Įvadas
Straipsnyje nagrinėjamos įdomios asmenybės įvairiose srityse, apimančios emocinį intelektą, švietimo naujoves ir kultūrinio identiteto paieškas. Atskleidžiamos įžvalgos apie emocinio intelekto svarbą, švietimo sistemos iššūkius ir galimybes bei kultūrinio tapatumo paieškas per istorines asmenybes ir meną.
Emocinis intelektas: tarp mokslo ir visuomenės
Emocinis intelektas, tai žmogaus gebėjimas suprasti ir valdyti savo ir kitų jausmus. Šis gebėjimas yra svarbus įvairioms gyvenimo sritims: tarpasmeniniams santykiams, profesinei veiklai, karjerai, šeimos gyvenimui. Jis yra gana patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis. Ir priešingai - emocinis neraštingumas verčia asmenybę klupinėti gyvenimo kelyje, patirti nesusipratimų, traukyti tarpusavio santykius. Skirtingai nuo daugelio mokslinių sąvokų, kurių paprastai su mokslu nesusiję žmonės vengia, visuomenėje emocinio intelekto samprata ir pirmieji tyrimų rezultatai prieš tris dešimtmečius pasaulyje buvo sutikti su precedento neturinčiu pasisekimu. Dar daugiau - emocinis intelektas netgi tapo pelningu reiškiniu. Net ir Lietuvoje noriai perkama populiarioji literatūra emocinio intelekto tematika, organizuojami įvairūs emocinio intelekto lavinimo kursai. Beje, iš 500 pasaulyje sėkmingai dirbančių kompanijų apie 75 proc. bandė vystyti savo darbuotojų emocinį intelektą siekdamos efektyvesnio komunikavimo savo organizacijoje.
KTU mokslininkų tyrimai
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkės - psichologės dr. Rosita Lekavičienė ir dr. Dalia Antinienė, atlieka Mokslų tarybos remiamą tyrimą "Lietuvos jaunimo emocinis intelektas ir jo veiksniai". Tyrimas reikšmingas ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu, siekiant prisidėti prie probleminių klausimų sprendimo: ar emocinio intelekto lygis susijęs su lytimi, kokią įtaką emociniam intelektui turi šeima - auklėjimas, vaikų skaičius, šeimos pajamos. Ar skiriasi miesto ir kaimo jaunų žmonių emocinis intelektas, ar yra ryšys tarp jo bei mokymosi pasiekimų. Kaip emocinis intelektas susijęs su asmenybės savybėmis - ekstraversija ir introversija, lyderiavimu, empatija, konflikto sprendimo strategijų pasirinkimu, pasitenkinimu gyvenimu ir daugeliu kitų veiksnių. Šios žinios yra svarbios, nes tik išsiaiškinus, nuo ko priklauso žmogaus emocinio intelekto lygis, galima jį modeliuoti.
Tyrime dalyvavo daugiau nei 1400 jaunų žmonių iš įvairių Lietuvos regionų. Tarp jų buvo moksleivių, studentų, įvairių organizacijų atstovų, dirbančiųjų, bedarbių, net atliekančių bausmę Pravieniškių pataisos namuose bei Kauno tardymo izoliatoriuje. Tiriamųjų amžius buvo nuo 17 iki 27 metų. Mokslininkėms pavyko parengti originalų trijų dalių emocinio intelekto testą (EI-DARL). Pagal gautus rezultatus vertinamas jų gebėjimas suprasti bei valdyti savo ir kitų emocijas, polinkis manipuliuoti, gebėjimas psichologiškai teisingai spręsti socialines situacijas. Tyrimas atskleidė, kad emocinis intelektas turi ir juodąją pusę - labiausiai linkę kitų emocijomis manipuliuoti tie, kurie sunkiai valdo savąsias emocijas. Pavyzdžiui, šeimose patys didžiausi manipuliatoriai yra vienturčiai vaikai, tuo tarpu jauniausi vaikai šeimoje manipuliuoja aplinkiniais mažiausiai. Manipuliuoti, kaip rodo tyrimo duomenys, vyrai linkę labiau negu moterys. Paaiškėjo, kad vyrai geriau supranta ir valdo savo emocijas, o moterys geriau už vyrus supranta ir valdo šalia esančių žmonių emocijas. Be to, moterys geriau sprendžia su emocijomis susijusias socialines tarpasmeninių santykių situacijas ir geriau atpažįsta emocines išraiškas veiduose.
