Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėsime gerasirdingumo, atlaidumo ir jų apibrėžimų sąvokas, remdamiesi karmos specialistų pastebėjimais, patyrimais ir nuomonėmis. Straipsnio tikslas - išanalizuoti, kaip šie principai veikia mūsų santykius su Visata, Dievu ir vienas kitu, bei kaip jų laikymasis gali lemti dvasinį augimą ir harmoniją.
Visatos Vieningumo Didinimas
Bet kuri Visatos dalelytė savo svarbiausią energiją turi atiduoti Visatai, taip didindama vieningumą su ja. Judėjimas link Kūrėjo neturi būti chaotiškas. Jei pagrindinė energija pirmiausia atitenka garbinimo objektui, mylimam žmogui ar stabui, bet ne Dievui, tai griaunama Visata.
Pagarba Tėvams ir Dievui
Tėvai yra gerbtini vien tuo, kad jie mane sukūrė. Gerbdamas juos, aš juos statau į pirmą vietą savęs atžvilgiu. Tai man padeda tėvų atžvilgiu pasijausti antriniu, o tuo pačiu ir Dievo atžvilgiu antriniu. Tai didina Meilės kiekį manyje. Dalelytė, ląstelė, žmogus negali turėti atmestiną požiūrį į Dievą. Žmogus neturi apie Dievą kalbėti atmestinai, ciniškai, nes tuomet į pirmą vietą jis stato save. Su Dievu aš susietas nepertraukiamai . Bet koks trūkis iškraipo energijas manyje, ar bet kurioje sistemoje. Ryšys su Dievu visų pirma turi būti pastovesnis. Jei ryšys su Dievu būna tik kartkartėmis, nors ir stiprus, tai aš viduje nestabilus.
Prisirišimų Poveikis
Prisirišimai prie kasdienybės darbų, žmonių, įvairių kūniškų, jausminių malonumų, minčių sukelia priklausomybę ir agresyvumą dėl baimės jų netekti. Jei tik mintyse garbiname kažkokius tai žmones, objektus tai dar nėra pavojaus Visatai. Tereikia leisti patekti tam garbinimui giliau į sielą, į jausmus ir tuo pačiu gilyn į pasąmonę, tuomet Visata reaguoja akimirksniu. Į pasąmonę lengvai praeina tai, kas kartojama pastoviai, kas vyksta su dideliu energijos išmetimu ( išgąstis, džiaugsmo emocijos).
Kūno ir Dvasios Santykis
Pirmiausia mes jaučiame ir mąstome žarnynu, po to protu. Tie kas sureikšmina kūno sveikatą, tampa savo skrandžio ir geidulingumo vergais. Tuomet Dievo logikos tiesiog neįmanoma suvokti. Tokie žmonės, jei jaučiasi fiziškai stipresni už kitus ar turi daugiau pinigų, smerkia kitus žmones. Tie, kas sureikšmina gėrybes, valdžią, gabumus, tas bet kokią nesėkmę, pažeminimą, netektį priima kaip nelaimę ir nekenčia aplinkinių, dėl savų bėdų kaltindami juos. Jiems Dieviška logika taip pat neprieinama. Dažniausiai tokiems žmonėms pasaulis padalintas į juodą ir baltą. Jiems velnio sąvoka tiesiog būtina ir jie jį vis labiau garbina. Tokie žmonės, jei jaučiasi stipresni už kitus dvasia, gabumais, intuicija, sugeba valdyti situaciją, smerkia kitus. Žmonės, kurie sureikšmina gražius jausmus, dažnai susiduria su tuos jausmus įžeidžiančiais žmonėmis, situacijomis. Jie pradeda smerkti Dievą, kad jis leidžia būti negarbingiems, nedorovingiems žmonėms. Tokie žmonės su panieka žvelgia į nedorovingus, su sielos trūkumais žmones. Meile gydoma viskas.
