėjant į pabaigą stipriai išaugo susidomėjimas, kokią tiesioginę įtaką fizinis aktyvumas turi psichikos sveikatos problemų gydymui ir prevencijai.
Depresija: Paplitimas ir Tyrimų Rezultatai
Depresija yra labiausiai paplitęs sutrikimas, paveikiantis nuo 5 iki 10 % visos populiacijos išsivysčiusiose šalyse. Kai kurie kiti epidemiologiniai tyrimai nurodo skaičius nuo 3 iki 17 %. Apžvelkime, kokius rezultatus apie mūsų keltą klausimą rodo tyrimai.
Pirmuosiuose tyrimuose rezultatai buvo mišrūs: vieni tyrimai fiksuodavo depresijos simptomų palengvėjimą pacientams, kurie užsiimdavo fiziniu aktyvumu, o kiti reikšmingo poveikio neaptikdavo. Vieno tyrimo metu (1985) gauti duomenys rodė depresijos simptomų sumažėjimą tik moterims.
Vėlesnių metų duomenys, paimti iš longitudinių tyrimų (tokie tyrimai, kurie atliekami per tam tikrą laiko periodą, pvz., 3 metus) rodo, kad atsižvelgiant į socialinės klasės bei sveikatos būklės kintamuosius, fizinis aktyvumas yra susijęs su žemesniais emocinio distreso lygiais. Panašūs duomenys gauti ir 2001 m. tiriant 16 483 universiteto studentus.
Taip pat skaitykite: Teisinė apsauga nuo smurto
1988 m. tyrime, kuris truko 8 metus, nustatyta, kad reguliarūs fiziniai pratimai mažina depresijos atsiradimo riziką. 2004 m. tyrime, tiriant 2548 paauglius ir jaunus suaugusiuosius, rasta, kad reguliariai fiziškai aktyvūs tiriamieji pasižymėjo mažesniu psichinių sutrikimų komorbidiškumu (tai reiškia, kad buvo mažiau psichikos sutrikimų, kurie diagnozuojami ne po vieną, o kartu su kitu psichikos sutrikimu).
Kitų autorių tyrimai rodo, jog teigiami fizinio aktyvumo aspektai fiksuojami netgi nepaisant įvairių šalutinių kintamųjų. Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad reguliarios treniruotės ir atliekami fiziniai pratimai gali sumažinti depresyvius simptomus tiek klinikinėje (priklausomi nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, patyrę miokardo infarktą arba pacientai, kuriems taikoma hemodializė), tiek neklinikinėje populiacijose.
Fizinio Aktyvumo Trukmė ir Dažnumas
Kaip vieną svarbiausių fizinio aktyvumo aspektų mokslininkai nurodo būtent fizinio aktyvumo trukmę. Tik treniruočių programos, kurios trukdavo ne mažiau kaip 9 savaites, buvo susijusios su reikšmingu klinikinių efektų kitimu.
Taip pat tiriama, kiek reikėtų sportuoti, kad būtų pasiektas reikiamas efektas. 2005 m. tyrime buvo tirtas fizinių pratimų dažnumo ir depresijos simptomų ryšys. Tyrimo rezultatai parodė, jog tiriamieji, kurie sportuodavo remdamiesi visuomeninėmis sveikatos rekomendacijomis, t.y. nuo 3 iki 5 kartų per savaitę, kuomet sunaudotos energijos kiekis siekdavo 17.5 kcal/kg per savaitę, jų depresijos simptomų sumažėjimas buvo ryškesnis nei tiriamųjų, kurių sunaudotas energijos kiekis būdavo 7 kcal/kg per savaitę. Pacientų charakteristikos kaip amžius, lytis ar depresijos stiprumas nebuvo reikšmingi moderatoriai ir, lyginant su įprastu depresijos gydymu, t.y.
Fizinis Aktyvumas Prieš Vaistus
Įdomūs rezultatai gaunami tyrimuose, kuriuose lyginamas depresijos gydymas vaistais ir gydymas be vaistų. Tiriamieji, kurie buvo gydomi antidepresantais, pagerėjimą pajuto greičiau, tačiau po 12 savaičių visose tiriamųjų grupėse buvo fiksuotas pagerėjimas ir reikšmingų skirtumų tarp vartojusių antidepresantus ir tų, kurie sportavo, nepastebėta. Svarbu suprasti, kad ne visus sergančius depresija, medikamentinis gydymas veikia vienodai efektyviai, kartais vaistais neveikia iš vis. Todėl buvo atlikti tyrimai ir su tokiais pacientais.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti nuovargį?