Emocinė informacija ir jos pobūdis
Emocinė informacija - visa tai, ką transliuoja šalia jūsų esantys žmonės, taip pat ir jūs pats - emocijos, jausmai, kuriuos identifikuojame per veido išraiškas, gestikuliaciją, kūno pozas, žodines reakcijas. Kartais nesuprantame ne tik kitų, bet ir savo emocijų, jausmų, o ką bekalbėti apie jų valdymą. Tačiau turbūt dar sunkiau yra psichologiškai teisingai gebėti reguliuoti kitų žmonių emocijas bei jausmus.
Taip pat skaitykite: Giluminiai Konfliktai Asmenybėje
Emocingumas ir emocinis intelektas
Nereikėtų painioti emocingumo ir emocinio intelekto sampratų. Emocingumas kaip tik siejamas su tuo, kad čia dažnai "neveikia stabdžiai" - mes nestabdome savo emocijų, nepriklausomai nuo to, ar kenkia jos mums patiems bei kitiems žmonėms, ar ne. Emocionaliai intelektualus žmogus gerai supranta ir, kai reikia, puikiai kontroliuoja emocijas.
Proto ir emocijų santykis
Emociškai intelektualiu negali būti laikomas žmogus, kuris geba tik pateisinti, o ne paaiškinti emocijas. Emocijų analizė - tai pirmas laiptelis į gebėjimą jas valdyti. Vyrauja nuomonė, kad emocinį intelektą vystyti galima. Emocinis intelektas nuo pažintinio intelekto tuo ir skiriasi, kad pastarasis - labiau susijęs su mūsų genetika ir blogiau pasiduoda vystymui. Emocinis intelektas vystymui labiau pasiduoda vaikystėje. Tiesa, žinių apie emocijų supratimą bei valdymą turėjimas nebūtinai reiškia teisingą įvairių emocinių situacijų sprendimą tikrovėje.
Švietimo inovacijos ir iššūkiai
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė šių mokslo metų šūkiu paskelbė - „nė vienos praleistos pamokos“. Tai priminimas, kad pamoka yra pagrindinė mokyklos veikla: jei ji veiksminga, tai ir ugdymo kokybė gera. Viskas, kas vyksta pamokoje, turi būti skirta mokymuisi, o ugdymas orientuotas į kiekvieno vaiko pažangą. Juo labiau negali būti pamokos praleidžiamos. Kad tikrai visos pamokos vyktų, nuo šių mokslo metų mokyklų vadovai galės sudaryti sąlygas nesančių pedagogų, pavyzdžiui, dalyvaujančių kvalifikacijos renginiuose, pavadavimui ir apmokėjimui už jį. Be to, mokiniui turi būti laiku teikiama pagalba. Kiekvienas mokinys gali gauti nemokamas mokytojų konsultacijas savo mokyklose - kaip ir numatyta bendruosiuose ugdymo planuose: 3 valandas per savaitę pagrindinio ugdymo programoje. Noriu pridurti, kad kiekviena pamoka yra svarbi: ir kūno kultūra, ir menai, ir pilietinis ugdymas. Todėl nuo šių mokslo metų daugiau laiko - nuo buvusių 5 val. iki 20 val. - numatoma skirti socialinei veiklai. Taip pat mokykla privalo pasiūlyti pasirenkamųjų dalykų, kurių turinys siejamas su nacionalinio saugumo temomis.
Lietuvai reikia domėtis Suomijos ir kitų šalių praktika, bet surasti savo švietimo kelią. Verta priminti, kad Lietuvos, vos tik įstojusios į tarptautines organizacijas, švietimo situacija buvo prasčiausia. Bet per pirmąjį nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį mūsų šalis padarė didžiausią proveržį pasaulyje ir apie tai rašoma tarptautiniuose raportuose. Nepaisant to, Lietuvos švietimo rezultatai yra ties vidurkiu.