Taip pat skaitykite: Geras elgesys: gailestingumas ir atlaidumas
Visatos Holografija ir Sielų Ryšys
Visata yra holografiška ( Visata atsikartoja iki mažiausių savo detalių ir bet kokia mažiausia detalė tapati visai Visatai). Bet kokia patirtis, net neišreikšta raštu ar vaizdu, jausmų lygyje perduodama visų žmonių sieloms. Tampriausiai mes susieti sielomis. Sielos sritis, pagal mano tyrimus yra ties duobute po krūtine - diafragmos sritis. Diafragma, tai raumeninė plokštelė atskirianti plaučius nuo vidurių ir kitų virškinimo organų. Sielos reiškimąsis yra susijęs su jausmais ir labiau su plaučiais. Jei yra plaučių problemos, tai rodo pažeistą sielą. Plaučiai tarsi sparnai plasnojantys fiziniame pasaulyje. Dvasios sritis reiškiasi galvoje ir reiškiasi per mintis, planus, valią, situacijos valdymą, kontrolę. Kūno sritis, tai dubuo, moterims ties gimdos sritimi, o vyrams žemiau bambos per kelis piršto storius.
Transformacijos Motinystės Kelyje
Įvairiais gyvenimo etapais prisilietimas prie Dieviškos energijos vyksta nevienodai. Ryškiai jis gali pasireikšti prieš moters pastojimą. Jei požiūris į pasaulį, mintys, jausmai, veiksmai yra iškreipti, tai vaiko mamai ir tėčiui tenka išgyventi skaudžias transformacijas. Daugiausiai išbandymų tenka vaiko mamai, nes moters pasąmonėje svarbiausia laimė yra susieta su šeima ir vaikų gimimu. Seksualiniame malonume slypi šeima ir būsimi vaikai. Jei moteris tampa labiau prisirišusi prie seksualinių malonumų, tai, kad ji galėtų turėti sveiką vaiką, turi išgyventi skaudžias transformacijas. Tai gali būti problemos susijusios su vyru, su pagunda iš kito vyro, su pažeminimu iš giminės ar kitų žmonių. Ieškoti kaltų dėl savo nelaimių negalima. Tuomet tiesiog nebus galimybės keistis. Išpuikęs žmogus siekia viską kontroliuoti. Jis sukuria griežtą planą ateičiai, ko jis tikisi, laukia iš ateities. Tuo pačiu atsiranda prielaida nuoskaudoms ir depresijai, jei tas planas neįgyvendinamas.
Meilė ir Laikinumas
Viena iš svarbių klaidų yra laimės, polėkio, įsimylėjimo pajautimo palaikymas meile. Tai viso labo energija, kuri aktyviai cirkuliuoja sieloje, sąmonėje ir kūne. Meilė tai ne tik teigiamos emocijos, bet ir neigiamos, kurios susijusios su praradimu ar savanorišku atsisakymu, atsiribojimu. Tam, kad pajusti begalybę, mes periodiškai turime netekti tai, kas laikina. Kiekviena moteris savyje turi įveikti pirminę Ievos nuodėmę - prisirišimą prie geidulingumo. Slopinimas, tai pirmoji susinaikinimo stadija. Jei nekenčiame kažko, tai jau yra pasąmoninis noras sunaikinti kitą. Kai mes slopiname gyvūniškus jausmus, tai tas pats, kas nukirsti kojas, kad galvai būtų lengviau. Susilaikymas, tai laikinas savo norų slopinimas. Svarbiausia yra mūsų norų transformacija į aukštesnius jausmus. Deja daug energijos , kuri ateina į mūsų sielas nusileidžia žemyn ir virsta geidulingumu ar galų gale virsta puikybės sprogimu. Koncentracija į sielos laimę ir prisirišimas prie gerų jausmų nestabdoma ligomis. Ligos pradeda reikštis kai prisirišama prie proto konstrukcijų (psichikos sutrikimais) ir prie kūno (kūno ligomis).
Tikėjimas Dievu ir Motinystė
Kuo aukštesnis žmogaus išsivystymas, tuo labiau žmogus turi tikėti Dievu. Bet kuri moteris, norėdama pagimdyti sveiką vaiką, savanoriškai arba nesavanoriškai turi meilę Dievui iškelti aukščiau už meilę savo kūnui, protui ir jausmams. Savanoriškai tas pavyksta retai. Paprastai tai vyksta per pažeminimą, silpnumą, ligas. Labai veiksmingai šis procesas vyksta per priešybes. Šiuo atveju per vyrus. Kuo gražesnė, talentingesnė ir protingesnė yra moteris, tuo jai sunkiau priimti pažeminimą iš vyro. Gabumai ryškiai suaktyvėja, kai prisiliečiama prie subtilių energijų. Atsiveria aiškeriagystė, galimybė išburti ateitį, ekstrasensorinės galimybės. Dauguma tikinčiųjų atėję į bažnyčią užsiima okultizmu. Vietoj maldos naudoja „užkeikimus“. Iš esmės tai prašymai sveikatos, sėkmės, turtų. Maldoje žmogus visų pirma turi jaustis antriniu Dievo atžvilgiu.