Mokslinių Tyrimų Išvados ir Praktinis Pritaikymas
Taigi, ką matome iš mokslinių tyrimų rezultatų? Daugiau tyrimų rodo, kad fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti depresijos simptomus, padeda apsisaugoti nuo psichikos sutrikimų, taigi, veikia kaip prevencinė priemonė. Todėl taikant psichoterapiją depresija sergantiems asmenims, dažnai bandoma su jais susitarti, kad jie bent truputį pradėtų sportuoti. Tai gali būti ir tiesiog pasivaikščiojimas kieme, 5 atsispaudimai ryte ar bet kokia fizinė veikla. Žmogui, kuris išgyvena sunkią depresiją net ir 5 atsispaudimai gali būti daug, tačiau tai jau vis šis tas.
Naujausi Tyrimai ir Fizinio Aktyvumo Formos
Seniai nebesiginčijama mankštos nauda, gydant įvairius sveikatos sutrikimus. Vis dėlto iki šiol, kalbant apie tokias psichikos ligas kaip depresija, daugiausia dėmesio buvo skiriama medikamentiniam gydymui ir psichoterapijai. Tokios išvados padarytos pristačius išsamiausią iš iki šiol atliktų tyrimų.
Žinoma, kad psichikos sveikatos sutrikimai yra pagrindinė sveikatos problemų priežastis visame pasaulyje. Jau anksčiau buvo nustatyta, kad nuo depresijos, nerimo ar kitokio psichologinio streso kenčiantiems pacientams fizinis aktyvumas gali būti ne mažiau naudingas, nei psichoterapija ar gydymas vaistais. Būtent šis klausimas ir tapo naujausio tyrimo autorių esminiu iššūkiu.
Siekiant įvertinti, kaip visų rūšių fizinis aktyvumas veikia suaugusiųjų depresiją, nerimą ir kitus psichikos ligų simptomus, B. Iš 12 elektroninių duomenų bazių mokslininkai ištraukė visus reikalavimus atitinkančius tyrimus, paskelbtus iki 2022 m. „Mes taip pat nustatėme, kad naudingos visos fizinės veiklos ir mankštos rūšys, įskaitant aerobinius pratimus, tokius kaip ėjimas, pasipriešinimo treniruotės, pilatesas ir joga“, - aiškina B. Nustatyta, kad skirtingų mankštos būdų poveikis šiek tiek skiriasi. Taip pat paaiškėjo, kad mankšta skirtingai veikia moteris ir sergančius kitomis ligomis (ne tik psichikos sveikatos). Tyrėjų teigimu, gautos išvados nepaneigia vaistų ir terapijos naudos.
Depresijos Gydymo Centras: Alternatyvūs Metodai
Prieš penkerius metus klinikiniai psichologai Aušra ir Antanas Mockai įkūrė Depresijos gydymo centrą. Pasak psichologo A. Mockaus, dar labai dažnai žmonės nepripažįsta, nesuvokia ir nenori sutikti, kad depresija yra liga, o ne charakterio savybė ar nacionalinis bruožas.
Taip pat skaitykite: Emocinė įtampa ir fizinis skausmas
„Tarptautinėje ligų klasifikacijoje depresija yra priskirta prie psichinių ligų, prie nuotaikos sutrikimų kategorijos. Depresija yra susijusi su žemesniu aktyvumo lygiu: nėra energijos, kamuoja nuovargis, ankstesnė veikla, kuri buvo maloni - nebeteikia džiaugsmo. Liūdesys, sumažėjęs aktyvumas, sumažėjusi energija, sumažėjęs malonumo jutimas ir tai tęsiasi ilgiau kaip dvi savaites. Situacija nesikeičia pasikeitus aplinkybėms, kas linksmo benutiktų, žmogus vis tiek išlieka tokios nuotaikos”, -sako psichologas A.
