Įvadas
Mus supantis pasaulis yra sudėtingas ir dažnai painus, tačiau psichologijoje egzistuoja koncepcija, teigianti, kad tai, ką matome aplinkiniuose, iš tiesų atspindi mūsų pačių vidų. Šis reiškinys, vadinamas žmogaus veidrodžio efektu, verčia mus pažvelgti į save per aplinkos prizmę ir suprasti, kaip mūsų mintys, jausmai ir elgesys atsispindi išoriniame pasaulyje. Šiame straipsnyje gilinamės į veidrodžio efektą, jo veikimo principus, pasireiškimą įvairiose gyvenimo srityse ir būdus, kaip jį panaudoti savęs tobulinimui.
Veidrodžio efektas: kas tai?
Veidrodžio efektas psichologijoje - tai atgalinis atsakas, kuomet mus supantis pasaulis atspindi mūsų pačių mintis, elgesį, siekius ir tikslus. Kitaip tariant, mūsų pasaulis yra mūsų veidrodis. Tai reiškia, kad tai, ką mes matome kituose žmonėse, dažnai yra mūsų pačių savybių, tiek teigiamų, tiek neigiamų, projekcija.
Kartais šis „veidrodis“ atspindi neigiamai. Tai yra tam tikras gynybos mechanizmas, kai savi neigiami bruožai, mintys, elgesys bei jausmai nesąmoningai priskiriami kitiems žmonėms ir aplinkai. Nesėkmingi žmonės ima kaltinti susiklosčiusias aplinkybes arba aplinkinius dėl jų pačių nesėkmių.
Kaip veikia veidrodžio efektas?
Veidrodžio efektas veikia per psichologinę projekciją - nesąmoningą procesą, kurio metu mes priskiriame savo pačių mintis, jausmus ar motyvus kitam asmeniui. Tai gali būti tiek teigiamos, tiek neigiamos savybės. Pavyzdžiui, žmogus, kuris pats yra linkęs į apgaulę, gali nuolat įtarinėti kitus melu. Arba, atvirkščiai, žmogus, kuris vertina dosnumą, gali matyti šią savybę net tuose, kurie nėra tokie dosnūs.
Įsivaizduokite, juk tokį emociškai sunkų gyvenimą gyvena daugelis žmonių. Kažkam kaimynai šykštūs, kažkam visa supanti aplinka su aplinkiniais nemalonūs - į kokią įstaigą besikreiptum, kur be pasisuktum - visi pikti, irzlūs ir atšiaurūs. Deja, tai vėlgi nėra realus aplinkos skenavimas - tai savo atspindžio atgalinis atsakas, kuris pačiam deja nėra malonus. Ko gero nė kiek neperdėčiau teigdama, jog atgalinis veidrodžio atspindžio atsakas sugrįžta bumerangu, taip jautriai reaguoja tie patys asmenys, kurie tą bumerangą išmeta.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
Veidrodžio efektas šeimoje ir santykiuose
Veidrodžio efektas ypač ryškus šeimos santykiuose. Tokia pati psichologinė projekcija yra dažnose šeimose. Kai egoistas sutuoktinį (-ę) mato egoistu. Neištikimas be didesnio ar mažesnio pagrindo įtarinėja ir imasi persekiojimo priemonių prieš tą, su kuriuo gyvena. Labiausiai nemylimas jaučiasi tas, kuris pats nepamilęs. Ūmus ir negarbingas dažniausiai būna tas, kurio savivertė menka, ir panašiai…
Santuokoje ar partnerystėje partneriai dažnai atspindi vienas kito savybes. Jei vienas partneris yra kritiškas, kitas gali jaustis nuolat kritikuojamas ir pradėti elgtis gynybiškai. Jei vienas partneris yra atsidavęs ir rūpestingas, kitas gali jaustis mylimas ir vertinamas, todėl atsakyti tuo pačiu.
Veidrodžio efektas ir savivertė
Mūsų savivertė taip pat veikia tai, ką matome kituose. Galima pastebėti, kad visi maži vaikai būna labai simpatiški. Iš kur atsiranda tiek daug suaugusių, kurie nepatenkinti savo išvaizda? Iš ten pat - iš veidrodžio, kuris sugrąžina atgal visas pretenzijas. Gražūs išauga tie, kurie viduje būna įsitikinę savo grožiu. Čia veikia toks dėsnis: „Jeigu aš sau patinku, tai atsiranda vis daugiau priežasčių sau patikti.“ Reikia įsidėmėti, kad žmogus turi būti visiškai nuoširdus sau.
Žmonės, turintys aukštą savivertę, linkę matyti kituose teigiamas savybes, o tie, kurie jaučiasi nevisavertiškai, dažniau pastebi kitų trūkumus. Tai susiję su tuo, kad mes linkę projektuoti savo pačių jausmus ir įsitikinimus į aplinką.
