Geraldo G. May knyga „Priklausomybė ir malonė“ - tai klasika tapusi studija, nagrinėjanti priklausomybės psichologiją ir fiziologiją. Ši knyga yra įkvepianti vizija tiems, kurie trokšta giliau pažvelgti į savo tikrosios esaties paslaptis. May tiria priklausomybę lemiančius „prisirišimo procesus“ ir priklausomybės bei dvasinio sąmoningumo ryšį.
Priklausomybės apibrėžimas ir formos
Autorius smulkiai apibūdina įvairias priklausomybes, kurios mus vargina. Jis pabrėžia, kad esame priklausomi ne tik nuo tokių medžiagų kaip alkoholis ar narkotikai, bet ir nuo darbo, sekso, pareigų vykdymo, atsakomybės, santykių su artimaisiais. May teigia, kad priklausomybė yra pastangų būti visiškais savo gyvenimo šeimininkais padarinys.
Psichiatras Gerald G. May savo knygoje „Priklausomybė ir malonė“ taikliai apibrėžia priklausomybę: „…priklausomybė yra tokia būsena, kai asmens valią ir troškimus pavergia kokia nors idėja, manija ar rūpestis“.
Bendri bet kokios priklausomybės simptomai yra tolerancija ir nutraukimo sindromas.
Priklausomybės priežastys ir mechanizmai
Remdamasis savo, kaip psichiatro, patirtimi dirbant su priklausomais nuo cheminių preparatų žmonėmis, May’us nagrinėja priklausomybės priežastis ir mechanizmus. Jis tiria „prisirišimo procesus“, kurie lemia priklausomybę, ir aiškina, kaip priklausomybė susijusi su dvasiniu sąmoningumu.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
Anot autoriaus, priklausomybė atsiranda dėl noro kontroliuoti savo gyvenimą ir išvengti nepatogumų. Žmogus tampa priklausomas nuo tam tikro dalyko ar veiklos, nes tai jam suteikia trumpalaikį palengvėjimą ar malonumą. Tačiau ilgainiui priklausomybė tampa problema, kuri trukdo normaliam gyvenimui ir santykiams su kitais žmonėmis.
Alkoholizmo specifika
Alkoholizmas - tai chroniška, lėtinė ir progresuojanti liga. Todėl ji turi ne tik simptomus, bet ir vystymosi fazes:
- I stadija: Pakinta alkoholinio apsvaigimo pobūdis, mažiau išreikšta pakili nuotaika, atsiranda grubumas, agresyvumas, dirglumas. Siekiama palaikyti gerą nuotaiką, užmiršti nemalonumus, atsipalaiduoti. Nebelieka kitų interesų, pasigėrimas tampa vieninteliu tikslu, susigalvojama įvairių progų išgėrimams. Alkoholiu piktnaudžiaujama reguliariai, 2-3 kartus per savaitę. Pradėjus gerti, nebegali sustoti, pasigeria iki sunkaus apgirtimo. Kitą dieną reikia eiti į darbą.
- II stadija: Išgėrinėjimus vis labiau skatina emociniai faktoriai: pablogėjusi nuotaika, dirglumas, nuobodulys. Alkoholis būtinas normaliai savijautai palaikyti. Tolerancija pasiekia maksimumą, dozės 3-6 kartus viršija įprastines. Nutraukus ar smarkiai sumažinus alkoholio vartojimą, vystosi abstinencijos sindromas. Pradedama piktnaudžiauti surogatais.
- III stadija: Išnyksta aukštosios emocijos, žmogus tampa nekritiškas, primityvus, abejingas artimiesiems, išnyksta sąžinės, atsakomybės jausmai. Pakenkiamas intelektas, atmintis, sunkiais atvejais gali išsivystyti silpnaprotystė. Tolerancija alkoholiui vėl sumažėja. Žmogus tampa nedarbingas, praranda šeimą, gyvena išlaikomas kitų. Atsiranda fizinės komplikacijos. Ryškėja alkoholinės degradacijos požymiai.
Psichologai pripažįsta, kad kiekvieno žmogaus gyvenime yra kritiniai periodai, kai visi žmonės gali tapti priklausomi nuo alkoholio.
