Psichologinis Smurtas: Kaip Atpažinti ir Kur Ieškoti Pagalbos

Psichologinis smurtas - tai klastinga ir dažnai nepastebima prievartos forma, paliekanti gilias emocines žaizdas. Skirtingai nuo fizinio smurto, jis nepalieka matomų mėlynių, tačiau jo poveikis žmogaus savijautai, savivertei ir gyvenimo kokybei gali būti itinDestruktyvus. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra psichologinis smurtas, kaip jį atpažinti, kokios pagalbos galimybės yra prieinamos Lietuvoje ir kaip apsaugoti save bei savo artimuosius.

Kas yra Psichologinis Smurtas?

Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar žeisti kitą žmogų, dažnai nepastebimai. Tai tokia smurto forma, kurią sunku pastebėti ir įvertinti, nes ji nesukelia matomų žaizdų ar mėlynių, kurios būdingos fiziniam smurtui. Toks smurtas gali būti vykdomas verbaliniais ar neverbaliniais būdais, siekiant kontroliuoti, žeminti, įbauginti ar sužaloti kitą žmogų. Jei jauti, kad tave žemina, kontroliuoja ar menkina - tai nėra normalu.

Psichologinis smurtas apima platų spektrą elgesių, įskaitant:

• Nuolatinę kritiką ir menkinimą.
• Izoliavimą nuo draugų ir šeimos.
• Baimės sėjimą ir bauginimą.
• Manipuliavimą ir melą.
• Kontroliavimą ir diktavimą.

Smurtas dažniausiai suprantamas kaip fizinė prievarta, tačiau tai gali būti bet koks veiksmas, kurio galima išvengti ir kuris trukdo žmogaus saviraiškai: žodinės atakos, seksualinė prievarta, ekonominis žlugdymas, bauginimas.

Psichologinio Smurto Požymiai

Psichologinio smurto požymiai gali būti skirtingi, priklausomai nuo smurtautojo ir aukos santykių, asmenybės, situacijos ir kitų veiksnių. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos elgesio modelius:

Taip pat skaitykite: Efektyvus priklausomybių gydymas

• Įtikinėjimas: Smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad sukeltų aukai abejonę savo suvokimu, atmintimi, nuomone ar realybe.
• Suvaikinimas: Smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad parodytų, jog auka yra infantili, nebrandi, neatsakinga, nesavarankiška arba priklausoma nuo jo.
• Izoliavimas: Smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius.
• Tylėjimas: Smurtautojas daro viską, kad ignoruotų, atstumtų, nutildytų arba atskirtų auką nuo savo dėmesio, meilės, pripažinimo ar kitų emocinių poreikių.
• Manipuliavimas: Smurtautojas siekia paveikti aukos mintis, jausmus, nuostatas ar elgesį, naudodamas melą, apgaulę, klaidinimą, šmeižimą ar kitus būdus.
• Kontroliavimas: Smurtautojas pasitelkia įvairius būdus, kad diktuotų, nurodytų, įsakinėtų arba verstų auką elgtis taip, kaip jis nori arba tikisi.

Psichologinis smurtas ne toks pastebimas, tačiau galintis visiškai sutrypti aukos savivertę, pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis bei užkirsti kelią bet kokiam tobulėjimui. Jis pasireiškia įvairiomis formomis:

• Šaukimas, spiegimas, pravardžiavimas.
• Ignoravimas, nemalonus tonas.
• Žeminimas, gėdinimas, šaipymasis, įžeidžiantys juokai, kritikavimas atskirai arba prie kitų žmonių.
• Savininkiškumas, atskyrimas nuo draugų ar šeimos, kontroliavimas, nesiliaujantys skambučiai ir žinutės.
• Aukos kaltinimas dėl smurtautojo veiksmų ar savijautos.
• Teigimas aukai, kad viena ji nieko neverta.
• Grasinimai, priverčiant auką pajausti, kad jai nepavyks nutraukti santykių su smurtautoju.

Psichologiniai agresoriai manipuliuoja kitų kompleksais, taikosi į pažeidžiamas vietas, taip priversdami auką mąstyti, jog kalta ji pati, kartais net sukurdami iliuziją, kad savo žeminančiais veiksmais ir nuolatine kritika jie ne kenkia, o priešingai - apsaugo bei padeda susivokti.

Kodėl Psichologinį Smurtą Sunku Atpažinti?