Seksualumas, Geidulingumas ir Vaikų Likimas
Kuo gražesnė, protingesnė, dvasingesnė yra moteris ir kuo „kietesnis“ yra jos harakteris, tuo mažiau jai yra šansų pagimdyti sveiką vaiką jei joje nėra tikėjimo Dievu. Moteris, mama gydo savo vaiką visų pirma savo vidine būsena. Moteris, kuri savyje turi dau geidulingumo visuomet vyrus trauks kaip patelė. Vyrai joje nematys būsimos jų žmonos, jų vaikų mamos. Moteriai seksualumas reikalingas tam, kad pritraukti savo vyrą, gerą tėvą savo vaikams. Jei moteris seksualumą nukreipia malonumams, turtams ar kt., tai jos pasąmoninė energija neaprūpina tos moters būsimus vaikus reikalinga energija. Tokios moters vaikai arba negimsta arba gimsta su jausmų, proto ar kūno trūkumais. Jei moters būsimo vaiko siela harmoninga, tai jos geidulingumas bus sumažintas. Tai tam tikras saugiklis. Jei moteris apsirengusi seksualiai, tai ji pastoviai patiria hormoninę perkrovą. Jei ji tampa nėščia, tai hormoninė sistema neatlaiko ir vaikas neišnešiojamas. Kuomet geismas svarbiau už meilę, tai vienareikšmiškai svarbiau ir už dorovingumą. Seksualinės sueities metu 10% energijos skiriama malonumui, o kita būsimam vaikui. Būtent tas 10% yra kaip masalas, reikalingas gyvybės pratesimui.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Iškrypimai ir Priklausomybės
Bet kuris iškrypimas išauga iš prisirišimo, garbinimo gaunamų malonumų. Alkoholis atbukina aukštuosius jausmus, kurie tampa grubūs ir energetiškai nusileidžia iki gyvūnų lygio. Dėl to padidėja geidulingumas ir malonumo siekis. Malonumų ir geidulingumo skatinimo industrija plečiasi, dėl ko daugėja iškrypimų, homoseksualizmo ir pedofilizmo. Mėnesinių metu išsiskiria didelė energija, nes suyra moters kiaušinėlis. Seksualinė sueitis mėnesinių metu skatina partnerių gyvūniškas energijas. Tai padidina abiejų partnerių pasąmonines pavyduliavimo programas. Viską ką valgome veikia mūsų jausmus. Aukštieji jausmai yra krūtinės srityje, pirmykščiai - pilvo srityje. Netikinčio žmogaus padidėjusi energetika padidina jo agresyvumą, seksualumą, pavyduliavimą, norą kontroliuoti dar didesnę teritoriją ir daugiau žmonių.
Stabmeldystės Pavojai
Pastovūs nemalonumai, blogos gyvenimo sąlygos yra tinkamos stabmeldžiui. Perdaug paskendus žemės reikaluose pamirštami dangaus reikalai. Bet kurie aukšti polėkiai susilietę su žemės purvu būtinai „susitepa“. Kultūra padeda žmogui tapti labiau nepriklausomu, o tokius sunku valdyti. Koncentracija į geismą uždaro kelią į meilę. Geismo garbinimas pasąmonę veda prie geismo tenkinimo objekto garbinimo ir prisirišimo prie to objekto ( mylimas žmogus, skanus maistas, maloni muzika, alkoholis, narkotikai, rūkymas ir pan.). Santykių tarp mylimų žmonių atveju, mylimasis nesąmoningai, kad išsigelbėtų, pradeda didinti atstumą, skriausti, išduoda ir pan. Jei yra stiprus pasąmoninis žmonių garbinimas, tai dovanojant žmonėms dovanas kyla pasąmoninis prisirišimas prie tų žmonių. Dovana tai auka, o prisirišimo ir garbinimo atveju tai jau ne auka. Tuomet kyla santykių stiprinimo jausmas ir galimybė ateityje patirti malonumą dėl bendravimo su šiuo žmogumi. Bet koks prisirišimas daro žmogų agresyvų. Jei dovanojate dovanas žmogui, tai kyla pasąmoninė agresija prieš tą žmogų.
