Psichologinės dramos žanras yra vienas plačiausių ir įvairiausių kino žanrų, apimantis daugybę skirtingų istorijų - nuo kasdienių žmonių išgyvenimų iki fantastinių nuotykių. Šie filmai pasižymi gebėjimu pasiekti žiūrovų širdis, nes dažnai vaizduojamos situacijos, su kuriomis kiekvienas žiūrovas gali lengvai susitapatinti. Nors galime svajoti apie herojiškus poelgius ar neįtikėtinus nuotykius, tikrasis gyvenimas dažniausiai susideda iš kur kas žemiškesnių išgyvenimų - meilės, praradimų, iššūkių ar išdavysčių. Šiame straipsnyje apžvelgsime įsimintiniausius ir labiausiai vertinamus psichologinės dramos žanro kūrinius.
Filmai apie psichologinius iššūkius ir ligas
„Šventasis“
2017-aisiais net šešiose (iš vienuolikos) „Sidabrinės gervės“ nominacijų nugalėjęs debiutinis Andriaus Blaževičiaus filmas „Šventasis“ ženklino jaunojo Lietuvos kino triumfą. Filmas buvo pripažintas geriausiu 2016-ųjų metų kino kūriniu. Marijos aukojimasis yra dviprasmiškas.
„Bėgikė“
O kai kas „Bėgikę“ pavadino trilerį primenančia meilės drama, kurios pagrindinė aktorė Žygimantė Elena Jakštaitė už šį vaidmenį Berlyne įvertinta prestižiniu „European Shooting Stars 2021“ apdovanojimu, skirtu kylančioms Europos kino žvaigždėms. Filmo pradžioje mergina Marija nubunda namie su prakirsta lūpa, jos ranka nutirpusi. Tai jau nebe pirmas kartas, kai Marija atsiduria panašioje situacijoje ir tai vėl gali blogai pasibaigti, tad ji privalo kuo greičiau surasti Vytą. Ryškiomis tatuiruotėmis savo kūną išsimarginusi mergina pasileidžia bėgti ir prasideda parą - nuo ryto iki ryto - trunkanti žadą atimanti Marijos laisvės ir pasiaukojimo drama (taip filmą apibudina platintojai). Apsišarvavusi meile ir kantrybe, Marija blaškosi po miestą, sekdama pabiromis užuominomis apie tai, kur yra Vytas. Marijos desperacijos priežastis - jos mylimąjį Vytą kamuojantis bipolinis sutrikimas. Autoriai randa trumpų charakteristikų ir keliems antro plano personažams - Marijos draugei Onai (Laima Akstinaitė), taip pat Marijos tėvais (Viktorija Kuodyte ir Vytautas Kaniušonis). Tai irgi filmo pliusas, nes dažnai matome, kad jaunų režisierių filmuose antro plano aktoriai neturi ką vaidinti. Kelis kartus amžinai bėgančios Marijos akiratyje atsiduria didelis juodas šuo.
