Alkoholizmas yra sudėtinga problema, kurią lemia genetinių, fiziologinių, socialinių ir psichologinių veiksnių derinys. Tradiciškai visuomenėje vis dar gajus mitas, kad vyrai yra stiprioji lytis, kuri neturi rodyti emocijų, o tai gali paskatinti alkoholio vartojimą kaip būdą atsipalaiduoti. Šiame straipsnyje nagrinėjami genetiniai veiksniai, susiję su alkoholizmu, jų sąveika su aplinka, rizikos grupės ir prevencinės priemonės.
Alkoholizmo problema: statistika ir stereotipai
Vyrų alkoholizmo problema yra pasaulinio masto, kasmet nusinešanti milijonus gyvybių. Anksčiau buvo manoma, kad priklausomybė nuo alkoholio dažniau pasireiškia vyresniems ir socialiai pažeidžiamiems vyrams, tačiau statistika rodo, kad alkoholizmas nesirenka nei pagal amžių, nei pagal socialinį statusą. Susidurti su šia problema gali tiek paauglys, tiek senolis.
Mūsų visuomenėje vis dar gajus mitas, kad vyrai turi būti stiprūs ir nepasiduoti emocijoms. Mamos iki šiol gali auklėti berniukus, kad verkti nevalia, nes būsi panašus į mergaitę. Nenuostabu, kad vyrai, patirdami tokį spaudimą, neretai nežino, kaip atsipalaiduoti ir leisti emocijoms atsiskleisti. Šitoje vietoje atsiranda alkoholis. Išgerti alaus penktadienį po sunkios darbo savaitės arba susitikti su draugais kelioms viskio taurėms yra visai priimtina ir toleruojama veikla ir atsipalaidavimo būdas, skirtas tikriems vyrams. Mažai kas pagalvoja, kokios yra tokių veiksmų galimos pasekmės, kaip yra žalojamas kūnas ir siela, kai žmogus vietoje realios pagalbos susiduria su priklausomybe nuo alkoholinių gėrimų.
Alkoholizmas kaip liga: apibrėžimas ir simptomai
Alkoholizmas yra lėtinė liga, kuriai būdingas nekontroliuojamas alkoholio vartojimas, nepaisant neigiamų padarinių sveikatai, socialiniam gyvenimui ir psichologinei būklei. Ši liga pasižymi fizine ir psichine priklausomybe nuo alkoholio, o jos simptomai gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki sunkių abstinencijos simptomų, kurie gali būti gyvybei pavojingi.
Pagrindiniai alkoholizmo simptomai apima nuolatinį alkoholio vartojimą, nesugebėjimą kontroliuoti vartojimo, abstinencijos simptomus, pavyzdžiui, drebulį, prakaitavimą, nerimą ir pykinimą. Kiti simptomai gali būti socialinių santykių problemos, darbo praradimas ir psichologiniai sutrikimai, tokie kaip depresija ir nerimas.
Taip pat skaitykite: Psichologinė raida
Alkoholizmo priežastys: genetika, psichologija ir socialinė aplinka
Alkoholizmo priežastys gali būti įvairios ir sudėtingos. Pagrindinės priežastys apima genetiką, psichologinius veiksnius, socialinę aplinką ir gyvenimo būdą.
Genetiniai tyrimai rodo, kad tam tikri genai gali padidinti asmens polinkį į alkoholizmą. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip depresija, nerimas ir stresas, taip pat gali prisidėti prie alkoholio vartojimo. Kaip rašėme, vyrai emociškai yra uždaresni, nelinkę pagalbos ieškoti psichologų kabinetuose arba artimųjų žmonių glėbyje, todėl greičiau griebiasi taurės.
Genetiniai veiksniai alkoholizmo vystymesi
Alkoholizmas nėra tiesiogiai paveldima liga, tačiau genetika gali reikšmingai padidinti riziką tam tikromis sąlygomis. Jau senovės graikų rašytojas Plutarchas rašė, kad „girtuokliai gimdo girtuoklius“. Pats alkoholizmas genetiškai nėra perduodamas, perduodamas tik polinkis į jį. Genai gali daryti įtaką alkoholio metabolizmui organizme taip, kad žmogus taptų greičiau pažeidžiamas alkoholizmo.
Metaanalizė nustatė, kad alkoholio vartojimo sutrikimų paveldimumas siekia apie 49 % (95 % TI: 43-53 %) - t. y. genetiniai veiksniai paaiškina beveik pusę rizikos, o likusi dalis priklauso nuo aplinkos (40-60 %).
