Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame nuolat patiriame stresą ir nerimą, vis daugiau žmonių ieško natūralių būdų, kaip nuraminti savo kūną ir protą. Vienas iš tokių būdų - gudobelės ekstrakto naudojimas. Gudobelė, nuo seno žinoma dėl savo gydomųjų savybių, gali būti veiksminga priemonė mažinant nerimą ir gerinant bendrą savijautą.
Nerimo ir streso poveikis organizmui
Dėl psichologinių priežasčių žmogaus organizme atsiranda nemažai organinių ir funkcinių pokyčių, kurie gali paskatinti somatinių ligų atsiradimą ir raidą. Yra aiškus ryšys tarp žmogaus psichikos būklės ir negalavimų paūmėjimo, o depresija ir nerimas prie to stipriai prisideda. Kaip teigiama, didelės dalies ligų atsiradimo ir paūmėjimo priežasčių reikia ieškoti žmogaus psichinėje ir emocinėje savijautoje.
Įtampa ir nerimas neigiamai veikia bendrą žmonių savijautą. Esant stresui, lėtinės ligos paūmėja. Ypač tai jaučia žmonės, turintys problemų su širdimi ir kraujotaka. Bet kuris konfliktas sukelia didžiulį stresą, o kariniai veiksmai sukelia žmogui didžiulio nerimo ir baimės jausmą. Todėl svarbu kontroliuoti emocijas ir saugoti nervų sistemą. Prasta psichinė būklė pereina į kūną, ypatingai veikia imunitetą, antinksčius, žarnyną, širdies ir kraujagyslių sistemą. Psichika įtakoja net molekulinį ląstelių lygį, turi poveikį kalcio, gliukozės, cholesterolio apykaitai ir gali sukelti sisteminį uždegimą.
Moksliniame žurnale paskelbto tyrimo rezultatai rodo, kad suaugusieji, kenčiantys nuo reguliaraus streso, net 30 procentų dažniau suserga širdies ir kraujagyslių ligomis bei patiria infarktą arba insultą. Psichosocialoginiai faktoriai patenka į miokardo infarkto rizikos veiksnių trejetuką.
Augalinės kilmės preparatai nerimui mažinti
Siekiant mažinti streso ir įtampos galimus padarinius, rekomenduojama atkreipti dėmesį į augalinės kilmės preparatus. Vaistažolių ekstraktai, turintys anksiolitinį ir antidepresinį poveikį, skirtingai nei cheminiai preparatai, veikia organizmą švelniai, nesukelia pripratimo, mieguistumo, vangumo.
Taip pat skaitykite: Kokybiški mezgimo siūlai
Efektyviausiomis vaistažolėmis, skirtomis kovoti su stresu ir užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, išlieka valerijonas, sukatžolė ir gudobelė. Graužininė gudobelė turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, pavyzdžiui, flavanoidų, fenolinių rūgščių, polifenolių, aminų, terpenoidų, raugų ir jų junginių. Jos pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, didina širdies raumens atsparumą deguonies stygiui, gerina širdies vainikinę kraujotaką, kraujo apytaką smegenyse, mažina pulsą, atpalaiduoja periferines kraujagysles, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, ramina centrinę nervų sistemą. Visa tai patvirtina daugybe mokslinių tyrimų.
Gudobelės ekstraktas gali būti naudojamas esant nemigai, nerimui ir baimei, dusuliui, jaučiant greitą širdies plakimą, sunkumą ir diskomfortą krūtinės ląstos srityje. Taip pat rekomenduojama vartoti paprastąją sukatžolę, kuri, moksliniais tyrimais įrodyta, ramina nervų sistemą. Net 2-3 kartus stipriau nei valerijonas mažina įtampą ir atpalaiduoja. Ši vaistažolė slopina nervinės kilmės širdies ir kraujagyslių sutrikimus, turi teigiamą poveikį kraujospūdžio mažinimui, širdies permušimams, plečia širdies vainikines arterijas, todėl pagrindinis žmogaus organas geriau aprūpinamas deguonimi. Sukatžolės sudėtyje esantis alkaloidas leonurinas tausoja širdies raumenį, mažina galvos skausmą ir svaigimą. Apie sukatžolę reikėtų pagalvoti esant nerimui, epizodiškai pakylant arteriniam kraujo spaudimui, širdies neurozei, esant krūtinės anginai.
