Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas, padidėja nerimo lygis. Šiame straipsnyje aptarsime haliucinacijas, pasireiškiančias miego metu dėl alkoholio vartojimo, jų priežastis, tipus bei galimus gydymo būdus.
Kas yra psichozė ir kaip ji susijusi su alkoholiu?
Psichozė yra rimtų psichikos sutrikimų simptomas. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė ir pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo, užsidaro savo pasaulyje. Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė - psichozė gali būti sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos.
Alkoholio poveikis smegenims
Alkoholis veikia centrinę nervų sistemą, sukeldamas neurotransmiterių disbalansą, ypač dopamino, serotonino ir GABA (gamma-aminobutyro rūgšties) sistemose. Šios cheminės medžiagos yra svarbios nuotaikos, elgesio ir emocijų reguliavimui. Ilgalaikis alkoholio vartojimas sukelia neuronų pažeidimus, o tai gali sukelti psichikos sutrikimus. Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, psichozinis sutrikimas, yra susiję su įvairių smegenų struktūrų ir funkcijų pažeidimais.
Genetiniai veiksniai
Genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos asmens polinkiui vartoti alkoholį ir išsivystyti psichoziniams sutrikimams.
Miego sutrikimai ir psichozė
Miego sutrikimai - tai normalaus miego režimo sutrikimai, kurie gali smarkiai paveikti bendrą sveikatą ir gerovę. Jie gali atsirasti dėl emocinio streso, sveikatos būklių arba gyvenimo būdo pasirinkimų ir pasireikšti įvairiais simptomais, apsunkinančiais diagnozavimą ir gydymą.
Taip pat skaitykite: Sackso knyga apie haliucinacijas
Nemiga
Nemiga - tai vienas dažniausių miego sutrikimų, pasireiškiantis sunkumais užmigti, dažnais prabudimais naktį ar ankstyvu pabudimu ryte bei nepilnaverčio poilsio jausmu, nepaisant pakankamų sąlygų miegoti. Šie simptomai gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį dienos veiklai, nuotaikai, darbingumui bei psichologinei gerovei. Pagrindinės nemigos priežastys gali būti su darbu susijęs stresas, sveikatos sutrikimai ir stimuliatorių vartojimas. Gydymo būdai gali apimti kognityvinę elgesio terapiją, atsipalaidavimo technikas, gyvenimo būdo koregavimą ir ribotą farmakoterapiją trumpalaikiam palengvinimui.
Nemiga gali būti:
- Ūmi - trunkanti iki kelių savaičių, dažniausiai susijusi su stresu, aplinkos pasikeitimais ar emociniais išgyvenimais.
- Lėtinė - trunkanti tris mėnesius ar ilgiau, pasireiškianti bent tris kartus per savaitę.
Obstrukcinė miego apnėja (OSA)
Tai miego sutrikimas, kai miego metu kvėpavimas trumpam sustoja dėl viršutinių kvėpavimo takų užsikimšimo. Ši obstrukcija įvyksta, nes atsipalaidavę gerklės raumenys užkemša oro takus, todėl oras negali praeiti į plaučius. Prie miego apnėjos vystymosi gali prisidėti nutukimas, senėjimas, genetinis polinkis ir tam tikros neurologinės ligos. Gydymo būdai gali apimti CPAP terapiją, gyvenimo būdo pokyčius arba chirurgines intervencijas.
Cirkadinio ritmo miego sutrikimai
Cirkadinio ritmo sutrikimai yra miego sutrikimai, kurie atsiranda dėl žmogaus „vidinio kūno laikrodžio“ sutrikimo. Šis laikrodis reguliuoja miego ir budėjimo ciklus, todėl sutrikimai gali sukelti miego trūkumą arba per daug miego, sunku išlaikyti dienos miego režimą. Šie sutrikimai gali sukelti lėtinę miego inerciją, dienos nuovargį ir didelius socialinius ar darbo sutrikimus, kurie daro reikšmingą poveikį gyvenimo kokybei.
Narkolepsija
Lėtinis neurologinis sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu mieguistumu dieną ir staigiais miego priepuoliais. Miego priepuoliai prasideda įvairiomis aplinkybėmis (net darbe, einant, važiuojant) ir trunka nuo 1 iki 10 min. Šį sutrikimą lemia sutrikęs pagumburis ir hipokretino trūkumas.
Taip pat skaitykite: Kas yra Psichogeninės Haliucinacijos?
Neramių kojų sindromas (RLS)
Liga, kuri pasižymi intensyviu, nepertraukiamu noru judinti kojas ir nemaloniais, neretai skausmingais pojūčiais (pvz., dilgčiojimu, deginimu), net ir esant ramybės būsenoje. Dažniausiai pasireiškia vakare, naktį. Genetinis polinkis gali turėti didelę reikšmę, nes iki 50 % atvejų RLS būna su tuo susiję.
Parasomnijos
Tai įvairūs nenormalūs elgesio, jutimų ar fiziologiniai reiškiniai, pasireiškiantys miego metu, užmiegant arba prabundant. Tai ne pats miego trūkumas, o miego kokybės sutrikimas dėl neįprasto aktyvumo miego metu. Šių sutrikimų vystymuisi gali turėti įtakos genetinis polinkis, neurologinės būklės, stresas ir tam tikrų vaistų vartojimas.