Alkoholio metabolizmas ir genai
Veikiant kepenų fermentams, iš alkoholio išsiskiria vandenilis ir acetaldehidas. Po alkoholio išgėrimo alkoholikų ir jų palikuonių kraujyje acetaldehido lygis daug didesnis negu žmonių, kurie nekenčia nuo alkoholizmo ir nėra paveldėję galimo polinkio.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Kadangi mūsų genų rinkiniai skirtingi, susiduriame su daugybe žmonių variacijų. Asmenys, turintys genus, lemiančius norą gerti saikingai, vis viena gali turėti genetinį polinkį prarasti gėrimo kontrolę ir galbūt netgi tapti priklausomais nuo alkoholio. Daug ką lemti gali ir paveldėti asmenybės bruožai (pvz., temperamento savybės), o ne polinkis į alkoholizmą.
Smegenų veikla ir genai
Genetiniai veiksniai turi įtakos tam tikro smegenų regiono dydžio pokyčiams, kurie gali būti iš dalies atsakingi už priklausomybę nuo alkoholio. Paauglių ir jaunų suaugusiųjų dešinė orbitofrontalinės smegenų žievės sritis (ji susijusi su pažintiniais procesais, sprendimų priėmimu, emocijomis, impulsyviu elgesiu), tarp kurių giminaičių yra keletas alkoholikų, yra mažesnė.
1990 m. aptiktas ryšys tarp dopamino D2 receptoriaus DRD2 geno ir polinkio į alkoholizmą. Gyvūnų tyrimuose dopamino D2 receptoriai susiję su smegenų funkcijomis, atsakingomis už atlygį ir motyvaciją. DRD2 genas lemia euforijos pajutimą dėl kai kurių narkotikų bei alkoholio vartojimo. Žmonės, neturintys šio geno, patiria mažesnę euforiją, vartodami alkoholį, ir dėl to galbūt geria mažiau.
Dopaminas siejamas ir su didesniu vyrų polinkiu į alkoholizmą (lyginant su moterimis, vyrų tikimybė susirgti alkoholine liga dvigubai didesnė). Suvartojus panašų kiekį alkoholio, vyrams smegenų srityje, siejamoje su malonumais bei įpročių formavimusi, išsiskiria daugiau dopamino. Dėl to atsiranda stipresnė asociacija su subjektyviai pozityviu alkoholio poveikiu.
Aplinkos veiksniai ir jų įtaka
Svarbu nustatyti, kaip galimybę susirgti alkoholizmu veikia genų ir aplinkos sąveika. Gali būti, kad aplinkos veiksniai ne mažiau svarbūs, o greičiausiai dar svarbesni, negu genetinis polinkis. Alkoholikų vaikai keturis kartus dažniau negu kiti vaikai tampa alkoholikais. Vis dar neatsakyta į klausimą, ar taip atsitinka dėl socialinės aplinkos poveikio, ar dėl paveldimo polinkio į alkoholizmą, ar dėl šių abiejų veiksnių.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Aplinka, gyvenimo iššūkiai turi daugiau galios. Genetinis polinkis - svarbu, tačiau ir aplinka, asmeniniai resursai, turi didžiulę įtaką. Tai reiškia, kad užaugęs terpėje, kur buvo daug vartojama alkoholio, nebūtinai tapsiu priklausomas nuo alkoholio.
Socialinė aplinka
Antisocialiose šeimose, taip pat šeimose kur tėvų ir vaikų santykiai yra šalti alkoholizmas tarp vaikų yra dažnesnis.
Mus supanti aplinka yra kitas ne mažiau svarbus priklausomybę sukeliantis veiksnys. Aplinką, skirtingai nei savo genus, mes galime pakeisti. Mažas vaikas pasaulį suvokia taip, kaip mato. Jeigu jo pasaulis yra toks, kuriame žmonės vartoja psichoaktyvias medžiagas ir tai yra normalu, vaikas pats pradės jas vartoti anksti, kai jo smegenų žievė dar nebus galutinai susiformavusi. Labai svarbu suvokti, kad nuo pat vaikystės suformuoti įvaizdžiai ir normos lemia mūsų sprendimus ateityje.
Stresas ir psichologinės traumos
Kaip mes ir rašėm, vyrai emociškai yra uždaresni, nelinkę pagalbos ieškoti psichologų kabinetuose arba artimųjų žmonių glėbyje, todėl greičiau griebiasi taurės.
Pavyzdžiui, vaikystėje patirta psichologinė trauma smarkiai pakeičia neuroninius tinklus, lemiančius elgesį ir reakcijas į aplinkos stimulus. Arba jei žmogus augo aplinkoje, kur daugelis vartojo, jam tai atrodo normalu.
Alkoholizmo tipai ir ypatumai
Skiriami I ir II tipo alkoholizmai vyrams. I tipo - gerti pradeda suaugę, geria norėdami nusiraminti, paveldėtas tačiau reikia aplinkos, kad paskatintų.