„Išgyventi vasarą“
Savo pilnametražiam debiutui „Išgyventi vasarą“ režisierė Marija Kavtaradzė pasirinko skaudžią ir aktualią temą. Vis dažniau Lietuvoje net ir garsūs bei labai sėkmingi žmonės išdrįsta prisipažinti, kad kenčia nuo depresijos. Kad tai yra rimta liga, o ne „išsigalvojimas“, kaip kartais sako problemos rimtumo nesuvokiantys žmonės, liudija ir tragiškai pasibaigę aktorių Sauliaus Mykolaičio bei Vytauto Šapranausko gyvenimai. Kad yra patyrusi depresijos gniaužtų baimę dokumentiniame filme „Rūta“ (2018 m., rež. Ronaldas Buožys, Rokas Darulis) prisipažino ir itin sėkminga mūsų sportininkė, plaukikė Rūta Meilutytė. Darbo teatre bei kine tikrai nestokojantis jaunas aktorius Marius Repšys taip pat ilgai kovojo su depresijos keliamomis pasekmėmis - nusivylimu bei kasdien patiriama baime. Beje, šios būsenos keliamus psichologinius pavojus aktorius atskleidė vaidindamas krizę išgyvenantį Vytą režisieriaus Andriaus Blaževičiaus filme „Šventasis“, kurio herojų staiga užgriuvusi bedarbystė ir jos išprovokuotos šeimyninės problemos pagimdo apatiją viskam. Anot Marijos Kavtaradzės, „psichologijos vadovėliuose bipolinis sutrikimas aprašomas kaip manija ir depresija - kaip sūpuoklės tarp energijos kupinų aukštumų ir bejėgystės, nieko nenorėjimo. Tokį pavojų jautė ir Marija Kavtaradzė: „Dažname filme ligos naudojamos tik kaip triukas - padaryti personažą įdomesnį, nors pats filmas yra apie kitką. Arba apie ligą yra nekalbama, ją galima tik nujausti. O man norėjosi apie psichinius sutrikimus kalbėti atvirai, paprastai ir nedramatizuojant. Perteikti personažų kančią, bet nenuspalvinti visko tik juoda spalva. Režisierė pasirinko pavojingiausią bipolinio sutrikimo atvejį, kai žmogus pastoviai yra sumišusios būsenos - yra apsėstas negatyvių minčių ir kartu pasižymi stipria fizine energija. Toks yra jaunuolis Paulius (Paulius Markevičius), kuriam medikai diagnozavo maniakinę depresiją (arba tiksliau - bipolinį afektinį sutrikimą), kuris pasireiškia kraštutinėmis emocinėmis būsenomis - arba nevaldoma euforija arba giliu abejingumu viskam. Tai istorija apie jauną psichologijos studentę Indrę (Indrė Patkauskaitė), kuri gauna užduotį nuvežti du pacientus - Paulių ir Justę - iš Vilniaus psichikos sveikatos centro į Palangos kliniką, kurioje jie toliau galės tęsti gydymą. Įvykių filme tikrai nedaug, bet ne jie čia sudaro esmę. Šio tikslo režisierė ir pagrindinių aktorių trijulė siekia, taip pat išnaudodami „sūpuoklių“ principą, gerai atspindintį personažų nuotaikų kaitas ir kontrastingus perėjimus nuo tragiškų intonacijų iki subtilaus grotesko ar ironijos. Atidus filmo tyrinėtojas atkreips dėmesį į daugelį simbolinių detalių. Filmo pavadinime esantis žodis „vasara“ asocijuojasi ir su šiam metų laikui būdingais orų kontrastais ir su… Vilniuje vasaros gatvėje esančia Psichiatrine klinika.
„Labai juokinga istorija“
Pagrindinį šio filmo herojų šešiolikmetį Kreigą (jį vaidina Keiras Gilchristas) kamuoja klinikinė depresija. Brendimo metu ją vienaip ar kitaip išgyvena praktiškai visi žmonės. Bėda ta, kad į vaikino problemas jo amžinai savais reikalais užimti tėvai labai nenori gilintis. O Kreigas labai pergyvena dėl daugelio dalykų ir gyvena amžinoje baimėje - bijo neišlaikyti egzaminų elitinėje mokykloje, bijo neįstoti į universitetą, bijo likti be merginos, pagaliau baiminasi ir dėl ateities: ar pavyks baigus mokslus susirasti prestižinį darbą ir komfortiškus poreikius patenkinantį būstą. Kai problemų ir bėdų našta pasiekia kritinį svorį, vaikinas ryžtasi kreiptis į medikus. Išklausęs Kreigo nerimą gydytojas pasiūlo jam pasikonsultuoti su psichiatrinės ligoninės profesionalais. Kreigas pagalvoja, kad vizitas pas psichiatrus apsiribos naudingais patarimais ir specialiai jam pritaikytais medikamentais, bet gydytojai jam pataria penkias dienas pasigydyti stacionare. O kadangi paaugliams skirtas korpusas remontuojamas, vaikinas laikinai apgyvendinamas suaugusiųjų skyriuje. Čia Kreigas susipažįsta su Bobiu, kuris tampa jo mokiniu ir draugu. Bobis turi žmoną ir dukrą, bet žmona neleidžia jiems dažnai matytis. Vyras net šešis kartus bandė nusižudyti. Su panašia problema klinikoje laikoma ir mergina Noelė. Seniai pastebėta, kad neišsprendžiamų problemų rate pasiklydusiam žmogui reikia konkrečių pavyzdžių, kad kitiems yra kur kas blogiau. Tada viskas ima atrodyti visai kitokioje šviesoje.
