Nervų sistema yra sudėtinga ir gyvybiškai svarbi žmogaus organizmo dalis, reguliuojanti daugelį funkcijų - nuo judėjimo iki mąstymo. Sutrikimai, pažeidžiantys šią sistemą, gali turėti įvairių ir kartais netikėtų pasekmių. Šiame straipsnyje aptarsime funkcinės nervų sistemos ligas, jų simptomus, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes, siekiant geriau suprasti šias būkles ir kaip jas valdyti.

Įvadas į Funkcinės Nervų Sistemos Ligas

Funkcinės nervų sistemos ligos apima platų spektrą sutrikimų, kurie veikia nervų sistemos veiklą, bet nebūtinai pasižymi struktūriniais ar anatominiais pakitimais. Šie sutrikimai gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo to, kuri nervų sistemos dalis yra paveikta.

Parkinsono Liga: Palaipsniui Progresuojantis Sutrikimas

Parkinsono liga yra palaipsniui progresuojantis nervų sistemos sutrikimas, kuris paveikia judėjimą. Dažnai liga prasideda vos pastebimu rankos tremoru. Tremoras yra labiausiai žinomas Parkinsono ligos simptomas, tačiau liga taip pat sukelia sąstingį ir judesių sulėtėjimą.

Simptomai ir Požymiai

Parkinsono ligos simptomai skiriasi priklausomai nuo paciento. Pirmieji simptomai gali būti lengvi ir nepastebimi. Dažniausiai pirmieji požymiai apima vieną kūno pusę, ir išlieka blogesnis toje pusėje, net liga apėmus abi puses.

• Tremoras: Virpėjimas, dažniausiai prasideda galūnėse, dažniausiai vienoje plaštakoje ar piršte. Kartais galima pastebėti nykščio ir rodomojo piršto trynimą pirmyn ir atgal, vadinamąjį „popieriuko-sukimo“ ženklą.
• Sulėtėję judesiai (bradikinezija): Laikui bėgant sergantieji Parkinsono liga praranda gebėjimą judėti, sulėtėja jų judesiai, paprastos užduotys tampa sudėtingos ir reikalaujančios daug laiko. Sumažėja žingsniai, pasidaro sunku atsistoti iš sėdimos pozicijos.
• Raumenų rigidiškumas: Sustingimas gali apimti bet kuriuos kūno raumenis.
• Pakitusi laikysena ir pusiausvyra: Parkinsono ligos metu pakinta laikysena, ligoniai tampa susikūprinę, palinkę į apačią.
• Automatinių judesių išnykimas.
• Kalbos pokyčiai: Pakinta sergančiųjų kalba, ji tampa tylesnė, švelnesnė, greitesnė, neaiški.
• Rašybos pokyčiai.
• Sunkumas mąstant: Vėlesnėse stadijose gali pasidaryti sunkiau mąstyti, atsirasti į demenciją panašių kognityvinių sutrikimų.
• Depresija ir kiti emociniai pasikeitimai: Žmonėms sergantiems Parkinsono liga gali pasireikšti depresija. Gydymas skirtas depresijai gali palengvinti susitaikymą ir su kitais sunkumais, iškylančiais sergant Parkinsono liga.
• Rijimo problemos: Ligai progresuojant gali atsirasti sunkumų ryjant, todėl burnoje susikaupia seilės.
• Miego sutrikimai.
• Šlapinimosi sutrikimai: Parkinsono liga gali sukelti šlapinimosi sutrikimų.

Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Parkinsono ligos pagrindinė priežastis yra dopaminą gaminančių ląstelių netekimas galvos smegenų branduolyje, vadinamame - juodąją medžiaga. Dopaminas yra neuromediatorius, padedantis reguliuoti judėjimą.

