Straipsnyje nagrinėjamas grėsmių suvokimas Lietuvoje, remiantis sociologiniais tyrimais ir apibrėžimais. Siekiama išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai suvokia įvairius veiksnius, keliančius grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, ir ar jie būtų pasirengę ginti valstybę agresijos atveju.
Grėsmių suvokimas: bendras vaizdas
Apklausų duomenys rodo, kad tiesioginių grėsmių suvokimas visuomenėje yra aiškiai apibrėžtas geografine kryptimi. Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad Rusijos politika kelia tiesioginę grėsmę Rytų Europos valstybėms. Su šiuo teiginiu visiškai sutinka arba sutinka 44 proc. apklaustųjų. Dauguma (63 proc.) tyrimo dalyvių, paklausti, ar Rusijos užsienio politika kelia grėsmę Lietuvai, atsakė teigiamai. Daugiausiai tarp tokių buvo aukštąjį išsilavinimą turinčių, daugiau nei 500 eurų per mėnesį uždirbančių gyventojų. Net 60 proc. rusų tautybės apklaustųjų Rusijos užsienio politiką įvardijo kaip grėsmę.
Lyginant su 2016 metų balandžio mėnesio apklausos duomenimis, bendras grėsmės veiksnys keitėsi nežymiai, bet vis tiek išaugo 3 procentais. Rusija ir toliau traktuojama kaip kelianti pavojų, ir šis skaičius per dvejus metus praktiškai nesumažėjo.
Antroje vietoje (23 proc. nuo 13 proc. 2016 metais) - Baltarusija. Lietuvoje JAV užsienio politiką kaip grėsmę įžvelgė vos 7 proc. apklaustųjų. Naujausioje apklausoje jų padvigubėjo iki 14 proc., tiesa, šis skaičius vis dar tėra nereikšmingas.
Dar mažiau gyventojų grėsme laiko Vokietijos (9 proc.), Lenkijos (5 proc.), Švedijos užsienio politiką, o trys procentai apklaustųjų manė, kad Lietuvai grėsmę kelia Latvijos užsienio politika. Daugiausiai atsakiusiųjų, jog Lenkijos užsienio politika kelia grėsmę Lietuvai, buvo tarp lenkų tautybės gyventojų (9,4 proc.).
Taip pat skaitykite: Kalbos ritmo suvokimas: apžvalga
Pasirengimas gynybai
Reikalui esant, prie ginkluoto pasipriešinimo prisidėti būtų linkę tik 24 proc. apklaustųjų. Tik 14 proc. manė, kad Lietuvos kariuomenė yra tinkamai pasiruošusi ginti Lietuvą, vis dėlto ne ką daugiau - vos 24 proc. pritarė, kad Lietuvos gynybos biudžeto didinimas yra reikalingas.
Kuklų 24 proc pritarimą didesniam gynybos finansavimui reikėtų vertinti keliais aspektais: viena vertus, kaip išlaidų gynybai dirbtinio priešinimo su socialinėmis reikmėmis, švietimo ar sveikatos apsaugos poreikiais rezultatą. Antra vertus, to pačio post-kolonialistinio mąstymo išraišką „vis vien esame ir būsime per maži, kad pasipriešintume“. Trečia, kad mums reikia išmokti kalbėti apie Rusijos grėsmę ir jos keliamus iššūkius taip, kad neįvyktų grėsmės devalvacijos procesas. Visi šie trys veiksniai yra rimti iššūkiai Lietuvos strateginei komunikacijai.
Bendras pasitikėjimas Lietuvos kariuomene augo ir siekė 71 proc. Į klausimą ar gintų tėvynę teigiamai atsakė 47 proc. Tiesa, išaugo neigiamai nusiteikusiųjų skaičius - 34 proc. Be to, žinančiųjų kaip elgtis mobilizacijos atveju skaičius išlieka menkas - vos 28 proc. Paklausus respondentų, ar jie pritaria, kad Lietuvos Krašto Apsaugai būtų skiriami 2 proc. BVP, 64 proc. pritarė.
Po 2016-ųjų rudenį šalį sukrėtusio auksinių šauktų skandalo, išaugo pasitikėjimas Krašto apsaugos sistemos skaidrumu. Sutinkančiųjų, kad lyginant su ankstesniais metais, Krašto apsaugos sistemos pirkimai yra vykdomi skaidriau buvo 53 proc. Galiausiai augo pasitikėjimas tiek pačia NATO, tiek Lietuvoje nuo 2017-ųjų dislokuotais sąjungininkais iš Aljanso šalių. Paklausus ar pritaria teiginiui, kad Lietuvoje dislokuotas NATO batalionas padeda atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes, teigiamai atsakė 78 proc.