Taip pat skaitykite: Psichologinės ir dvasinės literatūros rekomendacijos
„Nutrūkęs gyvenimas“
Tai psichologinė drama, sukurta pagal autobiografinį Siuzanos Kaizen romaną. Filmo veiksmas - septintasis dešimtmetis. Filmo heroję Siuzaną (akt. Čia susipažįsta su įvairiais žmonėmis, iš kurių viena - Lisa Rowe, kurią įkūnija Angelina Jolie. Lisa yra sociopatė, kuri priešinasi sistemai ir bando įtikinti Siuzaną nevartoti vaistų ir nelankyti terapijos. Lisa psichiatrinėje ligoninėje gyvena jau aštuonerius metus ir žino kaip manipuliuoti čia veikiančia sistema. Ji bando įtikinti Siuzaną kartu pabėgti iš ligoninės. „Columbia Pictures“ kovojo su daugeliu kitų studijų, kad nusipirktų teises kurti šį filmą. Vėliau kūrėjų komanda susidūrė su įvairiais sunkumais, kai memuarus buvo sunku perkelti į ekraną. Filmas, įvertintas palankiai už skleidžiamą žinutę, su kokiomis psichologinėmis problemomis kovoja moterys.
„Larsas ir tikra mergina“
Kaip filmą apie merginą - lėlę, užsisakytą internetu, paversti vilties žiburiu jo žiūrovams? Filme „Larsas ir tikra mergina“ tai padaroma parodant tikėjimą žmogiškumu ir pasitelkus nepriekaištingą pagrindinio vaidmens atlikėjo R. Goslingas, atlikęs įvairiausius vaidmenis, sužiba ir Larso Lindstromo vaidmenyje. Larsas - drovus jaunuolis, kuris vos gali ištverti kito žmogaus prisilietimą. Jis gyvena įprastą gyvenimą ir dirba įprastą darbą, tačiau vakarais jis sėdi vienas savo namų kieme. Turint omenyje tokio vaidmens sudėtingumą, dauguma aktorių turėtų sunkumų norėdami realiai perteikti personažo istoriją, tačiau puikaus Goslingo pasirodymo paslaptis - kontrolė. Aktorius Larso keistenybių „neperspaudžia“, jis nesistengia būti per keistas ar per nesuprantamas.
