Šizofrenija yra sudėtingas ir lėtinis psichikos sutrikimas, paveikiantis maždaug 1% pasaulio populiacijos. Liga trukdo aiškiai mąstyti, suvokti realybę, bendrauti, priimti sprendimus ir valdyti emocijas. Šizofrenija pasireiškia jausmų, mąstymo, suvokimo, valios ir emocijų sutrikimais. Nepaisant ilgų metų tyrimų, šizofrenijos priežastys vis dar nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai sutinka, kad tai yra daugiafaktorinė liga, susijusi su genetika, biocheminiais pokyčiais smegenyse ir aplinkos veiksniais.
Vienas iš dažnų ir varginančių šizofrenijos simptomų yra anhedonija - sumažėjęs gebėjimas jausti malonumą. Šiame straipsnyje aptarsime anhedoniją sergant šizofrenija, jos tipus, priežastis, diagnostiką ir galimus gydymo būdus.
Šizofrenijos paplitimas ir ypatumai
Šizofrenija diagnozuojama maždaug 1% žmonių visame pasaulyje. Dažniausiai liga prasideda paauglystėje arba jaunystėje (15-25 metų), o vyrų ir moterų sergamumas yra maždaug vienodas. Šizofrenija gali pasireikšti tiek ūmine (trunka kelias dienas ar savaites), tiek lėtine (trunka keletą mėnesių, metų ar visą gyvenimą) forma.
Šizofrenijos priežastys: genetika, biochemija ir aplinka
Nors tikslios šizofrenijos priežastys nežinomos, mokslininkai išskiria kelis pagrindinius veiksnius, galinčius prisidėti prie ligos išsivystymo:
Genetika: Polinkis sirgti šizofrenija yra paveldimas. Jei šeimoje yra sergančių šia liga, tikimybė susirgti didėja. Neseniai atlikti genetiniai tyrimai parodė, kad individualūs genai riziką susirgti šizofrenija padidina mažiausiai du kartus, palyginti su bendra populiacija.
Taip pat skaitykite: Depresijos simptomai ir priežastys
Biocheminiai pokyčiai: Sergant šizofrenija, sutrinka nervinius impulsus perduodančių medžiagų (neuromediatorių - dopamino, serotonino, noradrenalino) pusiausvyra smegenyse. Taip pat stebimas neįprastas smegenų aktyvumas ir kraujotakos pokyčiai. Pirminiai pozityvieji, negatyvieji ir kognityviniai šizofrenijos simptomai siejami su daugeliu neuromediatorių, tačiau požievinė dopamino disfunkcija išlieka pagrindiniu psichozės simptomų veiksniu. Atrodo, kad presinapsinė dopamino disfunkcija sukelia šizofrenijos psichozę.
Aplinkos veiksniai: Komplikacijos vaisiaus vystymosi metu ar ankstyvuoju laikotarpiu po gimimo, tokios kaip infekcijos ar hipoksija (deguonies trūkumas), taip pat gali padidinti riziką susirgti šizofrenija. Mokslininkai teigia, kad jei vienas iš vaiko tėvų serga šizofrenija, rizika susirgti ja padidėja 2,6 karto. Vien motinos depresija šizofrenijos rizikos vaikui nedidina. Tačiau vieno iš tėvų šizofrenijos derinys su motinos depresija nėštumo metu šizofrenijos riziką padidina daugiau nei 9 kartus.
Šizofrenijos simptomai ir formos
Šizofrenijos simptomai yra labai įvairūs ir gali skirtis kiekvienam pacientui. Šizofrenijos diagnozė reikalinga ne tik psichikos būklę įvertinti, bet svarbu ir ligos anamnezė, simptomų kaita ir eiga, būtina atsižvelgti ir į kultūrinę aplinką, religinius įsitikinimus, pasaulėžiūrą. Liga pasireiškia jausmų, mąstymo, suvokimo, valios ir emocijų sutrikimais. Sch sergantiems pacientams būdingi įvairūs funkciniai smegenų veiklos sutrikimai, neryški neurologinė simptomais (pvz. funkciniai kaktinės smegenų dalies veiklos sutrikimai). Tai rodytų, kad esant sunkiam paveldimumui ir papildomiems nepalankiems aplinkos veiksniams (infekcija, somatinės ir psichologinės traumos) sutrinka CNS vystymasis ir subtilių smegenų funkcijų struktūravimasis, pažeidžiamas smegenų neuroplastiškumas.
Šizofrenijos simptomai skirstomi į pozityvius ir negatyvius. Kartais išskiriama ir trečia- dezorganizacijos- simptomų grupė.
Pozityvūs simptomai (arba produkciniai simptomai)- tai reiškiniai, kurie atsiranda papildomai ir anksčiau asmeniui nebuvo būdingi. Tai haliucinacijos, kliedesiai, mąstymo nenuoseklumas, keistas elgesys, neadekvatus afektas.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir perspektyvos
Negatyvūs simptomai (arba deficitiniai simptomai)- susilpnėjusios arba išnykusios kai kurios funkcijos ir savybės: blankus afektas, abulija, apatija, anhedonija, nesugebėjimas prisižiūrėti, apsileidimas, socialinė izoliacija, kontaktų su šeima nutrūkimas.
