Geštalto psichoterapija - tai į asmenybės augimą ir visybiškumą orientuota psichoterapijos kryptis, padedanti žmogui geriau pažinti save, savo aplinką ir santykius su ja. Ši terapija, gimusi XX amžiaus viduryje, šiandien yra viena iš labiausiai žinomų ir praktikuojamų psichoterapijos krypčių pasaulyje.
Geštalto psichoterapijos esmė ir principai
Geštaltinė psichoterapija orientuota į įsisąmoninimo gilinimą. Nuolatinis savęs (savo minčių, jausmų, kūno pojūčių, dvasinio patyrimo) ir aplinkos įsisąmoninimas įgalina gyventi visavertiškai: užkerta kelią kauptis „nebaigtiems reikalams“, padeda atskirti savo pačių poreikius nuo aplinkinių žmonių lūkesčių ir reikalavimų, išsilaisvinti iš neproduktyvių, pasenusių, automatiškų elgesio modelių, užtikrina sąmoningus, savomis vertybėmis pagrįstus pasirinkimus. Geštaltinės psichoterapijos atstovai teigia, kad žmogus bręsta ir keičiasi santykyje su kitais, taigi dialogiškumas - esminis šios psichoterapijos principas. Psichoterapijos procese žmogui sudaromos sąlygos tyrinėti tai, kaip jis sąveikauja su pasauliu, įprasmina savo patyrimą, renkasi elgesio ir reagavimo būdus, kaip jis auga ir keičiasi.
Geštalto psichoterapijos praktikoje remiamasi šiais pagrindiniais principais:
- Augimas: Kiekvienas žmogus gali būti sveikas, kūrybiškai prisitaikantis ir augantis. Geštalto psichoterapijos tikslas - didinti žmogaus sąmoningumą, padėti suvokti ir įveikti kliūtis, trukdančias žmogui keistis ir augti bei atrasti naujus, kūrybiškus kelius siekiant harmoningo santykio tarp žmogaus ir jį supančios aplinkos.
- Patyrimas: Siekiama padidinti žmonių suvokimą, akcentuojant betarpišką patyrimo įsisąmoninimą, išbandant naujas elgesio formas bei sujungiant šią patirtį su intelektualiu supratimu.
- Dabartis: Kreipiamas ypatingas dėmesys į tai, kas pasirodo esamuoju laiku, momentas po momento, čia ir dabar, laikant sąmoningą dabarties momento išgyvenimą vartais į dabartį, praeitį ir ateitį, keliu vedančiu į savęs ir aplinkos teisingą suvokimą, santykį ir veiksmą.
- Žmogus kaip visuma: Fiziniai, emociniai, intelektualiniai, dvasiniai aspektai nuolat veikia, siekdami pusiausvyros tarpusavyje bei su aplinkiniu pasauliu. Taip pat ir porą, šeimą ar grupę sudarantys žmonės yra tarpusavyje susijusios ir sąveikaujančios visumos dalys, siekiančios pusiausvyros tiek savyje, tiek santykiuose su kitais žmonėmis. Geštalto psichoterapija siekia harmoningo žmogaus, poros, šeimos ar grupės vystymosi ir funkcionavimo, kreipiamas dėmesys į kiekvieną iš šių aspektų ar dalių bei į visą visumą.
Geštalto psichoterapijos ištakos ir raida
Geštaltinės psichoterapijos atsiradimas siejamas su žydų kilmės psichoterapeutų Fredericko S. Perlso ir jo žmonos Lauros Perls vardu. Taigi geštaltinė psichoterapija susiformavo XX amžiaus viduryje - kaip ir kitos alternatyvos vyraujančiai psichoanalizės krypčiai. F. Perlsas Vokietijoje baigė medicinos studijas, studijavo psichoanalizę, o Laura Perls įgijo išsilavinimą psichologijos ir filosofijos srityse. Jai teko studijuoti su M. Buberiu, P. Tilichu, M. Heidegeriu.
Remdamiesi tiek savo, kaip psichoterapeutų, patirtimi, tiek egzistencinės bei fenomenologinės filosofijos įžvalgomis, Perlsai suformulavo naują, savitą kryptį psichoterapijoje, kuri remiasi žmogaus unikalumo bei visybiškumo samprata. Pamatine šios psichoterapijos krypties idėja galima vadinti įsitikinimą, kad žmogus pasaulį suvokia visybiškai, turi įgimtą tendenciją įprasminti gyvenimą ir siekia užbaigto pasaulio vaizdo (geštalto).
Taip pat skaitykite: Namų geštalto psichoterapija
Vokiečių kalbos terminas „Gestalt“ sunkiai išverčiamas ne tik į lietuvių, bet ir į daugelį kitų kalbų, jis reiškia pavidalą, formą. Pats žodis “Geštalt” verčiamas iš vokiečių kalbos reiškia užbaigtą formą, konfigūraciją, o laisvai verčiant - suvoktą visumą. Tai reiškia, jog mes žiūrime į žmogų kaip į dinamišką, integruotą visumą. Mūsų fiziniai, emociniai, intelektualiniai, dvasiniai aspektai nuolat veikia, siekdami pusiausvyros tarpusavyje bei su aplinkiniu pasauliu. Taip pat ir porą, šeimą ar grupę sudarantys žmonės yra tarpusavyje susijusios ir sąveikaujančios visumos dalys, siekiančios pusiausvyros tiek savyje, tiek santykiuose su kitais žmonėmis.