„Optimisto istorija“
Dabar kaip niekad žmonėms reikalingas optimizmo užkratas, ir jį kino salėse bando paskleisti nuotaikingi filmai. Vienas jų taip ir vadinasi „Optimisto istorija“. Originalus pavadinimas, kaip dažniausiai būna, nesutampa su lietuvišku. Tiesa, šį kartą vertėjams buvo tikrai nelengva surasti atitikmenį angliškai frazei „Silver Linings Playbook“. Pažodinis vertimas būtų beprasmis žodžių rinkinys. O pagal prasmę, kylančią iš paties siužeto konteksto, geriausiai tiktų „Vilties spindulėlių knyga“. Pagrindinis „Optimisto istorijos“ herojus, buvęs mokytojas Patas Solitano (jį vaidina Bradley Cooperis) net košmariškiausiame sapne negalėjo regėti to, kas jam atsitiko realybėje. Vyras prarado viską - namą, darbą, netgi žmoną. Už tai, kad primušė žmonos Nikės meilužį, aptikęs porelę nedviprasmiškoje situacijoje, impulsyvusis Patas išvengė įkalinimo už akivaizdų smurtą. Šią kardomąją priemonę pakeitė kur kas „švelnesnis“ variantas - izoliavimas nuo visuomenės specifinėje įstaigoje, kurią Keno Kesey knygos ir pagal ją sukurto režisieriaus Milošo Formano filmo dėka seniai vadiname „gegutės lizdu“. Paprasčiau kalbant, tai yra banalus beprotnamis, kuriame Patas praleido aštuonerius mėnesius ir iš kurio rašė žmonai graudžius laiškus. Anksčiau laiko sugrįžti į namus Petui padeda tėvai, laidavę už tai, kad sūnus paklydėlis daugiau iš doros kelio nepasuks į šunkelius. Tiesa, vien tėvų (kuriuos net pradedantis teisininkas pavadintų suinteresuotais asmenimis) garantijų nepakako. Teko susitaikyti su viena specifine aplinkybe - nuo šiol Petas nuo buvusios žmonos turi laikytis saugiu atstumu. Norėdamas išgelbėti Patą nuo depresijos geriausias draugas supažindina jį su vieniša moterimi Tifane (aktorė Jennifer Lawrence), kuriai mirus vyrui taip pat sunku prisitaikyti prie naujos realybės. „Štai ir susitiko dvi vienatvės“, - pasakytų poetas. „Banalus ir spekuliatyvus holivudinis triukas“, - paprieštarautų skeptikas. O kai kas pagirtų autorius už tikrai išradingą meilės romaną, susiejusį du šizofrenikus.
„Stateno salos karalius“
Kai išgirsti apie naują amerikietišką komediją, galima lažintis, jog pamatysi vieną iš dviejų variantų - arba būsi verčiamas juoktis iš primityvių „Buko ir dar bukesnio“ variacijų arba maitinsies dar viena sunkiai virškinamo „Amerikietiško pyrago“ porcija. Trečios alternatyvos amerikietiškos komedijos žanre kol kas nesimato. Nebent ja laikytume dabar vis labiau populiarėjančias vadinamas „romantines komedijas“, kuriose abi populiariausias schemas bandoma sujungti į vieną. Būtent tokių nesudėtinų manipuliacijų būdu naują amerikietiškos komedijos rūšį pabandė išrasti režisierius Juddas Apatow, į kiną audringai įsiveržęs nešvankia komedija „Keturiasdešimties ir vis dar skaistus“ (The 40 Year Old Virgin, 2005 m.). Panašių stilių režisierius plėtojo ir kitose publikai patikusiose komedijose „Užkibo“ (Knocked Up, 2007 m.), „Juokingi žmones“ (Funny People, 2009 m.), „Tik 40“ (This Is 40, 2012 m.), „Be stabdžių“ (Trainwreck, 2015 m.). Visus šiuos filmus matėme ir mūsų ekranuose. Keista, kad iki jų neatkeliavo „Stateno salos karalius“, nors ir jo pagrindinė tema ta pati - gerokai vėluojanti branda. Šį kartą dar vienas simpatingas „nebrendyla“ yra keistuolis Skotas Karlinas (akt. Pete‘as Davidsonas). Skotui jau 24-eri, bet jis vis dar gyvena su greitosios pagalbos medike mama (akt. Marisa Tomei) ir