Gyvenimo prasmės klausimas yra vienas seniausių ir svarbiausių, kurį žmogus sau kelia. Tai klausimas, kuris nuolat iškyla ir iš naujo atrandamas keliaujant per gyvenimą. Ar šis klausimas yra iš tiesų reikšmingas? Kaip mes atrandame prasmę ir jos ieškome? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra gyvenimo tikslai psichologijos požiūriu, kaip jie formuojasi ir kaip juos galima atrasti.
Įvadas: Gyvenimo Prasmės Paieškos Kelionė
Gyvenimo prasmės klausimas gali tapti tiek dvasinės aklavietės šaltiniu, tiek keliu, vedančiu iš jos. Jis ypač svarbus išgyvenant raidos ir situacines krizes. Pirmą kartą šis klausimas iškyla paauglystėje, kai išlavėjus abstrakčiam mąstymui, žmogus savęs ir pasaulio klausia: „Kas aš esu? Kam ir kodėl man duotas šis gyvenimas?“ Šie klausimai paaugliams yra tokie svarbūs, kad jie stebisi ir nusivilia, jog suaugusieji į juos žiūri ramiau, kartais net abejingai ar skeptiškai. Nors paaugliškas idealizmas augant silpsta, svarbu jo nenuvertinti, nes nuolatinė gyvenimo revizija gali sušvelninti šio klausimo svarbą situacinių krizių metu, išgyvenant pažeidžiamumą, bejėgiškumą ir gyvenimo trapumą.
Gyvenimo Prasmė Istoriniame Kontekste
Iki pat XX a. antrosios pusės tiek vakaruose, tiek rytuose asmeninį gyvenimą aktyviai reguliavo šeima, bažnyčia, kitos visuomeninės institucijos, santvarka ar ideologija. Socialinis statusas ir lytis apibrėždavo žmogaus teises ir, svarbiausia, pareigas. Šiandien bendruomeniškumo ir kolektyvinių normų galia silpsta, tolsta išoriniai orientyrai ir iš anksto paruošti atsakymai į esminius gyvenimo klausimus.
Laisvė ir Atsakomybė Šiuolaikiniame Pasaulyje
Šiuolaikiniame pasaulyje žmogus turi begalinę laisvę kurti ir perkurti save pagal savo ar madingo dizainerio paveikslą, be galo „ieškoti savęs“, klausytis „širdies balso“ ir daryti, kas šauna į galvą. Tačiau aiškių išorinių orientyrų ir ribų stoka palieka daug vietos abejotiniems tikslams, jų nebuvimui ir spekuliacijoms, bandant pateisinti pataikavimą sau („reikia mylėti save“) ar atsidavimą momentiniams impulsams („aš spontaniškas ir nuoširdus“).
Išorinių Autoritetų Nuvainikavimas ir Atsakomybės Prisiėmimas
Nuvainikavus išorinius autoritetus, tenka pačiam ieškoti atsakymų, kurie permainytų gyvenimą, veiksmingai keistų ir palengvintų tiek krizių išgyvenimą, tiek kasdieninę rutiną. Ypač sunku, jei žmogus pats sau tampa atskaitos tašku, neturi kasdienių priminimų ir palaikančios bendruomenės. Sunku kiekvieną darbą pradėti su mintimi - o kokia gi bus pabaiga ir galutinis tikslas?
Taip pat skaitykite: Apšvietos epochos gyvenimo prasmės
Technologijų Įtaka Prasmei
Šiuolaikinės technologijos trukdo tiesiogiai pajusti ryšį tarp veiklos ir išgyvenimo. Mums netenka sunkiai fiziškai dirbti, mes retai patys statomės namus ar auginame duoną. Nebeliko džiaugsmo, patiriamo matant savo darbo vaisius: kylantį namą, pilnus aruodus ar drobių skrynias. Šios patirtys, tokios įprastos iki praeito amžiaus antrosios pusės, yra labai reikalingos šiuolaikiniam žmogui. Tai patvirtina atgimstantys amatai, kuriais užsiimama ne vien dėl pelno.