Meilės Transformacija į Prisirišimą
Žmogus, prarasdamas ryšį su kūrėju, patiria tam tikrus „nusileidimo“ etapus. Visų pirma meilė virsta prisirišimu, tuomet agresija. Po to žmogus blaškosi tarp kraštutinumų. Mylimo žmogaus ir malonumų garbinimas. Po baimė visa tai prarasti, nuoskaudos, pavyduliavimas, neapykanta, panieka. Meilė virtusi prisirišimu yra mirtinai pavojinga. Asmenybės transformacija greičiausiai galima per kelis mėnesius. Tam būtina atmesti visus prisirišimus. Prisilietimas prie Dieviškos energijos gali sunaikinti netobulą, ne tos „pakopos“ žmogų. Reikia savyje pajusti, kad meilė Dievui, tai didžiausė laimė ir tikslas mano gyvenime. Lengviausia atsirišti nuo materialių prisirišimų. Daugumai žmonių beveik neįmanoma atsirišti nuo dvasinių prisirišimų ( mintys, planai, kūryba ). Žmonės bijo prarasti tai, ką dešimtmečiais laikė savo gyvenimo tikslu. Jei siela jaučia būtinumą keistis ( žmogus jaučia kažko tai pastovaus savyje trūkumą ), tai žmogus gali atlikti savanoriškai. Vadinami šventaisiais žmonės gali gydyti net išpuikusius žmones vos ne akimirksniu vien todėl, kad šventieji sąmoningai siekia vienybės su Dievu. Tuomet juose greičiau vyksta giluminiai pokyčiai ir aplinkiniuose žmonėse taip pat. Tuomet kinta ne tik fizinė būklė tų žmonių, bet ir likimas. Daug žmonių, pamiršę dorovingumą ir Dievo įsakymus siekia išmelsti sveikatą ir gėrybes kitų žmonių pastangomis. Tačiau gautas iš šventųjų impulsas tik pastūmėjimas. Maždaug tik vienas iš dešimties tą impulsą sugeba savyje auginti toliau ir keistis. Kiti tiesiog sugryžta į jiems gerai žinomų malonumų ir kančių sritį. Giluminiai pokyčiai vyksta greitai, kai žmogus apie viską pamiršta ir siekia Dievo. Jei šventasis perima žmogaus nuodėmes, tai jis turi jas „atidirbti“ savyje. Todėl dauguma šventųjų yra ligoti, nes žmonės šventaisiais pradėjo naudotis kaip priemonėmis savo sveikatos ir turto padidinimui. Nuodėmės išvijimas nėra racionalus, nes išvyta nuodėmė „parsiveda“ jų dar daugiau. Pagonis meldžiasi dėl savo turtų, likimo, planų realizacijos, priešų sunaikinimo, šeimos klestėjimo, sveikatos ir t.t. Monoteistai, tikintys vieningu Dievui meldžiasi dėl savo sielos, kuri suderina savyje priešybes. Jie Dievo prašo palaikyti meilę jų sielose. Jie meldžiasi atleidę žmonėms, per kuriuos patyrė apsivalymą. Jie mato Dievo valią ir geruose ir nemaloniuose įvykiuose. Svarbiausia sielose išlaikyti meilę. Pagonis gyvena pagal jėgos dėsnius - teisus tas, kas stipresnis. Jėga turi būti žiauri. Tuomet ji sukelia didesnę baimę ir pagarbą.