Pagrindinės šizofrenijos formos:
- Paranoidinė šizofrenija: Būdingi kliedesiai (dažniausiai persekiojimo) su klausos haliucinacijomis ir suvokimo sutrikimais.
- Hebefreninė šizofrenija: Būdingi afektiniai (jausmų) sutrikimai, o kliedesiai ir haliucinacijos - trumpalaikiai. Mąstymas nenuoseklus, kalba padrika, būna polinkis į vienatvę, neprognozuojamas elgesys ir manieringumas.
- Katatoninė šizofrenija: Būdingi psichomotorinio aktyvumo sutrikimai, tokie kaip sustingimas (stuporas), nenatūralios ilgalaikės pozos, vaškinis lankstumas.
- Paprastoji šizofrenija: Progresuoja elgesio sutrikimai, mažėja darbingumas, pasineriama į save. Sutrikimai atsiranda nepastebimai.
Anhedonija: malonumo praradimas
Anhedonija yra susidomėjimo, malonumo ar džiaugsmo stoka gyvenimo patirtimi. Žmonės, patiriantys anhedoniją, gali nenorėti leisti laiko su kitais ar užsiimti veikla, kuri anksčiau teikė laimę. Tai dažnas daugelio psichikos sveikatos sutrikimų simptomas. Natūralu, kad gyvenimo eigoje keičiasi pomėgiai. Tačiau anhedonijos atveju džiaugsmas ar malonumas užsiimant mėgstama veikla yra žymiai mažesnis.
Anhedonijos tipai
Yra du pagrindiniai anhedonijos tipai:
- Socialinė anhedonija: Tai atsiranda, kai žmogus nejaučia malonumo būdamas tarp kitų žmonių.
- Fizinė anhedonija: Šiuo atveju fizinis prisilietimas, kvapai ar garsai neteikia džiaugsmo. Pavyzdžiui, muzika, maistas ar intymūs santykiai gali tapti nepatrauklūs.
Kaip juntama anhedonija?
Patiriant anhedoniją, galima nejausti emocijų - tarsi viduje būtų tuštuma, kurioje turėtų būti jausmai. Tai gali atrodyti kaip tamsus debesis, užstojantis saulę. Šis jausmas gali pasireikšti šiais būdais:
- Nejautrumu.
- Nuoboduliu.
- Apatija.
- Negatyvumu.
Be to, gali kilti miego sutrikimų, kurie paveikia nuotaiką ir gebėjimą atlikti kasdienes užduotis. Taip pat gali sumažėti lytinis potraukis. Žmogui gali būti sunku leisti laiką su kitais, nes atrodo, kad jis nieko negali duoti - nei meilės, nei prieraišumo, nei dėkingumo. Tai gali sukelti socialinę izoliaciją ar socialinio nerimo sutrikimą.
Taip pat skaitykite: Kas yra asmenybės laisvė?
Anhedonija ir apatija: ar jos vienodos?
Ne. Nors anhedonija ir apatija gali pasireikšti tuo pačiu metu, jos nėra tapatūs reiškiniai. Anhedonija yra malonumo ar džiaugsmo nebuvimas, o apatija - energijos ar motyvacijos trūkumas veikti. Sergant šizofrenija pasireiškia anhedonija-asocialumu.
Kas sukelia anhedoniją?
Tyrimai rodo, kad anhedonija gali būti susijusi su aktyvumo sumažėjimu smegenų ventriniame striatume. Ši smegenų sritis yra virš ir už ausų. Joje yra smegenų “malonumo centras”, kuris gamina ir priima dopaminą - “geros savijautos” hormoną. Šios smegenų dalies aktyvumo pokyčiai gali paveikti tai, kaip suvokiame malonumus, pavyzdžiui, bendravimą su kitais ar tam tikras veiklas. Taip pat sergant šizofrenija dopamino sumažėjimas galvos smegenų žievėje sukelia negatyvius simptomus, o jo padidėjimas požievyje- pozityvius simptomus.
Anhedonijos diagnostika
Sveikatos priežiūros specialistas ieškos anhedonijos simptomų užduodamas klausimus apie emocinę būseną ir nuotaiką. Taip pat gali būti atliktas fizinis tyrimas, siekiant atmesti kitus galimus fizinius sutrikimus. Gydytojas taip pat surinks išsamią medicininę istoriją. Kadangi anhedonija gali būti susijusi su depresija, gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus, kad nustatytų ar atmestų galimas pagrindines būkles, galinčias paveikti psichikos sveikatą, pavyzdžiui:
- Vitaminų trūkumą (pvz., vitamino D).
- Skydliaukės hormonų disbalansą (hipotirozę).
