Viduramžiai - tai epochinis laikotarpis, nutiesęs tiltą tarp antikos ir Renesanso, trukęs nuo V iki XV amžiaus. Šis laikotarpis paliko gilų pėdsaką Europos istorijoje, kultūroje ir visuomenėje. Viduramžiai, su savo riterių kultūra, architektūra ir filosofija, suformavo unikalų kultūrinį kraštovaizdį. Šiame straipsnyje siekiama išnagrinėti, kuri viduramžių asmenybė buvo pati svarbiausia ir kodėl.
Viduramžių Herojai ir Idealai
Viduramžių kultūra, ypač riteriškumo apraiškos, įkvėpė daugybę literatūros kūrinių, kuriuose atsispindėjo to meto herojai ir idealai. Riteriai, kaip ginkluoti ir kilmingi karalių pavaldiniai, buvo laikomi svarbiausiais herojais. Jie laikėsi riteriškojo kodekso, įprasmino savo veiklą kilniais darbais. Daugelis viduramžių kūrinių pasakoja riterių nuotykius bei svarbiausias patirtis.
Frantzas Schmidtas: Budelio Kasdienybė
Frantzas Schmidtas, XVI a. budelis, savo gyvenimu atspindėjo tamsiąją viduramžių pusę. Jo istorija, užfiksuota jo paties dienoraštyje, atskleidžia budelio darbo realijas ir visuomenės požiūrį į šią profesiją. Frantzas, paveldėjęs šį amatą iš tėvo, vykdė mirties bausmes, kankino ir žalojo nusikaltėlius. Šis darbas jam buvo primestas, o visuomenė jį niekino.
Budelio Amato Ypatumai
Budeliai, tokie kaip Frantzas Schmidtas, turėjo parengti išsamius įvykdytų mirties bausmių sąrašus. Frantzas savo gabumus panaudojo dar ir dienoraščiui rašyti. Budelio amatas buvo reikalingas, nes XVI a. pabaigoje budelių paklausa labai išaugo. Šv. Romos imperijoje viduramžiais prekyba ir amatai nuolat plėtojosi, o miestai tapo turtingesni, tad kai kuriems jų buvo suteiktas nepriklausomų valstybių statusas. Todėl miestai varžėsi, kuris griežčiau baudžia nusikaltėlius, kiekvienas miestas gavo mirties bausmių monopolį.
Visuomenės Požiūris į Budelius
Frantzui ir kolegoms teko susitaikyti su tokiais epitetais: mėsininkas, kruvinas teisėjas, ponas šėtonas. Buvo neįsivaizduojama, kad kitų amatų atstovai priimtų Frantzą į savo gretas. Kadangi budelių padėtis visuomenėje buvo žema, jiems buvo sunku susirasti žmoną. Nedaug moterų, net iš pačių žemiausių luomų, norėdavo susieti gyvenimą su profesionaliais žudikais. Tačiau Frantzui išdirbus Niurnberge pusantrų metų, galų gale pavyko susižadėti su devyneriais metais vyresne Maria Beckin.
Taip pat skaitykite: Apie jutimą ir suvokimą
Šventasis Benediktas: Vienuolystės Pradininkas
Šv. Benediktas (480-547) buvo vienuolis, įkūręs vienuolyną ir suformulavęs griežtas taisykles, kurios numatė bandomąjį laikotarpį, asketišką gyvenimą ir besąlygišką paklusnumą abatui. Jo įtaka vienuolystės raidai buvo milžiniška.
Imperatorius Justinianas: Romos Imperijos Atkūrėjas
Justinianas (482-565) - paskutinis Bizantijos imperatorius, siekęs atkurti Romos imperiją užkariavimais. Jis paskelbė Justiniano kodeksą VI a., vėl suvienijęs beveik visas Romos imperijai priklausančias teritorijas.
Popiežius Grigalius I Didysis: Krikščionybės Plėtotojas
Grigalius I Didysis (540-604) - Romos katalikų bažnyčios popiežius, įkūręs vienuolynus Italijoje, įvedęs grigališkąjį choralą, mišių reglamentą, bažnytinę dešimtinę ir draudęs persekioti žydus. Jam vadovaujant krikščionybė stipriai išplito Europos Vakaruose ir Šiaurėje.