Alkoholizmo teorijos
- Psichoanalitinė teorija: Remiasi S. Freudo idėjomis. Pagal šią teoriją, potraukis alkoholiui atsiranda kaip tėvų meilės trūkumo kompensacija. Alkoholikus nuolat lydi menka savigarba, mazochistinis savęs kaltinimas, izoliacijos ir vienatvės jausmai bei suicidinės mintys.
- Bihevioristinė teorija: Aiškinama, kad alkoholinis elgesys yra įgytas žmogaus socializacijos raidoje ir remiasi įmokimo proceso dėsningumais. Didžiausią reikšmę turi įtampa ir nerimas, kurie yra stresinių situacijų, kur vyksta patologinis įmokimas, pagrindinė sudedamoji dalis. Alkoholis suteikia iliuzinę problemų sprendimo galimybę ir laisvės perspektyvą.
Pagalba priklausomiems žmonėms
Knygoje „Priklausomybė ir malonė“ atjaučiant ir išmintingai gilinamasi į klausimus, susijusius su priklausomybe - didžiuoju mūsų laikų rūpesčiu. Tai kritiškas ir vilties teikiantis vadovas dvasinės laisvės, pagrįstos kontempliatyviuoju dvasingumu, link.
Patarimai šeimos nariams
Jeigu artimas žmogus turi priklausomybę, svarbu jam padėti suvokti problemą ir pripažinti ją. Reikia išbandyti visas įmanomas priemones jam padėti, jokiu būdu neuždrausti ar panašiai. Kartais pasitraukimas padeda susivokti, tačiau niekas negali žinoti, ar jis suvoks, kas atsitiko, ir nežinia, ar kada teks gyventi drauge. Priklausomam žmogui išsikapstyti iš priklausomybės vienam praktiškai nėra šansų.
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Svarbu džiaugtis, jei žmogus suprato, jog turi priklausomybę, nes daugeliui suprasti, jog turi priklausomybę, reikia ilgo laiko, net kelerių metų. Parodykite jam, kad Jūs jam pasiryžusi padėti (jeigu žinoma pasiryžusi).
Kur kreiptis pagalbos
- Psichologas: Nors priklausomybės psichologams yra kietas riešutas.
- Socialiniai darbuotojai: Socialinius darbuotojus galima rasti poliklinikose, nors jie dažniausiai dirba su alkoholikais ir narkomanais, tačiau visų priklausomybių veikimo mechanizmas yra vienodas, todėl jų teikiama pagalba tikrai yra veiksminga.
- Dvasininkai: Galima eiti šnekėtis su dvasininkais.
- Savitarpio pagalbos grupės: Jose galima gauti daug informacijos, supratimo ir patarimų.
Ką daryti su kompiuteriu namuose?
Nežinau situacijos, kam jis naudojamas dar be žaidimų, bet manau neišvengiamai reikia susitarti, kad namuose jo neturi būti. Tai, kaip minėjau, priklausomam nuo alkoholio žmogui degtinės butelis virtuvėje ant stalo ar alus šaldytuve…. Pabandykite susitarti ir padaryti eksperimentą be kompiuterio namuose keletą mėnesių, manau, tai turėtų suveikti. Žinoma, stebėkite, kad nepradėtų savo priklausomybės poreikių tenkinti darbe ar interneto kavinėse ar pan.
Kaip elgtis, kai žmogus nustoja žaisti?
Kai nustos žaisti, nereikia tikėtis, kad jau sekančią dieną gyvenimas nušvis visom gražiausiom spalvom. Jam bus sunku, jis bus irzlus, su tuo reikia susitaikyti. Laikui bėgant tas irzlumas mažėja. Sunkiausia būna pirmą mėnesį, paskaui tos mintys žmogų palaipsniui aplanko vis rečiau. Šis procesas vyksta greičiau, kai žmogus susidomi kuo nors kitu (idealu, kad tai būna pozytivus dalykas, pvz., šokiai), laikas, praleistas galvojnat apie kitus dalykus, gali užimti tą laiką, kai jis galvoja apie žaidimus. Žinoma, mintys kurį laiką negailestingai ir be skrupulų apie žaidimus įkyriai lys į jo galvą, to neišvengsi, ir jam tai bus nemaža kančia.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko