Vaikų poreikiai yra esminis aspektas, užtikrinantis jų sveiką augimą, vystymąsi ir gerovę. Šiame straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai fiziologiniai, emociniai ir psichologiniai vaiko poreikiai, pabrėžiant jų svarbą ir galimas pasekmes, jei jie nėra patenkinami. Straipsnyje remiamasi vartotojo pateikta informacija. Siekiama apibrėžti pagrindinius vaiko poreikius, aptarti veiksnius, turinčius įtakos vaiko elgesiui, bei teorinius modelius, padedančius suprasti šią problemą.
Pagrindiniai vaiko poreikiai
Pagrindinius vaiko poreikius galima suskirstyti į kelias grupes, kurios yra vienodai svarbios jo raidai.
Fiziniai poreikiai
Fiziniai poreikiai, dar vadinami fiziologiniais, yra būtini vaiko išgyvenimui ir tinkamai raidai. Tai apima:
- Kokybiškas maistas: Vaikui būtina gauti visus reikiamus vitaminus ir mineralus, kad jis galėtų augti sveikas ir vystytis pagal savo amžių. Išgyventi galima ir valgant tik duoną, geriant vandenį, tačiau tai neužtikrins kokybiško vaiko gyvenimo.
- Normalus miegas: Tinkamas miego režimas yra būtinas vaiko fizinei ir psichinei sveikatai. Miego metu organizmas atsistato, o smegenys apdoroja gautą informaciją.
- Tinkamas poilsio režimas: Vaikui reikia ne tik miego, bet ir aktyvaus poilsio, kuris padeda atsipalaiduoti ir atgauti jėgas.
- Tinkama apranga: Vaikas turi būti tinkamai aprengtas pagal oro temperatūrą, kad būtų apsaugotas nuo peršalimo ar perkaitimo.
Emociniai poreikiai
Emociniai poreikiai yra ne mažiau svarbūs nei fiziniai. Vaikai išgyvena tas pačias emocijas kaip ir suaugę žmonės: nerimą, liūdesį, stresą, džiaugsmą ir pyktį. Svarbu, kad vaikai būtų išmokyti tinkamai rodyti emocijas. Emocijų valdymas neturėtų būti suprantamas kaip emocijų vengimas ar slopinimas. Pirmiausia reikia jas atpažinti, o tik tada kontroliuoti jų išraišką. Jausti įvairias emocijas yra normalu ir sveika, tačiau turime tinkamai jas ištransliuoti. Karantino metu vaikų emocijos gali būti sustiprėjusios, išryškėjusios, nes padidėjęs bendras nerimo lygis.
Psichologiniai poreikiai
Psichologiniai poreikiai yra būtini vaiko psichinei sveikatai ir gerovei. Šiuo laikotarpiu svarbiausias yra saugumo jausmas. Kai daug neaiškumo ir neapibrėžtumo, saugumo jausmas tampa bene svarbiausiu. Tai svarbu ne tik mažiausiems vaikams, bet ir paaugliams.
Taip pat skaitykite: Nerimo fiziologiniai požymiai
Poreikiai ir norai
Vaiko norai ir užgaidos nėra tolygu jo poreikiams ir geriausiems interesams. Tėvams reikia vadovautis sveiku protu, kad atskirtų, kas yra kas. Pavyzdžiui, jei vaikas turi didelį poreikį bendrauti, jam galima suteikti tokią galimybę parūpinant tinkamą įrangą: telefoną, Skype programėlę ar kt. Tačiau tai nereiškia, kad turime vaikui uždrausti bendrauti, nes bendravimas yra poreikis, o ne tiesiog užgaida. Kita vertus, jei vaikas su savo draugais nori bendrauti visą dieną, jam reikėtų priminti ir apie jo įsipareigojimus: atlikti mokyklines užduotis, skirti laiko higienai, bendrai šeimos veiklai.
Vaiko poreikių tenkinimo svarba
Fizinių poreikių užtikrinimas yra tiesiog būtinas tinkamai vaiko raidai. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug diskutuojama apie psichikos higieną. Vaikai ne visuomet supranta, bet visuomet jaučia, kad tėvai nerimauja, kad šeimoje viskas yra kitaip, nei buvo. Kad vaikams būtų ramiau, visų pirma, reikėtų didelį dėmesį skirti bazinių jų poreikių patenkinimui: kokybiškam miegui, tinkamai mitybai.