Specialistas sutinka, kad ši liga sunkiai atpažįstama, nes ji mažiau apčiuopiama. „Tai ne lūžusi koja, nėra fizinio skausmo, žmogus gali neiškristi iš savo įprasto socialinio gyvenimo. Tik kad bet koks aktyvumas, išėjimas į viešumą pareikalauja iš jo daugybės jėgų, didelės organizmo mobilizacijos ir susitelkimo. Jeigu žmogus nebegali dirbti, atlikti kasdienės veiklos, visiškai sutrinka jo gyvenimas - tai sunki depresija. Daugybė žmonių dirba, bendrauja - tai lengva, vidutinė depresija. Tačiau bet koks kritinis įvykis (atleidimas iš darbo, skyrybos) gali pastūmėti depresiją link sunkios. Ta sunkioji, klinikinė depresija vadinama didžiąja depresija. Tokia depresija net matoma iš šalies: žmogus greitai susigraudina, gali būti sulėtėję jo judesiai, reakcijos, neretai jis nebesirūpina ir savo išvaizda. Didžiąja depresija serga apie 5 proc. visos populiacijos ir jiems būdinga aukšta savižudybės rizika. „Psichinis skausmas ir bejėgiškumo jausmas skatina mintis apie mirtį.
Mūsų šalyje, anot specialisto, daugėja stresogeninių depresijų, kurios priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo, kasdien patiriamo streso: per mažai laiko, per daug darbų. „Pastaruoju metu žmonės itin dažnai patiria panikos atakas. Tai dažniausiai būna susiję su darbiniu stresu. Kita kategorija žmonių, kurie nuolat patiria finansinius sunkumus. Jie kasdien susiduria su tuo, kad negali išspręsti pinigų stygiaus problemos. Žmogus gyvena situacijoje, iš kurios negali išeiti: blogai jaučiasi, tačiau neturi pinigų pasijusti geriau, pasirūpinti savo sveikata, kokybiškesniu poilsiu. Sergantys depresija ir gyvenantys mieste bei turintys didesnes pajamas, dar gali gauti jiems reikiamą pagalbą. O mažesniuose miestuose gyvenantys žmonės ar turintys nedideles pajamas, jiems sunkiai prieinama psichologinė pagalba”, - įsitikinęs A.
Rudenį penktadalis žmonių patiria šviesos trūkumo simptomus, kurie primena lengvą depresiją. „Rudenį norisi daugiau saldumynų, daugiau kavos gerti, nes ima trūkti energijos, didesnis mieguistumas apima. Gali būti, kad norisi daugiau miegoti, tačiau net ilgai pamiegojus nebūna pailsėjimo jausmo. Tai yra šviesos trūkumo simptomatika.
Depresijos Paplitimas ir Psichologinė Pagalba
PSO ataskaitoje rašoma, jog daugiau nei 300 mln. žmonių gyveno su depresija (kai kuriuose kituose šaltiniuose rašoma, jog pasaulyje 350 mln. žmonių per pastaruosius 12 mėn. išgyveno simptomus būdingus depresijai). 11 proc. arba daugiau nei 50 mln. ES piliečių patiria psichikos sutrikimų tam tikruose savo gyvenimo laikotarpiuose.
Tuo tarpu 12 proc., beveik kas dešimtas 15 m. ir vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų nurodo (2014 metų Lietuvos gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatai), jog 2 savaites iki apklausos jautė depresijos simptomus. Kaip parodė tyrimo rezultatai, 12 proc. 15 m. ir vyresnių gyventojų per 2 savaites iki apklausos, jautė depresijos simptomus. Depresija buvo du kartus dažnesnė tarp moterų (16 proc.) nei tarp vyrų (8 proc.). Gyventojų, turinčių depresinių sutrikimų, su amžiumi daugėja. Depresijos simptomus jautė 6 proc. 15-44 m. amžiaus gyventojų, 14 proc. - 45-64 m. amžiaus, 19 proc. - 65-74 m. amžiaus ir net 33 proc. - vyresnių gyventojų. Su amžiumi ne tik daugėjo gyventojų, turinčių depresinių sutrikimų, bet ir depresijos simptomai buvo reikšmingesni.