Geštalto psichoterapijos taikymas
Geštaltiniai psichoterapeutai dirba su individais, poromis, šeimomis, grupėmis. Konsultacinė kompanija „Kitokie projektai“ yra vieni iš instituto steigėjų ir partneriai. Ši ilgalaikė programa skirta tiems, kurie siekia profesionaliai dirbti savo konsultuojamąjį bei psichoterapinį darbą. Ilgalaikės studijos suteiktų būtinų žinių, įgūdžių ir padėtų formuoti nuostatoms.
Geštalto terapijos principai gali būti taikomi labai plačiai - individualioje terapijoje, psichoterapinėse ir mokymo grupėse, organizacijose ir bendruomenėse.
Individuali geštalto psichoterapija
Skirta individualiems asmenims, siekiantiems geriau pažinti save, spręsti asmenines problemas ir siekti asmenybės augimo.
Grupinė psichoterapija
Skirta žmonių grupei, kurioje dalyviai gali dalintis savo patirtimi, mokytis vieni iš kitų ir gauti palaikymą.
Taip pat skaitykite: Geštalto psichologija
Kaip veikia geštalto terapija?
Dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, ankstyvoje vaikystėje patirto nesaugumo ar atstūmimo jausmo, praeityje išgyventų netekčių, kitų traumuojančių ar baimę keliančių įvykių, žmogaus ankstesnės patirtys gali aktualizuotis ir virsti įvairiais gynybiniais mechanizmais. Jais žmogus nutraukia pilnavertį kontaktą su aplinka ir tarsi ima veikti priešingai savo prigimčiai ar esybei. Dažnai jis tuo tikslu netgi išvysto gebėjimą nejausti arba slopinti savo norus, poreikius, jausmus, - praranda kontaktą su pačiu savimi. Ši sustabdyta ar užslopinta energija niekur nedingsta. Ją nukreipiame prieš save pačius, taip sąlygodami autodestrukciją, arba į kitus. Pavyzdžiui, be realaus pagrindo ant jų išliejame kitiems adresuotą pyktį, pagiežą ar neapykantą. Ilgainiui gali pradėti vystytis įvairūs neurotiškumo požymiai ar neurotiško elgesio mechanizmai.
Dažnai gali atrodyti, - taip tiesiog susiklostė, ir net nesusimąstome, kaip patys nuolat veikiame tuo pačiu būdu, nesąmoningai susikurdami tas pačias gyvenimo situacijas, kurias vėl ir vėl bandome nesėkmingai spręsti tuo pačiu būdu. Taip sukamės lyg užburtame rate, kaupdami vis daugiau neužbaigtų ir neišspręstų situacijų - taip vadinamų „neuždarytų geštaltų“. Jie ilgainiui ima vis labiau neigiamai mus veikti, kelia įtampą ir nerimą.
Kol visais neuronais ir kitomis kūno ląstelėmis neįsisąmoniname ir nepajaučiame, kur esame „užstrigę” - pokyčiai sunkiai tikėtini. Šia prasme geštalto terapija, kaip ir kitos psichoterapijos kryptys, orientuotos į įsisąmoninimo didinimą, gali tapti viena pagrindinių priemonių išeičiai iš aklavietės rasti ir naujiems mąstymo ar elgesio modeliams gyvenime kurti.
Didindamas žmogaus sąmoningumą, jo pastabumą, geštalto terapeutas padeda jam pažinti save, suprasti, kas vyksta jo gyvenime, ir, svarbiausia, - įsisąmoninti, kaip pats klientas prie to prisideda. Pažindamas save, savo aplinką ir santykius su ja, savo patenkintus ir nepatenkintus poreikius, savo elgseną, mintis, emocijas ir jausmus, bei suvokdamas savo vaidmenį tame, žmogus tarsi praregi. Tai tampa nauju jo sveikimo pagrindu, naujo gyvenimo atspirties tašku.
Pagrindiniai geštalto terapijos tikslai
Geštalto terapijos galutinis tikslas - žmogaus, kaip asmenybės, branda. Ji neapsiriboja vien darbu su įvairiais neurozių pasireiškimais, tad yra itin tinkama kiekvienam, siekiančiam atskleisti savo potencialą ir save realizuoti.
Taip pat skaitykite: Geštalto psichologija asmeniniam augimui
Vis daugiau žmogui įsisąmoninant, labiau save pažįstant ir priimant save tokį, koks yra, šis tampa brandesnis - gali remtis į save patį, labiau pasitikėti savimi, žinoti savo poreikius ir galimybes, realistiškiau suvokti jį supančią aplinką. Tuomet aplinka vis labiau suvokiama kaip galimybių ir pasirinkimų kupinas pasaulis, o tai įgalina išlaisvinti savo gyvybinę ir kūrybinę energiją, atgauti laisvę rinktis, kokį gyvenimą ir santykius norima kurti.