Pamokų nelankymo priežastys ir sprendimo būdai
Specialistai išskiria kelias mokyklos nelankymo priežasčių grupes. Pirmiausia - socialinės ekonominės: skurdas, vaiko nepriežiūra, tėvų emigracija arba šeimos gyvenamosios vietos keitimas. Antra, psichologinės: mokyklos keitimas, artimųjų netektis ar ligos, tėvų skyrybos, konfliktai su bendraamžiais ar pedagogais, bendravimo įgūdžių stoka ir kitos. Svarbus tėvų vaidmuo. Jei tėvai tik negatyviai atsilieps apie mokyklą, nesidomės vaiko mokymusi ir laikys šią veiklą nereikšminga, koks bus vaiko požiūris į mokyklą? Šiuos mokslo metus paskelbėme mokyklos bendruomenės metais ir skatiname tėvus, mokyklas aktyvesniam bendradarbiavimui dėl kokybiškesnio vaikų ugdymo, palankesnės mokymo aplinkos kūrimo. Pagrindinės taisyklės yra bendros: lankyti mokyklą, mokytis, gerbti mokytojus. Kitkas - kokie ugdymo metodai taikomi, kokie būreliai rengiami, kokios trukmės pertraukos ir kaip jos organizuojamos ir pan. - mokyklų bendruomenės susitarimo reikalas.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Talentingi mokytojai yra didžiulė vertybė. Mokytojo misija kur kas didesnė nei suteikti žinių, išmokyti vieno ar kito dalyko - paėjėti su vaiku skirtąjį kelio gabaliuką, būti ir patarėju, ir talkininku, ir autoritetu. Planuojama įvesti 25 min. trukmės judėjimo pertrauką, nes mokiniai tikrai mažai juda, didelę dalį laisvalaikio praleidžia prie kompiuterių, mobiliųjų įrenginių.
Mokyklų išlikimo klausimas ir finansavimas
Mažėjant mokinių daugumai mokyklų, ypač kaimuose, aktualus išlikimo klausimas. Pradinį, pagrindinį išsilavinimą vaikas galėtų įgyti kuo arčiau namų. Todėl nuo šių mokslo metų, atsižvelgdami į švietimo profesinių sąjungų siūlymą pagerinti mokytojų padėtį, užtikrinti normalius darbo krūvius bei atlygį, atlikome nedidelį, tačiau svarbų pakeitimą: mokyklų vadovai gali nebeturėti pamokų. Iki šiol jie privalėjo vesti 5 pamokas per savaitę. Švietimo finansavimo klausimas išlieka aktualus. Tad nuo sausio 1 d. penkiose savivaldybėse išbandysime „klasės krepšelio“ metodiką, o nuo kitų metų planuojame ją diegti visoje Lietuvoje. Tikimės, kad nauja metodika leis užtikrinti tolygesnį ir racionalesnį mokymo lėšų paskirstymą mokykloms.
Mokykla "Atradimai": Inovacijos ir technologijos ugdymo procese
Mokykloje “Atradimai” technologijos yra neatsiejama ugdymo proceso dalis. Neisivaizduotume mokyklos be gero ir saugaus interneto ryšio. Kiekvienas moksleivis darbui naudoja asmeninį kompiuterį, o interneto debesyje gali rasti visą reikalingą ugdymo turinį. Visa mokymosi medžiaga yra patalpinta vienoje platformoje - vadiname ją Metų knyga. Joje gausu mokymosi šaltinių internete, kurie padeda vaikams geriau suprasti medžiagą. Tačiau siekiame padėti vaikams išmokti medijas naudoti atsakingai ir saikingai. Mokykloje įdiegėme vieną moderniausių interneto tinklo valdymo sprendimų. Nuo šiol kiekvienas vaikas prie interneto tinklo jungiasi asmeniniu vartotojo vardu ir slaptažodžiu.
2 kartus per metus Mokykloje “Atradimai” išskirtinai gilinamės į kokius nors fenomenus. Tai dviejų savaičių gilaus mokymosi kelionė. 2022 - 2023 mokslo metų pirmąjį pusmetį Mokykla “Atradimai” dalyvavo ISM University of Management and Economics vadovų magistrantūros projekte “Organizacijų pokytis”. Projekto metu dar kartą patvirtinome, kad esame atvira, siekianti augti ir tobulėti organizacija. Džiaugiamės, kad mokyklos veikla švietimo srityje tampa žinoma ir tarptautiniu mastu.
