Įvadas
Autizmas - tai raidos sutrikimas, lemiantis bendravimo, socialinės sąveikos ir elgesio sunkumus. Šis įvairiaspalvis sutrikimas stipriai paveikia vaiko raidą bei socialinę adaptaciją. Nors autizmo ištakos minimos įvairių šalių tautosakoje, tik XIX a. pabaigoje mokslininkai pradėjo atkreipti dėmesį į šį reiškinį. Šiandien, nepaisant didėjančio informuotumo, autizmas vis dar apipintas mitais ir klaidingomis nuomonėmis. Šiame straipsnyje panagrinėsime autizmo atvejo analizės pavyzdžius, gilinsimės į sutrikimo priežastis, klasifikaciją ir simptomus, siekdami geriau suprasti šį kompleksinį reiškinį.
Autizmo Istorija ir Raida
Užuominų apie autizmo sutrikimą galima rasti įvairių šalių tautosakoje. Įvairiose pasakose minimi herojai, kuriems būdingas naivumas, nesugebėjimas suprasti perkeltinės prasmės, keistas elgesys. Tik 1867 m. H. Maudsley - pirmas psichiatras, atkreipęs dėmesį į vaikus, turinčius rimtų psichikos sutrikimų, apimančius raidos sutrikimus. S. Froido amžininkas O. A. L. Kanneris (1938) paskelbė pirmąsias idėjas, o 1943 metais paskelbė savo darbą apie vaikus su autistiniais afektinio kontakto sutrikimais. Šis L. 1944 metais austrų psichiatras H. Abu mokslininkai nieko nežinodami apie vienas kito tyrinėjimus, aprašė retą, mažai suprantamą sutrikimą. Jų aprašymuose yra daug bendrų dalykų ir tam tikrų skirtumų (jų nuomonės išsiskyrė dėl autistų kalbos, mokymosi ir motorikos sugebėjimų). Bendras gydytojų, psichologų, spec. L. Autizmas lemia bendravimo, socialinio sąveikos elgesio sutrikimus ir stipriai pažeidžia vaiko raidą bei socialinę adaptaciją, todėl autizmas priskiriamas įvairiaspalvių sutrikimų grupei. (R.
Kas Yra Autizmas?
Į klausimą „Kas yra autizmas?“ nėra paprasta atsakyti, nes nei vienas apibrėžimas nebus tikslus. Kad lengviau būtų rasti atsakymą reikia taikyti tris skirtingus aiškinimosi lygius: biologinį, kognityvinį, elgesio. Ieškant autizmo sutrikimo priežasčių, žiūrima į biologinę šios problemos pusę, o ieškant būdų tvarkytis su sutrikusiu elgesiu, svarbu autizmo pasireiškimas elgesio lygyje. Kognityvinės teorijos užpildo tarpą tarp biologijos (smegenų) ir elgesio (veiksmų). Autizmas - sutrikimas, kuriam būdingas visiškas atsiribojimas, savęs stimuliavimas, pažinimo sferos trūkumai, kalbos sutrikimai; pirmieji požymiai yra pastebimi kūdikiui nesulaukus 30 mėnesių (D. P. Hallahan, J. M.
Kartais kyla klausimas ar mes visi esame „truputį autistai“. Atsakymai į šį klausimą įvairių autorių skiriasi. ir drovus sveikas žmogus tam tikrose situacijose; Tačiau biologiniame lygyje autistai dažniausiai labai skiriasi nuo kitų žmonių - yra anatominis ar neurofiziologinis jų negalės mechanizmas smegenyse, kurio neturi kiti žmonės. Kognityviniame lygyje (pagal kiekvieną pasirinktą teoriją) autistai skiriasi nuo kitų žmonių. Pavyzdžiui, įvairios priežastys gali sąlygoti iš išorės, atrodytų, tokį patį autisto „normalaus“ maištaujančio paauglio elgesį - jie abu gali netinkamai rengtis tam tikroje socialinėje situacijoje (S.Lesinskienė, 1998).
