Suprastėjęs Aplinkos Suvokimas: Priežastys, Pasireiškimas ir Pagalba

Visuomenėje gajūs mitai ir stigma, susiję su psichikos ligomis, lemia ne tik neteisingą aplinkos suvokimą, bet ir apsunkina psichikos problemų turinčių asmenų integraciją į visuomenę. Šis straipsnis siekia išnagrinėti suprastėjusio aplinkos suvokimo priežastis, ypač sergant psichikos ligomis, aptarti pasireiškimą ir pateikti rekomendacijas, kaip padėti sau ir artimiesiems.

Psichikos Sveikata ir Jos Sutrikimai

Psichikos sveikata apima emocinį ir dvasinį atsparumą, leidžiantį patirti tiek džiaugsmą, tiek ištverti skausmą, nusivylimą ir liūdesį. Psichikos sutrikimai paveikia įvairaus amžiaus, rasių ir etninių grupių žmones. Nors tikslios daugelio psichikos sutrikimų priežastys nėra visiškai aiškios, jie neabejotinai yra veikiami biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių.

Psichikos sutrikimai daro įtaką mąstymui, elgesiui, jausmams ir santykiams su kitais žmonėmis, o tai reiškia, kad žmogus gali patirti sunkumų normaliai gyventi visuomenėje. Kaip ir daugelio fizinių ligų atveju, psichikos sutrikimų priežastys yra susijusios tiek su psichologiniais išgyvenimais, tiek su aplinka. Sergantis žmogus savo išgyvenimus laiko realesniais už tą tikrovę, kurioje gyvena kiti. Jis kitaip suvokia aplinką, savaip supranta, kas jam sakoma, kartais girdi, mato ar užuodžia tai, ko iš tiesų nėra, ir niekas negali įtikinti, kad jis klysta.

Kiekvienas žmogus yra patyręs trumpas sumaišties, nerimo, liūdesio ar net nevilties valandas. Jei šie išgyvenimai turi aiškią priežastį ir trunka neilgai, to nereikėtų laikyti liguista būkle. Tačiau jei tokios būsenos užsitęsia kelias savaites ar mėnesius, jei sutrikdo normalų elgesį ir gyvenimo būdą, reikėtų pradėti ieškoti pagalbos.

Suprastėjusio Aplinkos Suvokimo Priežastys

Suprastėjęs aplinkos suvokimas gali būti įvairių psichikos ligų simptomas, ypač šizofrenijos. Štai pagrindinės priežastys, lemiančios tokį suvokimą:

Taip pat skaitykite: Psichologinės būsenos ir priklausomybė

1. Biologiniai veiksniai: Genetinė predispozicija, narkotikų vartojimas, psichologinė įtampa, kitos ligos ar organinis smegenų pažeidimas gali išprovokuoti šizofreniją asmenims, turintiems genetinį polinkį.

2. Psichologinės traumos vaikystėje: Manoma, kad pirmą psichologinę traumą sergantysis šizofrenija patiria dar ankstyvoje vaikystėje, iki dvejų metų amžiaus. Dažniausiai tai yra traumuojantys santykiai su pačiais artimiausiais žmonėmis - tėvais.

3. Motinos būsena: Vaiko mama gali pati kentėti dėl nepasitikėjimo savimi, savo nereikšmingumo jausmo, tuštumos, perdėto jautrumo, depresiškumo, gali būti žeminama vyro ar pati vaikystėje negavusi pakankamai meilės. Kai motina taip jaučiasi, ji negali pakankamai mylėti savo vaiko, o dažnai dėl savo pačios problemų jį atstumia, nepatenkina jo pagrindinių poreikių.

4. Pasaulio suvokimas kaip grėsmės: Vaikas, bendraudamas su tokia motina, kenčia. Jei tai kartojasi pernelyg dažnai ir šalia nėra suaugusio žmogaus, kuris kompensuotų meilės poreikį, vaikas pradeda vengti išorinio pasaulio, nepasitikėti motina (o tuo pačiu nesusiformuoja pasitikėjimas ir kitais žmonėmis). Pasaulis pradedamas įsivaizduoti kaip grėsmingas, galintis suteikti daug skausmo, jo bijomasi.

5. Emocinis atsiribojimas: Vystosi elgsena, kurios esmė - vengti sąveikos su aplinka emocinių pasekmių (pačios sąveikos, deja, išvengti neįmanoma). Svarbiausias tokio individo tikslas - išgyventi šiame priešiškame pasaulyje. Lygiai tokia išlieka ir suaugusio šizofrenija sergančio asmens savijauta. Jis jaučiasi nesaugus, pasaulį suvokia kaip priešišką ir grėsmingą, nepasitiki žmonėmis, labiau linkęs gyventi savo fantazijų pasaulyje. Emociškai “pasišalinama” iš pasaulio, nes jo bijoma, todėl neišsiugdo sugebėjimas ištverti nusivylimą, vienatvę, agresyvumą, stiprią trauką ir kitus jausmus, neišmokstama užmegzti santykių ir jų ugdyti.