Taip pat skaitykite: Koreliacija vs. Funkcinė Priklausomybė: Esminiai skirtumai

• Lewy kūnelių susikaupimas: Specifinės masės grūdelių susikaupimas neuronuose yra mikroskopinis Parkinsono ligos markeris. Šie grūdeliai vadinami - Lewy kūneliais.
• Alfa-sinukleinas: Nors Lewy kūneliuose randama daug įvairių cheminių junginių, mokslininkai mano, kad alfa-sinukleinas, kuris yra plačiai paplitęs organizmo baltymas, vaidina pagrindinį vaidmenį kūnelių susiformavime. Jis randamas visuose Lewy kūneliuose, tokioje būsenoje, kurios ląstelės negali suskaldyti.
• Amžius: Jauni suaugę retai suserga Parkinsono liga. Dažniausiai liga prasideda vidutinio arba senyvo amžiaus žmonėms, o rizika susirgti didėja su amžiumi.
• Paveldimumas: Rizika susirgti, padidėja turintiems artimą giminaitį sergantį Parkinsono liga.
• Aplinkos veiksniai.

Diagnostika

Nėra jokių specifinių testų diagnozuoti Parkinsono ligai. Neurologai diagnozuoja Parkinsono ligą remdamiesi pacientų ligos istorija, simptomais, bei neurologiniu ištyrimu. Kartais laboratoriniai, bei radiologiniai tyrimai gali būti naudojami kitų ligų atmetimui. Radiologiniai tyrimai ne visuomet būna naudingi diagnozuojant Parkinsono ligą. Kai kada pacientams gali būti skiriamas gydymas karbidopa-levodopa, esant ryškiam pagerėjimui - diagnozuojama Parkinsono liga. Parkinsono ligos diagnozavimas kartais užtrunka.

Gydymas

Šiuo metu Parkinsono liga negali būti išgydyta, tačiau yra medikamentų, kurie gali ženkliai sumažinti simptomus ir pagerinti jų kontrolę. Vėlesnėse stadijose rekomenduojamas chirurginis gydymas. Taip pat patariama pakeisti gyvenimo būda, rekomenduojamos pastovios aerobinės treniruotės. Kartais skiriama kineziterapija pusiausvyrai treniruoti, bei tempimo pratimai.

• Medikamentinis gydymas: Žmonių sergančių Parkinsono liga dopamino koncentracija smegenyse yra mažesnė, tačiau dopamino skirti tiesiogiai negalima, nes jis nepatenka iš kraujo į smegenis. Vaistai skirti Parkinsono ligos gydymui didina dopamino kiekį arba yra jo pakaitalas. Pats efektyviausias vaistais Parkinsono ligai gydyti yra levodopa. Levodopa tai natūralus organizmo cheminis junginys, kuris lengvai patenka iš kraujo į smegenis ir ten yra paverčiamas dopaminu. Levodopa skiriama kartu su karbidopa (Rytary, Sinemet), kuri apsaugo nuo ankstyvo levodopos virtimo dopaminu, šiai dar nepasiekus galvos smegenų. Su laiku levodopos poveikis sumažėja, atsiranda bangavimas, vadinami „on“ ir „off“ periodai. Vartojant levodopą didelėmis dozėmis atsirandi nevalingi judesiai, vadinami diskinezija. Yra papildomų vaistų skiriamų kartu su levodopa, kurie prailgina dopamino gyvavimo laiką smegenyse arba yra jo analogai, tai: dopamino agonistai, MAO-B inhibitoriai, COMT inhibitoriai, anticholinerginiai vaistai, amantadinas. Šie vaistai gali būti naudojami sušvelninti „on“ ir „off“ periodams, bei prailginti levodopas veikimą.
• Chirurginis gydymas: Chirurginis Parkinsono ligos gydymas, taikant giliąją smegenų stimuliaciją (GSS) yra pažangiausias Parkinsono ligos gydymo būdas, kuomet medikamentinio gydymo nebepakanka kontroliuoti simptomams. Šios procedūros metu elektrodai yra implantuojami į tam tikras zonas smegenyse ir sujungiami su neurostimuliatoriumi, kuris implantuojamas po raktikauliu. Stimuliatorius siunčia elektrinius impulsus į smegenis, kurie sumažina Parkinsono ligos simptomus. Stimuliatoriaus nustatymai vėliau gali būti keičiami nuotalinio rankiniu valdymo pultu. Ši procedūra turi tam tikrą riziką susijusią su galvos smegenų chirurgija. Kai kuriems pacientams pasitaiko komplikacijų, dėl kurių tenka stimuliatorių pašalinti arba pakeisti jo nustatymus. Ši operacija dažniausiai taikoma vėlesnėse Parkinsono ligos stadijose, kai nėra pakankamo gydymo levodopa atsako. GBS yra efektyvi norint sukontroliuoti didelį levodopos poveikio bangavimą, sumažinti jos dozę, bei levodopos sukeliamus nevalingus judesius. GSS sumažina tremorą, rigidiškumą, bei judesių sulėtėjimą. Tačiau GSS, apart tremoro, neveikia tų simptomų, kurie neturi atsako ir į levodopą.

