Skydliaukė - tai drugelio formos liauka, esanti kaklo priekyje, kuri atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį reguliuojant medžiagų apykaitą, energiją, termoreguliaciją ir net psichologinę savijautą. Ši liauka yra mūsų grožio, savijautos, aktyvumo, mąstymo, svorio ir vaisingumo pagrindas. Skydliaukės veiklos sutrikimai yra dažni ir pasireiškia net kas trečiam Lietuvos gyventojui, ypač dažnai moterims. Dėl lėtos ligos eigos, svarbu profilaktiškai atlikti tyrimus, laiku nustatyti pakitimus ir imtis prevencinių bei gydomųjų priemonių.
Skydliaukės Hormonų Svarba
Skydliaukės hormonai veikia visą organizmą, įskaitant medžiagų apykaitą, miegą, emocijas, alkį ir sotumą, ląstelių regeneraciją ir streso reakciją. Hormonai - tai gyvybiškai svarbios organizmo informacinės molekulės, reguliuojančios beveik visas kūno funkcijas.
Skydliaukės funkcijai įvertinti, įprasta manyti, jog užtenka vieno tirotropinio hormono (TTH) rodiklio, tačiau jo nepakanka. Kiti skydliaukės hormonai, kaip FT4, FT3, gali būti pakitę, net jei TTH rodiklis yra normos ribose. Jei turite kokių simptomų ar įtarimų, susijusių su skydliaukės funkcija, pasitarkite su šeimos gydytoju ir atlikite visą išsamią skydliaukės funkcijos tyrimų programą.
Svarbūs rodikliai:
- TTH (Tirotropinis hormonas): skydliaukės hormonų gamybą ir išsiskyrimą reguliuojantis hormonas.
- FT4 (Laisvas tiroksinas) ir FT3 (Laisvasis trijodtironinas): skydliaukės hormonai, kurie veikia visą organizmą - reguliuoja medžiagų apykaitą organizme.
- FT3/FT4 santykis: naudojamas klinikinėje praktikoje diferencijuojant skydliaukės veiklos sutrikimus.
Dauguma T3 hormonų organizme atsiranda ne tiesiogiai iš skydliaukės, bet konversijos būdu iš T4, vykstantio kepenyse, žarnyne, inkstuose bei kituose audiniuose. Skydliaukės hormonai veikia beveik visas organizmo sistemas. Jų balansas lemia, kaip greitai vyksta medžiagų apykaita, kiek energijos sudeginame net ramybės būsenoje, kaip efektyviai organizmas degina riebalus ir reguliuoja svorį. Jie atsakingi už kūno temperatūros palaikymą, širdies ritmą ir kraujospūdį, taip pat stipriai veikia psichinę veiklą, koncentraciją, nuotaiką, energijos lygį.
Taip pat skaitykite: Nuo filosofijos iki psichologijos
Dažniausi Skydliaukės Sutrikimai
Du pagrindiniai skydliaukės sutrikimai yra hipotireozė ir hipertireozė.
Hipotireozė
Hipotireozė yra dažniausiai pasitaikantis skydliaukės sutrikimas, kai hormonų gamyba tampa per maža. Dėl to ženkliai sulėtėja medžiagų apykaita, o žmogus pradeda justi įvairius nemalonius simptomus. Vienas pirmųjų požymių - svorio augimas, kuris gali vykti net laikantis sveikos mitybos. Taip pat būdingas nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas, mieguistumas dieną, sutrikusi koncentracija, jausmas lyg galva būtų „apsiniaukusi“. Dažnai pradeda slinkti plaukai, sausėja oda, lūžinėja nagai, pasireiškia vidurių užkietėjimas. Organizmas tampa jautresnis šalčiui, moterims gali sutrikti menstruacijos ar išsivystyti nevaisingumas.