Ir patys lietuviai buvo labiau linkę pritarti teiginiui, kad Lietuva turėtų ginti ir (ar) suteikti karinę paramą NATO valstybėms karinio konflikto atveju. Tokių buvo 75 proc. Anot KAM tyrimo, augo pritariančiųjų Lietuvos karinei paramai Ukrainai (64 proc.) ir lietuvių karių dalyvavimui tarptautinėse operacijose, jei to prašo NATO sąjungininkai (72 proc.).
Taip pat skaitykite: Teksto suvokimas: aspektai
Tarp grėsmių nacionaliniam saugumui KAM tyrime išskiriami ir kibernetiniai incidentai. Susidurusiųjų skaičius išaugo nuo penkių proc. iki 9 proc. Žinančiųjų, kaip elgtis tokiais atvejais procentas - gerokai mažesnis, nei nežinančiųjų: 29 proc. prieš 55. Dažniau susidūrę ir žinojo, kaip elgtis tokiais atvejais buvo vyrai iš didesnių ir didžiausiųjų pajamų grupės.
Labiausiai priešintis ginklu būtų linkę nevedę jaunesnio amžiaus lietuvių tautybės vyrai iš kaimo vietovių. Ginklą į rankas būtų linkę imti studentai/moksleiviai (48,4 proc.), ūkininkai (44,4 proc.), smulkūs verslininkai (39,6 proc.), specialistai/tarnautojai (35,8 proc.), mažiausiai - aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai (23,5 proc.). Negalėdami priešintis ginklu, kitais būdais prisidėtų 48 proc apklaustųjų. Labiausiai (57 proc.) kitais būdais būtų linkę priešintis lenkų tautybės Lietuvos piliečiai, tada lietuviai (49,5 proc.) ir rusų tautybės (30 proc.) gyventojai.
Daugiau nei pusė apklaustųjų (57 proc.) nuomone, ES daro teigiamą įtaką Lietuvos ir Rusijos santykiams. 49 proc. taip pat mano apie NATO ir JAV. 40 proc. respondentų mano, kad Lietuva daro teigiamą įtaką Rusijos ir Lietuvos santykiams, tuo tarpu 26 proc. nuomone, Rusija daro teigiamą įtaką.
Subjektyvus saugumo suvokimas
Svarbiausios Lietuvos saugumo problemos yra vidinės socialinės ir ekonominės, o ne Rusijos grėsmė. Kilus karui, šalį gintų mažiau Lietuvos gyventojų, nei prieš 2 metus, dauguma būtų pasyvūs, o jei ir norėtų ginti - nežinotų kaip. Tai - vienas būdų, kaip galima būtų primityviai ir paviršutiniškai vertinti naują grėsmių suvokimo tyrimą.
Straipsnyje teigiama, kad tirtas ne objektyvaus, o būtent „subjektyvus Lietuvos gyventojų saugumo suvokimas“. Kitaip sakant, respondentų atsakymai paremti psichologiniu įsitikinimu, žmonių jausmais, o nebūtinai objektyvia tikrove. Uždavus pastarąjį klausimą pagal svarbą išrikiuoti atsakymai, kuriuos, ištraukus iš konteksto galima interpretuoti taip, kad labiausiai lietuviai nerimauja dėl socialinių ir ekonominių problemų, o ne dėl Rusijos grėsmės. Nedaug nuo šių problemų atsilieka nusikaltimai, energetinio saugumo užtikrinimas, prasta ekonominė situacija, skurdas ir diskriminacija bei alkoholizmas.
Taip pat skaitykite: Suvokimo reikšmė
Tokie tyrimo rodikliai gali tapti „lobiu“ Kremliaus kontroliuojamai žiniasklaidai. Lentelės su didžiausiomis, Lietuvos gyventojų manymu, problemomis nereikėtų interpretuoti tiesmukai. Čia buvo klausta apie kiekvieną dalyką atskirai, ar tas punktas svarbus? Tai respondentams viskas atrodė svarbu. Tačiau sugrupavus atsakymus paaiškėjo ir kitas dalykas: Rusijos karinės invazijos grėsmė buvo suvokiama kaip pati didžiausia asmeniniam saugumui.
Paklausus apie jausmus Rusijos atžvilgiu, 15 % respondentų teigė bijantys agresyvios šios šalies politikos. Ir tik po to respondentai įvardijo kitas grėsmes - nusikaltimus ir kriminogeninę padėtį (15 proc.), saugumą gyvenamoje aplinkoje (14 proc.), pragyvenimo lygį ir ekonominę situaciją (12 proc.), sveikatos problemas (6 proc.), pabėgėlių krizę ir tarptautinį terorizmą (po 3 proc.).