Sąlytis su Tikrove ir Gyvenimo Aistra
Mums būtinas sąlytis su tikrove. Mes nepatiriame tikro bado (kartais net alkio), nejaučiame realios grėsmės savo gyvenimui, nematome jo trapumo, todėl rečiau džiaugiamės gyvenimu - tuo, kad tiesiog gyvename. Tada ieškome kitų būdų sužadinti gyvenimo aistrą ir pajusti savo galias bei jų sąlyginumą. Galbūt dėl šios priežasties žmonės eina į kalnus, įveikia didelius atstumus dviračiais, baidarėmis ar pėsčiomis. Santykinai lėtas judėjimas, būtinybė daug ką pasidaryti pačiam, realūs pavojai ir jų įveikimas ugdo ištvermę, kantrybę, susivaldymą, verčia atsisakyti to, kas nebūtina, moko pasitikėti savimi ir bendražygiais. Taip pajaučiame, kad mūsų buvimas kupinas prasmės, gyvenimas - be galo vertingas, o pasaulis, nors ir netobulas, bet labai gražus.
Ekstremalios Pramogos ir Išskirtinės Patirtys
Nepatenkindami pakankamai kokybiško streso, kuris žadintų tiesioginei veiklai ir leistų pajusti pilnatvę, žmonės renkasi ekstremalius užsiėmimus ar bent jau išskirtines patirtis - egzotiškas keliones, masažus, pramogų parkus. Tačiau kartais jos yra itin vartotojiškos, reikalaujančios bent penkių asistentų ir tokios greitos, kad jas patyrus toliau dairomasi, kuo dar save pradžiuginti, kas dar užgniaužtų kvapą ir bent trumpam atgaivintų aistrą gyventi.
Sunkumai ir Atsigavimas
Sustiprina ne sunkumai, klaidos ir nesėkmės pačios savaime, bet tai, kaip jas įveikiame ir po jų atsigauname, atsinaujiname. Juk ir pasveikus (kad ir po gripo, ką jau kalbėti apie vėžį), gyvenimas atrodo gražus pats savaime. Koks palengvėjimas vėl laisvai kvėpuoti, lengvai judėti, jausti maisto skonį. Gyvenimas pats savaime ima atrodyti vertingu ir prasmingu. O jeigu sunkiu periodu dar ryžtumės sąmoningai savęs paklausti: „Ką man duoda ši nelaimė? Kuo aš kitoks, nes tai patyriau?“ ir rastume atsakymą (nebūtinai telpantį į žodžius, tai gali būti jausmas ar pojūtis)… Gyvenimas įgautų visai kitą kokybę.
Klausimai, Vedantys Į Aklavietę
Ištikus krizei, natūraliausias, bet ne itin naudingas klausimas yra „Kodėl? Už ką man taip?“ Už šio klausimo slypi gailestis sau, vargšo ir nuskriaustojo, o kartais totalios aukos pozicija; įsivaizdavimas, kad kitų gyvenimai lengvesni ir paprastesni. V. Franklis skatino liautis graudentis, atsisakyti savigailos ir imtis atsakomybės už savo gyvenimą, savęs paklausiant, ko gyvenimas laukia iš manęs?
Taip pat skaitykite: Savarankiško gyvenimo namai Lietuvoje
Gyvenimo Įprasminimas Rutinoje
Ar įmanoma pajusti gyvenimo prasmingumą ir vertę, kai jį užvaldžiusi rutina, ir kaip tai padaryti? Kasdienybė gali būti labai prasminga, jei tik mes patys jai tą prasmę priskirsime, kuo dažniau savęs klausdami: „Ką šioje situacijoje aš galiu suprasti apie gyvenimą? Kokia šios situacijos užduotis? Kaip aš patiriu šį momentą? Ką dabar jaučiu?“ Jei atsakymai „neateina“, ar vis dar norisi išsamesnės instrukcijos arba kyla amžinasis vartotojo klausimas „O kokia man iš to nauda?“, neskubėkime, pabandykime dar kartą. Atsakymas nebūtinai turi iškilti kaip logiškas, nuoseklus teiginys. Žodis, pojūtis, vaizdinys ar simbolis taip pat gali būti atsakymas.