Pasak psichologų, lietuviai dažnai nuvertina savo išgyvenimus ir nesuvokia, kad pasijutę blogai turėtų ieškoti pagalbos. „Žmogus gyvena tokioje blogoje savijautoje ne vienerius metus. Galiausiai, jis ryžtasi ir ateina pas mus, klausiam, kiek laiko taip jaučiatės, sako - ai, nuo mokyklos laikų taip jaučiuosi ar po skyrybų, kurios įvyko prieš keturis metus. Dar nesuvokiama, kad reikia rūpintis ir savo psichine sveikata, ne tik fizine. Psichinė sveikata yra nuvertinta, nes ji neapčiuopiama. Galvojama, kad nieko tokio jeigu jau kelintą dieną neišsimiegu, daugiau padirbėsiu - daugiau pinigų uždirbsiu. Taip savęs nesaugant tos ligos, depresija ateina kaip signalas, kad taip toliau gyventi negalima”, - sako psichologas A.
Alternatyvūs Gydymo Būdai
„Mūsų tikslas - nemedikamentiniai gydymo būdai. Manome, kad vaistai pernelyg greitai siūlomi ir yra beveik nežinoma apie kitus alternatyvius būdus sau padėti. Norime praplėsti galimybių sąrašą. Amerikietis dr. Steve Ilardi sukūrė programą, kuri skirta depresijoms, nulemtoms streso faktorių, mūsų gyvenimo būdo ir gyvenimo civilizacijoje gydyti. Yra išskirtos kelios moksliškai patvirtintos kryptys, jos išbandytos. Tam tikros mūsų civilizacijos nulemtos gyvenimo būdo dalys yra toksiškos mūsų kūnui ir psichikai, tad galime mokytis jų vengti arba mažinti jų daromą žalą mūsų psichikai”, - pasakoja psichologė A. Prieš kurį laiką Depresijos gydymo centre prasidėjo „BE DEPRESIJOS” savipagalbos programa žmonėms patiriantiems depresijos simptomus.
Kokie pagrindiniai šios programos principai pasakoja psichologė A.:
- Pirmiausia, siūloma atkreipti dėmesį į savo fizinį aktyvumą. Amerikiečiai nustatė, kad šiuo metu žmogus per dieną tik 15 min. stovi ant kojų, likusį laiką -sėdi. Tiriant šiuolaikines medžiotojų-rinkėjų bendruomenes ten beveik neaptinkami sergančiųjų depresija. Nuspręsta išsiaiškinti, kas juos apsaugo nuo depresijos, o mūsų neapsaugo? Vienas iš svarbių faktorių - tai, kad mes nebejudame, anksčiau žmonės nueidavo apie 16 km per dieną. Nejudėjimas toksiškai veikia visą organizmą, ir mūsų nuotaiką. Užklupus depresijai judėti visai nesinori, tad programos metu dirbame individualiai ieškodami tinkamiausio fizinio judėjimo būdo ir dar, kas būna svarbiausia, labai konkrečiai aiškinamės, kaip tą fizinį aktyvumą galima būtų integruoti į konkretaus žmogaus gyvenimą: kurią valandą, kurią dieną ir pan.
- Kitas toksiškai mūsų psichiką veikiantis veiksnys - nebendravimas, nebuvimas bendruomenėje. Psichikai reikia daugiau bendravimo, buvimo bendruomenės dalimi jausmo. Bendravimas tampa puikiu apsauginiu veiksniu ypač tokiais atvejais, kai turime polinkį „pakibti, užstrigti” kažkokiose mintyse, galvojame tą patį, vis graužiame ir kaltiname save. Kai žmonės bendrauja, kažką veikia kartu tada lengviau nukreipti dėmesį ir neužstrigti tose toksiškose mintyse.
- Kitas veiksnys, kuris yra labai svarbus kalbant apie depresiją - šviesa. Akyje yra atskirti receptoriai, kurie fiksuoja, kiek šviesos mes gavome, ta informacija perduodama smegenims ir hormonų pagalba veikiamos skirtingos sistemos. Šviesos kiekis tiesiogiai veikia alkio jausmą, apetitą, nuotaiką, energijos lygį, miegą, budrumą. Kad sinchronizuotume kūno ritmus, mums reikia pusvalandžio ryškios šviesos kiekvieną dieną. Artimiausią pusmetį ryškios šviesos mes iš viso negausime. Šiuolaikinės technologijos leidžia išspręsti šią problemą. Egzistuoja šviesos terapijos lempos arba akiniai, su kuriais pakanka pabūti pusvalandį per dieną ir jie aprūpina organizmą trūkstama šviesa. Jie kol kas mūsų rinkoje naujiena, tačiau įvertinus depresijos paplitimo mąstus, turėtų tapti populiarūs.