Alkoholizmo poveikis organizmui
Alkoholizmas, kaip lėtinė liga, paveikia įvairias žmogaus kūno sistemas ir organus. Pirmiausia, alkoholis turi didelį poveikį nervų sistemai, ypač smegenims. Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sukelti neurologinius sutrikimus, tokius kaip atminties praradimas, nuotaikos svyravimai ir kognityviniai sutrikimai. Be to, alkoholis veikia kepenis, sukelia jų pažeidimus, tokius kaip steatozė (riebalų kaupimasis), alkoholinė hepatitas ir cirozė. Širdies ir kraujagyslių sistema taip pat kenčia, nes alkoholis gali sukelti hipertenziją, aritmijas ir kitas širdies ligas.
Organizmo pažeidimas pasireiškia kepenų ciroze, širdies išsiplėtimu ir nusilpimu, kasos uždegimu, kraujavimu iš virškinamojo trakto, alkoholine intoksikacija, psichikos pažeidimais, silpnaprotyste. Alkoholinio vaisiaus sindromas nulemia silpnaprotystę. Alkoholizmas yra dažna autoavarijų, depresijos, silpnaprotystės, savižudybių, nusikaltimų priežastis.
Alkoholizmo gydymas ir prevencija
Alkoholizmo gydymas apima įvairius metodus, kurie gali būti medicininiai ir nemedicininiai. Medicininis gydymas dažnai apima vaistų, tokių kaip disulfiramas, naltreksonas ir akamprozatas, vartojimą, kurie padeda sumažinti alkoholio troškimą ir abstinencijos simptomus. Nemedicininiai gydymo metodai apima psichoterapiją, grupines terapijas, tokias kaip „Anoniminiai alkoholikai“, ir socialinę paramą.
Nutraukimo sindromui gydyti vartojami: antidepresantai, neuroleptikai, priešepileptiniai vaistai. Taip pat vaistai, kurie, vartojant kartu su alkoholiu, sukelia pykinimą, vėmimą, nemalonius pojūčius. Alkoholikas žinodamas tai vengia gerti. Vienas žinomiausių tokių vaistų - disulfiramas. Stipriausias priklausomybę mažinantis vaistas yra akamprostatas.
Alkoholikus reikia gydyti ir prižiūrėti ilgai, kitaip dažni atkryčiai. Labai gerus rezultatus duoda anoniminių alkoholikų klubai. Reikia išmokyti įveikti kasdieninius stresus be alkoholio. Sėkmingas išgijimas priklauso nuo kelių faktorių: išmokimo sakyti „ne“ gėrimui socialinėse situacijose (pvz. švenčių metu), kovoti su priklausomais nuo alkoholio draugų raginimais grįžti, vengti neužimtumo, išmokti sugyventi su šeima ir artimiausiais draugais. Daugiau kaip 30% alkoholikų nustoja gerti. Pacientų, kuriems išsivystė kepenų cirozė prognozė bloga.
Prevencinės priemonės
Specifiniai alkoholio poveikio genetiniai tyrimai leistų identifikuoti asmenis, kuriems gresia didesnė rizika susirgti alkoholizmu, ir skirti jiems specifines ankstyvąsias prevencines priemones. Be to, genetika gali padėti geriau suprasti aplinkos veiksnių vaidmenį alkoholizmo vystymesi. Tai gali padėti aptikti ir geresnius gydymo būdus, naujai suprasti alkoholizmo fiziologinius mechanizmus.
Svarbus ir atviras kalbėjimas šeimoje. Tyrimai rodo, kad vaikai ir paaugliai, kuriems atvirai paaiškinama apie šeimos priklausomybių istoriją, dažniau priima atsakingus sprendimus ir anksčiau pastebi rizikingą elgesį savyje.
Vietoj išvadų
Nors genetiniai veiksniai turi įtakos alkoholizmo vystymuisi, jų galią dar tik bandoma suprasti. Šie genai yra pavojaus signalas, tačiau ne likimas. Svarbu suprasti, kad paveldimumas nereiškia nei neišvengiamos priklausomybės, nei pasmerkimo. Tai veikiau biologinis fonas, kuris, sąveikaudamas su aplinka, stresu, psichologiniais veiksniais ir gyvenimo pasirinkimais, gali nulemti skirtingą ligos eigą arba jos išvis nebuvimą.
Artimųjų žmonių šiluma ir artumas padeda žymiai geriau nei alkoholis. Mes galime laikyti mūsų vyrus mūrinėmis sienomis ir galiūnais, bet nereikia pamiršti, kad jie irgi trokšta meilės, pagarbos, rūpesčio ir pagalbos sunkiais gyvenimo momentais.
tags: #genetine #priklausomybe #alkoholiui