Psichoterapiniai Pratimai Prasmei Atrasti
Galite atlikti psichoterapinius pratimus. Pabandykite atitolinti perspektyvą ir įsivaizduoti, kad žiūrite filmą, kuriame parodytas trumputis jūsų gyvenimo fragmentas - situacija. Apie ką būtų tas filmas? Kokia pagrindinė jo režisieriaus idėja? Kitas pratimas: įsivaizduokite, kad matote besirenkančius žmones - savo gimines, artimuosius, draugus, kolegas ir pažįstamus. Jie renkasi į jūsų laidotuves. Kur visą tai vyksta? Apie ką jie kalbasi? Kokias jūsų savybes mini? Kas sako atsisveikinimo kalbas? Apie ką jos? Galiausiai pamatykite savo atkapį. Koks jis? Kokia epitafija ant jo? Įprasmindami atskirus momentus ir situacijas, nepamiršdami perspektyvos, kuriame savo prasmingą gyvenimą.
Individualiosios Psichologijos Požiūris Į Tikslą
Vienas iš trijų pagrindinių teorinių individualiosios psichologijos principų yra požiūris, kad žmogus iš esmės yra siekiantis tikslo. Kiekvienas mūsų veiksmas yra mums naudingas, nes priartina mus prie tikslo. Adleris teigė, kad kiekvienas žmogus yra patyręs nuvertinimą ir menkavertiškumo jausmą jau vien todėl, kad buvo vaikas. Mažas, silpnas vaikas suaugusiųjų pasaulyje dažnai pasijunta bejėgis ir randa būdų įveikti savo menkavertiškumą. Vienas iš tokių būdų, R. Dreikurso metaforiškai pavadintas vandens galia - ašaros. Taigi vaikas, jausdamasis menkavertis, savo sielos kūrybinę galią panaudoja tam menkavertiškumui kompensuoti ir įgyja pranašumą, savo galios pajautą. Adleris kalba apie siekiamo tikslo (šiuo atveju pranašumo) aktyvumą. Kitais žodžiais būtų galima sakyti, kad šis siekis ir tikslo pasiekimas yra iliuzinis, netikras. Vienas iš svarbiausių įgimtų žmogaus poreikių pagal A. Adlerį yra jaustis pakankamai reikšmingam.
Kūrybinė Jėga ir Vertės Atstatymas
Adlerio nuomone, nuvertinimą patyrusio žmogaus psichikoje natūraliai kyla kompensuojamasis judesys, ieškantis būdų sugrąžinti savivertę. Pozityvu yra tai, kad asmuo visada stengiasi kuo konstruktyviau atstatyti savo pažeistą vertę. Iš pradžių atėję į naują vietą stengiamės konstruktyviai surasti tokią poziciją, kuri leistų mums jaustis pakankamai reikšmingiems ir tik tam mėginimui nepasisekus galime ieškoti mažiau naudingų mums ir visuomenei būdų. Taigi optimistiška yra tai, kad kūrybinę jėgą, kuri yra kiekvieno iš mūsų turtas, leidžiantis išsaugoti savigarbą įvairiose sunkiose situacijose, galime naudoti pozityviai. Ir vienas iš svarbiausių dalykų - kurti tokią visuomenę, bendruomenę ir šeimą, kurioje kiekvienas gali jaustis (būti) reikšmingas pakankamai.
Didelis Nuvertinimas ir Menkavertiškumo Kompleksas
Kai žmogus patiria didelį nuvertinimą, formuojasi menkavertiškumo kompleksas, kuris yra neatsiejamas nuo pranašumo siekio komplekso. Kitais žodžiais tariant, žmogus, kuris visą laiką jaučiasi menkesnis, visą laiką bandys įrodyti savo pranašumą.