Dar viena naudinga vaistažolė - vaistinis valerijonas, mažinantis raumenų spazmus ir kraujo spaudimą, retinantis širdies ritmą, turintis analgetinį poveikį, kai skauda galvą ar raumenis. Valerijonas aktyvina GABA receptorius ir mažina nerimą, skatina serotonino, melatonino, dopamino gamybą organizme, todėl galima nusiraminti ir nesunkiai užmigti.
Gudobelės nauda nerimui
Gudobelių arbata taip pat yra naudinga kankinant nerimui. Pagrindiniai nerimo simptomai, su kuriais gudobelė veiksmingai susidoroja, yra spaudimas krūtinės zonoje ir stiprus širdies plakimas. Šio augalo pagalba esant nerimui veikia visai pagal tą patį mechanizmą kaip ir širdies bei kraujagyslių ligų atveju, tai yra, skatina kraujotaką organizme, todėl sumažėja kraujo spaudimas, vadinasi, ir įtampa.
Širdies permušimai gali pasireikšti tiek visiškai sveikam žmogui, tiek tam, kuris jau serga širdies ar nervų sistemos ligomis. Dažnai šis reiškinys būna funkcinis - t. y. nesusijęs su širdies struktūriniais pakitimais, o atsirandantis dėl streso, miego trūkumo, hormonų svyravimų ar per didelio stimuliantų vartojimo. Įtampa aktyvina simpatinę nervų sistemą, todėl širdis ima plakti greičiau arba nereguliariai. Gudobelė, gerindama širdies raumens kraujotaką, stiprindama širdies susitraukimų jėgą ir padėdama palaikyti ritmą, gali padėti sumažinti širdies permušimus.
Vaistažolių derinys - efektyviausias būdas
Gudobelės, sukatžolės ir valerijono derinys leidžia pagerinti atsparumą stresui, širdies ir kraujotakos veiklą, ypač nervinės įtampos metu. Kombinuota sąveika tarp skirtingų žolinių preparatų padidina jų terapinį efektyvumą. Ypač vaistažolių efektyvus poveikis atsiskleidžia naudojant fitopreparatus, pagamintus tinktūros pavidalu, kai jos sujungiamos etanolio dėka. Etanolis vaistažolių tinktūrose yra puikus tirpiklis, leidžiantis išsaugoti milžinišką kiekį aktyvių medžiagų. Būtent tokia forma yra patikrinta ir laiko ir mokslo. Etanolis lengvai pereina pro ląstlelių membranas, ištraukia augaluose esančias veikliąsias medžiagas ir pagerina jų patekimą į kraujotaką.
"Širdies lašai" - tradicinis augalinis preparatas
„Širdies lašai“ - tai vienas iš tradicinių augalinių vaistinių preparatų, seniai žinomų ir naudojamų Lietuvoje bei kitose Europos šalyse. Šis pavadinimas dažnai siejamas su skystomis tinktūromis ar ekstraktais, sudarytais iš vaistinių augalų, galinčių teigiamai veikti širdies ir kraujagyslių sistemą. Tradicinių „širdies lašų“ receptų šaknys siekia senąją liaudies mediciną. Dar prieš prasidedant industrializuotai vaistų gamybai, kaimo vietovėse žmonės naudojo įvairius vaistinius augalus, siekdami pagerinti širdies veiklą, nuraminti nervų sistemą ir sumažinti padidėjusį kraujospūdį. Šie augalai dažnai buvo mirkomi spirite ar stipriame alkoholyje, siekiant iš jų išgauti veikliąsias medžiagas. XX a. pirmoje pusėje, kai kuriose Europos vaistinėse, tarp jų ir Lietuvoje, „širdies lašai“ tapo standartizuotu produktu, parduodamu mažose buteliukuose. Farmacininkai ruošdavo juos pagal nusistovėjusias formules, naudodami gudobelės, valerijono, sukatžolės, pipirmėtės ar kitų augalų ekstraktus.
Širdies lašai neturi staigaus, drastiško poveikio, jų veikimas subtilus, palaipsnis. Kai kurie širdies lašuose esantys augalai gali padėti švelniai mažinti kraujospūdį. Dauguma „širdies lašų“ sudėtyje esančių augalų turi sedatyvinį, nervų sistemą raminantį poveikį. Mažindami vidinę įtampą ir gerindami kraujotaką, „širdies lašai“ gali prisidėti prie bendro organizmo geros savijautos pajautimo.