Neuropatija: Periferinės Nervų Sistemos Liga

Neuropatija, dar vadinama periferinės nervų sistemos liga, yra sutrikimas, pažeidžiantis už galvos ir nugaros smegenų ribų esančius nervus.

Simptomai ir Požymiai

Neuropatijos simptomai gali apimti:

• Skausmą: deginantis, maudžiantis, duriantis ar elektros srovės pojūtis paveiktoje vietoje.
• Dilgčiojimą.
• Degimo pojūtį.
• Jautrumą.
• Raumenų silpnumą.
• Koordinacijos stoką.
• Autonominės funkcijos sutrikimus (pvz., širdies ritmo pokyčius, virškinimo problemas, šlapimo pūslės disfunkciją) ir kt.

Neuropatijos simptomai gali vystytis palaipsniui, o jų sunkumas - svyruoti bėgant laikui.

Taip pat skaitykite: SQL funkcinės priklausomybės pavyzdžiai

Periferinė Neuropatija

Periferinė neuropatija yra dažniausiai pasitaikanti neuropatijos forma, pažeidžianti nervus, esančius už galvos ir nugaros smegenų ribų (centrinės nervų sistemos). Šie nervai sudaro periferinę nervų sistemą, kuri perduoda informaciją tarp centrinės nervų sistemos (smegenų ir nugaros smegenų) ir viso kūno.

Simptomai

• Skausmas: Jis gali pasireikšti kaip deginantis, maudžiantis, duriantis ar panašus į elektros šoką pojūtis paveiktose kūno vietose. Skausmas gali būti nuolatinis arba epizodinis ir skirtingo intensyvumo.
• Jautrumo pokyčiai: Sumažėjęs jautrumas prisilietimui, temperatūrai ar skausmui, sukeliantis tirpimo, dilgčiojimo ar nejautrumo pojūtį. Kartais gali pasireikšti ir padidėjęs jautrumas (hiperestezija).
• Raumenų silpnumas: Pacientams gali būti sunku judinti paveiktas galūnes ar atlikti įprastas užduotis, pavyzdžiui, vaikščioti, pagriebti daiktus ar išlaikyti pusiausvyrą.

Priežastys

Periferinę neuropatiją sukelia įvairios priežastys:

• Cukrinis diabetas.
• Vitaminų, ypač vitamino B12, trūkumas.
• Autoimuninės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė ar Guillain-Barré sindromas.
• Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, juostinė pūslelinė, ŽIV, hepatitas C ir Laimo liga.
• Toksinų, tokių kaip alkoholis, sunkieji metalai ir kai kurie chemoterapiniai vaistai, poveikis.
• Retos genetinės ligos, pavyzdžiui, Charcot-Marie-Tooth liga.

Autonominė Neuropatija

Autonominė neuropatija yra specifinė neuropatijos forma, pažeidžianti tik autonominės nervų sistemos nervus. Ši nervų sistema yra atsakinga už nevalingų kūno funkcijų, tokių kaip širdies ritmas, kraujospūdis, kvėpavimas, virškinimas, šlapinimasis ir lytinė funkcija, reguliavimą.

Simptomai

• Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai: Pažeisti nervai gali sutrikdyti širdies ritmą, sukelti staigius kraujospūdžio pokyčius, ypač atsistojant (ortostatinė hipotenzija), ir padidinti širdies priepuolio ar insulto riziką.
• Virškinimo sistemos sutrikimai: Pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
• Šlapimo pūslės ir lytinės funkcijos sutrikimai: Sunkumai pradedant šlapintis, nepilnas šlapimo pūslės ištuštinimas ar šlapimo nelaikymas.

Neuropatija Kojose

Neuropatija kojose taip pat yra ganėtinai dažna periferinės neuropatijos forma, pažeidžianti nervus, esančius apatinėse kūno galūnėse.