Taip pat skaitykite: Psichoanalizė ir dailės terapijos metodai
Gyvenimo Tikslas ir Patirtis
Kiekvieno mūsų gyvenimas turi savo tikslą, dažniausiai neįsisąmonintą. Tas tikslas formuojasi pirmaisiais gyvenimo metais. Šioje vietoje labai svarbi yra gyvenimo patirtis. Būtent patirtis ir lemia ne tik mūsų veiksmus ar pasirinkimus, bet ir mūsų suvokimą, situacijos matymą. Todėl ne tiek svarbu gyvenimo faktas, kiek tai, ką tas faktas reiškia žmogui.
Netinkamo Elgesio Tikslai
Dreikursas sukūrė netinkamų elgesio tikslų koncepciją. Kai negalime jaustis reikšmingi elgdamiesi tinkamai, to reikšmingumo jausmo siekiame elgdamiesi netinkamai. Yra keturi netinkamo elgesio tikslai: dėmesio siekis, jėgos kova, kerštas ir pasitraukimas ar prisiimtas nesugebėjimas. Adleriškosios terapijos tikslas - suprasti asmens individualią (privačią) logiką.
Žmogus Yra Socialus Iš Prigimties
Vienas iš įgimtų žmogaus poreikių - bendrumo, priklausymo poreikis. Adleris bendruomeniškumo jausmą apibūdina kaip psichinę būseną ar jausmą, kad esi bendruomenės dalis, iš esmės - kad esi pasaulio dalis. Socialinis interesas yra aktyvi motyvuojanti, nukreipianti elgesį jėga. Asmuo yra atsisukęs į kitus socialiai naudingu būdu. Bendruomeniškumo jausmas yra socialinio intereso pagrindas.
Socialinio Intereso Prigimtis
Socialinio intereso prigimtis biologinė. Žmogus gimsta su galimybe būti socialus, bendruomeniškas. Iš pradžių vaikas jaučia šį jausmą santykyje su mama. Jei motina neatlieka šios funkcijos, vaikas nepasiruošęs spręsti socialinio gyvenimo problemų. Adleris pabrėžė, kad socialinis interesas - tai įgimta potencija, kurią reikia sąmoningai ugdyti.
Asmuo Yra Vientisas
Adleris teigė, kad asmuo yra vientisas, visuminis, neskaidomas į dalis. Žmogaus vientisumo samprata yra gana dažnai deklaruojama, tačiau ją suprasti ar priimti nėra paprasta. Adleris šią problemą bandė spręsti įvesdamas gyvenimo stiliaus sąvoką. Gyvenimo stilius yra visuminis asmens reiškimasis. Jis atspindi būdus, kuriais individas siekia savo gyvenimo tikslo.
Psichologijos ir Psichoterapijos Skirtumai
Psichologija, kaip jau išsiaiškinome, yra mokslinė disciplina, nagrinėjanti žmonių elgesį ir protinį bei emocinį veiklumą. Psichoterapija, kita vertus, yra konkrečios terapinės intervencijos forma, skirta padėti žmonėms spręsti psichologinius sunkumus, išgyventi emocinius iššūkius ir sustiprinti savo gerovę.
Populiariausios Psichoterapijos Rūšys
Yra keletas populiariausių psichoterapijos rūšių: kognityvinė elgesio terapija (CBT), psichoanalitinė-psichodinaminė terapija, humanistinė terapija ir santykių terapija.
Kaip Išsirinkti Tinkamą Terapiją
Psichoterapijos pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių, pageidavimų ir terapeuto kompetencijos. Reikia atsižvelgti į problemos pobūdį, psichoterapijos tikslus, laiko apribojimus, terapeuto kompetenciją ir asmenines nuostatas.
Individualioji Psichologija
Kaip teigia visuotinė lietuvių enciklopedija, individualioji psichologija yra neopsichoanalizės kryptis, tirianti ir atskleidžianti žmogaus slaptuosius tikslus, prasmes, vidinius dėsnius. Asmuo yra vientisas, visuminis, neskaidomas į dalis. Bet koks elgesys atsiskleidžia socialiniame kontekste. Žmonės gimsta ir gyvena aplinkoje, su kuria privalo palaikyti abipusius tarpusavio ryšius. Individualioji psichologija - tai tarpasmeninė psichologija. Svarbiausia - kaip individas sąveikauja su kitais, kartu gyvenančiais. Tarpasmeninių sąveikų transcendencija formuoja jausmą, kad individas yra dalis didesnės socialinės visumos, kurią Adleris pavadinimo socialiniu interesu.