   Taip pat skaitykite: Visuomenės elgesio normos

6. Šizoidinė asmenybė: Iki ligos tokie individai paprastai uždaresni, intravertiški, vengia ką nors įsileisti į savo vidų. Formalūs kontaktai (mokykloje, darbe) paprastai palaikomi neblogai, tačiau vengiama neformalaus bendravimo. Su jais bendrauti gali būti net nejauku - nėra “emocinio rezonanso”, jie nemoka jausti kito žmogaus jausmų, neempatiški. Tai paprastai vieniši žmonės, kuriems draugus pakeičia domėjimasis kokia nors sritimi (ypač filosofija, parapsichologija) ar kolekcionavimas. Jiems sunku prisitaikyti prie pokyčių, laikytis griežtos drausmės.

7. Dezadaptacija: Tiek fiziniai, tiek stiprūs psichologiniai poveikiai gali sukelti dezadaptaciją, kuri pasireiškia psichoze. Paviršutiniškai žiūrint tokie jaunuoliai, atrodo, yra prisitaikę, tačiau kai jiems tenka, pvz., išsikraustyti iš namų, skirtis su draugais ar įsimylėti, jie patiria pernelyg stiprius jausmus, kad juos integruotų savyje ir “nesubyrėtų”, dėl to dažnai pasireiškia psichozė.

Suprastėjusio Aplinkos Suvokimo Pasireiškimas

Suprastėjęs aplinkos suvokimas pasireiškia įvairiais simptomais, priklausomai nuo psichikos ligos tipo ir sunkumo. Štai pagrindiniai pasireiškimai:

• Haliucinacijos: Sergantysis reaguoja į įsivaizduojamus, tik jo suvokime esančius įvykius, nekreipdamas dėmesio į realybę. Mintys tampa klausos haliucinacijomis.
• Kliedesiai: Vidinė baimė priartėti prie kito žmogaus virsta persekiojimo kliedėjimo idėjomis.
• Emocijų stoka: Aplinkiniams ne visada lengva nuspėti sergančiųjų elgesį, dėl to jų bijoma, vengiama. Keičiasi ligonio elgesys, emocinės reakcijos stebina artimuosius.
• Agresija: Nuo tų, kurių bijoma, dažnai ginamasi vengimu ar agresyvumu.
• Socialinė izoliacija: Aplinkiniai žmonės, net patys artimiausi, tai dažnai atstumia ir verčia šalintis tokio žmogaus, o dar geriau - jį izoliuoti. Tai tik patvirtina sergančiojo vidines baimes, kad žmonės yra grėsmingi ir jais negalima pasitikėti. Didėja atotrūkis tarp sergančiojo ir jo artimųjų.

Šizofrenija - tai psichikos liga, kuri pasireiškia haliucinacijomis, kliedesiais, sutrikusiu aplinkos ir savęs suvokimu. Išskiriamos kelios šizofrenijos formos, bet nė viena iš jų sergantis ligonis nebūna visą laiką pavojingas aplinkiniams.

Pagalba Sergantiesiems Psichikos Ligomis

Svarbu suprasti, kad sergantiesiems psichikos ligomis gali padėti specialistai - psichologai ar gydytojai psichiatrai. Šeimos gydytojai taip pat gali padėti susirasti reikiamus specialistus arba padėti patys. Šeima ir draugai turi skatinti, kad sergantis žmogus būtų gydomas kuo anksčiau. Tai padeda ne tik ligoniui, bet ir jo artimiesiems.

Taip pat skaitykite: Aplinkos suvokimo lavinimas

Šeimos parama yra pati svarbiausia. Šeima turi parodyti supratimą ir būti visada pasirengusi padėti. Kai žmogus jaučiasi vienišas, bejėgis, išgyvena vidinę krizę - nepalikime jo vieno. Parodykime nuoširdų susirūpinimą jo išgyvenimais, pvz., „Aš matau, kad tau sunku ir man tai tikrai rūpi". Paskatinkime jį išsikalbėti, išreikšti savo jausmus, pvz.: „Papasakok, kas tave slegia". Kuo atidžiau jį išklausykime, nepertraukime ir nekritikuokime. Krizę išgyvenančiam žmogui svarbu suteikti galimybę kuo daugiau kalbėti apie skausmą, kurį jis išgyvena, apie slegiančius jausmus. Kad būtų lengviau suprasti kitą, galite prisiminti, kaip jautėtės, kai jums patiems buvo sunku (kas tada padėjo, ko norėjosi iš kitų žmonių?). Jeigu reikia, padėkite rasti reikiamus specialistus.