Simptomai

• Skausmas: Jis gali pasireikšti kaip deginantis, maudžiantis, duriantis ar elektros srovės pojūtis, dažnai prasidedantis nuo pėdų ar kojų pirštų ir plintantis į kitas kojų dalis.
• Jautrumo pokyčiai: Sumažėjęs jautrumas prisilietimui, temperatūrai ar skausmui. Dėl to kojos gali atrodyti nejautrios, sustingusios ar nemaloniai dilgčioti.
• Raumenų silpnumas ir koordinacijos stoka: Pacientai gali pradėti sunkiai vaikščioti, laikyti pusiausvyrą ar atlikti smulkius judesius kojomis.
• Kojų patinimas: Kai kuriais atvejais kojų neuropatija gali sukelti kojų patinimą, ypač aplink kulkšnis, ar pėdas.

Komplikacijos

Ilgainiui neišgydyta kojų neuropatija gali sukelti rimtų komplikacijų:

Taip pat skaitykite: Širdies neurozės gydymas

• Opos ar infekcijos dėl sumažėjusio jautrumo ir sutrikusio žaizdų gijimo procesų.
• Diabetinė pėda.

Chemoterapijos Sukelta Neuropatija

Chemoterapijos sukelta neuropatija yra labai rimta komplikacija, atsirandanti dėl tam tikrų vaistų poveikio, naudojamų vėžiui gydyti.

Vaistai

Chemoterapiniai vaistai, tokie kaip:

• Platinos preparatai (cisplatin, oksaliplatin).
• Taksanai (paklitaksel, docetaksel).
• Vinkalkaloidai (vinkristin, vinblastine).
• Proteasomų inhibitoriai (bortezomib).

Yra dažniausiai susiję su šio šalutinio poveikio išsivystymu.

Simptomai

Neuropatijos simptomai paprastai prasideda nuo pirštų galų ir kojų pirštų, vėliau plisdami į delnus, pėdas ir kitas galūnių dalis ir gali pasireikšti bet kuriuo chemoterapijos metu, tačiau dažniausiai jie atsiranda tik po kelių gydymo ciklų.

Pasekmės

Kai kuriais atvejais neuropatijos simptomai gali išlikti net ir baigus chemoterapiją, tapti lėtiniais ir reikšmingai pabloginti pacientų gyvenimo kokybę.

Alkoholinė Neuropatija

Alkoholinė neuropatija yra tokia periferinės neuropatijos forma, kuri atsiranda dėl ilgalaikio ir gausaus alkoholio vartojimo. Ši būklė pažeidžia nervų sistemos dalis, esančias už galvos ir nugaros smegenų ribų, dažniausiai paveikdama galūnes.

Priežastys

• Maistinių medžiagų trūkumas: piktnaudžiavimas alkoholiu dažnai siejamas su prasta mityba ir maistinių medžiagų, ypač B grupės vitaminų (tiamino, niacino, folio rūgšties ir vitamino B12), trūkumu.

Gydymas

Alkoholinės neuropatijos gydymas yra ilgas procesas ir visiškas pasveikimas ne visada yra įmanomas. Be medicininės priežiūros, svarbus vaidmuo tenka ir psichologinei bei socialinei paramai.

Diabetinė Neuropatija

Diabetinė neuropatija yra taip pat nereta ir sunki cukrinio diabeto komplikacija, pažeidžianti nervų sistemą. Ši būklė atsiranda dėl ilgalaikio aukšto gliukozės kiekio kraujyje (hiperglikemijos) poveikio nervų ląstelėms ir kraujagyslėms.

Tipai

• Distalinė simetrinė polineuropatija: dažniausias tipas, pažeidžiantis kojų ir rankų nervus.

Gydymas

Gydymas apima tiek priežastinį, tiek simptominį požiūrį. Pagrindinis tikslas yra pagerinti glikemijos kontrolę, siekiant sulėtinti ligos progresavimą. Skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip prieštraukuliniai (gabapentinas, pregabalinas) ar antidepresantai (duloksetinas, amitriptilinas), gali padėti valdyti skausmingus simptomus. Nefarmakologinės priemonės, tokios kaip fiziniai pratimai, kojų priežiūra, mitybos korekcija ir streso valdymas, taip pat būna svarbios gydant diabetinę neuropatiją.