Pasekmės, jei poreikiai ignoruojami
Vaikai mato ir jaučia, kaip nerimauja tėvai. Be to, jie girdi informaciją iš televizijos, skaito internete: apie pavojus, ligą, mirtis. Vaikai nerimauja ir tas nerimas pradeda reikštis per emocijas, per elgesį. Neatsiliepiant į vaiko poreikius, gali pakisti jo elgesys: atsirasti pyktis, pasireikšti agresija. Jeigu vaikas iki karantino buvo ramus ir sukalbamas, o staiga tapo piktas, agresyvus, ar, priešingai, labai pasyvus, vangus, užsisklendęs, tai yra požymis, kad jo psichologinė būsena pablogėjo.
Kaip nuraminti vaiką
Nuraminti vaiką turbūt nepakanka. Svarbu išklausyti vaiką, kuo paprastesniais žodžiais atsakyti į jo užduodamus klausimus. Svarbu paaiškinti, jog kasdien daug žmonių - gydytojų, mokslininkų - dirba tam, kad virusas būtų nugalėtas. Vaikas turi suprasti, kad yra žmonių, kurie padeda, ieško sprendimo, kad jo šeima nėra palikti vieni.
Ar reikia tenkinti vaiko užgaidas
Vaikas labiau nukentės, jei tėvai pildys visus jo norus ir užgaidas. Įsivaizduokime situaciją, kai namuose tėvai sąžiningai pildo vaiko norus, tačiau kas nutiks vaikui patekus į sociumą, kur santykiai užmezgami su daugybe skirtingų žmonių? Čia jo norai nebus tenkinami, tad vaikas patirs didelį nusivylimą, o pasaulį ims suvokti kaip blogą, grėsmingą. Be to, toks tėvų elgesys veikia vaiko asmenybes formavimąsi, - formuojasi neadekvati vaiko savivertė, egocentriškumas, nepagarba aplinkiniams, ribų ir taisyklių nepaisymas.
Taip pat skaitykite: Ištvermės veiksniai
Kaip reaguoti į įkyrius reikalavimus
Tėvų reakcija labai priklauso nuo vaiko amžiaus. Jeigu su paaugliu galima apie tai kalbėtis, paaiškinti, kodėl negalime kažko suteikti, nupirkti ar padaryti (riboja finansinė padėtis, laiko stoka ar pan.), mažesniam vaikui reikia tiesiog paaiškinti, kad dabar negalime, ir tiesiog nukreipti jo dėmesį pasiūlant vaikui malonią veiklą. Jeigu vaikas nenurimsta net keletą kartų pakartojus prašymą, labai audringai reaguoja, reikėtų pagalvoti apie tai, kad galbūt jį stipriai veikia nerimas.
Vaikų poreikiai ypatingu laikotarpiu
Šiuo metu ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys išgyvena ypatingą laikotarpį. Sujaukta ne tik suaugusių žmonių, bet ir vaikų dienotvarkė, įprasta veikla, pomėgiai. Nors poreikiai išlieka tie patys, keičiasi tėvų galimybės juos tenkinti. Dabar pasikeitė galimybės bendrauti su žmonėmis tiesiogiai ir daug laiko praleisti gryname ore. Tačiau prisitaikyti galime. Pavyzdžiui, išvažiuokime į atokesnę vietą, kur vaikas galėtų nesibaimindamas ilgai vaikščioti; bendravimą su draugais galime organizuoti nuotoliniu būdu ir pan. Šiuo laikotarpiu į vaikų dienotvarkę galima įvesti naują elementą - mokymąsi taisyklingai dezinfekuoti rankas, kitus paviršius.
Nauji poreikiai
Svarbu žinoti, kad vaikas visą situaciją suasmenina. Jis pergyvena, kad nesusirgtų mama, močiutė, kad jis pats nesusirgtų. Todėl saugumo jam reikia daugiau nei suaugusiesiems, kuriems labiausiai rūpi, kaip pandemija paveiks pasaulio ekonomiką, šalies darbo rinką… Aplinkinio pasaulio pažinimo poreikis - vienas svarbiausių. Vaikai yra labai smalsūs. Jų domėjimasis viskuo, ką galima tyrinėti ir stebėti yra neišsenkantis. Todėl tėvams nuo pat gimimo būtina pasirūpinti, kad vaikas galėtų realizuoti šį gebėjimą ir jų smalsumas būtų patenkintas.