Svarbu suprasti, kad stacionarizuojama neretai taip pat apgaulės būdu, nesakoma, kokia diagnozė ir kam konkrečiai reikalingas gydymas. Tačiau galima ir kitokia ligos baigtis. Reikia, kad sergantysis sutiktų bent vieną, o dar geriau - kelis žmones, pasiruošusius suprasti jo kančią, jo pasaulio suvokimą, kurie priimtų jį tokį, koks yra - sergantį. Labai puiku, kada tai būna ne tik gydytojas ar psichologas, bet ir šeimos nariai. Kad galėtų pasitikėti kitu žmogumi, tokiam ligoniui reikia ilgo laiko ir jokiu būdu negalima reikalauti iš jo to, ko jis negali.

Vis plačiau ir veiksmingiau šizofrenija sergantiems pacientams skiriama psichoterapija. Tai padeda ligoniams geriau suprasti save, savo ligą ir jos simptomus bei jų nebijoti, geriau adaptuotis aplinkoje. Ir nebe taip baisu pasakyti: “Aš sergu šizofrenija”.

Kaip Elgtis Su Sergančiaisiais Psichikos Ligomis

Pirmiausia, su sergančiaisiais psichikos ligomis reiktų elgtis kaip su visais žmonėmis, rodyti paramą ir supratimą. Nekaltinti žmogaus dėl jo ligos ar sutrikimo. Be to, didelį nerimą kelia stiprėjanti visuomenės nuostata, kad psichikos ligoniai tampa pavojingi visuomenei ir kad jiems suteikiama per didelė laisvė.

Taigi, jei pilietis elgiasi taip, kad jo poelgiai trikdo visuomenės rimtį ir yra pavojingi aplinkiniams, reikia kreiptis į policiją. Bet jei pilietis elgiasi keistai, tačiau visai nepavojingai, mums tai kelia nemalonių jausmų, tai pageidavimas izoliuoti tokį pilietį jau gali būti mūsų, „normaliųjų“, problema.

Svarbu atsiminti, kad statistika rodo, jog smurtas žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, nėra būdingesnis nei bendrai populiacijai. Psichiškai nesveikas žmogus, pavyzdžiui, sergantis šizofrenija, daug dažniau būna išsigandęs, sumišęs ir netekęs vilties nei linkęs į smurtą. Tik kai kurie gali tapti agresyvūs, bet tik laikinai, nes, matyt, jiems įvyko ligos paūmėjimas. Šią agresiją sunku pastebėti pašaliniams, nežinantiems sergančiojo elgesio. Šiuos protrūkius pastebi tik draugai ir namiškiai.

Socialinės Problemos ir Kaip Jas Įveikti

Be pačios ligos sukeliamo diskomforto, sergantiesiems psichikos ligomis ir jų šeimos nariams dar tenka susidurti su daugeliu socialinių problemų. Kadangi vis vien nepavyks išvengti kontaktų su minėtais žmonėmis, būtina pasiruošti, kad galite sutikti žmonių, nieko nežinančių apie psichikos ligas, susidurti su jų tamsumu, klaidingais įsitikinimais ar net neigiama emocine reakcija.

Šiuo metu yra pakankamai informacijos apie lėtines vidaus organų ligas (opaligę, artritą, cukrinį diabetą ir kt.) ir kai kurias psichikos ligas (nerimo sutrikimus, depresiją). Prisiminkite: diabetas, artritas ir šizofrenija turi daug bendro. žmonėms suprasti, su kokia didele problema susiduriama.

Kalbėdami su mažiau artimais žmonėmis (kaimynais, bendradarbiais), nebūkite pernelyg atviri: kam rūpi svetimo gyvenimo smulkmenos, juo labiau - nemalonios? Žmonėms paaiškinkite, kad liga neužkrečiama ir jiems nepakenks. Prisiminkite: žmonės elgsis taip, kaip jūs su jais elgsitės. Jei nebūsite ypač atviras, niekas jūsų primygtinai ir neklausinės. Tačiau pasirinkite tinkamą elgesį. Prisiminkite: dauguma žmonių linkę padėti kitiems, jei tik žino, kokios pagalbos iš jų reikia.

Sergančiajam gali kilti sunkumų rasti darbą ar jau dirbant: kaip pasakyti apie savo ligą? Prisiminkite: niekada nemeluokite. Jei melas išaiškės, jus iš karto gali atleisti. Be to, melas sukelia nerimą ir vidinę įtampą. Svarbiausia - pasitikėkite kitų žmonių geranoriškumu. Dažniausiai žmonės tik dėl to nusiteikę prieš psichikos ligas, kad nepakankamai apie jas žino.