- Dar yra galybė tyrimų, kurie įrodo, kad sergant depresija organizme būna netinkamas omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių santykis, kuris sukelia lėtinį uždegimą kūne. Papildę savo mitybą omega-3 rūgštimis, t.y., žuvų taukais, galime sumažinti uždegiminius procesus organizme. Uždegiminė teorija - tai vienas naujausių depresijos kilmės modelių.
„Kiekvienam žmogui teigiamą efektą duoda vienas ar kitas mano paminėtas būdas, kai kuriems pagerės pradėjus daugiau judėti, kitam - kasdien gavus reikiamą kiekį šviesos, o trečiam gali reikėti įdiegti visus mano išvardytus principus. Išbandžius kuo daugiau metodų, galima atsirinkti, kas konkrečiam žmogui duoda geriausią efektą. Dirbant grupėje veikia ir grupinės terapijos savipagalbos principas. Bet bene svarbiausia žinia kalbant apie depresijos gydymą be vaistų - žmogus turi norėti pats išsikapstyti, stengtis, valdyti savo gyvenimą ir prisiimti už jį atsakomybę”, - sako A. Mockuvienė.
Jai pritaria ir A. Mockus: „Todėl gydymas pasitelkus vaistais ir neduoda 100 proc. efekto, nes gydyti depresiją tik vaistais - tai tas pats, kas vandenyne pasodinti žmogų į valtį, bet neduodi irklų ir nepaaiškinti, kur plaukti. Jis kaip ir nepaskęs, tačiau toje valtyje jis bus saugus iki pirmos audros.
Depresijos Apibrėžimas, Simptomai ir Priežastys
Depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris daro įtaką žmogaus nuotaikai, mąstymo procesams ir elgesiui. Ji gali sukelti nuolatinį liūdesio jausmą ir prarasti susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą. Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais ir būti skirtingo stiprumo - nuo lengvo liūdesio iki gilaus, gyvenimą trukdančio nusivylimo. Sunki depresija dažnai paveikia žmogaus emocijas, mąstymą ir elgesį, sukelia nuolatinį liūdesį ir susidomėjimo veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą, praradimą.
Depresija gali pasireikšti įvairiais požymiais ir skirtingo intensyvumo, nuo pirmų depresijos požymių iki gilios, gyvenimą trikdančios nevilties. Kartais įsivaizduojama depresija gali būti tiesiog liūdesys ar nuovargis. Tad labai svarbu atpažinti, kada iš tiesų atsiranda klinikinė ar net sunki depresija. Pirmi depresijos požymiai gali būti subtilūs - tai nuolatinis nuovargis, motyvacijos stoka, prislėgta nuotaika ar susidomėjimo veiklomis sumažėjimas. Susirgti depresija gali kiekvienas, tačiau sergant depresija simptomai tampa intensyvesni ir trunka ilgiau nei įprasta liūdesio būsena. Depresija sergantys žmonės dažnai patiria aktyvumo sumažėjimą, o depresijos simptomų palengvėjimas nepasiekiamas net poilsio metu.
Depresijos testas ar depresijos priežasčių analizavimas gali padėti nustatyti, ar žmogus serga depresija. Sergantiems sunkia depresija gali kilti mintys apie mirtį ar savižudybę, tačiau tinkama pagalba gali palengvinti šiuos jausmus. Depresija nėra paprastas sutrikimas, tačiau tinkamas gydymas, įskaitant naujausius ir geriausius antidepresantus, dažnai pagerina būklę jau po kelių savaičių. Profesionali pagalba ir tinkamas požiūris į depresijos požymius gali padėti palengvinti simptomus ir atkurti kasdienio gyvenimo kokybę sergantiems.
Depresija gali atsirasti dėl įvairių veiksnių kombinacijos. Štai keli pagrindiniai veiksniai, galintys sukelti depresiją:
- Šeimos istorija gali padidinti depresijos riziką. Jei šeimoje buvo depresijos atvejų, gali būti didesnė tikimybė, kad ir kiti šeimos nariai susidurs su šia liga.