Galiausiai, geštalto terapija padeda išlavinti gebėjimą efektyviau spręsti savo problemas. Tuo pačiu - atgauti prigimtinę teisę bandyti ir klysti, teisę nežinoti, būti trapiu, jautriu ir pažeidžiamu, nes toks žmogus savo esybėje dažniausiai ir yra.
Sutrikimai, kuriuos galima gydyti naudojant geštalto terapiją
Nuo pat pradžios geštalto terapija tapo įrodytu ir veiksmingu terapiniu metodu sprendžiant ir gydant įvairias psichikos sveikatos ligas. Geštalto terapija naudojama gydant kai kuriuos psichologinius sutrikimus:
- Nerimas: Geštalto terapija padeda žmonėms sutelkti dėmesį į dabartį. Tai leidžia žmonėms suprasti, kokios tiesioginės mintys, jausmai ar elgesys gali sukelti nerimą.
- Elgesio sveikatos problemos: Geštalto terapija gali padėti žmonėms, turintiems elgesio sutrikimų, tokių kaip bipolinis sutrikimas. Tai taip pat veiksmingas terapinis metodas gydant piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis, kompulsinį lošimą ir potrauminio streso sutrikimus (PTSD - angl.). Žmonės, kovojantys su šiomis problemomis, geštalto terapijos būdu gali susikurti naują požiūrį į gyvenimą ir pastebėti teigiamus gyvenimo būdo pokyčius.
- Depresija: Kadangi geštalto terapija daugiausia dėmesio skiria savimonei, ji gali padėti depresija sergantiems žmonėms suvokti galimas stresines situacijas, kurios sukelia jų depresiją.
- Santykių sunkumai: Geštalto terapija gali padėti poroms atpažinti destruktyvų elgesį, kuris gali neigiamai paveikti jų santykius. Tai gali padėti jiems siekti teigiamų santykių ir asmeninio gyvenimo būdo pokyčių.
- Savivertės problemos: Geštalto terapija padeda žmonėms, turintiems žemą savivertę, nustatyti ir įveikti pagrindinius veiksnius, kurie prisideda prie jų žemos savivertės.
Ko tikėtis iš geštalto terapijos?
Svarbiausia, ko siekiama geštalto terapijos metu - didinant kliento sąmoningumą įgalinti jo aplinkoje labiau remtis savimi, ne kažkuo kitu. Tai vyksta užmezgant pasitikėjimu, palaikymu, bendradarbiavimu, lygiaverčiu dialogu grįstą kliento ir terapeuto ryšį.
Geštalto terapija yra įdomus ir kūrybingas tiek kliento, tiek terapeuto augimo procesas, kuris, deja, kartais būna skausmingas, bet galiausiai atskleidžia brandžią asmenybę, išlaisvina lig tol slopintus energijos resursus, atveria neįžvelgtas galimybes, suteikia laisvę veikti ir rinktis.
Geštalto psichoterapija Lietuvoje
Lietuvos psichologų ir psichiatrų pirmieji tiesioginiai susitikimai su profesionaliais geštaltinės krypties atstovais įvyko iškart po nepriklausomybės atkūrimo. Kolegos, dažniausiai - amerikiečiai, trumpam atvykdavo į Lietuvą ir vesdavo kelių dienų seminarus. Pirmąją tęstinę geštaltinės psichoterapijos studijų programą Lietuvoje 1991-1993 metais realizavo Norvegijos mokslininkas ir geštaltinės krypties psichoterapeutas Nils Grendstad.
Augant besidominčių ratui, kilo poreikis burtis į organizaciją, rengti susitikimus, kviesti svečius, dalintis patirtimi. 2001 metų gegužės mėnesį įsikūrė Lietuvos Geštaltinės psichoterapijos asociacija. Jos nariais tapo 26 specialistai, o pirmuoju jos prezidentu tapo Ernestas Lapinskas, vėliau - Vitalija Lepeškienė, Neringa Grigutytė. 2015 m. kilo iniciatyva atgaivinti asociacijos veiklą. Jos prezidentu tapo Viktoras Keturakis.
Žymūs geštalto psichoterapeutai Lietuvoje
Lietuvoje dirba nemažai patyrusių geštalto psichoterapeutų, prisidedančių prie šios krypties populiarinimo ir taikymo praktikoje. Tarp jų galima paminėti:
- Vitalija Lepeškienė: psichologė, Vilniaus universiteto docentė, Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto dėstytoja ir supervizorė. 1991 - 1993 metais Vitalija organizavo pirmąsias Lietuvoje geštaltinės psichoterapijos studijas.
- Viktoras Keturakis: Lietuvos geštaltinės psichoterapijos asociacijos prezidentas 2015-2024 metais.
- Rytis A. Stelingis: psichoterapijos daktaras, geštalto psichoterapeutas, Kauno medicinos universiteto, Klivlendo geštalto instituto (JAV), Metanoia psichoterapijos instituto ir Middlesex universiteto (Londonas, Anglija) absolventas.
tags: #gestalto #psichoterapijos #namai