jaunesne seserimi Mode (ją suvaidino režisieriaus dukra Maude). Pats Skotas net nebaigė mokyklos, nes turėjo dėmesio deficitą, paprasčiau kalbant, negalėjo į mokslus tinkamai susikoncentruoti. Nors Skotas yra tikras vėjo pamušalas, jis turi svajonę - ne pačiame prestižiškiausiame Niujorko rajone, kuriame dar visai neseniai buvo šiukšlių poligonas, atidaryti madingą restoraną su tatuiruočių salonu. Vardan šio tikslo vyrukas net pasiryžęs tapti gyva savo išsvajoto verslo reklama - jis išmargina savo kūną vaikiškus piešinius primenančiomis tatuiruotėmis - didžiausios ir labiausiai matomos vaizduoja ryklį iš S. Spielbergo „Nasrų“ ir juokingą ufonauto galvą iš komedijos „Marsas atakuoja!“. Pradžioje šis ekscentriškas vaikščiojantis iliustruotas komiksas kelia juoką, bet netrukus jį ima keisti gailestis ir kitokie empatijos proveržiai. Pasirodo, kad kai Skotas buvo septynerių, jo tėvas ugniagesys žuvo atlikdamas savo pareigą. Šis įvykis, žinoma, negalėjo netraumuoti berniuko psichikos. Jis net tėvo garbei viename kambario kampe įkūrė savotišką altorėlį. Pastaroji aplinkybė visai neatsitiktinė. Pagrindinio vaidmens atlikėjui Pete‘ui Davidsonui taip pat buvo septyneri, kai jo tėtis ugniagesys Skotas Davidsonas žuvo gelbėdamas žmones po teroristų atakos 2001-ųjų rugsėjo vienuoliktąją. Tikriausiai, ne išimtis bus ir Pete‘as Davidsonas. Po ryškaus vaidmens “Stateno salos karaliuje“ jo neabejotinai laukia graži karjera.
Filmai apie žmogaus likimus ir santykius
„Apie žmones ir dievus“
Prancūzų filmas, kuriame pagrindiniai herojai - vienuoliai, gyvenantys Alžyre ir susiduriantys su grėsme iš islamistų. Tai yra filmas apie tikėjimą, pasiaukojimą ir pasirinkimus sunkiomis aplinkybėmis.
Taip pat skaitykite: Knygos moterims apie psichologiją
„Pilietis Keinas“
Filmo centre - turtingo ir įtakingo Charleso Fosterio Keino gyvenimas, atskleidžiamas per daugybę atsiminimų. Nors filmo veikėjas pasiekė neįtikėtinus turtus ir galią, jis nepajėgė išvengti vienatvės ir konfliktų su jį supančiais žmonėmis.
„Kasablanka“
Tai puikus dramos, romantikos, karo ir netgi komedijos žanrų derinys. Filmas sukurtas 1942 metais ir įtraukia žiūrovus į Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu vykstantį pasipriešinimo judėjimą.
„Viskas apie Ievą“
Filmas „Viskas apie Ievą“ pasakoja apie senstančią Brodvėjaus žvaigždę Margą Channing, į kurios šlovę pradeda kėsintis jauna ir ambicinga Ieva Harrington. Šiame klasikiniame filme vaidina tokios žvaigždės kaip Bette Davis, Anne Baxter, George Sanders ir Celeste Holm. Be to, vieną iš pirmųjų savo vaidmenų čia atlieka ir jaunoji Marilyn Monroe.
„Saulėlydžio bulvaras“
Filmas pasakoja apie senstančią nebyliojo kino žvaigždę (Gloria Swanson), bandančią su jauno scenaristo (William Holden) pagalba, atgaivinti savo karjerą ir vėl sugrįžti į didįjį ekraną. Šis klasikinis filmas vienas iš pirmųjų pabandė atskleisti Holivudo pasaulio uždangą ir parodyti tikrąją šlovės ir turtų kainą.
„Martis“
Tai puikus pavyzdys, kaip įprastas gyvenimas gali virsti įtraukiančia drama. Scenaristui Paddy Chayefsky pavyko sukurti autentišką ir žmogišką istoriją apie trisdešimtmetį Martį (Ernest Borgnine), vis dar gyvenantį su mama Bronkse ir desperatiškai ieškantį savo tikrosios meilės. Sutikęs malonią mokytoją Clarą (Betsy Blair), Martis įžvelgia vilties spindulėlį, tačiau viskam trukdo santykiams nepritarianti mama.