Ekranų naudojimo taisyklės mokykloje "Atradimai"
Dalis vaikų, ateidami į pagrindinės mokyklos pakopą, jau turi probleminio interneto naudojimo požymių. Išmokti išlaviruoti yra didžiulis iššūkis. Tai yra iššūkis netgi mums - suaugusiems žmonėms, tačiau dar didesnis iššūkis yra vaikams.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
Mokyklos "Atradimai" ekranų naudojimo taisyklės:
- Mokykloje nesinaudojame išmaniaisiais telefonais.
- Per pagrindinių dalykų pamokas kompiuterius naudojame darbui. Tiek asmeniniai kuratoriai, tiek mentoriai padeda vaikams suplanuoti pamokos veiklas, darbus, kad nekiltų pagunda naršyti internete iš neturėjimo ką veikti ar tingulio.
- Pertraukos ir Artes liberales yra laikas be ekranų (nebent tai yra informacinės technologijos). Mokomės megzti prasmingus ryšius ir atrasti įdomumą realiame gyvenime.
- Su kiekvienu vaiku, kuriam nepavyksta laikytis ekranų taisyklių, dirbame individualiai, ieškodami geriausių išeičių: kartais tai esti laikinas ugdymosi organizavimas be kompiuterio (kuo vaikas vyresnis, tuo jam lengviau kontroliuoti savo elgesį, tad laikas yra mūsų sąjungininkas), kartais - ilgi pokalbiai ir bandymas suprasti, ko ieškome ekranuose ir kaip galime sau kitaip padėti, kartais - laiko ir erdvės suteikimas bendrystei. Laiko leidimas ekranuose nėra mūsų poreikis. Tai tik strategija tam tikriems poreikiams patenkinti.
Prasmingi ryšiai, autonomija, kompetencija ir dosnumas
Prasmingi ryšiai, autonomija, kompetencija ir dosnumas - tai keturios kolonos, ant kurių stovi kiekvienas žmogus, arba, priešingai, svirduliuoja, jei viena iš šių kolonų pasirodo esanti per silpna. Kaip šiuos poreikius atpažinti, išskirti ir atliepti? Kaip išbūti su paaugliu? Kaip padėti darniai atsiskirti nuo tėvų? Ir, žinoma, kaip motyvuoti mokytis? Daug svarbių paauglių pažinimo gairių atskleidė Mokyklos “Atradimai” įkūrėjai ir vadovai Laura ir Mažvydas Aleknos.
Jaunųjų gamtos mokslų talentų ugdymas Forte laboratorijoje
Forte įrengtos profesionalios laboratorijos, o biochemijos, genetikos, sintetinės biologijos užsiėmimus lanko ne tik Kauno, bet ir kitų Lietuvos miestų moksleiviai. Fortas neslepia ambicingo tikslo tapti geriausia Rytų Europos gamtos mokslų laboratorija, kurios durys atviros moksleiviams.
Fenomenų savaitės: perspektyvos ir susitikimai su ekspertais
Kaip ir kiekvienais metais sausio mėnesį vyko Fenomenų savaitės. Šiais metais žiemos Fenomeno tema - perspektyva. Tai kur kas daugiau, nei skirtingi žvilgsniai į tą patį reiškinį, ar laiko perspektyva. Tai susitikimai ir tikros žinios iš savo srities ekspertų.
Kultūrinis identitetas: tarp istorijos, meno ir šiuolaikinės visuomenės
Kultūrinis identitetas yra nuolatinis procesas, kuriam įtakos turi istorija, menas, kalba ir tradicijos. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, kultūrinis identitetas yra svarbus tautos vienybės ir savimonės elementas.