Baimė Meilei
Dauguma žmonių giliai sielose iš tiesų bijo meilės, nes ji duoda ne tik malonumus. Ji priverčia žmogų būti dorovingu, atlaidžiu ir pasiaukojančiu, besirūpinančiu ir auklėjančiu. Ji priverčia žmogų keistis, kas susiję su praradimais ir kančia. Meilė verčia būti atsakingu už savo artimuosius, šeimą ir visą žmoniją. Mylimas žmogus, vaikas, artimasis, draugas ar draugė ir t.t. yra tik priemonės dar labiau suvokti Dievą. Tuomet nėra prisirišimo prie meilės objektų ir meilė tuomet nežudo. Tuomet nėra garbinimo ir sudievinimo objetų. Yra tik meilės Dievui auginimas per patyrimus su mylimu žmogumi, vaiku, artimaisiais, draugais, tauta, žmonija ir t.t.
Sielos Išgelbėjimas ir Skausmas
Jei mūsų siela priauga prie šio pasaulio vertybių, tai dėl jos išgelbėjimo artimas žmogus, vaikai, artimieji žmonės, draugai ir t.t. turi nešti mums skausmą. Pavyzdžiui, jei agresija tarpusavyje tarp vyro ir moters tiek padidėja, kad agresija eina į moters ir vaikų pasąmones, tai stabdoma per vyro išėjimą iš šeimos. Tačiau tuomet susinaikinimo programa perduodama vaikams. Vaikams tas dažnai reiškiasi per žarnyno problemas. Per save moteris gali gelbėti vaikus. Tuomet dalis, savo laiku „išmėtytų“ problemų gali sugryžti pas mamą ir reikštis netikėtomis ligomis (dažnai akių ir sanarių ligomis, diabetu ?) Tik asmeniškai su panašiomis problemomis susidūrusioms moterims, kitų patirtis gali kažką tai reikšti. Moterims mylimas vyras periodiškai turi išnykti kaip seksualinis partneris ir būti kaip draugas, brolis, vaikas. Atgaila dėl nuodėmių turi virsti pasikeitimu. Pats pavojingiausias dalykas atgailoje yra apgailestavimas dėl praeities ir savęs smerkimas. Pavojinga užsiimti dvasinėmis praktikomis jei siela nėra bent kažkiek tvarkoje. Veik visos religinės sektos meldžiasi ateičiai, dėl ateities gerovės. Viską, ką mes darome pakankamai ilgai, pasąmonėje tampa norma ir šią normą mes giname kaip savęs dalį. Bet kuri patologija reiškiasi kaip gyvas darinys. Vartojimo visuomenė gina ir teisina homoseksualistus tuo teisindama ir save. Homoseksualistai yra kūniškų malonumų vartotojai. Jie prisirišę prie malonumų, o bet kokiam prisirišusiam prie malonumų yra lengviau numirti nei atsisakyti malonumų. Bendravimo esmė, tai troškimas mylėti ir padėti kitam. Jei žmogus į dvasines knygas reaguoja agresyviai ir ironiškai, tai tiesiog jo puikybės apsauginė reakcija. Tas žmogus, kuris išvaduos kitą žmogų nuo atsakomybės, tas sąlygos žmogaus tvirkinimą ir už tai turės pats atsakyti. Taip pat ir dėl ligų. Jei išvaduosi nuo ligų, tai prieštarausi Dievui ir būsi nubaustas. Pati didžiausia pagalba kitiems, tai nuosavos sielos švara. Kuomet mes mokome kitus mylėti, aukoti, aukotis, atsisakyti - tai netvirkina žmonių. Kadangi nuodėmės esmė, tai meilės ir vienybės su Dievu praradimas, tai pagrindinė kovos su nuodėme priemonė yra meilė. Tik po to seka atsisakymai, atsiribojimai, pasnikas ir t.t. Jei jaučiate vienybę su kūrėju, meilę jam, tai pasnikų tikrai nereikia. Blogio sunaikinimas, tai stabmeldžių „verslas“. Sieloje mes vieningi ir neapykanta kitam būtinai virsta neapykanta sau ir tuo pačiu susinaikinimu. Reikia ne smerkti kitus žmones, o auklėti juos. Reikia…
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
Biblijinės Įžvalgos apie Gerumą ir Gailestingumą
Naujasis Testamentas
- Gailestingumas ir Atlaidumas: "Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą" (Kolosiečiams 3:13).
- Meilė kaip Tobulumo Raištis: "O virš viso šito apsivilkite meile, kuri yra tobulumo raištis" (Kolosiečiams 3:14).