Karolis Martelis ir Karolis Didysis: Frankų Valdovai
Karolis Martelis (688-741) buvo frankų valstybės Austrazijos valdovas, o Karolis Didysis (747-814) - Frankų karalystės valdovas ir imperatorius. Abu jie turėjo didelę įtaką Frankų imperijos formavimuisi ir plėtrai.
Avicena: Medicinos ir Filosofijos Genijus
Avicena (980-1037) - persų kilmės gydytojas ir filosofas, rašęs arabiškai. Jis taip pat rašė teisės, matematikos, astronomijos ir muzikos klausimais.
Taip pat skaitykite: Ramybės užtikrinimas daugiabučiuose: iššūkiai
Knutas II Didysis: Skandinavijos Valdovas
Knutas II Didysis (997-1035) - Anglijos karalius, Danijos karalius Knutas II ir Nortumberlando grafystės.
Popiežius Grigalius VII: Bažnyčios Nepriklausomybės Gynėjas
Grigalius VII (1020-1085) - popiežius, stiprinęs Bažnyčios ir popiežiaus nepriklausomybę nuo pasaulietinės valdžios. Jis stojo prieš simoniją ir paskelbė dekretus apie dvasininkų celibatą bei pasaulietinės investitūros panaikinimą.
Vilhelmas I Užkariautojas: Anglijos Karalius
Vilhelmas I Užkariautojas (1027-1087) - Anglijos karalius ir Normandijos kunigaikštis. Vienas pačių žymiausių Anglijos valdovų, nors ir prancūziškos kilmės.
Popiežius Urbonas II: Kryžiaus Žygių Iniciatorius
Urbonas II (1042-1099) - Romos popiežius, 1095 m. paskelbęs pirmąjį kryžiaus žygį.
Rodžeris Bekonas: Mokslo Pradininkas
Rodžeris Bekonas (1214-1294) - anglų pranciškonas, vadintas „nuostabiuoju daktaru“. Studijavo Oksforde ir Paryžiuje.
Taip pat skaitykite: Kriminalinė ir socialinė psichologija
Tomas Akvinietis: Teologijos ir Filosofijos Sintezatorius
Tomas Akvinietis (1225-1274) - viduramžių sistemintojas, italų filosofas scholastas, teologas, tomizmo pradininkas, Bažnyčios mokytojas. Parašė “Teologijos sąvadą”, kuriame į tikėjimą ir protą žiūri kaip į vienas kitą patvirtinančią vienybę.
Janas Husas: Bažnyčios Reformatorius
Janas Husas (1369-1415) - čekų kultūros veikėjas, teologas. Savo veikaluose kritikavo katalikų dvasininkų ydas, Bažnyčios organizacinę struktūrą ir kai kurias bažnytines dogmas.
Žana d’Ark: Prancūzijos Didvyrė
Žana d’Ark (1412-1431) - prancūzų nacionalinė didvyrė, Katalikų bažnyčios šventoji. Šimtamečio karo tarp Prancūzijos ir Anglijos dalyvė, vadinama Orleano mergele.
Liudvikas XI: Prancūzijos Centralizatorius
Liudvikas XI (1423-1483) - Prancūzijos karalius nuo 1461 m.
Krikščionybė Viduramžiais
Krikščionybė atliko svarbų vaidmenį viduramžių visuomenėje, kultūroje, ekonomikoje ir politikoje. Ji buvo vienintelė jungtis, siejanti Europos kultūrą su antika. Bažnyčios ir vienuolynai buvo kultūros ir švietimo židiniai. Krikščionybė sudarė sąlygas suklestėti architektūrai, skulptūrai, tapybai ir kitoms meno rūšims.
Krikščionybės Įtaka Visuomenei
Visuomenėje krikščionybė atliko vienijamą vaidmenį. Vienintelis dalykas, kuris siejo Europos gyventojus ankstyvaisiais viduramžiais ir feodalinio susiskaldymo laikotarpiu, buvo religija. Dvasininkai dažnai per karą skelbdavo ,,Dievo taiką”, ,,Dievo paliaubas”, taip pat jie ir patys vadovaudavo gynybai. Krikščionių bažnyčia rūpindavosi dvasiniu gyventojų išganymu, padėdavo ligoniams ir vargšams.