Psichologinį smurtą sunku atpažinti dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų yra tai, kad polinkį smurtauti turintis asmuo santykių pradžioje tai slepia. Juk pažinties pradžioje mes visi norime pasirodyti esantys idealūs. Konsultuodama moteris dažnai pastebiu, kad pažinties pradžioje jos linkusios idealizuoti naujai sutiktą žmogų. Dar vienas psichologinio smurto aspektas, klaidinantis psichologinį smurtą patiriančias moteris, - smurtautojas nepanaudoja visų savo galių iškart. Tačiau palaipsniui atsiranda vis daugiau ir daugiau draudimų partnerei. Smurtautojas dažniausiai sako „Aš tai darau dėl tavęs, noriu tave apsaugoti, juk matai, kaip tie žmonės tave skaudina.“ Dažnai uždraudžia bendrauti su draugėmis, ypač tomis, kurios gali atverti akis ir parodyti, kad moters santykiai destruktyvūs. Laikui bėgant atsiranda vis daugiau manipuliacijų, nepagarbių komentarų apie moters išvaizdą, intelektą, įvairius negebėjimus. Neturėdama su kuo pasikalbėti ir papasakoti, kaip jaučiasi, moteris ir pati pradeda nebesuprasti savo slogios savijautos. Jai sunku rasti priežastį, dėl ko ji taip jaučiasi, kas kelia įtampą, nesupranta, kokiose pinklėse atsidūrė. Nugalinta ir nuolat kalta besijaučianti moteris pradeda manyti, kad ji ir yra konfliktų priežastis, o ilgainiui tuo įtiki. Partneris visada randa, kuo apkaltinti moterį, o savo kaltės niekada nepripažįsta ir neatsiprašo.

Psichologinio Smurto Poveikis

Psichologinis smurtas yra rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikių ir neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimui. Psichologinės pasekmės - smurtas šeimoje gali sukelti ne tik fizinę, bet ir psichologinę žalą. Asmenys, patiriantys smurtą, nuolatos išgyvena stresinę būseną - tiek smurtavimo metu, tiek atokvėpio laikotarpiu. Dėl nuolatos išgyvenamos trauminės situacijos gali išsivystyti depresija ir potrauminis streso sutrikimas.

Šeimoje, kurioje bent vienas iš suaugusių sistemiškai smurtauja, nukenčia ir vaikai. Tai nėra saugi aplinka augti, agresija žaloja psichiką, kyla didžiulė tiek psichologinių, tiek fizinių padarinių grėsmė. Kartais mažieji yra naudojami kaip priemonė manipuliuoti auką, vaikai tampa motyvu išlikti kartu, su vaikais būna susiję ir įvairūs grasinimai. Dar liūdnesniais atvejais, agresija nukreipiama ir prieš atžalas. Ar vaikas patiria smurtą galima atpažinti pagal fizinius (valgymo, miego sutrikimai, fiziniai nusiskundimai) arba elgesio požymius, pavyzdžiui, agresyvumas, nervingumas, uždarumas, prasta koncentracija, baikštumas.

Taip pat skaitykite: Emocijų lavinimas

Kaip Apsaugoti Save nuo Psichologinio Smurto?

1. Pripažinkite, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama. Tai gali būti sunku padaryti, nes psichologinis smurtas dažnai yra paslėptas, subtilus ir manipuliuojantis. Tačiau jūs turite teisę jaustis saugus, vertas ir gerbiamas bet kokiuose santykiuose.
2. Pasitarkite su patikimu žmogumi. Psichologinis smurtas gali būti verčiantis jaustis labai vienišai ir izoliuotai nuo aplinkos. Jūs galite jaustis, kad niekas jūsų nesupranta, nesirūpina arba netiki jumis. Tačiau jūs nesate vieni ir jūs nesate kaltas. Galite ieškoti paramos ir pagalbos pasitardami su draugais, šeimos nariais, kolegomis, mokytojais, gydytojais, psichologu ar kitu patikimu žmogumi, kuris gali jus išklausyti, patarti, palaikyti ir padėti.
3. Nustatykite ribas. Psichologinis smurtas gali būti labai žalingas jūsų emocinei ir fizinei sveikatai. Jūs turite teisę pasakyti „ne”, atsisakyti arba nutraukti bet kokį bendravimą, kuris jums yra skausmingas, žeminantis arba kenksmingas.
4. Rūpinkitės savimi. Psichologinis smurtas gali paveikti jūsų požiūrį į save ir savo gyvenimą. Galite prarasti savo pasitikėjimą, savo tikslus, pomėgius arba vertybes. Tačiau jūs nesate tai, ką smurtautojas sako, kad jūs esate. Jūs esate vertingas, stiprus, gabus ir nuostabus žmogus, kuris turi teisę būti laimingas ir mylimas.
5. Kreipkitės į specialistus. Psichologinio smurto atveju galite patirti stresą, nerimą, depresiją, nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus ar kitas problemas. Jūs galite padėti sau, rūpindamiesi savo sveikata ir gerove, pavyzdžiui, maitindamiesi sveikai, miegodami pakankamai, vengdami alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų, kurios gali pabloginti jūsų būklę. Gali prireikti profesionalios pagalbos, kad galėtumėte susidoroti su jo padariniais, atkurti savo emocinę pusiausvyrą, išspręsti problemas ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Kur Kreiptis Pagalbos?

Jei jūs patiriate arba įtariate, kad galimai patiriate psichologinį smurtą, kreipkitės į bet kurį Specializuotos kompleksinės pagalbos centrą.