Pagrindinis autizmo bruožas - sutrikęs gebėjimas bendrauti ir suprasti kitus žmones. Šio sutrikimo lygis ir socialinės adaptacijos laipsnis svyruoja. Vienoje pusėje - klasikiniai „užsirakinę“ autistai, bijantys artimo bendravimo su kitais žmonėmis, o kitame „aktyvūs, bet keisti“, siekiantys bendravimo, tačiau neturintys intuityvaus kitų žmonių jausmų supratimo ir nesugebantys adekvačiai išreikšti savo jausmų, tačiau labai gabūs, gerai besimokantys. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai išsklaido vyraujančius mitus apie autizmą, todėl reikėtų paneigti labiausiai paplitusias klaidingas nuomones apie autizmo sutrikimą (S.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Autizmo Paplitimas
Paskutiniais duomenimis asmenų, turinčių autizmo sindromą vis daugėja. C. Gillberg ir M. Coleman konstatuoja, kad iš 10000 vaikų yra 10-14, pasižyminčių autizmo sindromu. Dauguma autorių F. Happe (1994), E. Schopler (1980), G. Wirth (1994) ir kt. U. Frith (1989) nurodo, kad Šiaurės Škotijoje buvo ištirta 20800 vaikų nuo 6 iki 14 metų. Iš jų 21 nustatytas autizmo sindromas. Berniukų ir mergaičių santykis - 2,5:1. . (R. Įrodyta, kad autizmo sutrikimas bbei Asergerio sindromas vienodai pasiskirstę visuose socioekonominiuose sluoksniuose (Wing L., 1993; Howlin P., 1997; Rutter M., 1998). Paskutiniais metais atliktų epidemiologinių tyrimų duomenys rodo mažesnį berniukų/mergaičių santykio skirtumą 2-3:1 (Sponheim E., Skjeldal O., 1998; Kielinen M. ir kt.), nei buvo gaunama anksčiau 4-5:1 (Steffenburg S., Gillberg C., 1986; Burd L. ir kt. Šias tendencijas atspindėjo ir Lietuvoje gauti duomenys: nustatytas Aspergerio sindromo paplitimas 7-16 mmetų amžiaus Vilniaus miesto vaikų populiacijoje 59:10000 (0,59%), berniukų - mergaičių santykis 1,6:1; vaikystės autizmo paplitimas 11,8:10000 (0,12%), berniukų - mergaičių santykis 1,9:1 (S.
Autizmo Priežastys: Sudėtingas Daugelio Veiksnių Derinys
Nusakyti autizmo priežastis yra gana sudėtinga.
Ankstesnės Psichologinės Teorijos
Psichologinės autizmo aiškinimo teorijos šalininkai teigė, kad dėl vaiko raidos ir elgesio sutrikimų kalti tėvai. Netinkama šeimos aplinka buvo laikoma autizmą sukeliančiu pagrindiniu veiksniu. B. Autorius, remdamasis savo prisiminimais apie praleistą laiką nacių koncentracijos stovyklose, pažymėjo vaikų, turinčių autistiškų požymių ir kalinių vaikų , su kuriais jis dirbo panašumą. Panašų poveikį daro šeimos, siekdamos reguliuoti vaiko elgesį ir aplinką. Manoma, kad autistiški vaikai suvokia savo aplinką kaip labai šaltą, grėsmingą ir priešišką. Nuo tokios aplinkos jie atiriboja ir užsidaro. Tokia autizmo aiškinimo teorija vyravo iki 1980-ųjų metų. Tačiau L. Kanner nurodė, kad šio sutrikimo priežastis gali būti biologinio pobūdžio. Išsamesnius tyrimus, paneigdama psichologinę teoriją atliko L.
