Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių pripažįsta patiriantys psichologinius sunkumus, kuriuos dar labiau išryškino pandemija. Šiame straipsnyje nagrinėjama psichologinės gerovės svarba, iššūkiai, su kuriais susiduria žmonės ir organizacijos, bei galimi sprendimo būdai, remiantis ekspertų įžvalgomis ir tyrimų duomenimis.
Psichologinės Gerovės Svarba
Psichologinė gerovė yra būtina žmogaus gyvenimo kokybei ir produktyvumui. Tai apima emocinę, psichologinę ir socialinę žmogaus būklę. Psichologinė gerovė apima gebėjimą įveikti stresą, produktyviai dirbti ir prisidėti prie bendruomenės. Organizacijose įprasta rūpintis fizine sveikata, sveika gyvensena, sportu ir panašiai, tačiau psichikos sveikatai reikia tokio paties dėmesio kaip ir fizinei sveikatai.
Pandemijos Poveikis Psichikos Sveikatai
Beveik dvejus metus trunkanti pandemija paaštrino daugelio žmonių psichologinius sunkumus. Karantinai, socialinė izoliacija, ekonominis nestabilumas ir baimė dėl sveikatos turėjo didelį poveikį žmonių psichikos sveikatai. Ekspertai sutaria, kad karantinų padarinius jausime dar ilgai, tačiau pastebi ir teigiamų pokyčių, pavyzdžiui, didesnį dėmesį psichikos sveikatai.
Iššūkiai ir Sunkumai
Žmonės susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie neigiamai veikia jų psichologinę gerovę. Tai gali būti iššūkiai darbe, neramumai namuose, o pastaruosius dvejus metus dar ir pandemija. Darbo ir asmeninio gyvenimo vaidmenų dermės problemos, kai nešamės darbą į namus ir negalime skirti laiko asmeniniam gyvenimui, šeimai, taip pat yra svarbios.
Organizacijų Reakcija į Darbuotojų Psichologinę Gerovę
Kai kurios organizacijos stengiasi padėti savo darbuotojams įveikti sunkumus. Pavyzdžiui, prieš keletą metų imtasi ieškoti būdų, kaip padėti banko darbuotojams, kuriuos užklupo sunkumai. Tad prieš keletą metų, bendradarbiaujant su profesionaliais psichologais, organizacijoje buvo parengtos psichikos sveikatos gairės. Jose, kaip pasakojo A. Be to, siekiant kalbėjimą apie psichikos sveikatą padaryti įprastą, organizuojami informaciniai renginiai. Kaip sakė A. „Spalio 8-oji yra Psichikos sveikatos diena, ją minime įvairiais būdais. Tą savaitę darbuotojams teikiame informacines priemones, kaip pasirūpinti psichikos sveikata, kaip pastebėti kitų sunkumus ir t. Būdų ir formų yra įvairių. Per pandemiją dar aiškiau pamatėme, kad pagalbos tikrai reikia. Per pandemiją dar aiškiau pamatėme, kad pagalbos tikrai reikia.A. A. Jonaitytė-Karalienė sakė, kad darbuotojų dalyvavimas paskaitose ir informaciniuose renginiuose per pandemiją išaugo. A. Norisi, kad į psichikos sveikatos sunkumus reaguotume kaip į fizines ligas ir negalvotume, kad jei iškilo problema, susijusi su psichikos sveikata, tai yra nepagydoma ar tabu.A. Tiesa, A. Jonaitytė-Karalienė neslėpė, kad kyla ir sunkumų: „Dar tikrai yra kur tobulėti. Todėl, anot pašnekovės, siekiama, kad tokios situacijos būtų vertinamos kaip normalios. Kaip pavyzdį A.
Taip pat skaitykite: Ketinimai išeiti iš darbo
Vienodas Požiūris į Visas Darbovietes Neveikia
Vis dėlto Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros vedėja doc. dr. Loreta Gustainienė portalui LRT.lt komentavo, kad tokio recepto pritaikyti kitoms organizacijoms gali ir nepavykti. Vis dėlto pašnekovė akcentavo, kad vieno recepto visoms darbovietėms pritaikyti nepavyks.
Darbdavio Atsakomybė
Pasak L. Gustainienės, darbdavys, kuris yra suinteresuotas darbuotojų sveikata ir psichologine gerove, turėtų imtis priemonių, kad pataisytų situaciją. Pirmiausia reikėtų organizacijos iniciatyvos. Paklausta, ar spręsti problemas padėtų darbovietės pasamdytas psichologas, pašnekovė teigė, kad tai būtų vienas iš galimų sprendimo būdų. Darbdavys, kuriam rūpi organizacija, jos darbo rezultatai, pirmiausia turi rūpintis darbuotojais. Kitaip neįsivaizduoju, kaip galima padėti. Galima darbuotoją lenkti iki begalybės, bet kas iš to? Galiausiai pas tokį darbdavį niekas nenori eiti dirbti. Labai gerai, kai darbdavys stengiasi, bet vėlgi - jeigu nesutvarkysi darbo sąlygų, kas iš to? Įsivaizduokite - man krauna, aš linkstu, t. y. susergu, ir man pasako: „O tu eik pas gydytoją.“ Tai užtenka, nebekraukite ir man nereikės eiti pas gydytoją!“ Ji taip pat kalbėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus darbdavys privalo rūpintis darbuotojo sveikata.