Rokiškio krašto tapatumas: istorinės asmenybės ir simboliai
Rokiškio krašto tapatumo, išskirtinumo ženklai yra nuolatinė metinė darbotvarkė. Per keletą pastarųjų metų vis jungiame įvairius maršrutus: jungėme krašto dvarus, valstybininkus, laisvės kovų vietas, sakralinį paveldą, aktualinome UNESCO saugomą Struvės paminklo Gireišių vietovę. Visose temose veriasi išskirtiniai lobiai. Reikia pavyzdžių? Menai - pirmosios Lietuvos dailės mokyklos įkūrėjas Justinas Vienožinskis, vieni garsiausių XX a. Lietuvos primityvistų Lionginas Šepka, Monika Bičiūnienė, o kur dar Romerių Kriaunų dvaro atšaka - istorinis dailininkų lopšys; mokslas - Struvės paminklas (jungia10 Europos šalių), Lietuvos konstitucinės ir administracinės teisės mokslo kūrėjas profesorius Mykolas Romeris (kurio įžvalgos ir dabar studijuojamos pasaulio universitetuose), vienas garsiausių XIX a. Lietuvos ornitologų Rokiškio dvaro savininkas grafas Konstantinas Tyzenhauzas (beje, gabus verslininkas, vertėsi ir sūrio gamyba, turėjo ypatingą receptą); Lietuvos valstybės iškilūs veikėjai - prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, trys tarpukario Lietuvos ministrai pirmininkai - profesorius Antanas Tumėnas (jis ir 1922 m. pirmosios nuolatinės Konstitucijos komisijos pirmininkas), Juozas Tūbelis, kun. Vladas Mironas, du iš aštuonių partizanų, 1949 m. deklaracijos autorių - Leonardas Grigonis-Užpalis ir Vytautas Gužas-Kardas, Lietuvos kariuomenės kapelionas, rabinas Šmuelis Aba Sniegas, išgyvenęs holokaustą ir parengęs pilną Talmudą, Europos lietuvių katalikų vyskupas Antanas Deksnys, pagaliau Lenkijos prezidento Bronislavo Komarovskio giminės lopšys; įspūdingas sakralinis paveldas - ypač Kriaunų krašto: seniausias Baltijos šalyse varpas, išsaugota liturginės tekstilės kolekcija, labai vertinama Lietuvos menotyrininkų, kunigo poeto Antano Strazdo, pirmojo originalių lietuviškų pasaulietinių eilėraščių rinkinio autoriaus, gimtinė, sentikių viena pirmųjų gyvenviečių Lietuvoje, Panemunėlis su švietėjo, knygnešio kunigo Jono Katelės pėdsaku, Rokiškio Šv. Mato bažnyčios ansamblis, vienas gražiausių XIX a. Pagaliau žaismingumui, ypač vaikams, mes irgi turime simbolį - kiškį, užkoduotą Rokiškio pavadinime. Kuriant tapatumo ženklą, bet kokį reikšmingą bendruomenės įvykį, didžiausią investiciją, nebūtinai piniginę, bet būtinai laiko ir pastangų, reikia skirti vietos žmonėms - kad jie imtų domėtis, patikėtų, norėtų apie tai kalbėti, tai naudoti… ir gimusiu produktu (rezultatu) vėliau norėtų dalintis su kitais.
Turizmo galimybės Rokiškyje
Pagrindinė problema - kaip ilgesniam laikui sulaikyti turistą mieste. Tai sudėtinga, o viena iš priežasčių gali būti ir viešbučiai, svečių namai. Neturim viešbučių konkurencijos, bet turim nemažai kaimo sodybų, turistas galėtų užsilikti jose. Bet čia vėl problema - kaimo turizmo sodybos daugiausia pritaikytos vakarėliams ir iškilmėms. Šeimoms su vaikais savaitgaliais apsistoti - be šansų, nėra kur. Mano manymu, turime arba galime sukurti ne vieną projektą, į kurį būtų verta investuoti. Pavyzdžiui, „Roko kalavijas“. Galėtų būti rengiamas liepos 6-ąją ar rugsėjo 22-ąją, per miesto gimtadienį. Galėtų tapti tarptautiniu kelių dienų riterių turnyru ir tikrai keltų daug susidomėjimo. Nustokim betiksliai taškyti miesto gimtadienio pinigus banaliems koncertams su zvonkėm, bunkėm ir kitu dumblu. Kitas projektas galėtų būti „Rokiškis - Lietuvos sūrio sostinė“. Investuoti verta ir į „Velykalnio“ sporto aikštyną. Būtų galima organizuoti sporto stovyklas paplūdimio tinklinio, lauko teniso aistruoliams. Dar vertėtų investuoti į Rokiškio krašto dvarų kelią. Manau, kad turistus sudomintų plenerai Rokiškyje. Nemažai kalbėta, kad vis dar mažai išnaudojamas Salų dvaras.