Alkoholis ir haliucinacijos miego metu
Haliucinacijos miego metu gali būti susijusios su alkoholio vartojimu. Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė gali pasireikšti dėl alkoholio vartojimo. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Alkoholis gali sukelti psichozės simptomus, tokius kaip haliucinacijos, kliedesiai ir sunkumai suprasti realybę.
Regos haliucinacijos
Psichozė su regos haliucinacijomis yra būklė, kai žmogus patiria regėjimo sutrikimus, kai mato tai, kas nėra realu, t.y., haliucinacijas. Haliucinacijos gali atsirasti kaip tam tikrų vaistų, narkotinių medžiagų ar alkoholio poveikis.
Kiti simptomai, lydintys psichozę su regos haliucinacijomis
- Klaidingi įsitikinimai (delyrai) - Žmogus gali būti įsitikinęs faktais, kurie neatitinka realybės, pvz., manyti, kad yra persekiojamas.
- Minties procesų sutrikimai - Pasireiškia padrika, nerišli kalba arba sunkumas susikaupti.
- Elgesio pokyčiai - Žmogus gali pradėti elgtis neįprastai arba keistai, pvz., kalbėtis su regėjimo objektais.
- Sutrikusi orientacija laike ir erdvėje - Psichozės metu gali būti sunku orientuotis aplinkoje, suvokti laiką.
- Emocinis nestabilumas - Dažnai pasireiškia intensyvios ir besikeičiančios emocijos, pvz., baimė, susijaudinimas arba depresija.
Kaip elgtis, jei pastebite psichozės su regos haliucinacijomis požymius?
Jei pastebite regos haliucinacijas ar kitus psichozės simptomus, svarbu imtis šių veiksmų:
Taip pat skaitykite: Smegenų auglio sukeltos haliucinacijos
- Ieškokite pagalbos - Psichozė su regos haliucinacijomis yra rimta būklė, todėl svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą.
- Palaikykite ramią aplinką - Ramybė ir saugi aplinka gali padėti sumažinti diskomfortą ir išvengti papildomo streso.
- Venkite alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų - Šios medžiagos gali pabloginti būklę ir padidinti haliucinacijų intensyvumą.
- Padėkite palaikyti rutiną - Jei regos haliucinacijas patiria artimasis, galite padėti palaikyti reguliarią kasdienę rutiną, kuri suteikia stabilumo jausmą.
Diagnostika ir gydymas
Diagnozuojant šią ligą, naudojamas klinikinis vertinimas, kuriame atsižvelgiama į paciento anamnezę, simptomus ir elgesio pokyčius. Gydytojai dažnai naudoja psichologinius testus, kad išsiaiškintų psichozinius simptomus ir nustatytų jų sunkumą. Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis.
Gydymo būdai
Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus.
- Medikamentinis gydymas: palengvinantis simptomus. Medicininis gydymas gali apimti psichotropinius vaistus, tokius kaip antipsichoziniai vaistai, kurie padeda suvaldyti psichozinius simptomus, ir vaistus, kurie padeda sumažinti alkoholio potraukį.
- Socialinės ir psichologinės priemonės: padedančios sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, gali būti naudinga gydant psichikos sutrikimus ir remiantis asmens įgūdžius, kad jis galėtų efektyviau susidoroti su stresu ir emocijomis. Be to, grupinės terapijos ir paramos grupės, tokios kaip „Anoniminiai alkoholikai“, gali padėti asmenims atsigauti ir palaikyti abstinenciją.
Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).
Miego higiena ir gyvenimo būdo pokyčiai
Gera miego higiena ir teigiami gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti pagerinti miego kokybę ir bendrą savijautą.
- Natūrali dienos šviesa gali palaikyti cirkadinį ritmą, o reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti užmigimą, tačiau intensyvaus fizinio krūvio reikėtų vengti prieš miegą.
- Nikotino ir kofeino ribojimas po pietų gali padėti išvengti miego ciklų sutrikimų. Nuoseklus miego grafikas ir raminantys ritualai prieš miegą, pavyzdžiui, skaitymas ar meditacija, taip pat gali prisidėti prie geresnio poilsio.
- Labai svarbu sukurti idealią miego aplinką - miegamajame turi būti tamsu, vėsu ir tylu, o patogi patalynė gali dar labiau pagerinti komfortą. Draudimas naudoti elektroninius prietaisus lovoje gali padėti išlaikyti sveiką ryšį tarp lovos ir miego.
Vaistai ir maisto papildai
Be recepto parduodami miego vaistai, tokie kaip raminamieji antihistamininiai preparatai, gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą, tačiau gali kelti šalutinio poveikio ir sutrikusios miego struktūros pavojų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Natūralūs papildai gali būti saugesnė alternatyva miego kokybei gerinti. Melatoninas gali padėti reguliuoti miego ir budrumo ciklą, o magnis palaiko raumenų atsipalaidavimą ir nervų sistemos ramybę.
Prieš pradedant vartoti vaistus ar maisto papildus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
tags: #haliucinacijos #miego #metu #nuo #alkoholio