Dėl to, kad Rusija gali užpulti Lietuvą ir kils karas, nerimauja 29 proc. Energijos išteklių (naftos, dujų) priklausomybę nuo Rusijos įvardija 13 proc. Draudimas įvežti lietuviškas prekes į Rusiją ir kiti prekybos apribojimai rūpėjo 11 proc., o Rusija įtaka Lietuvos vidaus politikai - 9 proc. Žala gamtai iš Kaliningrado srities (atominė elektrinė, upių tarša) įvertinta 6 proc., Rusijos įtaka Lietuvos tautinėms mažumoms - 4 proc.
Saugiausiai Lietuvos gyventojai jaučiasi savo artimiausioje aplinkoje - net 91 proc. respondentų, savo gyvenamojoje aplinkoje - 82 proc., Lietuvoje - 63 proc., ES - jau tik 45 proc, o pasaulyje - vos 32 proc. Tačiau tyrimo duomenys rodo ir tai, kad 2016 m. pradžioje 39 proc. respondentų teigė esą saugūs. Palyginus su prieš pusantro dešimtmečio darytų apklausų duomenimis, saugiai besijaučiančių žmonių dalis išaugo dvigubai.
Svarbiausi veiksniai, turintys įtakos subjektyviam saugumui, yra amžius, gyvenamoji vietovė, šeimos finansinė padėtis, tautybė ir ypač požiūris į sovietmetį. Pastarasis veiksnys rodo, kad kuo palankesnis požiūris į sovietmetį, tuo labiau apklaustieji linkę skeptiškai vertinti Lietuvos valstybę, sąjungininkus ir atvirkščiai - palankiau žiūri į Rusiją.
Dažniau naudojantys informacinius kanalus rusų kalba mažiau linkę Rusiją vertinti kaip grėsmę, Pavyzdžiui, tarp kasdien žiūrinčių naujienas per televiziją rusų kalba - tik 20 proc. laiko Rusiją grėsme. Labiausiai su grėsmės suvokimu susijęs televizijos naudojimas, tada laikraščių, radijo, naujienų portalų sekimas. Iš tų, kurie pasitiki Rusijos žiniasklaida tik 21 proc. Rusų ir lenkų grupėje - stipresnis nuostatų ir žiniasklaidos pasirinkimų ryšys: 48 proc. rusų ir 42 proc. lenkų pasitiki Rusijos žiniasklaida.
Paskaičius naujienas apie Rusiją žiniasklaidoje, 38 proc. apklaustųjų kyla didesnis nerimas dėl Lietuvos saugumo, 45 proc. įžvelgia žiniasklaidos keliamą paniką dėl Rusijos. 20 proc. respondentų nurodė, kad naujienos didina pasitikėjimą Lietuvos gebėjimu apsiginti.
Vos 17 proc. pasitiki, kad NATO sąjungininkai apgins Lietuvą užpuolimo atveju. Tuo metu Lietuvos kariuomenės galimybės vertinamos geriau - 31 proc. mano, kad kariai pasirengę apginti šalį, 42 proc. Tuo abejoja.
Tyrime konstatuotas ir ryšys tarp Lietuvos pilietybe besididžiuojančių asmenų ir ketinimo ginti savo šalį. 39 proc. tų, kurie didžiuojasi pilietybe, eitų ginti tėvynės, 17 proc. - ne. Be to, nustatyta ir 20 proc. nusivylusiu patriotų, kurie nesididžiuoja pilietybe, bet eitų ginti tėvynės, bei 24 proc.
Tautybės kriterijus taip pat svarbus vertinant minėtus pasididžiavimo pilietybe, ryžto ginti šalį karo atveju veiksnius - jei lietuvių procentas svyruoja nuo 52 iki 56 proc., tai, pavyzdžiui lenkų bei rusų tautybės žmonių procentas taip pat yra nemažas. 47 proc. Lietuvos lenkų ir 37 proc. Lietuvos rusų didžiuojasi Lietuvos pilietybe, 39 proc. pirmųjų ir 27 proc. antrųjų gintų Lietuvą karo atveju. Po 35 proc.
Dauguma lietuvių ir Lietuvos lenkų JAV laiko draugiška šalimi, rusai skeptiškesni - tik 20 proc. Rusiją priešiška šalimi laiko 50 proc. apklaustų lietuvių, 28 proc. Lenkų ir tik 9 proc. rusų. Net 74 proc. lietuvių ir 61 proc. Rusai nuolaidesni - nepateisinančiųjų vos 18 proc. pastarieji taip pat nelaiko Rusijos grėsme Lietuvai - tokių yra tik 12 proc. Palyginimui, Rusiją grėsme laiko 48 proc. lietuvių ir 29 proc.
