Įvadas
Šiandieninėje sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje, emocinė darbuotojų sveikata tampa vis svarbesniu aspektu. Tyrimai rodo, kad didelė dalis darbuotojų nėra patenkinti darbo kultūra ir jaučia poreikį pokyčiams. Emociškai saugi aplinka yra būtina siekiant išvengti perdegimo, padidinti darbuotojų produktyvumą ir gerovę. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sukurti tokią aplinką, remiantis tyrimų duomenimis ir sėkminga įmonių patirtimi.
Darbo Kultūros Įtaka Emocinei Darbuotojų Sveikatai
Pasaulinis darbo rinkos tyrimas, kurį atliko bendrovė „Gallup“ apibendrindama 2023 metų tyrimų rezultatus, atskleidė, kad beveik pusė pasaulyje dirbančių žmonių norėtų pokyčių darbovietėje, pirmiausia keistų organizacijos kultūrą ir pageidautų daugiau dalyvauti įmonės veikloje. Svarbus įspėjimas darbdaviams - 41 proc. apklaustų darbuotojų nėra visiškai patenkinti darbo kultūra. Daugelis respondentų teigia, kad norėtų daugiau pripažinimo, galimybių mokytis, teisingo elgesio, aiškesnių tikslų ir geresnių vadovų. Tai rodo, kad emocinė sveikata yra glaudžiai susijusi su darbo aplinka ir organizacijos kultūra.
Kitas tyrimas, kurį atliko personalo valdymo sprendimų bendrovės UKG įsteigtas „The Workforce Institute“, apklausė 3 400 žmonių iš dešimties šalių. Tyrimas parodė, kad 60 proc. respondentų darbas yra didžiausias veiksnys, turintis įtakos emocinei sveikatai. Net 81 proc. respondentų psichologinė sveikata yra svarbesnė už didesnį atlygį. Šie duomenys pabrėžia, kad darbuotojai vertina emocinę gerovę labiau nei finansinę naudą.
Vadovo Rolė Kuriant Emociškai Saugią Aplinką
Vadovui tenka svarbus vaidmuo kuriant darbo aplinką. „The Workforce Institute“ tyrimas rodo, kad vadovai turi tiek pat įtakos žmonių emocinei sveikatai kiek ir sutuoktiniai (abu po 69 proc.) ir dar didesnę negu gydytojas (51 proc.) arba terapeutas (41 proc.). Tai reiškia, kad vadovai, būdami kasdieniniame kontakte su darbuotojais, turi didelę galią daryti teigiamą įtaką jų emocinei būklei.
Psichologiškai saugioje aplinkoje darbuotojai yra produktyvesni, labiau stengiasi dėl komandos ir asmeninių tikslų. Psichologinis saugumas reiškia ir mokėjimą pastebėti, kada kolegai reikia pagalbos, tad ypač svarbūs darbuotojo ir vadovo individualūs susitikimai.
Taip pat skaitykite: Efektyvus streso valdymas medicinos srityje
Grįžtamojo Ryšio Svarba
Grįžtamuoju ryšiu galima dalintis jau minėtuose reguliariuose individualiuose susitikimuose, taip pat vykstant veiklos ir tobulėjimo pokalbiams ar komandos susitikimuose. Didesnėse įmonėse verta pagalvoti ir apie priemones, padedančias padėkoti virtualiai. Pavyzdžiui, SEB bankas yra įdiegęs platformą, skatinančią dėkingumo kultūrą. Darbuotojai gali siųsti padėką savo kolegoms, o apie gautą padėką informuojamas ir padėką gavusio darbuotojo vadovas. Agentūros „Gartner“ duomenimis, organizacijoje, kur daug dėmesio skiriama įtraukčiai, darbuotojams ir jų tarpusavio santykiams, darbuotojai yra net 3,8 karto produktyvesni. Svarbūs yra ne tik didieji renginiai - kalėdinės, vasaros šventės, bet ir nedidelių pergalių ar kitų progų minėjimas komandose.