Neuropatijos Diagnostika

Neuropatijos diagnostika yra sudėtingas procesas, apimantis daugybę skirtingų metodų ir testų, kurių tikslas - nustatyti nervų pažeidimo faktą, jo sunkumą, tipą ir tikslią priežastį.

Metodai

• Anamnezė ir simptomų vertinimas: Gydytojas išsamiai išklauso paciento nusiskundimus, įvertina simptomų pobūdį, trukmę, intensyvumą ir paplitimą.
• Fizinis ir neurologinis ištyrimas: Gydytojas atlieka išsamų fizinį patikrinimą, įskaitant galūnių apžiūrą dėl trofikos pokyčių, žaizdų ar atrofijos.
• Nervų laidumo tyrimai ir elektromiografija: Šie elektrodiagnostiniai testai padeda nustatyti nervų laidumo greitį, amplitudę ir raumenų atsaką į nervų stimuliaciją.
• Laboratoriniai tyrimai: Kraujo tyrimai gali padėti nustatyti neuropatijos priežastis, tokias kaip cukrinis diabetas, vitaminų trūkumas (ypač B12 ir folio rūgšties), skydliaukės disfunkcija, autoimuninės ligos ar tam tikros infekcijos (pvz., ŽIV, hepatitas C).

Neuropatijos diagnostika dažnai reikalauja glaudaus bendradarbiavimo tarp skirtingų sričių specialistų, įskaitant neurologus, endokrinologus, reumatologus ir genetikus.

Neuropatijos Gydymas

Neuropatijos gydymas yra kompleksinis ir individualus procesas, priklausantis nuo nervų pažeidimo priežasties, tipo, sunkumo ir simptomų. Gydymo tikslai yra sumažinti simptomus, sulėtinti ligos progresavimą, išvengti komplikacijų ir pagerinti paciento funkcinę būklę bei gyvenimo kokybę.

Gydymo Būdai

• Priežasties nustatymas ir gydymas: Pirmas žingsnis gydant neuropatiją yra nustatyti ir, jei įmanoma, pašalinti ar kontroliuoti pagrindinę priežastį. Pavyzdžiui, esant diabetinei neuropatijai, svarbu pasiekti optimalią glikemijos kontrolę. Jei neuropatija susijusi su vitaminų trūkumu, skiriami atitinkami maisto papildai.
• Skausmo malšinimas: Skausmą malšinantys vaistai yra svarbi gydymo dalis daugeliui pacientų. Dažniausiai naudojami preparatai yra prieštraukuliniai vaistai (gabapentinas, pregabalinas), antidepresantai (duloksetinas, amitriptilinas, nortriptilinas) ir vietiniai anestetikai (lidokaino pleistrai).
• Kineziterapija ir reabilitacija: Fiziniai pratimai, kineziterapija ir ergoterapija gali padėti stiprinti raumenis, gerinti koordinaciją, išlaikyti judrumą ir prisitaikyti prie funkcinių apribojimų. Taikomi pratimai apima ištvermės, jėgos, pusiausvyros ir lankstumo lavinimą.
• Mityba: Subalansuota mityba, turtinga vitaminais (ypač B grupės), mineralais ir skaidulomis, gali padėti maitinti nervus ir skatinti jų regeneraciją.
• Fizinis aktyvumas: Reguliarūs, vidutinio intensyvumo aerobiniai pratimai gali pagerinti kraujotaką, sumažinti skausmą ir padidinti nervų funkciją.

Neuropatijos gydymas reikalauja ilgalaikio įsipareigojimo ir glaudaus bendradarbiavimo tarp paciento ir sveikatos priežiūros komandos. Svarbu pažymėti, kad nors neuropatijos gydymas gali pagerinti simptomus ir sulėtinti ligos progresavimą, tačiau ne visada yra manoma visiškai atkurti nervų funkciją.

Kineziterapija Neuropatijos Gydyme

Kineziterapija yra labai svarbi viso kompleksinio neuropatijos gydymo dalis, kurios tikslas - pagerinti pacientų fizinę funkciją, sumažinti ligos simptomus ir pagerinti bendrą jų gyvenimo kokybę.