Iškilios asmenybės ir jų įtaka
Istorijos, kultūros lauke ypatingą vietą užima iškilios asmenybės ir jų skleidžiamos idėjos, propaguojamos vertybės. Didžios asmenybės (autoritetai) visuomenę telkia ir veda, keičia jos mentalitetą, akiratį ir lūkesčius, atveria naujus mąstymo horizontus. Iškilios asmenybės ir jų darbai įprasmina tautos ir valstybės gyvenimą. Per ryškiausių asmenybių veiklą mokiniai geriausiai mato, kaip skleidžiasi idėjos - vyraujančios visuomenės gyvenimo ar tam tikro dalyko kryptys, kurios susiformavo veikiamos vienokių ar kitokių socialinių, mokslinių aplinkybių.
2025-ųjų vasaros literatūros atradimai
Vasara - tobulas metas pasinerti į populiarias knygas ir atrasti naujus literatūrinius pasaulius. Knygų leidėjai ir pardavėjai jau dabar ruošiasi karštajam sezonui, kai skaitytojai ieško įtraukiančių istorijų atostogoms. Šiemet populiarios knygos apima platų žanrų spektrą - nuo lengvų vasariškų romanų iki rimtesnės literatūros. Be to, vis daugiau žmonių atranda skaitymo malonumą keliaudami, todėl patogu iš anksto pasirūpinti tiek knygomis, tiek pačiomis kelionėmis.
Tarp labiausiai aptarinėjamų 2025 m. vasaros knygų - keletas išskirtinių naujienų:
- Jo Nesbø „Užtemimas“ - tryliktasis Harį Hūlę serijos romanas, kupinas tamsos ir įtampos.
- Naomi Alderman „Ateitis“ - distopinis pasakojimas apie technologijų ir kapitalizmo poveikį visuomenei.
- Maggie O’Farrell „Santuokos portretas“ - istorinis romanas apie Renesanso Italijos aristokratų gyvenimą.
- Anne Berest „Atvirukas“ - jaudinanti Holokausto sunaikintos žydų šeimos istorija, tapusi bestseleriu Prancūzijoje.
- Joan Didion „Maginio mąstymo metai“ - itin atviri atsiminimai apie netektį ir gyvenimą po jos, sukrečiantys savo nuoširdumu.
Jaunesniems skaitytojams skirta Tado Vidmanto ir Linos Vidmantės „Babaužiukai. Įtampos mėgėjams skirta Karen M. McManus „Vienas iš mūsų meluoja“ - detektyvinis trileris apie penkis mokinius, užrakintus mokyklos kabinete, ir vieną iš jų, kuris neišgyvena.
Austėjos Jakas „Mėlynieji malonumai“ - drąsus poezijos rinkinys, jungiantis klasikines formas su moderniais motyvais. Ievos Sokolovaitės „Negrįžtantys“ - jautrus romanas apie emigraciją, šeimos ryšius ir savęs paieškas svetimoje šalyje. Dariaus Žiūros „Diseris“ - netradicinio formato kūrinys, parašytas kaip meno doktorantūros studijų baigiamasis darbas.
2025-ųjų populiarios psichologinės knygos siūlo būdus atrasti vidinę ramybę, geriau pažinti save ir gerinti santykius:
- Eckhart Tolle „Šios akimirkos jėga“ - nagrinėjanti dabarties suvokimą ir vidinės ramybės paieškas.
- Austėjos Landsbergienės „Meditacija kasdienybėje“ - siūlo praktiškas, lengvai pritaikomas meditacijos technikas.
- Gary Chapman „Penkios meilės kalbos“ - jau klasika tapusi knyga, padedanti suprasti, kaip skirtingi žmonės išreiškia ir priima meilę.
- Ramunės Murauskienės „Ilgai ir laimingai“ - nagrinėja ilgalaikių santykių kūrimą ir jų išlaikymą, atsižvelgiant į lietuvišką kultūrinį kontekstą.
- Daniel Goleman „Emocinis intelektas 2.0“ - atnaujintas požiūris į emocinį intelektą ir jo ugdymo strategijas.
- Kristinos Savickytės „Mindfulness lietuviškai“ - sąmoningumo praktikų rinkinys, pritaikytas lietuvių mentalitetui.