Bažnyčios Skilimas
Prielaidų suskilti Krikščionių bažnyčia radosi dar 395 m., kai Romos Imperija buvo padalyta į dvi dalis. Šiose dalyse krikščionybė įgavo skirtingų bruožų. Galutinis skilimas įvyko 1054 m., kai Romos popiežius ir Konstantinopolio patriarchas paskelbė vienas kitam anatemą.
Feodalizmas ir Socialinė Struktūra
Viduramžiais vyravo feodalinė santvarka, kai didžiausią įtaką visuomenei darė feodalai. Didžiausi socialiniai sluoksniai - feodalai ir nuo jų priklausantys valstiečiai baudžiauninkai. Feodalams priklauso žemė, valstiečiai ir kiti turtai. Valstiečiai priklausomi nuo feodalų (asmeninės laisvės neturi), savo žemės neturi, už naudojimąsi žeme feodalams atlieka prievoles (mokesčiai, lažas).
Švietimas ir Mokslas
Labiausiai išsilavinę buvo dvasininkai. Pirmos mokyklos - prie vienuolynų. Tik nuo XII a. - miestų mokyklos. Knygos perrašinėjamos (tai atlieka skriptoriai). Nuo XII a. kuriasi universitetai (teologijos, medicinos, filosofijos, teisės fakultetai). Universitetuose - lotynų kalba. Mokslo uždavinys - Dievo pažinimas. Gilinimasis į Bibliją.
Architektūra ir Menas
XI-XII a. architektūroje vyravo romaninis stilius. Pastatai orientuoti į rytus. Masyvios, storos, sunkios sienos. Pastatai panašūs į tvirtoves. XII a. pabaigoje ima plisti gotikinis stilius. Bažnyčios aukštos, kylančios į viršų, daug puošybos: vitražai, skulptūros, centrinis langas virš durų - „rožė“. Skulptūra, tapyba - bažnyčių puošybos dalis. Šventosios istorijos vaizdavimas.
Viduramžių Literatūra
Literatūra: riterių poemos „Rolando giesmė“, miestiečių literatūra: „Rožės romanas“, „Lapino romanas“. Iškilo daug sėslių ir klajojančių herojinės, lyrinės, satyrinės poezijos kūrėjų - skaldai, bardai, trubadūrai, minezingeriai, vagantai ir kiti. Savita buvo satyrinio, didaktinio, religinio pobūdžio miestiečių literatūra: fablio žanras, hagiografiniai pasakojimai apie šventųjų gyvenimus, draminės misterijos biblinėmis temomis.
Alkuinas: Karolingų Renesanso Švietėjas
Alkuinas buvo žymus Karolingų renesanso intelektualas, švietėjas ir patarėjas Karoliui Didžiajam. Jo veikla turėjo didelės įtakos švietimo sistemos kūrimui ir kultūros puoselėjimui Karolingų imperijoje.
Švietimo Reforma
Alkuinas, būdamas mokyklos vadovu, įvedė naują mokymo metodą, kuris perteikia mokomojo dalyko žinias. Jo tikslai, motyvai bei mokomieji dalykai buvo aiškiai apibrėžti. Alkuinas taip pat parengė vadovėlius, kurie buvo naudojami mokymo procese.
Disputai ir Mokslas
Alkuinas skatino disputus, kurių metu mokiniai turėjo ginti savo tezes ir argumentus. Disputas turėjo būti vedamas pagal tas tris puses, kurios randasi dalykuose: 1. apie daiktą (res); 2. apie jo prasmę (intellectus); 3. (voces).
Mįslės ir Pasaulio Pažinimas
Alkuinas tikėjo, kad pasaulio atpažinimas mįslių pagalba yra svarbi mokymosi dalis. Mįslės padeda ugdyti mąstymą ir skatina domėjimąsi pasauliu.
tags: #kuri #viduramzio #asmenybe #jums #svarbiausia #kodel