- Smegenų cheminės medžiagos, tokios kaip serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas, turi didelę įtaką nuotaikai ir emocijoms. Depresija gali atsirasti dėl šių cheminių medžiagų disbalanso.
- Gyvenimo įvykiai, tokie kaip artimo žmogaus netektis, skyrybos, darbo netekimas ar finansinės problemos, gali sukelti stresą ir prisidėti prie depresijos atsiradimo. Trauminiai įvykiai vaikystėje, tokie kaip smurtas ar nepriežiūra, taip pat gali palikti ilgalaikį poveikį psichinei sveikatai.
- Asmenybės bruožai, tokie kaip žema savivertė, polinkis į pesimizmą ar per didelis jautrumas stresui, gali padidinti depresijos riziką.
- Tam tikros sveikatos būklės, tokios kaip lėtinės ligos, hormonų disbalansas ar neurologiniai sutrikimai, gali prisidėti prie depresijos atsiradimo.
Dažniausi depresijos simptomai:
- Nuolatinį liūdesį.
- Domėjimosi veiklomis praradimą.
- Nuovargį ir energijos trūkumą.
- Miego sutrikimus.
- Apetito pokyčius.
- Koncentracijos sunkumus.
- Suicidines mintis.
Šie simptomai gali pasireikšti skirtingu intensyvumu ir ne visi sergantieji depresija patiria visus šiuos požymius.
Kai kurios pagrindinės depresijos formos yra:
- Didžioji depresija. Tai sunkus depresijos epizodas, kuris trunka mažiausiai dvi savaites ir pasireiškia intensyviais simptomais, tokiais kaip gilus liūdesys, nuovargis ir domėjimosi veiklomis praradimas.
- Distimija. Tai lėtinis, bet lengvesnis depresijos variantas, kuris gali trukti kelerius metus. Asmenys, sergantys distimija, gali patirti nuolatinį lengvą liūdesį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui.
- Bipolinis sutrikimas. Jis apima tiek manijos, tiek depresijos epizodus. Depresijos epizodai šiuo atveju yra panašūs į didžiąją depresiją, tačiau jie keičiasi su manijos epizodais, kurie pasireiškia pakilia nuotaika, dideliu energijos lygiu ir impulsyviais sprendimais.
- Sezoninė afektinė liga. Sezoninė afektinė liga yra depresijos forma, kuri dažniausiai pasireiškia rudenį ir žiemą, kai sumažėja dienos šviesos. Simptomai apima nuovargį, prislėgtą nuotaiką ir padidėjusį miego poreikį.
- Pogimdyvinė depresija. Ji pasireiškia moterims po gimdymo. Simptomai apima liūdesį, nerimą, nuovargį ir sunkumus priimant sprendimus dėl kūdikio priežiūros.
Pogimdyvinė depresija - tai emocinis sutrikimas, kuris pasireiškia moterims po gimdymo ir gali paveikti tiek psichinę, tiek fizinę savijautą. Ši būklė dažnai pasireiškia liūdesiu, nerimu, nuovargiu, motyvacijos stoka, miego ir apetito sutrikimais, sunkumais rūpinantis kūdikiu ar net kaltės jausmu. Pogimdyvinė depresija gali prasidėti per kelias savaites ar mėnesius po gimdymo ir trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net ilgiau, jei nėra tinkamai gydoma. Svarbu žinoti, kad ši būklė nėra silpnumo požymis - ją lemia hormonų pokyčiai, nuovargis, stresas ir kiti veiksniai. Laiku pastebėjus simptomus ir kreipusis pagalbos, pogimdyvinė depresija yra sėkmingai gydoma psichoterapija, socialine parama ar, jei reikia, vaistais nuo depresijos. Pagalba ir supratimas iš artimųjų bei specialistų yra itin svarbūs moters sveikimui ir gerai savijautai.
Negydoma depresija gali turėti rimtų pasekmių ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Ji gali pabloginti santykius su šeima ir draugais, sumažinti darbingumą bei gyvenimo kokybę. Depresija taip pat gali padidinti riziką susirgti kitomis ligomis, tokiomis kaip širdies ligomis, hipertenzija, insultu, virškinamojo trakto ligomis, opalige ar diabetu. Savižudybės rizika yra viena rimčiausių depresijos pasekmių, todėl svarbu laiku kreiptis pagalbos.