Menas ir moralė: Jano Fabre'o "Nakties rašytojas"
Dotacijos meno įstaigoms Lietuvoje nėra palankios kviesti didelių honorarų reikalaujančius ir ypač užimtus, tarptautiniu mastu pripažintus kūrėjus. Tačiau nuo 2018-ųjų su menininku dirbusioms(-iems) aktorėms(-iams) ir šokėjoms(-ams) atvirai prabilus apie kūrybinių procesų metu iš jo patirtą seksualinę ir kitokią prievartą bei pažeminimus, daugybė išsivysčiusių valstybių meno įstaigų pradėjo vengti jo kūrybos savo programose. Puikus nedidelio formato, aukšto meninio lygio monospektaklis, kuriame vienas įdomiausių ir mažiausiai nuspėjamų Lietuvos aktorių Martynas Nedzinskas kiek daugiau nei valandą skaito režisieriaus dienoraščių tekstus, pamažu augindamas menininko ir jo ego santykio su aplinka temą. Ne pirmą kartą Jano Fabre´o statomas „Nakties rašytojas“ pristato egoistišką, dėmesio trokštantį ir išnaudoti savo charizmos patrauktus žmones linkusį menininką. M. Nedzinsko „Nakties rašytojas“ - efektingas, dinamiškas, netgi šmaikštus darbas, kurį neabejotinai verta pamatyti, jei tik sugebama atsiriboti nuo skandalingų kontekstų. Paradoksalu, kad spektaklio turinys neleidžia to padaryti. Iš dienoraščio įrašų sudurstytas kūrinys visų pirma nuskamba kaip režisieriaus pasiteisinimas, kuriam palankesnės formos nei meninė kūryba Janas Fabre´as negalėtų pasirinkti.
Seksualiniu, psichologiniu ir kitokiu fizinių žymių dažniau nepaliekančiu smurtu įtariami žinomi žmonės pasižymi ypatinga privilegija, palyginti su kur kas didesniu skaičiumi tai darančių nežinomų, todėl niekam neįdomių asmenų. Apie tai jau kalbėta kitame LNDT spektaklyje - „Sulėtintai“ (rež. Anna Smolar). Jame - smagus faktas - viešai kūrybinėmis priemonėmis reabilituojamą menininką vaidina tas pats M. Nedzinskas. Jei agresiją matantieji nusprendžia nesikišti, bendruomenėje ar visuomenėje susidaro įspūdis, kad galios santykiais paremtas smurtas yra natūrali ir priimtina praktika. Būtent todėl LNDT sprendimas pakviesti režisuoti Janą Fabre´ą atrodo žalingas. Tokią poziciją patvirtino ir iki šiol niekaip neįteikiamų 2020-ųjų „Auksinių scenos kryžių“ komisija, nominuodama seksualinio priekabiavimo istorijomis (žinoma, neįrodytomis) pagarsėjusį režisierių Joną Vaitkų.
Biologijos mokslo pasiekimai ir asmenybės
Biologija yra mokslas apie gyvybę ir gyvus organizmus. Ji apima įvairias šakas, tokias kaip genetika, biochemija, ekologija ir evoliucija. Biologijos mokslo pasiekimai yra neatsiejami nuo žymių mokslininkų, kurie savo atradimais pakeitė mūsų supratimą apie gyvybę.
Žymūs biologijos mokslo atradimai ir asmenybės
- Ląstelės teorija: M. Šleidenas ir T. Švanas suformulavo ląstelės teoriją, teigiančią, kad visi gyvi organizmai sudaryti iš ląstelių.
- Membranos sandara: S. Singeris ir G. Nikolsonas sukūrė takiosios mozaikos modelį, paaiškinantį membranos sandarą ir pernašą per membraną.
- Nukleorūgštys: R. Franklin, Dž. Votsonas ir F. Krikas atliko svarbų vaidmenį kuriant DNR molekulės struktūrinį modelį.
- Ląstelinis kvėpavimas: H. Krebsas tyrė mitochondrijų matrikse vykstančias reakcijas.
- Fotosintezė: M. Kalvinas tyrė chloroplastų stromoje vykstančias reakcijas.
- Paveldimumas: G. Mendelis atliko požymių paveldėjimo tyrimus, o T. Morganas sukūrė chromosominės paveldimumo teorijos teiginius.
- Organizmų sistematika: K. Linėjus atliko svarbų vaidmenį organizmų sistematikos moksle.
- Evoliucija: Č. Darvinas sukūrė evoliucijos teoriją, paaiškinančią biologinės įvairovės atsiradimą.
tags: #idomi #asmenybe #tarptautiskai