Sprendimo Būdai
Siekiant pagerinti žmonių psichologinę gerovę, būtina imtis įvairių priemonių tiek individualiu, tiek organizaciniu lygmeniu.
Organizacinės Priemonės
Organizacijos gali imtis įvairių priemonių, kad užtikrintų darbuotojų psichologinę gerovę:
- Psichikos sveikatos gairių parengimas: Bendradarbiaujant su profesionaliais psichologais, parengti psichikos sveikatos gaires, kurios padėtų darbuotojams atpažinti ir įveikti sunkumus.
- Informaciniai renginiai: Organizuoti informacinius renginius, paskaitas ir seminarus apie psichikos sveikatą, streso valdymą ir emocinę gerovę.
- Psichologo paslaugos: Darbovietėje įdarbinti psichologą arba sudaryti galimybes darbuotojams anonimiškai kreiptis į psichologą konsultacijoms.
- Darbo sąlygų gerinimas: Užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas, įvertinti rizikos veiksnius ir parengti prevencijos planus.
- Psichologinio klimato gerinimas: Kurti palankų psichologinį klimatą, kuriame nebūtų psichologinio smurto ar mobingo apraiškų.
- Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas: Sudaryti sąlygas darbuotojams derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, vengti darbo perkėlimo į namus.
Individualios Priemonės
Kiekvienas žmogus gali imtis individualių priemonių, kad pagerintų savo psichologinę gerovę:
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
- Savimonė: Atpažinti savo emocijas ir jausmus, suprasti, kas sukelia stresą ir nerimą.
- Streso valdymas: Išmokti streso valdymo technikų, tokių kaip meditacija, joga, kvėpavimo pratimai.
- Fizinis aktyvumas: Reguliariai sportuoti ir užsiimti kita fizine veikla, kuri gerina nuotaiką ir mažina stresą.
- Sveika mityba: Valgyti sveiką ir subalansuotą maistą, vengti alkoholio ir kitų žalingų medžiagų.
- Socialiniai ryšiai: Palaikyti ryšius su šeima, draugais ir bendruomene, bendrauti ir dalintis savo jausmais.
- Pomėgiai ir interesai: Rasti laiko pomėgiams ir interesams, kurie teikia džiaugsmą ir atsipalaidavimą.
- Profesionali pagalba: Kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, jei jaučiate, kad negalite susidoroti su sunkumais savarankiškai.
Tyrimai ir Duomenys
Tyrimai rodo, kad psichologiniai darbuotojų gerovės aspektai skiriasi beveik visose sociodemografinėse grupėse. Nustatyta, kad darbuotojų psichologinė gerovė yra skirtinga atsižvelgiant į lytį, amžių ir išsilavinimą. Darbuotojų subjektyvi gerovė (laimė) yra skirtinga atsižvelgiant į amžių ir išsilavinimą. Taip pat buvo gauta, kad darbuotojų darbo vietos gerovė yra skirtinga atsižvelgiant į amžių ir išsilavinimą.
Psichologiniai Darbuotojų Gerovės Aspektai
Psichologiniai darbuotojų gerovės aspektai yra trys:
- Psichologinė gerovė: Apibrėžiama kaip ašeašis aspektų multidimensinis modelis, kuriame svarbiausia yra asmens realizacija ir tikslai. Tai apima skirtingas charakteristikas to, kas reiškia būti sveikam, t. y. ašį aplinką, gebėjimą vadovautis vidiniais įsitikinimais, ir nenutrūkstamo tobulėjimo bei saviaktualizacijos jausmas (Ryff, Singer, 2005).
- Subjektyvi gerovė (laimė): Asmens kognityvinis ir emocinis savo gyvenimo įvertinimas (Diener, 1984). Subjektyvi gerovė yra mokslinis termino "laimė" atitikmuo. Anot Diener (1984), subjektyvi gerovė (laimė) susideda iš trijų atskirų komponentų: pasitenkinimo gyvenimu, teigiamo afekto (malonios emocijos, nuotaikos) ir neigiamo afekto (nemalonios emocijos ir nuotaikos).
- Darbo vietos gerovė: Su darbu susijusios teigiamos, neigiamos emocijos ir pasitenkinimo darbu visuma (Page, Vella-Brodrick, 2008).
Darbuotojų Gerovės Ryšys su Ketinimu Išeiti iš Darbo
Tyrimai rodo, kad psichologinė gerovė yra susijusi su darbuotojų ketinimu išeiti iš darbo. Darbuotojai, kurie jaučiasi psichologiškai gerai, yra mažiau linkę palikti savo darbą. Todėl organizacijos turėtų skirti ypatingą dėmesį darbuotojų psichologinei gerovei, kad išlaikytų kvalifikuotus darbuotojus.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
tags: #gustainiene #psichologine #gerove