Nors daugeliui diagnozavus hipotireozę paskiriamas gydymas vaistais, t. y. sintetiniu T4 hormonu, ne visiems pakanka vien tik vaistų. Hormonų konversijai didelę įtaką daro įvairūs išoriniai ir vidiniai veiksniai. Vienas svarbiausių - lėtinis stresas, kuris per kortizolio perteklių slopina fermentus, atsakingus už T3 gamybą. Taip pat neigiamai veikia lėtiniai uždegimai, prasta kepenų ar žarnyno veikla, mikrobiotos disbalansas. Labai svarbų vaidmenį atlieka mikroelementai. Be seleno, kuris būtinas konversijos fermentams, taip pat reikalingas cinkas, geležis ir jodas - tačiau tiek jų trūkumas, tiek perteklius gali būti žalingi.
Hipertireozė
Turbūt retesni atvejai hipertireozės - tai būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų. Dažniausi simptomai: nerimas, svorio kritimas, rankų drebėjimas, padažnėjęs širdies plakimas, miego sutrikimai, jautrumas karščiui.
Autoimuninis Tiroiditas (Hashimoto Liga)
Autoimuninis tiroiditas, arba Hashimoto liga, yra viena dažniausių hipotireozės priežasčių. Tai būklė, kai imuninė sistema pradeda klaidingai pulti savo pačios skydliaukės ląsteles, dėl ko vystosi lėtinis uždegimas, o laikui bėgant - ir hormonų gamybos nepakankamumas. Simptomai iš esmės sutampa su hipotireozės požymiais - jaučiamas nuovargis, svorio augimas, šalčio netoleravimas, emocinis labilumas, sumažėjęs lytinis potraukis, nereguliarus menstruacijų ciklas ar nevaisingumas.
Taip pat skaitykite: Kas yra šviesos depresija?
Autoimuninės ligos dažnai kyla dėl kompleksiškų priežasčių - tiek biologinių, tiek psichologinių. Viena dažniausių yra lėtinis stresas, emocinės traumos, perfekcionizmas, savęs nuvertinimas ar emocinis spaudimas, kuris kaupiasi metų metus. Žmonės, linkę slopinti savo emocijas, ypač pyktį, neretai patiria autoimuninius procesus kaip vidinę „savigraužą“. Prie to prisideda ir žarnyno mikrobiotos disbalansas - žarnynas yra glaudžiai susijęs su imunine sistema. Kai kuriais atvejais autoimuninę reakciją gali skatinti netoleravimas tam tikriems produktams, pavyzdžiui, gliutenui. Taip pat svarbūs tam tikrų vitaminų ir mineralų trūkumai - ypač vitamino D, cinko, seleno ir B12. Todėl gydant Hashimoto būtina neapsiriboti vien tik hormonų koregavimu.
Emocijų Įtaka Skydliaukės Veiklai
Pagal psichosomatinę mediciną, kiekvienas simptomas kūne turi ir emocinę, dvasinę priežastį. Kūnas - tai mūsų pasąmonės kalba. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į emocijas ir jų įtaką skydliaukės veiklai.
Stresas ir Kortizolis
Kortizolis - tai antinksčių išskiriamas hormonas, būtinas išgyvenimui, jis padeda mobilizuoti energiją esant stresui, tačiau kai stresas tampa lėtinis, kortizolio lygis ilgainiui išlieka aukštas ir pradeda žaloti organizmą. Ilgalaikis padidėjęs kortizolio lygis didina apetitą, ypač saldumynų ir riebaus maisto potraukį bei skatina riebalų kaupimąsi pilvo srityje, trikdo insulino veiklą - padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Kortizolio padidėjimas gali sukelti uždegiminius procesus, slopina skydliaukės hormonų konversiją (T4 → T3), bei mažina raumenų masę, lėtina medžiagų apykaitą.