Įprastai siūloma vartoti po kelis lašus (10-20 lašų) 2-3 kartus per dieną, atskiestus nedideliame kiekyje vandens. Kadangi lašai dažnai ruošiami naudojant etilo alkoholį kaip tirpiklį, turėtų būti atsargūs asmenys, kurie netoleruoja alkoholio, serga kepenų ligomis arba siekia visiškai vengti alkoholio. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti alerginės reakcijos tam tikriems vaistiniams augalams. Esant rimtiems širdies ritmo ar kraujospūdžio sutrikimams, „širdies lašai“ neturėtų pakeisti gydytojo paskirtų medikamentų. Jie gali būti tik papildoma priemonė šalia gydytojo rekomendacijų, tačiau jokiu būdu ne pagrindinė gydymo priemonė. Nėštumo bei žindymo laikotarpiu svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.
Daugelį „širdies lašų“ sudedamųjų augalų galima rasti vaistinėse ir vartoti jų arbatas. Taip pat gausu preparatų, kurių sudėtyje yra gudobelių ekstrakto, valerijono, sukatžolės tabletės formoje.
Dažnai širdies veikla ir kraujospūdis susiję su streso lygiu, fiziniu aktyvumu, mityba. „Širdies lašai“ - tai tradicinis augalinis preparatas, dažnai naudojamas norint švelniai paremti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, sumažinti nervinę įtampą, stabilizuoti širdies plakimą bei palengvinti lengvus kraujospūdžio svyravimus. Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad „širdies lašai“ nėra universali panacėja. Esant rimtiems širdies sutrikimams, aukštam kraujospūdžiui ar kitoms lėtinėms būklėms, būtina gydytojo konsultacija ir tikslus gydymas.
Gudobelės preparatų ruošimas namuose
Vaistų galima pasigaminti ir namų sąlygomis:
- Pusę 0,5 l stiklainio džiovintų uogų iki viršaus užpilkite 40 laipsnių degtine. Stiklainį būtina sandariai užsukti dangteliu ir mažiausiai savaitę laikyti tamsioje patalpoje, kurioje pastovi kambario temperatūra, retkarčiais suplakti. Po to ištrauką reikia nupilti ir laikyti tamsiame butelyje. Sveiki žmonės tokius naminius vaistus gali vartoti profilaktiškai po 20 lašų per dieną. Sergantiems stenokardija, širdies aritmija, ateroskleroze, kenčiantiems nuo migrenos ar nemigos šią dozę reikėtų didinti - vartoti po 30 lašų tris kartus per dieną.
- Nesudėtinga pasigaminti gudobelės vaisių užpilą ir gerti jį kaip arbatą. Užpilą galima gaminti šaltuoju arba karštuoju būdu. Du šaukštus džiovintų uogų iš vakaro reikia užpilti 0,5 l virinto kambario temperatūros vandens ir palaikyti per naktį, o ryte nupilti skystį ir jį išgerti.
Gudobelės preparatai nėra toksiški, neturi pašalinio poveikio, todėl galima vartoti ilgą laiką. Tiesa, jų patartina vengti žmonėms, kurie yra alergiški žemuogėms ir braškėms, nes šie gudobelės priklauso tai pačiai erškėtinių šeimai.
Gudobelės arbata
Norėdami pasigaminti gudobelės arbatos, užplikykite 1-2 arbatinius šaukštelius džiovintų gudobelės lapų, žiedų ar uogų verdančiu vandeniu ir palaikykite 5-10 minučių. Kuo daugiau žaliavos naudosite arba kuo ilgiau ją mirkysite, tuo arbatos koncentratas bus stipresnis. Paruoštą stiprų koncentratą prieš geriant patartina praskiesti vandeniu. Jei pageidaujate, arbatą galite saldinti medumi.
Tam, kad gudobelių arbata turėtų teigiamą naudą organizmui, gerkite ją reguliariai. Gudobelės uogų arbatos skonis apibūdinamas kaip „maloniai aštrus“, tačiau jis gali skirtis priklausomai nuo gaminimo būdo ir naudojamos gudobelės žaliavos. Gudobelės uogų arbata dažniau gaminama iš džiovintų uogų. Arbata iš šviežių uogų paprastai būna ne tokio išraiškingo skonio.
