Stresas darbe - neišvengiamas šiuolaikinio gyvenimo palydovas. Ivleva ir Pajarskienė (2018) teigia, kad tai viena didžiausių sveikatos problemų Europoje. Trumpalaikis stresas gali būti netgi naudingas, mobilizuojantis organizmą, tačiau ilgalaikis ar stiprus stresas neigiamai veikia savijautą ir sveikatą. Šiame straipsnyje nagrinėjami streso valdymo būdai, ypatingą dėmesį skiriant gydytojų ir slaugytojų patirčiai.
Streso Samprata ir Poveikis
Streso būsena išsivysto, kai darbuotojas jaučia, kad negali susidoroti su psichologinėmis ir socialinėmis aplinkybėmis. Tamašauskaitė, Pilipavičienė ir Markevičė (2015) pabrėžia, kad streso valdymo priemonės turėtų apimti darbo užduočių gerinimą, socialinių gebėjimų ugdymą, psichosocialinės aplinkos gerinimą ir bendravimo įgūdžių tobulinimą. Stresas darbe didina organizacijos sąnaudas, mažina darbo kokybę ir trukdo bendradarbiavimui.
Moksliniai tyrimai rodo, kad moterys dažniau patiria įtampą dėl atleidimo pavojaus, karjeros perspektyvų, neatitikimo tarp išsilavinimo ir darbo pobūdžio, didelės atsakomybės, konfliktų darbe, diskriminacijos ir nepakankamo įvertinimo. Stresas neatsiejamas ir nuo vadovo profesinės veiklos. Nuo to, kaip vadovai geba valdyti stresą, priklauso jų fizinė ir psichologinė sveikata.
Tyrimas apie Stresą Gydymo Įstaigoje
Straipsnyje remiamasi tyrimu, kurio tikslas buvo įvertinti X gydymo įstaigoje dirbančių gydytojų ir slaugytojų patiriamą stresą.
Tyrimo Tikslai ir Uždaviniai
Tyrimo tikslas buvo įvertinti gydytojų ir slaugytojų patiriamą stresą X gydymo įstaigoje. Uždaviniai:
Taip pat skaitykite: Sąveika ir įtaka: vadovo elgesys ir klimatas
- Nustatyti gydytojų pagrindinius profesinį stresą lemiančius veiksnius.
- Nustatyti slaugytojų pagrindinius profesinį stresą lemiančius veiksnius.
- Palyginti slaugytojų ir gydytojų pagrindinius stresą lemiančius veiksnius ir sąsają su sveikata.
Tyrimo Metodai
Tyrimas atliktas 2020 m. vasario - kovo mėn., gavus bioetikos leidimą (BEC-MF-265). Tai buvo vienmomentinis epidemiologinis tyrimas, kuriame dalyvavo 296 respondentai (atsako dažnis - 86 proc.). Duomenų analizei naudota SPSS 20.0 versija. Hipotezės tikrintos chi kvadrato kriterijumi (χ2), ryšiams įvertinti pasirinktas Spearmano koreliacijos koeficientas r. Statistinis reikšmingumas nustatytas, kai p<0,05.
Tyrimo Rezultatai
Tyrime dalyvavo 37,5 proc. (n=111) gydytojų ir 62,5 proc. (n=185) slaugytojų. Respondentų patiriamo streso lygis darbe buvo vidutinis (gydytojų vidurkis - 3,26 balai, slaugytojų - 3,25 balai). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp gydytojų ir slaugytojų streso lygio nenustatyta.
Pagrindiniai tiriamųjų profesinio streso veiksniai - santykiai darbe, darbo reikalavimai ir darbo kontrolė. Gydytojų darbo kontrolė priklausė nuo lyties, o slaugytojų santykiai darbe - nuo darbo stažo. Respondentų amžius neigiamai koreliavo su darbo reikalavimais bei vadovo parama, slaugytojų tarpe papildomai su kolegų parama ir stresu darbe. Darbo stažas neigiamai susijęs su darbo reikalavimais, gydytojų tarpe papildomai su vadovo parama, o slaugytojų tarpe su patiriamu stresu darbe.
50 proc. gydytojų ir 57 proc. slaugytojų savo sveikatą vertino gerai. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp gydytojų ir slaugytojų sveikatos vertinimo nenustatyta. Gydytojų ir slaugytojų subjektyvi sveikata priklausė nuo amžiaus ir darbo stažo. Respondentai fizinę sveikatą vertino geriau nei psichinę, skirtumas statistiškai reikšmingas. Fizinė sveikata priklausė nuo amžiaus, o psichinė - nuo darbo stažo. Respondentų psichinė sveikata neigiamai koreliavo su darbo reikalavimais ir teigiamai su kolegų parama (slaugytojų tarpe papildomai su vadovo parama).
Tyrimo Išvados
Respondentų profesinio streso lygis yra vidutinis. Pagrindiniai veiksniai, sukeliantys stresą darbe gydytojams ir slaugytojams, yra dideli darbo reikalavimai, maža darbo kontrolė ir įtempti santykiai darbe. Didžioji dalis respondentų savo sveikatą vertino gerai. Respondentų subjektyvios sveikatos vertinimas priklauso nuo amžiaus ir darbo stažo. Tiriamieji fizinę sveikatą vertino geriau nei psichinę. Respondentų psichinė sveikata blogėja esant dideliems darbo reikalavimams.