Norint sumažinti kortizolio lygį yra būtinas kokybiškas miegas - tai galingiausias kortizolio reguliatorius bei reguliarus fizinis aktyvumas - vaikščiojimas, tempimo pratimai, joga. Per intensyvus fizinis aktyvumas gali sukelti atvirkštinį efektą - didinti kortizolio kiekį. Taip pat būtinos streso valdymo technikos, t.y kvėpavimo pratimai, meditacija, sąmoningas dėmesingumas (mindfulness) ir emocijų išraiška - saugus ir konstruktyvus būdų rasti vidinei įtampai paleisti (pvz., terapija, koučingas, savirefleksija).
Alkio ir Sotumo Hormonai
Ghrelinas - alkio hormonas, išsiskiria skrandyje ir siunčia signalus į smegenis, kad organizmui reikia maisto. Šis hormonas esant tuščiu skrandžiu padidėja ir sumažėja pavalgius. Sutrikus jo reguliacijai, gali atsirasti nuolatinis alkio pojūtis net pavalgius. Taip pat Ghrelinas padidėja badaujant ar laikantis ribojančių dietų, miegant per mažai, patiriant lėtinį stresą.
Taip pat skaitykite: Tarnybos sovietinėje kariuomenėje psichologija
Leptiną - sotumo hormoną gamina riebalinis audinys, jis siunčia signalą smegenims, kad kūnui pakanka energijos ir daugiau maisto nereikia. Norint šiuos du hormonus subalansuoti patariama reguliariai valgyti kas 3-5 valandas - vengti ilgų tarpų be maisto. Miegoti derėtų 7-9 valandas per naktį, nes miego trūkumas didina ghreliną ir mažina leptiną. Rinktis maistingą maistą.
Kaip Palaikyti Skydliaukės Sveikatą
Subalansuota Mityba: Reguliari ir subalansuota mityba - stabilus gliukozės ir insulino lygis, baltymai, sveiki riebalai, skaidulos - užtikrina ilgalaikį sotumą. Taip pat derėtų nepamiršti mikroelementų, tokių kaip selenas (braziliniai riešutai), cinkas (moliūgų sėklos), jodas (atsakingai), vitaminas D (analizes atlikti ir papildyti papildais). Į savo mitybą įtraukti daugiau seleno turinčių produktų, kadangi šio mikroelemento vartojimas slopina autoimuninius procesus. Seleno gausu mėsoje (kiaulienoje, jautienoje, vištienoje), žuvyje, jūros gėrybėse, kiaušiniuose, taip pat bertoletijų riešutuose (suvalgius vos 2 riešutus gaunama seleno dienos norma!). Maisto gaminime rinktis joduotą druską.
Žarnyno Sveikata: Valgyti daugiau fermentuoto maisto (raugintų kopūstų, kimchi), skaidulų (daržovių, kruopų), bei vengti antibiotikų vartojimo be reikalo.
Emocijų Valdymas: Darbas su savo emocijomis ir savirefleksija, mokytis atpažinti ir įvardyti emocijas, leisti sau keisti gyvenimo tempą, paleisti kaltę, gėdą, „reikia“ mąstymą ir išmokti pasakyti „ne“, kai to reikia.
Kokybiškas Miegas: Svarbu užtikrinti kokybišką miegą, miegoti nuo 22 val., bent 7-9 val., nes miegas reguliuoja leptiną, ghreliną, kortizolį, insulino jautrumą. Pakankamai miegoti - tyrimai parodė, kad žmonės, miegantys 4 val.
Sąmoningas Buvimas su Kūnu: Kasdien klausti savęs: „Ko man dabar reikia?“ ir atsigręžti į save kaip į draugą, o ne kritiką.