• Jei reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir informuokite apie smurtą artimoje aplinkoje. Atvykusi policija gali nutraukti smurtinius veiksmus, suteikti informacijos apie apskrityje veikiančius specializuotus pagalbos centrus bei kitas įstaigas ir organizacijas.
• Nesant skubiam pavojui, policijos pagalbos sulaukti galite kreipiantis pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372 arba el. paštu čia. Suteikiama kvalifikuota socialinė, psichologinė ir teisinė pagalba.
• Specializuotų pagalbos centrų sąrašą ir kontaktus galite rasti paspaudę čia.
• Nemokamą emocinę pagalbą visą parą teikia „Pagalbos moterims linijos“ savanorės.

Smurto Rato Mechanizmas

Atskleisti priežastis, kodėl smurtą patiriantys asmenys nesikreipia pagalbos, padeda smurto artimoje aplinkoje veikimo mechanizmo aiškinimas (dažnai įvardijamas smurto ratu), kuris apima šias stadijas:

1. Įtampos augimo. Būdinga tai, kad smurtautojas vis labiau agresyvus, jo elgesys su auka grubus ir egoistiškas. Jis izoliuoja auką, drausdamas jai bendrauti su artimaisiais, draugais. Auka stengiasi būti paklusni, vengti galimų konfliktų, bijo parodyti savo jausmus ir atskleisti mintis. Ji mano galinti susitvarkyti su esama situacija nuolaidžiaudama smurtautojui, nuramindama ir prisitaikydama prie jo. Bet aukos pastangos laukiamų rezultatų nebeduoda, situacija šeimoje negerėja, įtampa auga. Tai gali trukti neapibrėžtą laiką - savaites, mėnesius, metus.
2. Smurto proveržio. Trumpiausiam (nuo keleto minučių iki keleto valandų) etapui būdinga tai, kad smurtautojas nepajėgia kontroliuoti poelgių, jis nori tik „truputį asmenį pamokyti“. Smurtas šeimoje dažniausiai vyksta be liudininkų. Smurtautojas po smurto proveržio pradžioje bando teisinti savo elgesį, tačiau kai smurtas tarp partnerių kartojasi, liaujasi teisintis. Auka netiki tuo, kas įvyko, patiria šoką, jeigu kreipiasi pagalbos, tai kitą dieną. Smurtą patyręs asmuo vengia kreiptis pagalbos į policiją, baiminasi galimos tolesnės prievartos, linkęs kaltinti save dėl susidariusios situacijos.
3. „Medaus mėnesio“. Etapas yra iš karto po antrojo. Smurtautojas suvokia, kad nuėjo per toli, atsiprašo ir pažada, kad jis daugiau taip nesielgs, jeigu ji „gerai“ elgsis ir jo neprovokuos. Smurtautojas pats tiki daugiau neskriausiąs aukos, nes mano, kad gali save kontroliuoti, ji nepamirš pamokos ir ateityje elgsis tinkamai, nesuteikdama priežasties ją mušti, jis įtikinėja visus, kad taip ir bus, ir pasižada mesti gerti, įsidarbinti ir pan. Jis bando įtraukti visus, galinčius padėti pasiekti tikslą. Patyręs smurtą asmuo, įpratęs prie smurtinių santykių, juos atpažįsta ir moka prisitaikyti, bijo netekti smurtautojo, kuris vienintelis ją nubaudžia ir paguodžia, meilės, aplinkiniai yra nuo jos atsiriboję. Ji yra ekonomiškai priklausoma nuo smurtautojo, turi bendrų vaikų ir bijo, kad jie gali būti iš jos atimti. Auka negali apsiginti nuo smurtautojo ir negali apginti savo vaikų.

Kitų Formų Smurtas

Svarbu paminėti, kad psichologinis smurtas dažnai egzistuoja kartu su kitomis smurto formomis:

• Fizinis smurtas: tyčinis prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į asmens gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą arba bejėgiškos būklės sukėlimą: smūgiai, kumščiavimas, spardymas, stumdymas; griebimas už plaukų, dusinimas, kratymas; draskymas, badymas, smaugimas, kandžiojiimas, spjaudymas, deginimas, nuplikymas arba nušaldymas; suvaržymas, izoliavimas, neleidimas išeiti iš namų, grasinimas ginklu.
• Ekonominis smurtas: tai viena šeimyninio smurto rūšių, kurią naudodamas smurtautojas siekia kontroliuoti savo partnerę: ekonominės laisvės suvaržymas pinigų ar kreditinių kortelių atėmimas ir vertimas maldauti, kad visa tai grąžintų; aukos pinigų ar turto vogimas arba išviliojimas apgaulės būdu; atsisakymas duoti maisto, rūbų, būtinus medikamentus ar draudimas nakvoti namie; draudimas dirbti arba baigti mokslus.
• Seksualinis smurtas: Kito asmens vertimas atlikti nesaugų ar žeminantį lytinį aktą prieš kito asmens valią; nepageidaujamų seksualinio akto formų naudojimas siekiant valdyti kitą asmenį; vertimas stebėti ir kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime.

Taip pat skaitykite: Gerovė kiekvienam

tags: #uzsiemimai #patiriantiems #psichologini #smurta