Kaip atpažinti veidrodžio efektą?
Atpažinti veidrodžio efektą gali būti sudėtinga, nes tai dažnai vyksta nesąmoningai. Tačiau yra keletas požymių, kurie gali padėti jį identifikuoti:
Taip pat skaitykite: Depresija: išsamus žvilgsnis
- Stiprios emocinės reakcijos: Jei į kažką reaguojate itin stipriai (pykčiu, susižavėjimu, baime), verta pagalvoti, ar tai nesusiję su jūsų pačių savybėmis.
- Pasikartojantys konfliktai: Jei nuolat konfliktuojate su tam tikro tipo žmonėmis, gali būti, kad jie atspindi kažką, kas jums nepatinka savyje.
- Idealiai vertinamos savybės: Jei kažkuo nuoširdžiai žavitės kitame žmoguje, pagalvokite, ar tai nėra savybė, kurios trokštate patys.
- Kaltinimas: Nesėkmingi žmonės ima kaltinti susiklosčiusias aplinkybes arba aplinkinius dėl jų pačių nesėkmių.
Kaip panaudoti veidrodžio efektą savęs tobulinimui?
Supratę, kaip veikia veidrodžio efektas, galime jį panaudoti savęs tobulinimui:
- Savižvalga: Stebėkite savo reakcijas į kitus žmones. Klauskite savęs, kodėl tam tikros savybės jus erzina ar žavi.
- Atsakomybės prisiėmimas: Pripažinkite, kad tai, ką matote kituose, gali būti susiję su jumis pačiais.
- Darbas su savimi: Jei pastebėjote neigiamą savybę, kurią projektuojate į kitus, pradėkite dirbti su ja savyje. Pripažinę savo destruktyvumą, nesąžiningumą, pyktį netampame blogesni, nes visa tai jau glūdėjo mumyse. Suvokdami, jog neturime ko prarasti atsiveria lengvesnės vidinės galimybės įsisąmoninti savo nejautrumo, priekabumo, despotiškumo polinkių kilmę, išsivaduoti ir nustoti juos tenkinti.
- Teigiamų savybių ugdymas: Jei žavitės kažkieno savybėmis, siekite jas ugdyti savyje.
- Empatija: Stenkitės suprasti kitų žmonių motyvus ir elgesį, net jei jie jums nepatinka. Tai padės jums geriau suprasti save.
Veidrodžio efektas ir aplinka
Mūsų išorinis pasaulis visada yra ir bus kurtas pagal mūsų vidinį pasaulį. Jeigu žmogus tai, kas jį erzina kituose, pakeistų savyje, likimui nebebūtų prasmės rodyti jam veidrodžio. Savo pasaulėjauta žmogus sukuria individualų pasaulio sluoksnį arba „atskirą“ realybę. Didžiausias paradoksas toks, kad tuo pat metu jo nuostatas nulemia tai, kas vyksta aplink jį jo „individualioje“ realybėje. Kas iš to išplaukia? Susidaro savotiška „uždara atgalinio ryšio kilpa“. Jeigu mes pripažinsime mus supančią realybę kaip mūsų veidrodį, tai pastebėsime, kaip mūsų „veidrodis“ atspindi būtent mus, t. y.
Įsivaizduokite žmogų, kuris, stovėdamas priešais veidrodį, sutelkia visą savo dėmesį į atvaizdą, nebandydamas pažvelgti į save iš vidaus. Žiūrėdamas į išorinį pasaulį, jis vengia savo vidinio. Tokiu atveju svarbiausią vaidmenį atgaliniame ryšyje vaidina ne vaizdas, o atvaizdas. Tokioje situacijoje žmogus tampa valdomas veidrodžio, nes tarsi užkerėtas žvelgia į savo kopiją. Ir jam net neateina į galvą, kad pakeisdamas savo originalą, jis pakeis ir savo atvaizdą, t. y. Savo vidines nuostatas, programas mes transliuojame mūsų „išorinės“ realybės ekrane. Pasaulis yra labai išradingas ir sugeba operuoti nesuskaičiuojamu kiekiu vaizdų. Įdomiausia yra tai, kad kiekvieno žmogaus vaizdai yra individualūs, kaip ir jų nuostatos, įsitikinimai, stereotipai. Pavyzdžiui, mes visi galime skirtingai suprasti tą patį žodį (žmogus, kėdė, namas ir pan.), nes su juo siejame savo individualias asociacijas ir savo asmeninę patirtį.