Taip pat skaitykite: Savęs pažinimas ir santykiai per knygas
„Medžiotojo naktis“
Robertas Mitchumas įkūnija vieną įsimintiniausių personažų kino istorijoje. Jo vaidinamas Harris Powellas - tai žiaurus, pamokslininku apsimetantis nusikaltėlis, siekiantis pasisavinti savo buvusio kalėjimo draugo paslėptus pinigus.
„12 įtūžusių vyriškių“
Tai puikus pavyzdys, kaip pasitelkus gerai išvystytus personažus ir aštrų dialogą, galima sukurti įtikinamą ir įtemptą dramą. Beveik visas filmo veiksmas vyksta uždarame prisiekusiųjų kambaryje, kuriame dvylika žiuri narių diskutuoja apie nužudymo bylą. Jie turi priimti sprendimą dėl jauno paauglio kaltės arba nekaltumo.
„Svaigulys“
Tai Alfredo Hitchcocko filmas, kuriame jis meistriškai manipuliuoja žiūrovu, žaidžia jo sąmone, verčia abejoti tuo, ką mato ekrane ir nuolat kelti klausimus apie veikėjų tikruosius motyvus. Šios psichologinės dramos centre yra nuo aukščio baimės ir pusiausvyros sutrikimų kenčiantis buvęs detektyvas Scottie Ferguson (Jimmy Stewart), sekantis paslaptingą moterį Judy (Kim Novak).
„Nežudyk strazdo giesmininko“
Apdovanotas „Oskaru“ ir sukurtas pagal Pulitzerio premiją pelniusį Harper Lee romaną, filmas „Nežudyk strazdo giesmininko“ yra neabejotinas amerikietiško kino šedevras. Filme Gregory Peckas įkūnija garbingą ir principingą advokatą Atticusą Finchą, ginantį neteisingai apkaltintą juodaodį 1930-ųjų Alabamoje.
„Lorensas iš Arabijos“
Filmas yra sukurtas pagal britų karininko T. E. Lawrence’o memuarus. Jis pasakoja apie jo vaidmenį Pirmojo pasaulinio karo metu, vienijant arabų gentis kovoje prieš Osmanų imperiją. Filme sėkmingai apjungiami nuotykių, karo ir psichologinės dramos žanrai, kartu pateikiant įtaigų pagrindinio veikėjo portretą.
„Nakties karštis“
Filmas pasakoja apie juodaodį detektyvą Virgilą Tibbsą (Sidney Poitier), tiriantį žmogžudystę 1960-ųjų Misisipėje. Susidūręs su rasizmu net iš tų, kurie turėtų padėti, detektyvas Tibbsas demonstruoja neįtikėtiną drąsą ir ryžtą.
„Šaltakraujis Liukas“
Yra viena geriausių visų laikų kalėjimo dramų, galinčių pasigirti 100% reitingu „Rotten Tomatoes“ svetainėje. Filme Paul Newman įkūnija charizmatišką maištaujantį kalinį Liuką Jacksoną, nepasiduodantį griežtai kalėjimo disciplinai ir žiauriems prižiūrėtojams. Filmo herojus įstengia išlaikyti neįveikiamą ir laisvės trokštančią dvasią net pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis.
„Krikštatėvis“
Laikomas mafijos filmų pradininku ir dažnai įvardijamas kaip vienas geriausių visų laikų filmų. Jo įtaka kino pasauliui tokia didelė, kad net sunku suskaičiuoti, kiek kartų šio filmo motyvai ir siužetinės linijos buvo atkartotos, kopijuotos ar net parodijuotos kituose filmuose. Šis epinio mąsto filmas pasakoja apie Corleone šeimą ir jos patriarcho pastangas išlaikyti pusiausvyrą tarp šeimos ir kriminalinio pasaulio.