Biologinės Priežastys
Biologinės autizmo priežastys - tai įvairūs, kaip nurodo R. Simpson ir P. Zionts (1992), biochemniai nenormalumai. Jie aiškinami taip: smegenys susideda iš daugybės ląstelių - neuronų, kurie priima ir perduoda informaciją cheminiais elementais, vadinamais neuroperdavėjais. Tų cheminių medžiagų trūkumas - autizmo atsiradimo priežastis.Vieni iš grupės cheminių elementų, priimančių ypatingus pranešimus, yra monoaminai. Jie susideda iš serotonino, dopamino, norepinerpino, jie randami smegenyse ir kontroliuoja emocijas ir elgesį. Kitas aiškinimas - padidėjęs opioido kiekis Vaiko smegenys pagamina per daug šios medžiagos - dėl to atsiranda šabloniški judesiai, socialinio intereso stoka ir kt. S. Baron - Cohen nurodo, jog atliktais tyrimais numatytas elgesio panašumas tarp autistiškų vaikų ir gyvūnų, kuriems buvo duota narkotikų. Biologinės priežastys nėra tiksliai apibrėžtos ir teigti, kad tik jos yra autizmo priežastis, netikslinga. Bandymas gydyti vaistais, nėra efektyvus. Todėl šios rūšies priežasčių aiškinimas ir toliau turėtų įvairių su autizmo problema susijusių specialistų, tyrimo objektu. (R.
Organinės-Neorganinės Priežastys
Organinės-neorganinės priežastys - įvairūs smegenų susirgimai (uždegimai), fizinės traumos, išsigimimai. Autizmo atveju ryšys tarp abiejų pusrutulių yra sutrikęs. C. Gillberg (1992), R. Simpson (1992), ir kiti autoriai nurodo, jog nustatytos keturių tipų organinės-neorganinės priežastys:
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
- Pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas.
- Nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos
- Limpinės sistemos disfunkcija
- Kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija.
Pastaruoju metu manoma, kad autizmo priežastis - smegenėlių pažeidimas. Smegenėlių funkcija gali sutrikti dėl organinio-neurologinio, genetinio, biocheminio ar kitokių centrinės nervų sitemos pažeidimus. Organinių pažeidimų priežastys, gali būti infekcinės ligos. Dažnesnė iš jų raudonukė - virusas, įgytas pirmaisiais nėštumo mėnesiais, citomegalija, herpes encefalito virusas. F.
Genetiniai Pakitimai
Viena iš žinomiausių autizmo priežasčių yra genetiniai pakitimai. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos. F. F. kad 10-15% vaikų autizmo priežastis gali būti trapios X chromosomos pakitimas. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXAI ir manoma, kad jis gali sukelti autizmą. Taigi viena iš autizmo priežasčių gali būti genetiškai paveldimos ligos (R. Ivoškienė, J.
Vaikų Su Autizmu Grupavimas
Vaikų grupavimo kriterijai nėra aiškūs. L. Wing ir J.Goodison išskyrė tris grupes:
- "Nuošaliųjų" vaikų grupė. S. Lesinskienė (2000) ją vadina „atitolusiųjų“ grupė. Grupė apima vaikus ir suaugusiuosius, kurie labiausiai išsiskiria iš socialinės aplinkos. Būdami tarp artimųjų, jie gali staiga susijaudinti ir keistai pasielgti. Skirtingai negu normalios raidos vaikai, jie neseka iš paskos savo tėvų, nebėga jų pasitikti, neieško paguodos, neprisiglaudžia, kkai skauda ar yra nuliūdę. Dauguma priklausančių šiai grupei, niekad nepradeda kalbėti. Kalbantiems vaikams būdinga echolalija, įvardžių keitimas, sakinių trumpinimas iki minimumo. Nevebralinės komunikacijos sutrikimai pasireiškia nenoru būti pakeltam ant rankų, nesidomėjimu žaislais. Dauguma vaikų nežaidžia siužetinių vaidmeninių žaidimų. Jiems bbūdingas savotiškas taisykles primenantis ėjimas į mokyklą - kiekvieną dieną tuo pačiu keliu ir laiku, tais pačiais drabužiais. „Nuošaliųjų vaikų“ grupei būdinga staigi nuotaikų kaita - juokas, ar ašaros be priežasties. Ankstyvame amžiuje jie linkę vaikščioti ant pirštų galiukų, taip pat neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius: šviesą, garsą, skausmą. Būdingas neadekvatus elgesys: agresija, nenustygimas vietoje, nesupratimas socialinio elgesio normų ir instrukcijų.