Tikslai

• Raumenų stiprinimas.
• Judesių amplitudės gerinimas.
• Pusiausvyros ir koordinacijos lavinimas.
• Skausmo mažinimas.
• Bendros savijautos gerinimas.

Metodai

• Jėgos pratimai.
• Tempimo pratimai.
• Koordinacijos ir pusiausvyros pratimai.
• Funkciniai pratimai.

Kineziterapijos užsiėmimai paprastai vyksta kelis kartus per savaitę, prižiūrint specialistui. Pacientai taip pat išmokinami pratimų, kuriuos gali saugiai atlikti patys namuose. Gydymo trukmė priklauso nuo kiekvieno paciento poreikių ir pažangos, tačiau dažniausiai trunka kelis mėnesius.

Alternatyvūs Gydymo Būdai

• Akupunktūra: Senovės kinų medicina pagrįsta gydymo technika, gali būti naudojama kaip alternatyvus ar papildomas neuropatijos gydymo metodas.

Kitos Funkcinės Nervų Sistemos Ligos

Be Parkinsono ligos ir neuropatijos, yra ir kitų funkcinės nervų sistemos ligų, kurios gali sukelti įvairius simptomus ir sutrikimus.

• Klajoklio nervo uždegimas: Reta, tačiau rimta būklė, kuri paveikia klajoklio nervą - svarbiausią parasimpatinės nervų sistemos dalį.
• Parestezija: Nejautrumo, dilgčiojimo, adatėlių badymo ar deginimo pojūtis odoje, neturint akivaizdžios priežasties.
• Polineuropatija: Nervų sistemos sutrikimas, pažeidžiantis daugelį periferinių nervų visame kūne.
• Somatoforminė (vegetacinė) autonominė disfunkcija (SVD): Sutrikimas, kurio esminis požymis - klinikoje dominuojantys vegetaciniai simptomai, susiję su tam tikru organu ar organų sistema.

Somatoforminė (Vegetacinė) Autonominė Disfunkcija (SVD)

Somatoforminė (vegetacinė) autonominė disfunkcija (SVD) - tai sutrikimas, kurio esminis požymis - klinikoje dominuojantys vegetaciniai simptomai, susiję su tam tikru organu ar organų sistema. Anksčiau pacientai ir medikai ją dar vadino vegetodistonija.

Vegetacinės (Autonominės) Nervų Sistemos Funkcijos

• Palaiko mūsų organizmo nuolatinę, reikiamą vidinę pusiausvyrą (kūno temperatūrą, arterinį kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, kvėpavimo dažnį, prakaito išskyrimą, medžiagų apykaitos greitį ir pan.).
• Mobilizuoja organizmo funkcines sistemas, padedančias prisitaikyti prie kintamų aplinkos sąlygų.

Dažniausiai Pažeidžiami Asmenys

Pirmieji simptomai gali pasireikšti jau vaikystėje ar jaunystėje, nors paprastai išryškėja 20-40 m. amžiuje. Moterys šiuo sutrikimu serga daug dažniau. Vienokia ar kitokia somatoforminės vegetacinės disfunkcijos forma serga beveik 50 proc. į poliklinikas besikreipiančių asmenų.

Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Pagrindinė priežastis - stresas, psichotraumuojantys veiksniai, pvz., partnerio ar vaiko mirtis, sunkus nelaimingas atsitikimas, seksualinė prievarta, sunkumai darbe, moksluose ir kt. Taip pat ligos atsiradimui gali turėti įtakos:

• Hormonų pokyčiai organizme (lytinis brendimas, nėštumas, menopauzė).
• Pervargimas.
• Ūminė liga ar lėtinės ligos paūmėjimas.
• Gana reikšmingas paveldimumas (genetinis veiksnys)- įvairių tyrimų metu pastebėti šeiminiai ligos atvejai, ypač tarp pirmos eilės giminaičių.

Simptomai ir Požymiai

Sutrikimas, kurio metu pacientas taip pateikia savo nusiskundimus, lyg jie būtų kilę dėl tam tikros organų sistemos ar organo, kuriuos daugiausia ar visiškai kontroliuoja vegetacinė nervų sistema, somatinio (fizinio) susirgimo.