Diagnostika ir Gydymas
Skydliaukės funkcijai įvertinti atliekami skydliaukės hormonų kiekio kraujyje tyrimai: tiriamas tirotropinis hormonas (TTH), laisvas tiroksinas (LT4), laisvas trijodtironinas (LT3), antikūniai prieš tiroperoksidazę (ATPO) ir kiti tyrimai. Kai randami pernelyg aktyviai skydliaukei būdingi pakitimai kraujyje, pacientas dažnai tiriamas dėl vadinamųjų „karštų“ (gaminančių per daug hormonų) mazgų - atliekama skydliaukės scintigrafija. Skydliaukės struktūrai įvertinti gali būti skiriamas skydliaukės echoskopinis tyrimas, o norint tiksliau įvertinti skydliaukės dydį, spaudimo į gretimus organus reiškinius - kompiuterinė tomografija. Įtariant piktybinį procesą skydliaukėje, atliekama aspiracinė punkcija - plona adata įduriama į įtartiną darinį skydliaukėje, o ištraukta audinio dalis tiriama mikroskopu, ieškant piktybiniam procesui būdingų pakitimų.
Jei hipotireozės priežastis yra lėtinis autoimuninis tiroiditas, gydymas gali būti pradėtas nuo mažos tiroksino dozės. Paskui ji bus didinama, nes skydliaukės funkcija silpsta pamažu. Žmonės ima piktintis, kad hormono reikia vis daugiau. Jei pacientas žinotų, kad gerą ligos kontrolę atspindi pasiektas tikslinis TTH kiekis, galėtų pats įvertinti, ar skiriama hormono dozė yra adekvati. Skydliaukės hormono tiroksino svarbą įrodo ir tai, jog visi naujagimiai Lietuvoje tiriami dėl įgimtos hipotireozės. Jei vaikutis gimė be skydliaukės ir jam iškart nebus paskirtas tiroksinas, jis nei vystysis, nei augs normaliai.
Skydliaukė ir Insultas
Viena iš pirmųjų organizmo sistemų reaguojančių į įvykusį insultą yra neuroendokrininėskydliaukės ašis. Šios ašies hormonai ir jų koncentracijų pokyčiai sietini su insulto baigtimis. Dažniausiai po patirto insulto nustatoma su skydliaukės ašimi susijusi būklė yra ne-skydliaukės liga pasireiškianti skydliaukės hormonų koncentracijų pokyčiais vykstančiais dėl jų apykaitos pokyčių audiniuose už skydliaukės ribų.
Moterų ir Skydliaukės Ligos
Skydliaukės ligomis, net ir tikromis, o ne įsivaizduojamomis, dažniau serga moterys negu vyrai. Įvairių šaltinių duomenimis, skydliaukės veikla moterims sutrinka keturis kartus dažniau negu vyrams.
Perdėta Hormonų Baimė
Neretaimoterys, sergančios hipotireoze ir turinčios visą gyvenimą vartoti hormoną tiroksiną, bando apsieiti be jo arba pripuolamai jį vartoja. Žmogus be skydliaukės hormonų negali būti sveikas. Jei hormonų trūksta, vadinasi, juos reikia vartoti. Atsižvelgiant į hipotireozės priežastį, gydymo taktika gali šiek tiek skirtis, bet nesiskiria vaistas: visada skiriamas skydliaukės hormonas tiroksinas. Dažnai pacientai išsigąsta: „Hormonas? Aš jo negersiu!“ Tai yra absoliučiai klaidingas požiūris. Kai žmogui kasa neveikia ir jis serga I tipo cukriniu diabetu, niekas nediskutuoja, kad jį reikia gydyti insulinu. Čia situacija analogiška: nėra skydliaukės, nes ji pašalinta ar gamina per mažai hormonų, vadinasi, juos reikia vartoti.
Skydliaukės hormono vartojimo taktika yra tokia: kiekvieną rytą tiroksino tabletę reikia išgerti prieš pusvalandį iki valgio, būtinai užgeriant vandeniu. Po pusės valandos galima pusryčiauti. Jei pacientas elgiasi netvarkingai, hormonas geriamas pavalgius, sutrinka jo pasisavinimas ir gydytojui tampa sunku parinkti tinkamą dozę, todėl gydymo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo paties paciento.
tags: #nuo #kokiu #emociju #skydliaukes #ligos