- "Pasyviųjų grupė". Šios grupės vaikai yra neagresyvūs ir valdomi. Jie labiau draugiški, priimantys ir mažai aktyvūs. Jų kalba dažnai yra geriau išsivysčiusi, tačiau stebimi autizmui būdingi kalbos nenormalumai (S. Lesinskienė, 1998). „Pasyviosios“ grupės vaikams būdingi stereotipiniai pasikartojantys judesiai. Vaikai labai nemėgsta kai kas nors kišasi į jų vveiklą. Jų gebėjimai yra didesni, tačiau geriau atlieka vizualines užduotis, negu verbalines.
- "Aktyviųjų, bet keistų grupė" vaikų grupė. Šiai grupei priklausantys geba aktyviai bendrauti su kitais asmenimis. Kalba labiau išplėtota, o kai kurių gramatiškai taisyklinga ir leksiškai turtinga. Šios grupės vaikams dažnai būdinga sutrikusi motorinė koordinacija. Yra keistos eisenos ir pozos, nerangūs.
Vaikų skirstymas į grupes, kaip nurodo L Wing, neturėtų būti griežtas.
Autizmo Simptomai ir Požymiai
Bendrieji Simptomai
Šiuo metu manoma.
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
- negebėjimas planuoti veiklos, t.y. 2 lentelė.
Tęsiasi neįprastas jautrumas stimuliacijai ir besikartojantys motorikos manieringumai. Sensatyvumas stimuliacija ir motorikos manieringumai gali sumažėti. Nėra kalbos. Tęsiasi tai, kas jau minėta. (S.
Sunkus emocinio ir motorinio vystymosi sutrikimas, vaiko užsisklendimą savyje; bendravimo ir suvokimai sunkumai. Simptomai (H. Dilingas, Ch.
Aspergerio Sindromas
Iš pradžių nepastebima kokių nors kalbos ar intelekto vystymosi ypatumų. Kartą pasireiškia mažiems vaikams. Serga tik berniukai. Aspergerio sindromo terminą bei diagnozę pasiūlė ir įvedė L. Wing (1981) tam, kad išskirtų labai gabių autistų grupę, kuri neatitinka Kannerio apibūdintų tylių ir ntolusių žmonių stereotipo. autizmo sutrikimu. Šiam sindromui būdinga nesutrikusi kalbos bei kognityvinių funkcijų raida, normalus ar aukštas IQ, originalus mąstymo būdas bei ryškus motorikos negrabumas, nerangumas. Tai švelnus autizmo variantas su galimu dideliu paveldimumu (S.Lesinskienė, 1998). Simptomai (H. Dilingas, Ch.
Socialinio Elgesio Sutrikimai
S.Edelson nurodo, jog socialinio elgesio sutrikimai yra būdas autizmui nustatyti.
- Socialinis vengimas. Vaikai, kuriems būdingas socialinis vengimas, norėdami išvengti kontakto, atsuka nugarą. Tokia poza buvo suprantama kaip žmonių baimė arba nemėgimas. Tačiau iš tiesų problema kyla dėl to, kad autistiški vaikai yra jautrūs sensoriniams dirgikliams.
- Socialinis abejingumas. Asmenys bendraujantys su ktais žmonėmis nepatiria malonumo, nes jų smegenyse yra pakitęs betaendorfino kiekis.