Didelėse įmonėse skatinu ieškoti būtų, kaip prie vienijančios veiklos gali prisidėti kiekvienas. SEB banke veikia ambasadorių bendruomenė, besirūpinanti veikla kolegoms - nuo maratonų ar vaikų švenčių iki sveikatingumo ar tvarumo iniciatyvų. Laisvė priimti sprendimus ir kurti darbo aplinką yra svarbu psichinei ir emocinei sveikatai.
Darbuotojų Gerovės Rodiklių Nustatymas
Jeigu norime pokyčio, turime pagalvoti, kaip jį nustatysime. Reikėtų apsibrėžti darbuotojų gerovės sritis ir nustatyti rodiklius. SEB bankas kasmet atlieka darbuotojų apklausą, norėdamas sužinoti, kiek jie dalyvauja banko veikloje, kokia yra darbuotojų emocinė gerovė. Praėjusį rudenį apklausoje dalyvavo net 91 proc. banko darbuotojų. Absoliuti dauguma (90 proc.) mano, kad SEB bankas nuoširdžiai rūpinasi darbuotojų sveikata ir gerove, 93 proc. Vienas iš svarbiausių tyrimo rodiklių yra vadovų palaikymas, kurį vertindami darbuotojai skyrė labai aukštus balus. Tai rodo, kad darbuotojai pasitiki tiesioginiu vadovu ir tiki, kad vadovas reaguotų sudėtingoje situacijoje ir padėtų ją spręsti. Šios apklausos rezultatai analizuojami ir išsamiai aptariami komandose, padaliniuose, tarp vadovų. Kiekvienas darbuotojas dalyvauja diskusijoje ir siūlo konkrečius veiksmus. Veikiame laikydamiesi požiūrio, kad žmonės - mūsų klientai ir darbuotojai - yra pagrindinis SEB banko turtas.
Emociškai saugią darbo aplinką kuriame kiekvienas. Kaip jaučiamės darbe, priklauso nuo mūsų elgsenos, bendravimo, reakcijos į pastebėtus nesklandumus. Svarbu kalbėti ir apie tai, kokios elgsenos vieni iš kitų tikimės tad veikiame žvelgdami į ateitį, nuolat kuriame pozityvius santykius. 2022 metais patvirtinome Smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, o 2023 metais į privalomų e. mokymų paketą įtraukėme mokymus apie smurto ir priekabiavimo prevenciją. Reguliarios pertraukos ir poilsis padeda išvengti perdegimo. Taip pat svarbu kurti susitikimų kultūrą. Prieš kurį laiką įdiegėme ir naują susitikimų rezervacijos standartą - 25 ir 50 minučių trukmės susitikimus. Taip sutrumpinome kalendoriuje automatiškai siūlomą susitikimų laiką.
Vadovui tenka svarbus vaidmuo atkreipiant dėmesį į darbuotojo produktyvumą, streso lygį ir darbo krūvį, o tai daro tiesioginę įtaką emocinei būsenai. Kiekvienas vadovas turi būti pasiruošęs prireikus priminti, kad reikia pertraukų poilsiui ar ilgesnių atostogų. Nuolat stebime, ar naudojamos 14 kalendorinių dienų nepertraukiamos atostogos. Paprasti sprendimai siekiant palaikyti darbuotojų emocinę sveikatą kartais yra labai efektyvūs. Svarbiausia tai, kad darbuotojai tinkamos darbo aplinkos kultūrą jaustų nuolat - įvairios politikos, instrukcijos neturi likti tik popieriuje, o iniciatyvos turi būti įgyvendinamos visus metus.
Taip pat skaitykite: Kas yra socializacija?
Emocinė Sveikata - Ne Tik Darbuotojų, Bet Ir Darbdavių Reikalas
Pasak psichoterapeutės, Vilniaus Geštalto instituto įkūrėjos ir „Triple O Consulting” verslo trenerės Brigitos Kaleckaitės, pasaulis pastaruoju metu ima vis aiškiau suvokti, kad neįmanoma kalbėti apie žmonių sveikatą nepaliečiant psichologinės mūsų prigimties pusės, o šis suvokimas turi vis didesnę įtaką ir verslo įmonėms bei organizacijoms. Vis dėlto, daugeliui dar neretai kyla daug klausimų: kiek ši tema tikrai tinkama darbo aplinkoje bei kaip ją vystyti, kad tai būtų ir darbuotojų, ir įmonės gerovę skatinantis dalykas?
„Svarbu suprasti tam tikrą ribą - darbo aplinkoje mums svarbu siekti bendrų rezultatų, tad ir pokalbiai apie emocijas neturi būti vardan emocijų. Jos svarbios tiek, kiek jos padeda ar trukdo bendradarbiauti ir siekti bendrų tikslų. Jei pokalbis apie darbuotojo emocinę sveikatą krypsta į itin asmenines psichologines problemas, tuomet svarbu darbuotoją nukreipti pas specialistus, kurie galėtų jam padėti. Tačiau jei darbuotojai nori ir pradeda kalbėti apie su darbu ir jo aplinka susijusias emocijas, tikrai svarbu šį poreikį atliepti“, - pranešime žiniasklaidai teigia B. Kaleckaitė. Toks poreikis, pasak jos, artimiausiu metu tik didės.
Remiantis tokių tarptautinių vadybos konsultavimo įmonių kaip „McKinsey & Company“ prognozėmis, 2022 metais darbuotojų emocinė sveikata tik prastės dėl ilgalaikio streso, neapibrėžtumo, socialinių ryšių trūkumo bei padidėjusio darbo krūvio dirbant nuotoliu, kuriuos atnešė niekaip nepasibaigianti pandemija.
„Tyrimai rodo, kad pavargę ar perdegę darbuotojai dažniau serga, jų darbo efektyvumas krenta, mažėja įsitraukimas, todėl svarbu organizacijose skirti dėmesį ne tik darbuotojų fizinei, bet ir emocinei savijautai. Kalbėjimas apie savo emocijas leidžia geriau vieniems kitus suprasti, pastebėti įspėjamuosius ženklus ir ieškoti kylančių įtampų sprendimo būdų“, - antrina įmonės „Lietuvos draudimas“ personalo verslo partnerė Giedrė Misiukonienė. Jos teigimu, pandemija neabejotinai paskatino skirti dar didesnį dėmesį darbuotojų emocinei sveikatai, nors įmonė jau ilgą laiką taiko įvairias praktikas, padedančias kurti psichologiškai saugią aplinką. Tad kaip ir kada darbo vietoje galima, o gal net būtina kalbėti apie emocijas? Kodėl verta išsakyti nepasitenkinimą, pyktį ar kitas neigiamas emocijas? Kaip tą padaryti konstruktyviai? Kokias temas verta paliesti? Kokioje aplinkoje ir kaip dažnai tam verta skirti laiko?
Psichologiniam Saugumui Kurti - Kompleksinės Priemonės
Pasak B. Kaleckaitės, pradėti galima ir nuo psichologinės savijautos temos įtraukimo į metinį darbo pokalbį, tačiau esant poreikiui galima su darbuotojais organizuoti ir atskirus asmeninius pokalbius apie emocinę sveikatą. „Apibendrinant metus galima pakalbėti, kaip darbuotojas jautėsi visus metus, kas pavyko, kur kilo sunkumai, kaip jis dažniausiai jautėsi, ar reikalinga kokia nors pagalba. Reikėtų pasiteirauti, kaip darbuotojas mato visos komandos ar organizacijos psichologinę atmosferą. Svarbu ir vadovams pasidalinti, kaip jie jautėsi dirbdami pernai, nes atvirumas skatina atvirumą. Saugumas ir pasitikėjimas - baziniai dalykai atsivėrimui“, - sako psichoterapeutė.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikinio gyvenimo iššūkiai
G. Misiukonienės teigimu, šiam psichologiniam saugumui ir emociniam pokalbiui atvirai aplinkai kurti draudimo bendrovė pasitelkia kompleksines priemones - skatinami kassavaitiniai individualūs darbuotojo ir vadovo susitikimai, vykdomi pusmetiniai ir metiniai veiklos aptarimo pokalbiai. Ypatingas dėmesys skiriamas naujokams, kurie turi kassavaitinius individualius pokalbius su vadovu, jiems priskiriamas bičiulis, padedantis geriau pažinti organizaciją ir sklandžiau į ją įsilieti, taip patiriant mažiau įtampos naujame darbe.