Taip pat skaitykite: Subjektyvus sveikatos suvokimas studijų metu
Praktiniai Streso Valdymo Būdai
Svarbu suprasti, kad kiekvienas žmogus į stresą reaguoja skirtingai. Tai, kas vienam sukelia didelę įtampą, kitam gali pasirodyti kaip lengvas nepatogumas. Jei jaučiate, kad patys nesugebate susidoroti su stresu, kreipimasis į psichologą gali būti esminis žingsnis link sveikesnio ir laimingesnio gyvenimo. Psichologas gali pasiūlyti įvairiapusę pagalbą, apimančią ne tik streso šaltinių išaiškinimą, bet ir efektyvių įveikos mechanizmų išugdymą bei emocinės sveikatos stiprinimą.
Psichologinės Intervencijos
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda identifikuoti ir pakeisti neigiamas mintis bei elgesio modelius, kurie prisideda prie streso jausmo.
- Relaksacijos technikos: Gilus kvėpavimas, meditacija, progresyvi raumenų relaksacija ir joga mažina raumenų įtampą, sulėtina širdies ritmą ir ramina protą.
- Mindfulness meditacija: Skatina sutelkti dėmesį į dabartį ir priimti savo mintis bei jausmus be teisimo.
- Laiko valdymo įgūdžių ugdymas: Efektyvus laiko valdymas mažina stresą, susijusį su laiko trūkumu.
- Asmeninių problemų sprendimas: Psichologas gali padėti išspręsti asmenines problemas, kurios kelia stresą.
Kiti Streso Valdymo Patarimai
- Gerkite mažiau kofeino.
- Gerinkite miego kokybę.
- Būkite malonus.
- Susikoncentruokite į pozityvius dalykus.
- Įkvėpkite ir iškvėpkite. Atlikdami gilaus kvėpavimo pratimus padedate savo mintims „persikrauti“.
- Galvokite apie tai, kas malonu.
- Supraskite, kas jus išmuša iš vėžių.
- Reguliariai mankštinkitės.
Organizacinės Streso Valdymo Strategijos
Rimkutė pastebi, kad organizacijos vis dažniau imasi priemonių streso valdymui.
- Mokymai apie streso valdymą: Darbuotojai išmoksta daryti pertraukėles tarp darbų, atsipalaiduoti, keisti požiūrį.
- Asmeninė atsakomybė už savo gerovę: Skatinama imtis veiksmų ir keisti situaciją, o ne skųstis.
- Rūpinimasis kūnu: Būtina turėti sau tinkamą atsipalaidavimo techniką, pavyzdžiui, kvėpavimą ar fizinį aktyvumą.
Mackevičius sako, kad neseniai atlikti tyrimai parodė, jog apie trečdalį įmonės darbuotojų daugiau kaip trečdalį savo darbo laiko skiria nerimui dėl prastos dabarties ir ateities.
Darbdavio Atsakomybė
Darbdavys yra įpareigotas užtikrinti psichosocialinę riziką, t. y. matuoti patiriamo streso lygį ir imtis veiksmų, jei situacija darosi probleminė. Tam net paruošti streso darbe valdymo standartai.
Nuovargis Darbe ir Jo Valdymas
Nuovargis - tai fizinės, emocinės ar protinės energijos išsekimas, kurį sukelia ilgalaikis darbo krūvis, prastas miegas, nuolatinis psichologinis spaudimas ar gyvenimo būdo disbalansas. Tai turi tiesioginį poveikį produktyvumui, psichinei sveikatai, motyvacijai bei socialiniams santykiams. Ilgainiui neišspręstas stresas perauga į chronišką nuovargį.
Taip pat skaitykite: Streso priežastys ir pasekmės
Nuovargio Priežastys
- Per didelis darbo krūvis.
- Emocinė įtampa.
- Neaiškūs lūkesčiai ir tikslai.
- Nepakankamas pripažinimas ir grįžtamasis ryšys.
- Netinkamos darbo sąlygos.
Nuovargio Valdymo Strategijos
- Reguliarios pertraukos.
- Aiškūs tikslai ir komunikacija.
- Darbo ir poilsio balansas.
- Psichologinė parama.
- Ergonomiška darbo aplinka.
Perdegimo Sindromas
Perdegimas yra ilgalaikio streso ir nuovargio rezultatas, kai darbuotojas nebesugeba atsigauti net po poilsio.
Perdegimo Požymiai
- Emocinis išsekimas.
- Cinizmas ar atsiribojimas.
- Mažėjantis darbingumas.
Kaip Kovoti su Darbo Nuovargiu?
- Laikykitės darbo ir poilsio režimo.
- Judėkite.
- Skatinkite atvirą komunikaciją.
- Išmokite atsipalaiduoti.
- Mokykitės streso valdymo metodų.