Kiti svarbūs poreikiai
- Pasaulio suvokimo per jausmus poreikis: Vaikas atranda pasaulį per jutiminį patyrimą - stebėdamas, liesdamas, uostydamas, ragaudamas. Emociškai vaikas pažįsta pasaulį per santykį su jį supančia aplinka, per patyrimus bei išgyvenimus.
- „Asmeninio efektyvumo” poreikis: Tai siekis veikti savarankiškai, be kieno nors pagalbos. Vaikas nori matyti savo veiklos rezultatus, jausti jų pasireiškimo išoriniame pasaulyje efektyvumą.
- Poreikis vengti nemalonių pojūčių: Kuomet vaikas jaučia skausmą ar kitą nemalonumą, labai svarbu, kad mama ar kitas emociškai artimas vaikui žmogus būtų šalia, galėtų nuraminti, priglausti.
Poreikių patenkinimo įtaka elgesiui
Poreikiai, kaip ir jausmai bei pojūčiai, daro didelę įtaką elgesiui. Didėjant poreikiui kūne auga įtampa, kuri kelia baimę, nerimą ir skatina pastangas patenkinti poreikį. Jei tai pavyksta - žmogus jaučia malonų atsipalaidavimą nuo įtampos. Dažnai atsitinka, kad ne kiekvieną poreikį ir ne visada galima patenkinti, gali būti mažas pasirinkimas arba ribotos galimybės ištransliuoti poreikį.
Vaiko psichologiniai ir socialiniai poreikiai
Vaikas yra psichologinė būtybė. Tvirtas ryšys su šeima, atidus bei supratingas jo poreikių tenkinimas yra labai svarbus tolesnei ne tik fizinei bet ir psichologinei raidai, sveikatai, gerovei. Vaikas, gyvenantis aplinkoje, kur ilga laiką nėra atsižvelgiama į jo poreikius, tampa užsitęsusio streso ir daugelio ligų auka. Vaiko poreikių įvairovė kinta jam augant. Palaipsniui didelę įtaką vaiko elgesiui ima daryti socialiniai poreikiai. Aplinkinių elgesio imitavimas, teigiamų pavyzdžių kartojimas kuria vaiko identitetą, būdingą jo amžiaus tarpsniui. Šie svarbiausi poreikiai, tiksliau jų patenkinimo lygis, įtakoja vaikų gebėjimą kurti artimus emocinius ryšius su kitais žmonėmis. Jei kūdikystėje vaikas patiria nuolatinį tėvų šių poreikių ignoravimą, tai pasireiškia sumažėjusiu gebėjimu bendrauti dvasiškai ir emociškai. Baziniai vaiko poreikiai, gyvybiškai svarbūs vystymuisi, yra tiek fundamentalūs, kad nepraranda savo reikšmingumo sekančiais augimo etapais, likdami aktualiais ir suaugusiųjų amžiuje. Palanki, pozityvi, dėmesinga aplinka, atliepianti vaiko poreikiams, jį palaikanti, suteikianti „erdvės“ saviraiškai - skatina vaiką su negalia bendrauti, pažinti, atsiskleisti, kurti ir tuo pačiu patikėti savo verte ir sugebėjimais.
Taip pat skaitykite: Kas yra stresas ir kaip jį atpažinti?
Poreikių egzistavimas
Apie poreikių egzistavimą sprendžiama iš elgesio. Žmogus yra poreikių derinys, kurį sukuria jo fiziologinis ir dvasinis pasaulis. Dvasingumo sferai priskiriama poreikių grupė, kuri rodo troškimą pažinti bei atrasti nauja, siekti tiesos bei teisingumo. Dvasingumo sferai priklauso poreikių grupė, kurie dažnokai verčia žmogų veikti net kenkiant savo asmeniniams interesams. Dabar žmogaus poreikius neretai tikslingai formuoja komerciniai interesai. Tam sukuriamos naujos galingos žmogaus įtikinėjimo industrijos.