Skiriami du nusiskundimų tipai:

• Kylantys dėl vegetacinės nervų sistemos sujaudinimo ir pasireiškiantys širdies plakimu, prakaitavimu, paraudimu, drebuliu.
• Kylantys dėl nespecifinių, subjektyvių simptomų, tokių kaip deginimas, sunkumas, įtampa arba pūtimo, tempimo pojūčiai.

Būdingą sutrikimo vaizdą sudaro:

• Ilgai trunkantys ir varginantys vegetacinės nervų sistemos sujaudinimo požymiai (širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, paraudimas).
• Papildomi subjektyvūs simptomai, susiję su atskiru organu ar sistema.
• Susirūpinimas dėl galimo rimto, bet nespecifinio šio organo ar sistemos sutrikimo.
• Nėra objektyvių šio organo ar sistemos sutrikimo požymių.

SVD skirstoma pagal tai, kurį organą ar sistemą pacientas įvardija savo simptomų priežastimi:

• Širdies ir kraujagyslių sistema - „širdies neurozė“. Ši forma pasitaiko dažniausiai ir gali pasireikšti: arterinio kraujospūdžio svyravimais nuo padidėjusio iki sumažėjusio, sutrinka širdies susitraukimų dažnis (dažniausiai padažnėja), vargina skausmai širdies plote (kardialgija).“Balto chalato” sindromas - klasikinis, labai dažnai pasitaikantis šio sutrikimo pavyzdys, t.y. kraujospūdžio, ypač sistolinio, stiprus padidėjimas jį matuojant arba būnant gydymo įstaigoje, todėl labai svarbu prieš matuojant kraujo spaudimą pakalbinti ligonį, nuraminti jį arba nukreipti jo dėmesį. Kardialgija - tai klasikinis krūtinės skausmas, kurio kilmės niekaip kitaip kaip širdies nervinės reguliacijos sutrikimu ir skausmo suvokimo pakitimais paaiškinti negalima.
• Kvėpavimo sistema - „psichogeninis kosulys“. Gali būti jaučiamas oro trūkumas, dusulys, kosulys, būna sunkiau kvėpuoti, padažnėja kvėpavimas ir kt.
• Virškinamasis traktas - „ skrandžio neurozė“. Pasireiškia: pykinimas, vėmimas, vidurių pūtimas, atsirūgimas, užkietėja viduriai ar atsiranda viduriavimas, skausmai pilvo plote.
• Sutrikus kitų organizmo sistemų reguliacijai, gali būti su šia sistema susijusių nemalonių simptomų (pvz., karščiavimas ar drebulys, padidėjęs prakaitavimas, galvos svaigimas, padažnėjęs šlapinimasis ir pan.)
• Kartu būna įtampa, nerimas, baimingumas, padidėjęs dirglumas, jautrumas, nuovargio jausmas, darbingumo sumažėjimas, pablogėjusi nuotaika, miego, apetito sutrikimai. Dažniausiai aiškiai galima nustatyti stresą, kuris gali būti susijęs su sutrikimu.

Diagnostika

Kadangi sergant šia liga vyrauja vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimai, ligoniai dažniausiai kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus. Ligoniai, kuriems po išsamaus ištyrimo nenustatoma vidaus organų sutrikimų (t.y. kuriems nediagnozuojama somatinė liga), siunčiami pas psichiatrą.

Somatoforminės autonominės (vegetacinės) disfunkcijos diagnostikos kriterijai:

• Ilgai trunkantys ir varginantys vegetaciniai simptomai: burnos sausumas, žagsėjimas, spaudimo pojūtis skrandžio duobutėje, neramumas pilve, karščio priplūdimas ar paraudimas, širdies plakimas, prakaito pylimas (šalto ar šilto), drebulys, tirpimai, krūtinės skausmai ar spaudimo pojūtis širdies plote, dusulys, nepaprastas nuovargis esant nedidelėms pastangoms, dažnas tuštinimasis, padažnėjęs šlapinimasis ir kt.
• Susirūpinimas ar jaudinimasis dėl galimos rimtos šio organo ar sistemos ligos, kurie neišnyksta nepaisant kartotinių gydytojų įtikinėjimų ir paaiškinimų.
• Atmesta simptomus galintis paaiškinti organinė (organo struktūros ar funkcijos pažeidimo) liga.

#

tags: #funkcine #nervu #sistemos #liga #kylanti #po