Ir nors pripažįstama, kad, palyginus su 2014 metais, pasiryžusiųjų ginti šalį karo atveju sumažėjo nuo 57 iki 49 proc., o nenorinčiųjų ginti Lietuvos gretos kaip tik išaugo - nuo 14 iki 34 proc., šių skaičių, anot ekspertų, sureikšminti nereikėtų.
Pirmiausia tai, kad didžiausia visų tautybių žmonių dalis liktų Lietuvoje ir stengtųsi apsaugoti savo šeimą. Lietuviai (21 proc.) labiau nei lenkai (9 proc.) ir ypač rusai (2 proc.) rinktųsi likti Lietuvoje ir ginklu ar kitomis priemonėmis prisidėti prie šalies gynybos. Kauno (30 proc.) ir Vilniaus (26 proc.) gyventojai dažniau rinktųsi ginklu ar kitomis priemonėmis prisidėti prie šalies gynybos Mažesnių miestų (mažiau, nei 50 tūkst.
Net 42,4 proc. tų, kurie paklausti, ką darytų Rusijos agresijos atveju arba realaus užpuolimo grėsmei, sakė, kad liktų Lietuvoje ir ieškotų būdų apsisaugoti save bei šeimą. Net 14,4 proc. liktų Lietuvoje ir nieko nedarytų, o 16,9 proc. siektų išvykti iš Lietuvos. Ir tik 10,9 proc. Vis dėlto net 62 proc. apklaustųjų teigė nežinantys, ką reikėtų daryti norint apsaugoti save ir savo šeimą kilus karo grėsmei Lietuvoje. 82 proc. pritartų mokymams mokyklose, 73 proc.
Visuomenės pasiruošimo gintis nestiprina būtent pati valstybė. Ypač trūksta informacijos, tikslaus žinojimo, ką daryti, ypač tiems, kurie prisidėtų prie šalies gynybos nekarinėmis priemonėmis. Informacijos pateikimas eina ne tais kanalais, Žmonės lauktų, kad jiems praneštų ką daryti pirmosiomis valandomis, o juk visos transliacijos gali būti nutrauktos. Trūksta mokymų, kaip elgtis kritinėmis situacijomis.
COVID-19 rizikos suvokimas
Analizuodami COVID-19 grėsmes, mokslininkai atkreipė dėmesį į įvairių demografinių ir socioekonominių charakteristikų visuomenės grupes, kurios skirtingai suvokia ir patiria infekcijos plitimo rizikas. Straipsnyje analizuojamas Lietuvos gyventojams būdingas COVID-19 rizikos subjektyvus suvokimas bei objektyvieji COVID-19 plitimą ir sergamumą lemiantys socioekonominiai veiksniai. Straipsnyje dėmesys kreipiamas į veiksnius, siejamus su socialiniu pažeidžiamumu.
Reprezentatyvios gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad mažiausiai COVID-19 grėsme yra susirūpinę vyrai, vidutinio darbingo amžiaus žmonės ir verslininkai, o statistiniai duomenys rodo, kad ekonomiškai aktyvūs ir gausesniuose namų ūkiuose gyvenantys žmonės turi didesnę tikimybę susirgti.
Lietuvoje COVID-19 atvejų paplitimas nėra tolygus nei pagal erdvinę struktūrą (teritoriniai netolygumai), nei vertinant užsikrėtimų atvejų skaičių skirtingose socialinėse grupėse (socialiniai netolygumai).
Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo objektas - COVID-19 rizikos suvokimas ir paplitimą bei sergamumą lemiantys socialinio pažeidžiamumo veiksniai. Tikslas - įvertinti subjektyvų COVID-19 rizikos suvokimą ir objektyvias socialinio pažeidžiamumo veiksnių sąsajas su COVID-19 plitimu bei sergamumu. Straipsnyje remiamės socialinio pažeidžiamumo (angl. social vulnerability) koncepcija. Sociologine prasme mus domina, kaip socialinės hierarchinės struktūros iškreipia rizikos pasiskirstymą.
2020 m. spalio mėn., kai buvo vykdomi šiame straipsnyje pristatomi tyrimai, Lietuvoje buvo fiksuojamas nuosekliai didėjantis naujų ligos atvejų skaičius, situacija buvo plačiai aprašoma žiniasklaidoje, buvo artėjama prie antrosios susirgimų bangos. Nacionalinio lygmens rizikos valdymo priemonės dar nebuvo įgyvendintos, bet jos jau buvo viešai aptarinėjamos (pvz., judėjimo ribojimai, barų ir restoranų darbo laiko ribojimai ir kt.).