Gyvenimo Prasmės Suteikimas
Gyvenimas neturi duotosios prasmės. Mes patys suteikiame jam prasmę - kiekvienas savaip. Mes nusprendžiame ar jis prasmingas, ar beprasmis, ar absurdiškas, ar tikras nuosprendis, ar ašarų pakalnė, ar pasiruošimas kitam gyvenimui. Dreikursas teigė, kad gyvenimo prasmę atskleidžia mūsų veikla dėl kitų, indelis į socialinį gyvenimą ir socialinius pokyčius. Franklis tikėjo, kad gyvenimo prasmė - tai meilė.
Humanistinės Psichologijos Įtaka
Straipsnyje nagrinėjami humanistinės psichologijos principai, jų raida ir įtaka šiuolaikiniam žmogaus supratimui. Aptariama, kaip šios krypties idėjos padeda pažinti save ir kitus, suvokti santykius tarp žmonių ir juos valdyti, suprasti, kaip formuojasi santykiai, kaip vystosi asmenybė.
Humanistinės Psichologijos Esmė ir Principai
Humanistinė psichologija remiasi įsitikinimu, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, vertingas ir turi neišmatuojamą potencialą augti ir tobulėti. Šios krypties atstovai teigia, kad žmogaus prigimtis iš esmės yra pozityvi, o neigiamos savybės atsiranda dėl nepalankių aplinkybių.
Humanistinės Psichologijos Įtaka Įvairioms Sritims
Humanistinė psichologija padarė didelę įtaką įvairioms gyvenimo sritims, tokioms kaip psichoterapija, pedagogika ir vadyba.
Maslow ir Poreikių Hierarchija
Abrahamas Maslow sukūrė garsiąją poreikių hierarchijos teoriją, kuri teigia, kad žmogaus poreikiai yra išdėstyti hierarchine tvarka, nuo žemiausių (fiziologinių) iki aukščiausių (savirealizacijos).
Egzistencinė Terapija ir Gyvenimo Prasmės Paieškos
Egzistencinė terapija gimė iš filosofijos, kuri kėlė klausimus apie žmogaus būties trapumą, atsakomybę ir prasmę.
Kognityvinė Terapija ir Minčių Galia
Kognityvinė terapija parodė, kad žmogaus gyvenimą stipriai formuoja automatinių minčių ir įsitikinimų rinkinys.
Elgesio Terapija ir Pokyčiai Per Veiksmą
Elgesio terapija koučingui padovanojo keletą svarbių principų: įpročių galia, mažų žingsnių metodas ir atsakomybės prisiėmimas.
Pozityvioji Psichologija ir Dėmesys Stiprybėms
Pozityvioji psichologija koučingui padovanojo kelis esminius principus: stiprybių atradimą, dėmesio perkėlimą nuo problemų prie galimybių ir klestėjimo (flourishing) sampratą.
Gestalt Terapija ir Čia ir Dabar Galia
Gestalt terapija koučingui padovanojo kelis esminius principus: čia ir dabar, sąmoningumo ugdymas ir eksperimentavimas.
Sisteminis Požiūris ir Žmogus Santykių Tinkle
Sisteminis požiūris teigia, kad mes visi gyvename santykių tinkle - šeimoje, organizacijoje, bendruomenėje.
Humanistinis Požiūris į Ugdymą
Humanistinis ugdymo tikslas - padėti vaikams augti savimi pasitikinčiais, kūrybingais ir atsakingais žmonėmis.
Šeimos Psichologija
Šeima yra svarbiausia žmogaus gyvenimo dalis. Humanistinė šeimos psichologija akcentuoja šeimos narių tarpusavio ryšį, pagarbą ir supratimą.
tags: #gyvenimo #tikslai #psichologija