Šizofrenijos gydymas: kompleksinis požiūris
Šizofrenijos gydymas yra kompleksinis ir apima:
- Farmakoterapiją: Antipsichoziniai vaistai (neuroleptikai) yra pagrindinis šizofrenijos gydymo būdas. Jie padeda sumažinti teigiamus simptomus, tokius kaip kliedesiai ir haliucinacijos. Gydytojas gali skirti ir kitų vaistų, tokių kaip antidepresantai ar nerimą mažinantys vaistai. Efektyviausias vaistas yra klozapinas, kuris gerai veikia pacientams, kuriems pasireiškė atkrytis ir atsparumas gydymui. Kadangi žmonėms gali pasireikšti įvairus šalutinis poveikis, vartojant klozapiną reikia reguliariai atlikti kraujo tyrimus.
- Psichoterapiją: Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), gali padėti pacientams susidoroti su ligos simptomais, pagerinti socialinius įgūdžius ir prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo.
- Psichosocialinę reabilitaciją: Psichosocialinė reabilitacija padeda pacientams atgauti prarastus įgūdžius, susirasti darbą, mokytis ir integruotis į visuomenę.
- Elektroimpulsinę terapiją (EIT): EIT gali būti naudojama sunkiais atvejais, kai kiti gydymo būdai neefektyvūs.
Ar egzistuoja specifinis gydymas anhedonijai?
Specifinio gydymo anhedonijai nėra. Sveikatos priežiūros specialistas padės palengvinti šį simptomą, nustatydamas ir gydydamas priežastį arba pagrindinę būklę. Galimos gydymo galimybės:
- Kognityvinė elgesio terapija.
- Antipsichotiniai vaistai.
- Antidepresantai.
- Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).
- Ketamino injekcija.
- Elektrošoko terapija (ECT).
- Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS).
Gydymą gali tekti derinti, pavyzdžiui, vaistus su kognityvine elgesio terapija. Jei pradėjus naują gydymą patiriate šalutinį poveikį, pavyzdžiui, savižudiškas mintis, būtinai apie tai informuokite gydytoją. Gydymą gali tekti tęsti net ir pagerėjus savijautai, kad anhedonija negrįžtų.
Ką galite daryti namuose, kad palengvintumėte anhedoniją?
Sveikatos priežiūros specialistas ar psichikos sveikatos profesionalas gali rekomenduoti būdus, kaip namuose sumažinti anhedonijos simptomus. Pavyzdžiui, gali būti siūloma:
- Reguliariai mankštintis: Tai gali būti pasivaikščiojimas ar joga. Fizinio aktyvumo metu organizmas išskiria dopaminą. Kadangi anhedonija veikia dopamino lygį organizme, mankšta gali padėti padidinti dopamino gamybą ir aktyvuoti smegenų “malonumo centrą”.
Grupinės dailės terapijos poveikis šizofrenija sergantiems pacientams
Tyrimo rezultatai parodė, jog po grupinės dailės terapijos tiriamosios grupės pacientai pasižymėjo mažiau išreikšta bendra negatyvia simptomatika ir jos komponentais: mažiau išreikštu emociniu blankumu, apatija, anhedonija-asocialumu ir pasižymėjo geresne dėmesio koncentracija, taip pat pasižymėjo mažiau išreikšta bendra pozityvia simptomatika ir jos komponentais: mažiau išreikštomis haliucinacijomis, kliedesiais, mąstymo sutrikimo požymiais, nei kontrolinės grupės pacientai, kurie nedalyvavo grupinėje dailės terapijoje. Nustatyta jog, šizofrenija sergantiems pacientams, kurie dalyvavo grupinėje dailės terapijoje, reikšmingai sumažėjo nerimo ir depresijos požymiai lyginant su nedalyvavusiais grupinėje dailės terapijoje. Nustatyta, kad pacientams, kuriems buvo taikyta grupinė dailės terapija reikšmingai pagerėjo bendras funkcionavimas lyginant su nedalyvavusiais grupinėje dailės terapijoje.
Kokios galimos rizikos negydant anhedonijos?
Negydoma anhedonija gali paveikti tiek psichikos, tiek fizinę sveikatą. Galimos rizikos:
- Sunki depresija.
- Socialinė izoliacija.
- Nerimas.
- Santykių išlaikymo sunkumai.
- Nuotaikų pokyčiai.
- Savižudiškos mintys.
- Energijos trūkumas ar nuovargis.
- Prasta mityba.
Ar galima išvengti anhedonijos?
Nėra žinomo būdo užkirsti kelią anhedonijai.
Ar anhedonija praeina?
Anhedonija gali išnykti arba sumažėti gydytojo ir/ar psichikos sveikatos profesionalo priežiūroje. Ji savaime nepraeina. Pradėję gydymą, turėtumėte pradėti jaustis geriau. Tačiau anhedonija gali sugrįžti po gydymo.
tags: #gedos #jausmo #nebuvimas #sizofrenija