„Prie darbuotojų savijautos gerinimo prisideda ir įmonės suteikiamos naudos - sveikatos draudimas, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, papildomai apmokamos dienos sveikatinimuisi. Darbuotojai jaučiasi emociškai saugiau, kai žino, kad, ištikus nenumatytiems atvejams su sveikata, jais bus pasirūpinta. Be to, sveikatos draudimas suteikia galimybę darbuotojams turėti individualias konsultacijas su psichologais“, - gerąja įmonės praktikų patirtimi dalinasi G. Misiukonienė. Anot personalo verslo partnerės, darbuotojai jaučiasi gerai darbe, kai yra pailsėję. Todėl jiems suteikiama galimybė pasinaudoti 5 papildomomis atostogų dienomis per metus prie kasmetinių atostogų.
„Skatiname darbuotojus išlaikyti darbo ir laisvalaikio balansą, gerą savijautą, todėl rūpinamės, kad jie skirtų papildomo laiko savo poilsiui. Žvelgdami į pastarųjų metų aktualijas pastebėjome, jog su atėjusiu nuotoliniu darbu darbuotojai vertina darbo grafiko lankstumą, tačiau kartu teigia, kad nyksta ribos tarp darbo ir laisvalaikio. Siekiant geresnio darbo ir poilsio balanso patvirtinome darbostogas - jos yra vienas iš tų dalykų, kurios atkeliavo su nuotoliniu darbu, pasitikėjimu grįsta lyderyste ir įsitvirtina kaip normali praktika, kai darbuotojas pasirenka nuotoliniu būdu dirbti būdamas kitoje šalyje“, - sako G. Misiukonienė.
Turėdami daugiau žinių apie emocijų pasaulį, psichologinius mechanizmus, darbuotojai įgauna įrankių, kaip spręsti kylančias sudėtingas situacijas ar įtampas, padeda pasirinkti konstruktyvias reakcijas, lengviau įveikia stresą keliančias situacijas. „Mes negalime kalbėti apie gerą darbuotojų savijautą, nekalbėdami apie emocinį žmonių patyrimą. Svarbu ugdyti sąmoningumą, kad sunkių jausmų ne ignoruotume, o mokėtume atpažinti ir saugiai reikšti emocijas. Pavyzdžiui, esame įkūrę ir vykdome tęstinę programą „Jaučiuosi gerai“, kurioje periodiškai kviečiame darbuotojus prisijungti prie paskaitų ciklo apie psichologijos pasaulį: kaip atpažinti kylančias emocijas ir suprasti, ką jos iš tikrųjų reiškia, kokios tų emocijų priežastys, kaip su jomis galime susitvarkyti ir padėti sau, kaip ugdyti psichologinį atsparumą, išvengti nuovargio ir perdegimo“, - teigia Misiukonienė. Anot jos, paskaitas veda žinomi psichologijos bei kitų sričių profesionalai, tad tokiu būdu darbuotojai gauna ne tik patikimų teorinių įžvalgų, bet ir kompetentingų praktinių patarimų. Skatiname darbuotojus šiuos patarimus taikyti konkrečių situacijų metu, stebėti savo reakcijas, užsiimti savęs pažinimu.
Svarbi Empatija Ir Praktinės Žinios
Psichoterapeutė, kalbėdama apie darbdavius išskiria, jog svarbu lavinti emocinį intelektą, empatiją. „Vertėtų atrasti dominantį šaltinį ir juo pasinaudoti - pavyzdžiui, perskaityti bent vieną ar dvi knygas apie emocijas. Pradžiai patarčiau Chris Voss - jo rekomendacijos tinka darbui, lavinamos ne tik emocinės kompetencijos, bet ir pageriname derybinius įgūdžius, geriau suprantame kitą. Mėgstantiems klausytis yra kokybiškų psichologinių tinklalaidžių. Galiausiai itin svarbu pačiam praktiškai taikyti perskaitytas žinias ir stebėti reakcijas, tikslingai apsilankyti seminaruose, kur lavinami emociniai įgūdžiai ir kompetencijos“, - pataria psichoterapeutė B. Kaleckaitė.