Gudobelės poveikis kraujospūdžiui pasireiškia ne per vieną dieną, bet jos arbata ar užpilas padeda kūnui atsipalaiduoti, ramina širdies ritmą ir mažina įtampą. Gudobelės poveikis kraujospūdžiui pastebimas jau po kelių dienų, kai organizmas gauna daugiau deguonies ir širdis pradeda dirbti tolygiau. Dar viena svarbi gudobelės savybė - ji ramina nervų sistemą. Kai kūnas atsipalaiduoja, širdis automatiškai dirba lengviau, todėl ir kraujospūdis nebekyla taip greitai nuo streso ar nuovargio.
Kad gudobelės poveikis kraujospūdžiui būtų stiprus ir pastebimas, svarbu ją tinkamai paruošti. Arbatai tinka tiek džiovinti, tiek švieži gudobelės žiedai. Į puodelį berkite vieną arbatinį šaukštelį žiedų ir užpilkite apie 200 ml ne verdančio, o šiek tiek atvėsinto vandens - apie 85 laipsnių. Palikite pritraukti 10-15 minučių. Arbatą galima gerti du ar tris kartus per dieną, maždaug pusvalandį po valgio. Skonis švelnus, lengvai salstelėjęs, todėl puikiai dera su trupučiu medaus ar keliais mėtų lapeliais.
Kiti gudobelės vartojimo būdai
Raudonų gudobelės uogų užpilas širdies sveikatai taip pat labai naudingas. Gudobelės poveikis kraujospūdžiui stiprėja, kai ji vartojama įvairiomis formomis.
- Gudobelės užpilas su medumi: žiedus ar uogas galima užpilti skystu medumi ir palaikyti tamsioje vietoje 10-14 dienų. Gautą užpilą vartok po vieną arbatinį šaukštelį ryte ir vakare.
- Gudobelės tinktūra su spiritu arba degtine: šis būdas ypač tinkamas, kai kraujospūdis linkęs svyruoti nuo streso. 50 gramų žiedų užpilk 250 ml degtinės, palaikyk mažiausiai dvi savaites, perkošk. Gerk po 15-20 lašų su vandeniu prieš valgį.
- Gudobelės kapsulės arba ekstraktas: vaistinėse galima rasti standartizuotų gudobelės preparatų. Jie patogūs kelionėse ar kai nėra laiko virti arbatos.
- Gudobelės vonelės arba inhaliacijos: rečiau naudojamas, bet malonus būdas. Sauja džiovintų žiedų užpilama karštu vandeniu ir šis nuoviras supilamas į šiltą vonią.
- Mišiniai su kitais augalais: gudobelė puikiai dera su mėtomis, melisa, liepžiedžiais ar sukatžolėmis.
Nors gudobelė yra natūralus ir švelnus augalas, kai kuriais atvejais ji gali netikti. Jei vartojate vaistus širdžiai ar kraujospūdžiui, prieš pradėdami vartoti gudobelės arbatą ar papildus, visada verta pasitarti su gydytoju. Gudobelės nerekomenduojama vartoti nėštumo metu, mažiems vaikams ar tiems, kurių kraujospūdis linkęs būti per žemas.
Gudobelės paruošimas žiemai
Šeimininkės žino, kad ypač skanios gudobelių uogos tampa po šalnų. Gudobelių vaisius galima valgyti šviežius arba konservuoti žiemai, virti džemą arba marmeladą. Uogose daug pektino, todėl jos itin tinkamos marmeladams gaminti. Sumanios šeimininkės virtuvėje gudobelių uogos gali virsti gardžiausia uogiene, įdaru pyragams ar net miltais blynams. Cukruočiais paverstos gudobelių uogos užkietėjusiems smaližiams bus daug naudingesnės už saldainius, o uogomis pagardinta arbata įgis ne tik įdomų skonį, bet ir sveikatinamųjų savybių.
Šalutinis poveikis
Gudobelė laikoma saugiu augalu, šalutinis poveikis yra retas ir, dažniausiai, lengvas arba vidutiniškai lengvas. Nepageidaujamas poveikis gali pasireikšti prakaitavimu, galvos skausmu, mieguistumu, stipriu širdies plakimu, lengvu bėrimu, nerimu ir virškinimo trakto sutrikimu.
tags: #gudobelės #ekstraktas #nauda #nerimui