„Krikštatėvis II“
Vienas tų retų atvejų, kuomet filmo tęsinys pranoksta originalą. Kvapą gniaužiantis ir įtraukiantis pirmojo „Krikštatėvio“ priešistorės ir tęsinio derinys, fokusuotas į naujojo dono Michaelo Corleone ir jo tėvo Vito Corleone gyvenimus.
„Skrydis virš gegutės lizdo“
Jacko Nicholsono karjeroje galime rasti daugybę įsimintinų vaidmenų, tačiau Randle McMurphy iš filmo „Skrydis virš gegutės lizdo“ - tai neabejotina jo karjeros viršūnė. Šiame Miloso Formano režisuotame filme, paremtame Ken Kesey romano motyvais, Nicholsonas įkūnija maištaujantį psichiatrijos klinikos pacientą. Jo maištingas charakteris padeda užsitarnauti kitų pacientų simpatijas, tačiau kartu sukelia konfliktus su griežta slaugytoja.
„Baris Lindonas“
Ši istorinė drama pasižymi tiesiog stulbinančia vizualine estetika, puikiu aktorių pasirodymu, bei atviromis meilės ir smurto scenomis. Vienas vizualiai gražiausių kada nors sukurtų filmų, išsiskiriantis tam metui novatoriška kinematografija. Vien ko vertos žvakių šviesoje filmuotos scenos!
„Tinklas“
Tai aštri satyra, pasakojanti apie žiniasklaidos žvaigždę, tiesioginiame eteryje patyrusią nervinį priepuolį. Kuomet pasenusiam ir populiarumą prarandančiam žinių vedėjui Howardui Beale'ui (Peteris Finchas) pranešama apie jo karjeros pabaigą, jis tiesioginės transliacijos metu pagrasina nusižudyti. Netikėtai, toks Howardo poelgis stipriai padidina televizijos kanalo reitingus, o puikią galimybę pastebėjusi ambicinga prodiuserė Diana (Faye Dunaway), nusprendžia kurti dar labiau šokiruojančias laidas.
„Šių dienų Apokalipsė“
Tai žiaurus ir šiurpinantis Vietnamo karo atspindys, radikaliai atskleidžiantis vykusio karo siaubą ir jo absurdiškumą. Remdamasis Joseph Conrad‘o novele „Tamsos širdis“, režisierius pasakoja apie armijos pareigūną, pasiųstą surasti ir pašalinti į džiungles pasitraukusio maištingo karininko.
„Kramer prieš Kramerį“
Filmas yra įtaigus pasakojimas apie sudėtingą skyrybų procesą ir kovą dėl tėvystės teisių. Pagrindinius vaidmenis filme atliko Dustin Hoffman ir Meryl Streep. Sėkmingas Niujorko reklamos agentūros vadovas Tedas Krameris (Dustin Hoffman) vieną dieną sulaukia žinių apie paaukštinimą, tačiau tuo pačiu metu jis sužino, kad jo žmona Džoana (Meryl Streep) palieka jį ir jų mažąjį sūnų Bilį. Priverstas vienas auginti vaiką, Tedas netenka darbo, tačiau stiprina ryšį su sūnumi.
„Įsiutęs bulius“
Martinas Scorsese sukūrė daugybę puikių filmų, tačiau viena geriausių jo dramų yra 1980 metais pasirodęs „Įsiutęs bulius“. Šis filmas pasakoja vidutinio svorio kategorijos bokso čempiono Jake’o LaMottos gyvenimo istoriją ir yra paremtas jo paties memuarais. Tiesa, iš pradžių Martynas Scorsese buvo kiek skeptiškas dėl šio projekto, tačiau imtis šio darbo jį paskatino Robertas De Niro.