- Socialinis nerangumas. Asmenys, pasižymintys autizmu, bando užmegzti kontaktus su kitais žmonėmis, tačiau nnegeba jų palaikyti - tai būdinga pasižymintiems Aspergerio sindromu. Viena iš nesėkmingo bendravimo priežasčių, negebėjimas išklausyti pašnekovo. Dažniausiai jie kalba apie save, yra ekscentriški.
Savęs Stimuliavimas ir Stereotipinis Elgesys
Stimuliuodami save vaikai naudoja regą, klausą, lietimą, uoslę, skonį, judesius. Dažnai būna stereotipinių judesių. Pastebimas specifinis susidomėjimas nefunkciniais daiktų elementais - kvapas ar pojūtis palietus (Vaikų autizmas, 2000). Vaikai, turintys autizmo sindromą purto rantas, žiūri į šviesą, klausosi garsų, arba užsidengia ausis, nors garsas nėra stiprus. Kai kurie save stimuliuoja trindami daiktu odos paviršių, draskydami odą ar kitaip veikdami (prie ko nors spaudžiasi ir pan.). Neretai vaikai save stimuliuoja linguodami į šonus aar priekin ir atgal, sukdami daiktus. Dalis vaikų intensyviai uostinėja žmones ir daiktus, kiša daiktus į burną, laižo ir pan. Viena iš savęs stimuliavimo ir stereotipinio elgesio formų, kaip nurodo S.
Savęs Žalojimas
Savęs žalojimas dažniausiai pasireiškia galvos daužymu, rankų kandžiojimu, draskymusi. Dėl negebėjimo suvokti aplinkos vaikai negeba prie jos prisitaikyti, todėl būna agresyvūs su kitais arba su savimi. D. S. Edelson pateikia dvi pagrindines savęs žalojimo aiškinimo teorijas - psichologinę ir socialinę.
- Vaikų, pasižyminčių autizmo sindromu, smegenyse trūksta betaendorfino, nuo kurio priklauso pasit…
Atvejo Analizė: Stebėjimas ir Analizė
Socialinės Sąveikos
Analizuojant autizmo atvejį, svarbu atkreipti dėmesį į socialinės sąveikos ypatumus. Vaikai su autizmu gali vengti socialinio kontakto, neatsiliepti į šauksmą, nerodyti emocijų ar sunkiai suprasti kitų žmonių jausmus. Stebėjimas, kaip vaikas bendrauja su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, gali padėti įvertinti socialinės sąveikos sunkumo lygį.
Kalbos ir Komunikacijos Gebėjimai
Kalbos ir komunikacijos gebėjimai yra viena iš pagrindinių sričių, kuriose pasireiškia autizmas. Vaikai gali turėti kalbos vėlavimą, echolaliją (kartojimą ką tik išgirstų žodžių ar frazių), sunkumus suprantant perkeltinę kalbos prasmę ar negebėjimą pradėti ir palaikyti pokalbį. Stebint vaiko kalbos raidą ir komunikacijos būdus, galima nustatyti specifinius sunkumus ir poreikius.
Stereotipinis Elgesys bei Riboti Interesai
Stereotipinis elgesys ir riboti interesai yra būdingi autizmui. Vaikai gali pasižymėti pasikartojančiais judesiais (pvz., rankų plazdėjimu, sukimusi), obsesiniu prisirišimu prie tam tikrų daiktų ar temų, ir sunkumais keičiant rutiną. Stebint šiuos elgesio ypatumus, galima geriau suprasti vaiko poreikius ir sukurti jam tinkamą aplinką.
Sensorika
Autizmo atveju dažnai pasireiškia sensoriniai sunkumai. Vaikai gali būti itin jautrūs garsams, šviesai, prisilietimams, kvapams ar skoniams. Taip pat gali būti sumažėjęs jautrumas skausmui ar temperatūrai. Stebėjimas, kaip vaikas reaguoja į įvairius sensorinius dirgiklius, gali padėti nustatyti specifinius sensorinius poreikius ir sukurti jam komfortišką aplinką.