Ką dažniausiai mes matome veidrodyje? Tarkime, žmogaus dėmesį visiškai užvaldę tam tikri išgyvenimai. Jis susirūpinęs dėl to, kas jam nepatinka. Jis galvoja apie tai, ko nenori, ir nenori to, apie ką galvoja. Tačiau išorinio pasaulio veidrodis neatsižvelgia į mūsų norus ir nenorus. Ko labiausiai nemėgstate, to ir gaunate gyvenime su kaupu. Tada dar labiau nervinatės, stiprindami savo emocijos jėgą. O ką daro veidrodis? Jis sugrąžina viską bumerangu atgal. Jūs pasiuntėte, tai ir jus pasiuntė ten pat. Nemalonumų kiekis gyvenime auga. Jeigu stovėsite priešais veidrodį ir vapėsite „kad tu prasmegtum!“, koks atvaizdas jame atsiras? Teisingai, atvaizdas, kaip jūs prasmengate su visu savo pasauliu. O nuostata „vis tiek nieko neišeis, nepavyks!“ panaši į mazochizmą. Kartais galima pamanyti, kad pesimistas patiria iškreiptą pasitenkinimą, mėgaudamasis savo sunkia dalia: „Pasaulis - toks blogas, kad baisiau ir būti negali. Nieko nepakeisi. Įdomu tai, kad toks patologinis įprotis rasti pasitenkinimą negatyviose mintyse vystydamasis sukelia polinkį į nuoskaudas, įsižeidimus: „Aš - toks puikus. O jūs nevertinate! O tą blogiuką aukštinate. Kokia neteisybė! Man skaudu, įsižeidžiau. *Pasaulis atspindi mums tik tai, ką mes galvojame, t. y.
Kiti veidrodžio efekto aspektai
Veidrodžio efektas ir juokas
Kartais mes juokiamės taip, kad negalime sustoti. Čia suveikia „veidrodžio“ efektas: mes žiūrim į kažką ar kažką išgirstam, kas mums atrodo labai juokinga. Mes pradedame juoktis ir vėl žiūrim ar prisimenam tai, kas sukėlė pirmąjį juoko impulsą.
Taip pat skaitykite: Žvilgsnis į asmenybę
Veidrodžio efektas ir kito žmogaus atspindėjimas
Ši strategija, dar vadinama, „veidrodžio atspindžiu“, siūlo atspindėti kito žmogaus mimiką, elgesį, gestus, kūno kalbą, veido išraišką. Psichologai teigia, kad žmonės yra linkę teikti pirmenybę dalykams, taip pat ir žmonėms, su kuriais yra susipažinę arba kurie jiems atrodo pažįstami.
Veidrodžio efektas ir sielos skauduliai
Atsakymas į visus klausimus yra paprastas, bet kartu ir sudėtingas. Mums bendrauti trukdo mūsų sielos skauduliai. Tie žmonės kaip lakmuso popierėliai rodo mūsų sielos žaizdas, mūsų pačių požiūrį į save. Jų pikti (o kartais ir visai nekalti) žodžiai turėtų pro mus prasprūsti nepastebėti ar bent jau nesureikšminti. Tačiau jie užkliūna. Už ko? Už kadaise padarytos žaizdos ar jos rando. Kaip užstrigusi kulka karo veterano kūne. Kaip užsitraukęs pūlinys. Pagalvokime, juk jei mus pavadino kvailiais ar storais, o mes save laikome pakankamai išmintingais ir gražiais, kaip reaguosime į tokius žodžius? Tikriausiai tik nusijuoksime, ir tai būtų pati adekvačiausia reakcija. Deja, nuo tokių pasakymų dažniau įsižeidžiame. Kodėl? Todėl, kad jie suskambėjo kažkur giliai mūsų viduje. Nes patys taip jaučiamės. Arba pykstame ant viršininko, kad apkrauna papildomais darbais, skundžiamės dėl antros pusės dėmesio, palaikymo stokos. Tačiau tiesa yra ta, kad mes tiesiog nesuteikiame to patys sau - nepaskatiname, nuvertiname, neleidžiame sau pailsėti, nepasakome „ne“ tam, kam turime pasakyti. Ne viršininkas išnaudoja - patys save naudojame. Jei patys save pagiriame ir pritariame sau - mums nebūtinas kitų pagyrimas ar pritarimas. Kas yra tie sielos skauduliai? Tai mūsų ribojantys įsitikinimais, kurie kažkada atrodė teisingi arba padėjo išgyventi, prisitaikyti. Arba paliktos vaikystės nuoskaudos, skriaudos, kaltės, gėdos jausmas. Jei norite išgelbėti vyrą nuo alkoholio, vaikus nuo nesimokymo - tai rodo, jog norite išgelbėti save, arba kažkada vaikystėje Jums krovė per sunkias atsakomybes.
tags: #zmogus #veidrodis #psichologija