„Teisingi vyrukai“
Pasakoja apie įtemptus pirmuosius penkiolika JAV kosmoso programos metų. Filmo dėmesys yra sutelktas į „Mercury 7“ astronautų, Johno Glenno (Ed Harris) and Alano Shepardo (Scott Glenn) gyvenimus bei jų asmenines dramas. Yra įtraukiantis istorinis filmas, pasakojantis apie drąsius pilotus, pasiryžusius įveikti kosmoso ribas, vykstant intensyvioms politinėms ir technologinėms varžyboms.
„Geri vyrukai“
Tai filmas, kuris prikausto dėmesį nuo pirmos iki paskutinės minutės. Paremtas buvusio mafiozo Henry Hillo (Ray Liotta) gyvenimo istorija, jis leidžia žiūrovui iš vidaus pažinti negailestingą kriminalinį pasaulį. Nors pagrindiniai veikėjai toli gražu ne pavyzdiniai žmonės, tačiau jų gyvenimo būdas yra neįtikėtinai įtraukiantis. Juosta pasakoja apie jauno vyro kelią į pačią mafijos viršūnę. Čia jis mėgaujasi prabanga ir įtaka, tačiau visiškai nepastebi savo veiksmų padarinių. Galiausiai, priklausomybė nuo narkotikų ir eilė klaidingų sprendimų, lemia jo žlugimą.
„Avinėlių tylėjimas“
Iš pirmo žvilgsnio, istorija apie serijinį žudiką medžiojančią jauną FBI agentę, gali pasirodyti kaip eilinio televizijos filmo scenarijus. Tačiau meistriškas Jodie Foster ir Anthony Hopkinso duetas, pavertė šį sumanymą įtemptu ir intelektualiu psichologiniu trileriu. Anthony Hopkinso įkūnytas Hannibalas Lecteris tapo kultiniu kino psichopatu, o jo pirmas pasirodymas ekrane - nejaukus ir gąsdinantis. Stovėdamas savo kameros viduryje, jis tarsi spinduliuoja nepaprastą ramybę, tačiau jo viduje slypintis žvėris, akivaizdžiai nori ištrūkti.
„Šindlerio sąrašas“
Stevenas Spielbergas dažniausiai siejamas su didelio masto komerciniais filmais, tačiau jis taip pat yra ir puikus dramos meistras. Geriausias to įrodymas - tai „Šindlerio sąrašas“. Šis filmas pasakoja apie verslininką Oskarą Schindlerį (Liam Neeson), kuris Antrojo pasaulinio karo metu išgelbėjo daugiau nei tūkstančio žydų gyvybes. Filme taip pat pasirodė ir Ralphas Fiennesas, suvaidinęs žiaurų vokiečių koncentracijos stovyklos komendantą.
„Bulvarinis skaitalas“
Dėl novatoriško garso takelio panaudojimo, veikėjų dialogų ir netradicinės siužetinės struktūros, „Bulvarinis skaitalas“ tapo vienu įtakingiausių šiuolaikinio kino filmų.
„Pabėgimas iš Šaušenko“
Laikomas vienu geriausiu kada nors sukurtų kalėjimo žanro filmų. Tačiau čia didžiausias dėmesys yra skiriamas ne pabėgimui iš kalėjimo, bet išgyvenimui nelaisvėje. Andy Dufresne (Tim Robbins), neteisingai apkaltintas nužudžius savo žmoną ir jos meilužį, nuteisiamas kalėti iki gyvos galvos griežto režimo kalėjime. Per ilgus kalėjimo metus jis užmezga puikią draugystę su kitu kaliniu Redu (Morganas Freemanas) ir išradingai prisitaiko prie naujos realybės.
„Titanikas“
Dažniausiai vertinamas kaip romantiška drama, tačiau antroji šios juostos dalis greitai tampa įtemptu katastrofų filmu. Toks žanrų derinys dar labiau sustiprina emocinį poveikį žiūrovui, kadangi filmo pradžioje išvysta meilės istorija, galiausiai išsirutulioja į dar skaudesnę tragediją.
#
tags: #geriausios #psichologines #dramos