Poreikių hierarchija
A. Maslow išdėstė poreikius griežtos hierarchinės struktūros būdu (į trikampę piramidę). Fiziologiniai yra būtini išgyvenimui. Jie apima poreikius valgiui, vandeniui, gyvenamajam būstui ir t.t. Saugumo poreikiai - apsaugančios nuo fizinių ir psichologinių sukrėtimų aplinkos poreikis bei tikėjimas tuo, kad fiziologiniai ateityje taip pat bus patenkinti. Socialiniai-priklausomumo poreikiai apima meilės, prisirišimo poreikį, poreikį būti priimtam sau lygių, priklausyti kokiai tai socialinei grupei.
Vaikų elgesio sutrikimų priežastys
Vaikų elgesio sutrikimų priežastys gali būti labai įvairios ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Pyktis yra būtina ir natūrali emocija, kurią svarbu kartkartėmis pajausti. Tai nepamainomas pavojaus signalas, skatinantis reaguoti, jei kas nors negerai. Paprastai pyktis yra nepatenkintų vaiko fiziologinių (alkio, poilsio, higienos) saugumo (nuosavybės, darnios namų aplinkos, taisyklių), meilės (šeimos, globos, artumo) bei kitų poreikių išraiška, kuri gali būti ūmi arba kilti spontaniškai. Pyktis gali reikštis įvairiai: momentine agresija bei įsiūčio priepuoliais arba ilgiau trunkančiu priešiškumu, irzlumu, pagieža ar smurtavimu.
Ką daryti ištikus pykčio priepuoliui
Ištikus pykčio priepuoliui, neparodykime, kad jūs sutrikęs ar išsigandęs - vaikas turi jausti, kad mes visada apsaugosime ir nuraminsime. Po didžiųjų pykčio priepuolių paprastai sapnuojami naktiniai košmarai. Skirkime dėmesio miego ritualams, tą vakarą išeidami paglostykime vaiką ilgiau. Jei po smarkaus pykčio vaikas būna išbaramas, patiria nemalonias pasekmes, jis paprastai išgyvena kaltę ir bejėgiškumą, dėl to tampa nelaimingas.
Poreikis būti laimingu
Gali būti, kad egzistuoja ir poreikis būti laimingu. Tačiau dažnai mes sugebam jį paneigti, paslėpti.
Santykis su mama sergančia pogimdymine depresija
Kalbant apie mamos pogimdyminę depresiją, vaiko emocinių-psichologinių poreikių nepatenkinimas arba patenkinimas tik iš dalies yra viena iš šio sutrikimo pasekmių. Paprastai pastebimas emocinio ryšio tarp motinos ir vaiko susilpnėjimas. Tai aiškinama tuo, kad serganti depresija mama nei fiziškai, nei emociškai nepajėgia atliepti svarbių vaikui emocinių-psichologinių bei saugumo poreikių. Be to, depresija sergančios moterys gali greičiau atsiriboti nuo teigiamų ir neigiamų kūdikių emocinių išraiškų (Webb, Ayers, 2014). O atsiribojimas nuo kūdikio emocijų reiškia nereagavimą į vaiko siunčiamus signalus.
Pagalba
Kalbant apie konkrečius pagalbos būdus tiek mamai, tiek vaikui pogimdyminės depresijos atveju, verta paminėti, jog mama pirmiausia turėtų pasirūpinti savimi. Emocinė higiena ir savo poreikių patenkinimas taip pat yra be galo svarbūs siekiant palaikyti tinkamą emocinę-psichologinę sveikatą. Sutuoktinio vaidmuo šeimoje taip pat labai svarbus. Kol mama nėra pajėgi (tiek fiziškai, tiek psichiškai) atliepti vaiko poreikius, vaiku pasirūpinti turėtų kitas vaikui artimas, gebantis atliepti vaiko poreikius žmogus. Tik tinkamai pasirūpinusi savo poreikiais mama gali toliau rūpintis vaiku ir atliepti jo poreikius bei nelikti jiems abejinga. O vaikas puikiai jaučia mamą ir jos emocinę būseną.
tags: #fiziologiniai #psichologiniai #vaiko #poreikiai