Analizei buvo naudojama 2020 m. spalio 28 d. savivaldybių lygmens statistika (COVID-19 tyrimai 2020), o koreliacinei analizei - savivaldybių lygmens duomenys: vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2020 m. (Darbo užmokestis regionuose 2020); bedarbių procentas nuo darbin-go amžiaus gyventojų 2020-09-01 (Registruotas nedarbas 2020); 65-erių ir vyresnių dalis bei iki 14-os metų dalis 2020 m. (Nuolatinių gyventojų amžiaus struktūra 2020); atvykusieji ir imigrantai 2019 m. (Atvykusieji ir imigrantai 2020); gyventojų tankis 2020 m.
Vertindami subjektyvų COVID-19 rizikos suvokimą mokslininkai nuo pat pandemijos pradžios vykdo apklausas. Mūsų apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai COVID-19 pandemijos riziką vertina kaip vieną didžiausių grėsmių jiems asmeniškai ir jų šeimai, tačiau didesnes rizikas gyventojai sieja su ekonominėmis grėsmėmis, pavyzdžiui, augančiomis prekių kainomis, ekonomine krize, maisto kainų augimu ir Astravo AE.
Galima būtų daryti prielaidą, kad ekonominės grėsmės yra siejamos su pandemijos pasek-mėmis. Koreliacinė analizė rodo, kad yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp COVID-19 rizikos ir kitų ekonominių grėsmių vertinimo: augančios prekių ir paslaugų kainos, ekonominė krizė, maisto kainų augimas. Tačiau šie ry-šiai nėra labai stiprūs, todėl būtų reikalingi išsamesni tyrimai apie COVID-19 pasekmių suvoki-mą.
Lietuvos gyventojai COVID-19 grėsmę vertino žemiausiai. Lietuvoje moterys, palyginti su vyrais, COVID-19 riziką suvokia rimčiau.
Amžius ir išsilavinimas poveikio rizikos suvokimui minėtame tyrime neturėjo. Tačiau amžiaus kintamojo sąsajos su COVID-19 rizikos suvokimu L. Gerholdo (2020) tyrime buvo matuojamos tiesinės regresijos metodu, o mūsų tyrimo duomenys rodo (žr. 3 pav.), kad šie kintamieji nėra susiję tiesiniu ryšiu, tačiau yra statistiškai reikšmingas COVID-19 grėsmių vertinimo skirtumas tarp kai kurių amžiaus grupių. 45-54 metų amžiaus grupėje rizikos vertinimas yra žemiausias. Ši rizikos verti-nimo tendencija kontrastuoja su objektyviais duomenimis.
COVID-19 grėsmių vertinimai taip pat priklauso nuo to, ar namų ūkyje yra vaikų. Pandemijos grėsmių vertinimai skiriasi ir pagal pagrindinio užsiėmimo pobūdį.
Koreliacinė analizė rodo, kad visi tikrinti rodikliai yra statistiškai reikšmingai susiję su COVID-19 rodikliais ir leidžia paaiškinti sergamumo („Gydomų COVID-19 10 000 gyv.“) skirtumus tarp savivaldybių. Sergamumas aukštesnis tose savivaldybėse, kuriose didesnis vidutinis darbo užmokestis, mažesnis bedarbių procentas, mažesnė senjorų procentinė dalis, daugiau atvykusiųjų ir imigrantų, mažiau naudingojo ploto, tenkančio vienam gyventojui, didesnis gyventojų tankis ir daugiau vaikų iki 14 metų.
COVID-19 paplitimas (atvejų skaičius) nėra reikšmingai susijęs su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu ar naudinguoju plotu, tenkančiu vienam gyventojui. Tačiau paplitimas didesnis tose savivaldybėse, kuriose yra mažiau bedarbių, mažiau senjorų, daugiau vaikų iki 14 metų, daugiau atvykusiųjų ir imigrantų bei didesnis gyventojų tankis. Reikia pabrėžti, kad ryšiai silpni arba vidutiniai. Tokie pat rezultatai gauti ir kitų šalių tyrėjų, pavyzdžiui, JAV.
Erdvinė analizė parodė, kad egzistuoja statistiškai reikšmingas ryšys (95 % pasikliautinumo intervalas) tarp COVID-19 sergamumo ir ekonominio pažeidžiamumo. Tačiau ryšys nėra nuoseklus ir vienodas visose seniūnijose. Priklausomai nuo erdvinės padėties, skiriasi ryšių stiprumas ir tipai.