- Kristaus Žodis: "Kristaus žodis tegul tarpsta jumyse. Mokykite ir įspėkite vieni kitus visokeriopa išmintimi, su dėkinga širdimi giedokite Viešpačiui psalmes, himnus ir dvasines giesmes" (Kolosiečiams 3:16).
- Šviesa Viešpatyje: "Juk kadaise buvote tamsa, o dabar esate šviesa Viešpatyje. Elkitės kaip šviesos vaikai" (Efeziečiams 5:8).
- Gera Darymas: "Kas moka daryti gera ir nedaro, tas nusideda" (Jokūbo 4:17).
- Santuoka: "Tebūna visų gerbiama santuoka ir nesuteptas santuokos patalas" (Hebrajams 13:4).
- Jaunystės Nenuvertinimas: "Niekas tegul neniekina tavo jaunystės, bet būk pavyzdys tikintiesiems žodžiu, elgesiu, meile, dvasia, tikėjimu, skaistumu" (1 Timotiejui 4:12).
- Pavyzdys Elgesyje: "O tu sek mane mokslu, elgesiu, ketinimu, tikėjimu, ištverme, meile" (2 Timotiejui 3:10).
- Santuokos Meilė: "Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas kaip savo kūnus. Kas myli savo žmoną, myli save patį" (Efeziečiams 5:28).
Senasis Testamentas
- Viešpats yra Geras: "Viešpats yra geras, tvirtovė nelaimės metu. Jis pažįsta tuos, kurie Juo pasitiki" (Nahumo 1:7).
- Gera Moteris: "Kas gali surasti gerą moterį? Jos vertė toli pranoksta brangakmenius" (Patarlių 31:10).
- Pikto Šalinimasis: "Šalinkis pikto ir daryk gera; ieškok taikos ir vytis ją" (Psalmynas 34:14).
- Dievo Kūrinija: "Dievas matė visa, ką buvo padaręs, ir tai buvo labai gerai" (Pradžios 1:31).
- Įsakymas: "Negeisk savo artimo namų, negeisk savo artimo žmonos, nei jo tarno, nei tarnaitės, nei jaučio, nei asilo-nieko, kas yra tavo artimo” (Išėjimo 20:17).
Islamiškos Įžvalgos apie Atsidavimą ir Gailestingumą
Islamo Pagrindai
Islamas yra monoteistinė religija, susijusi su Abraomu, judaizmu ir krikščionybe. Musulmonai tiki, kad Mahometas gavo apreiškimą iš Dievo (Allah) 610 m. Hiros kalno oloje prie Mekos. Mahometas skelbė islamą - atsidavimą Dievui.
Pagrindinės Idėjos
- Atsidavimas Dievui: Islamas yra atsidavimas Dievui visu gyvenimu, integruojantis religiją, politiką, kultūrą ir civilizaciją.
- Dievo Vienumas: Allah yra vienas ir amžinas visatos Viešpats, o ne vienas tarp daugelio dievų. Visa žmonija privalo dėkoti jam už būtį ir tik jį garbinti.
- Lygybė Prieš Dievą: Musulmonai yra lygūs prieš Dievą; turtingieji privalo dalintis savo turtu su vargšais.
- Koranas: Koranas yra šventoji islamo knyga, apreiškimas Mahometui.
- Pagarba Jėzui ir Marijai: Koranas rodo didelę pagarbą Jėzui ir Marijai, nors Jėzus laikomas tik pranašu, o ne Dievo Sūnumi.
Istorinis Kontekstas
Islamas atsirado Arabijos pusiasalyje VII a., kur arabai garbino dvasias medžiuose, akmenyse, olose, žvaigždėse ir didįjį kūrėją - Dievą, kurį jie vadino AlLah. Mahometas siekė suvienyti arabų gentis po vienu Dievu.
Mahometo Gyvenimas
Mahometas gimė apie 570 m. Mekoje. Po apreiškimo Hiros kalno oloje, jis pradėjo skelbti islamą. Dėl persekiojimo Mekoje, Mahometas ir jo sekėjai pasitraukė į Mediną 622 m.
tags: #gerasirdiskumas #gailestngas #elgesys