Ji teigia, kad darbe svarbu išmokti dalintis emocijomis, nekaltinti kito. „Norint, kad kolega išgirstų - efektyvu parodyti, kas kito žmogaus elgesyje nepatiko ir kokią reakciją tai sukėlė. Pavyzdžiui, jei kolega vėluoja į susirinkimą 15 minučių, natūralu pasakyti, kad tai jus suerzino ir išreikšti norą sakant: „norėčiau, kad daugiau nevėluotum, man svarbu, kad tu būtum laiku“. Tokiu atveju nekaltiname kito, tik dalinamės, kokius jausmus sukėlė kito elgesys“, - praktiniu patarimu dalinasi verslo trenerė.
Atsparumo Ugdymas Socialiniame Darbe
Socialiniai darbuotojai yra viena iš svarbiausių profesinių grupių, teikiančių pagalbą pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Jų darbas dažnai vyksta sudėtingomis sąlygomis, o krizės - tiek asmeninės, tiek visuomeninės - yra neatsiejama jų kasdienybės dalis. Krizės gali kilti dėl gamtinių katastrofų, pandemijų, ekonominių sunkumų, smurto šeimoje ar kitų socialinių problemų.
Atsparumas - tai gebėjimas prisitaikyti prie sudėtingų sąlygų, atsigauti po iššūkių ir išlaikyti emocinę bei psichologinę pusiausvyrą. Socialinių darbuotojų atsparumo ugdymas yra būtinas, siekiant užtikrinti jų emocinę gerovę ir profesinį efektyvumą. Krizės sąlygomis gebėjimas prisitaikyti ir valdyti stresą tampa ne tik asmenine būtinybe, bet ir svarbia pagalbos teikimo sąlyga.
Socialinių darbuotojų atsparumui ugdyti itin svarbus yra bendruomenės palaikymas. Bendruomenė - tai ne tik paslaugų gavėjai, su kuriais dirbama, bet ir kolegos, organizacijos, savanoriai bei įvairios pagalbos iniciatyvos. Bendruomenė yra stiprus ramstis socialiniams darbuotojams, padedantis jiems lengviau įveikti krizes ir emocinius iššūkius. Kolegos, institucijos, savanoriai ir vietos gyventojai gali sukurti palaikymo tinklą, kuris užtikrina geresnę emocinę savijautą ir profesinį efektyvumą.
Streso Ir Perdegimo Atpažinimas
Siekdami išvengti perdegimo, svarbu atpažinti jo požymius ir skirti juos nuo streso. Streso būsena iš esmės nėra kažkas ko reikėtų bijoti. Stresas yra adaptatyvus ir padėjo žmonijai išgyventi iki šios dienos. Tai yra natūrali žmogaus reakcija į grėsmę: matau mešką, sukyla stresas, organizme pradeda vykti įvairios permainos, kad kūnas pasiruoštų bėgti arba kovoti. Problema atsiranda tada, kai stresas tampa chroniškas. Ir tos pačios kūno reakcijos, kurios turėjo nustoti veikusios vos tik priešui pasitraukus, ir toliau yra įjungtos mūsų organizme.
Visos tos, kurios mus paruošia bėgimui arba kovai: širdis plaka dažniau, raumenys įsitempia, prakaitavimas padidėja, kraujagyslės, esančios arčiau odos susitraukia, kad nenukraujuotume, jei priešas sužalotų. Virškinimas ir imunitetas lieka antrame plane, nes dabar svarbiausia išgyventi, tad visa energija perkeliama iš ne staigaus būtinumo sistemų į tas, kurios gali mums pasitarnauti išgyvenime. Kai tai yra patiriama ilgu laikotarpiu, prasideda galvos skausmai, nuovargis, nemiga, kvėpavimo sutrikimai, odos problemos. Kai imuninė sistema ilgam nustumiama į šoną - ligos pradeda vystytis, matome begalę kitų psichosomatinių simptomų, kurie gali pasireikšti per daugelį kitų organų: akis, virškinimo traktą, širdį, odą.
Kiekvienas žmogus patiria stresą savaip - kas vienam kelia stresą, kitam atrodo iššūkis arba net lengvai įveikiama užduotis. Šiuos skirtumus lemia mūsų temperamentas, asmeninės savybės, vaikystės patirtys. Tie žmonės, kurie mato grėsmę viskame, netgi ten, kur realios grėsmės nėra ir ji yra tik įsivaizduojama, patiria daugiausia streso.
Kai jaučiame stresą, galime tiesiog gerai išsimiegoti, pasiimti porą laisvų dienų ir vėl jaustis gerai, o perdegimas yra multifaktorinis fenomenas, kurio pagrindiniai trys simptomai: emocinis išsekimas, ciniškumas ir sumažėjęs efektyvumas. Tai pasireiškia per nuolatinį išsekimo jausmą, kai nepadeda net miegas, jei apskritai pavyksta pakankamai išsimiegoti, negatyvų požiūrį į viską ir visus arba tiesiog apatiją, kai atitolstama nuo žmonių, nes visi tiesiog erzina, sunku susikoncentruoti į darbą, atsiranda jausmas, kad nesugebu, nesu kompetentingas, nėra prasmės kažką apskritai daryti.
Neretai klaidingai manoma, kad perdegimą dažniausiai patiria „emociškai silpni“ žmonės, bet tai yra didžiausias melas. Daug dažniau matau perdegimą asmenyse, kurie yra tokie ambicingi, tokie pajėgūs, tokie pasišventę darbui ir tokie atsakingi, kad jie stumia save į priekį per toli arba per greitai ir ignoruoja visus kūno siunčiamus signalus. Jie įtikina save, kad „sėkmė ir neturi būti lengva.“ Nežinau ar kas jiems sakė, kad „neturi būti lengva“ nėra tas pats, kas „velniškai sunki ir reikalaujanti paaukoti visą save.“ Tarp šių dviejų dalykų yra vietos ir kitiems pasirinkimams.
Net jaučiant didelį stresą ir turint nesibaigiantį darbų sąrašą, jei darbe yra kas palaiko, jei jaučiama, kad su mumis elgiasi teisingai, kad rūpime darbovietei tiek pat, kiek ji rūpi mums, kad dirbame dėl bendros prasmingos vizijos - galime išvengti perdegimo. Visi šie amortizatoriai gali būti integruoti kaip prevencinės priemonės nuo perdegimo - tai dalykai, kurie nereikalauja biudžeto. Daug daugiau nei komandos darbostogos Balyje, gali padėti paprastesni dalykai. Yra daug studijų, kurios rodo, kaip perdėtas valdymas, kontrolės jausmo nebuvimas, neaiškūs lūkesčiai darbe, pripažinimo ir įvertinimo stoka - tiesia kelią į perdegimą.
Darbo ir poilsio balansas, be jokios abejonės, yra tai, ką mes patys galime padaryti, kad sumažintume perdegimo riziką. „Nesinešti“ darbo į namus, išjungti darbinius komunikacijos kanalus, kad mūsų nervų sistema turėtų laiko atsistatyti ir grįžti į darbą pailsėjusi. Nedirbti viršvalandžių daugiau nei dvi dienas iš eilės, nusibrėžti savo limitus, informuoti apie juos kitus ir patiems jų laikytis. Tai suprantame daug vėliau gyvenime, kai pasižiūrime atgal ir suvokiame, kad per daug laiko paaukojome darbui. Grečiausiai niekada negirdėjote žmogaus sakant: „gailiuosi, kad daugiau valandų nepraleidau darbe.“
Kai pradedate pastebėti, kad ryte atsikėlę jaučiatės nepailsėję - tai turėtų būti didelė raudona vėliava. Kai tampa sunku susikoncentruoti, kai pasidarote ne tokie efektyvūs kaip anksčiau, kai pastebite, kad sunku atsiminti informaciją, kai sutrinka miegas, kai pradedate pastebėti pasikartojantį negatyvų požiūrį į viską ir visus, apatiją, staigią nuotaikų kaitą, kai pradedate vengti žmonių. Dar vienas galimas požymis yra imuninės sistemos susilpnėjimas, pavyzdžiui, dažnai peršalate.
Kaip Išvengti Perdegimo?
Pažinti save, savo ribas, savo varomąją jėgą, atsakyti sau, kodėl dirbu tiek daug, ar reikalavimai, kuriuos turiu, yra realūs, ką realistiškai galiu padaryti su turimais resursais, ar jaučiuosi, kad mano pastangos vertinamos, ar su manimi elgiamasi teisingai, ar mane pripažįsta kai to nusipelniau, ar turiu žmonių, kurie mane palaiko, ar jaučiuosi, kad turiu kontrolę savo darbe, ar mane spaudžia kiti, ar aš pats save spaudžiu, ar realistiški mano tikslai? Pirmiausia reikia atsakyti į šiuos ir daugelį kitų klausimų, kad identifikuotume problemą ir tuomet imtis atitinkamų priemonių jai spręsti.
Jei perdegimas jau pasiekęs epogėjų, geriausia būtų pasikonsultuoti su psichoterapeutu, siekiant giliau suvokti perdegimo priežastis ir rasti efektyvių būdų jam įveikti. Ar tai būtų maži pokyčiai, kaip: mokymasis ilsėtis, mokymasis sakyti „ne“ ar netgi palikimas to darbo, kuris kenkia sveikatai ir kokybiškam gyvenimui. Tuo pačiu, svarbu stiprinti socialinį ratą, ieškant artimųjų ir draugų paramos bei mokantis atvirai kalbėti apie savo poreikius ir ribas.
Artimieji ar draugai gali padėti žmogui, patiriančiam perdegimą ar stresą, pirmiausia, gerbdami žmogaus poreikius - net jei žmogus nori būti vienas. Taip pat, suteikdami emocinę paramą - tiesiog išklausydami, padėdami organizuoti arba dalyvaudami veiklose, kurios skatintų sugrįžimą į pamirštus pomėgius, į balansą. Rodyti supratingumą ir kantrybę, nespaudžiant ir leidžiant žmogui atsistatyti savo tempu.
Kai žmogus jaučia, kad gyvenimo ritmo sulėtinimas nebepadeda, kad išsekimo jausmas negerėja ir, kad nėra jėgų ir motyvacijos nei darbui, nei asmeniniam gyvenimui, tai rodo, kad laikas kreiptis į specialistą dėl perdegimo ar streso.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad daugelis žmonių nėra linkę atvirai kalbėti apie perdegimą darbe, ypač su savo darbdaviais. Dažnai jie bijo pasirodyti silpni arba nesugebantys susitvarkyti su užduotimis. Tai ypač būdinga žmonėms, dirbantiems aplinkoje, kurioje pabrėžiamas aukštas produktyvumas ir efektyvumas. Gaila, tačiau daugeliu atvejų žmonės pasidalina savo patiriamais sunkumais tik tada, kai problema tampa kritiška - kai atsiranda fiziniai ar emociniai perdegimo simptomai. Vienas iš mano asmeninių darbo tikslų - skatinti atvirą komunikaciją apie šiuos klausimus darbo vietoje.
Žinoma, žmogus gali mylėti tai, ką daro ir vis tiek patirti perdegimą. Priklauso, kokie faktoriai atvedė iki perdegimo. Jei vidiniai, tokie kaip: mano paties perfekcionizmas, jausmas, kad nesu pakankamas, kad reikia įtikti, kad mano poreikiai nesvarbūs, kad ribų nustatinėti negaliu, kurie yra visai nesusiję su darboviete - juos išsprendus galima grįžti ir jaustis gerai net ir buvusiame darbe. Jei tie faktoriai, dėl kurių patyrėme perdegimą, daugiau ateina iš darbo aplinkos pusės, jos kultūros - reiškia, kad tai nėra mūsų kontrolėje ir galime bandyti įdiegti kažkokius pokyčius grįžus - išsakyti savo poreikius, nustatyti savo ribas, bet tai negarantuoja, kad į juos bus atsižvelgta. Tokiu atveju, likti yra rizikinga, nes, daug šansų, kad perdegimas pasikartos.
tags: #gebejimas #kurti #emociskai #saugia #aplinkas #perdegimas