Žinomi Žmonės, Sergantys Psichikos Ligomis

Yra žinoma, kad daugelis genialių ir išmintingų žmonių sirgo psichikos liga, tačiau, nepaisant to, jie tapo garsūs ir sukūrė daug žinomų darbų. Štai keletas žinomų žmonių: tai Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vincentas van Gogas, Vinstonas Čerčilis, Levas Tolstojus. Vieni buvo laikomi psichikos ligoniais, nes jų elgesys prieštaravo tuo metu visuomenės normoms, arba išties sirgo psichikos ligomis, tad kartais daroma prielaida, kad nemaža dalis psichikos ligonių - tai tiesiog prie visuomenės neprisitaikę žmonės, mąstantys skirtingu būdu, nesuprantamu daugumai žmonių.

Kitos Psichikos Sveikatos Problemos

Be šizofrenijos, yra ir kitų psichikos sveikatos problemų, kurios gali turėti įtakos aplinkos suvokimui ir bendrai savijautai. Štai keletas iš jų:

Perdegimo Sindromas

Perdegimo sindromas pasireiškia dėl ilgalaikio streso darbe ar asmeniniame gyvenime. Simptomai gali apimti nuovargį, irzlumą, energijos trūkumą, nugaros skausmus ir dusulį. Tokiu atveju rekomenduojama:

• Sumažinti darbo krūvį.
• Sureguliuoti užimtumo ir poilsio režimą.
• Skirti pakankamai laiko miegui.
• Reguliariai ir sveikai maitintis.
• Sportuoti bent du tris kartus per savaitę (sportą gali atstoti vaikščiojimas ar baseinas).
• Padirbėti su savo mintimis ar įsitikinimais (kognityvinė terapija arba psichologo ar psichotarapeuto konsultacijos).
• Kasdien atrasti už ką padėkoti (galima įsigyti Dėkingumo dienoraštį, tačiau galima apsieiti ir be jo).
• Atrasti bent keletą artimų asmenų, su kuriais galėtumėte atvirai kalbėtis.
• Kreiptis psichologinės pagalbos (tiek individuali, tiek grupinė psichoterapija).
• Pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar psichiatru dėl medikamentinės pagalbos poreikio (jei bloga savijauta nesiliauja pusantrų metų, galima įtarti ir depresiją).

Didelis Lytinis Potraukis

Padidėjęs lytinis potraukis gali būti susijęs su psichologiniais dalykais, ypač jei slopinami jausmai ir emocijos ieško būdų išsiveržti. Tokiu atveju rekomenduojama:

• Kreiptis į gydytoją (šeimos ar ginekologą) dėl vaistų, kurie sumažintų lytinį potraukį.
• Psichiatro konsultacija.
• Psichoterapija (ilgas procesas, gali trukti metus ar net keletą), kad išgedėtumėte savo "netektį" ir pasiektumėte didesnę vidinę ramybę.

Depresija ir Nerimas

Depresija ir nerimas gali pasireikšti įvairiais simptomais, tokiais kaip nerimas, priepuoliai, apetito nebuvimas, nekontroliuojami priepuoliai, nevalingi judesiai, baimė būti vienam, sunkumas nukreipti mintis kitur ir sunkumas atlikti kasdieninę veiklą. Tokiu atveju rekomenduojama:

• Konsultuotis su gydytoju psichiatru dėl vaistų.
• Psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos, jei yra psichologinių priežasčių, susijusių su liga.
• Grupine terapija (pvz., meno terapija, depresijos be vaistų įveikimo grupe).
• Pasirūpinti savimi.

Panikos Atakos

Panikos atakos gali pasireikšti stipriais panikos priepuoliais, širdies permušimais, nerimu ir vegetacinės nervų sistemos sutrikimais. Tokiu atveju rekomenduojama:

• Reguliariai lankytis pas gydytoją ir pasitarti dėl antidepresantų vartojimo.
• Atrasti vegetacinės sistemos sutrikimo priežastis.
• Kreiptis į psichologą dėl permusimu ir nerimo.
• Mokytis nepasiduoti minčių įtakai.
• Mokymasis atsipalaiduoti prasidėjus širdies permušimams ar panikos atakoms.
• Panikos gydymas veiksmingiausias, kai medikamentinis gydymas derinamas kartu su psichoterapija.
• Streso įveikimo ir atsipalaidavimo technikos.
• Neapleisti mėgstamos veiklos.

Miego Sutrikimai

Miego sutrikimai gali pasireikšti nemiga, miego apnėja, parasomnija ir narkolepsija. Rekomenduojama:

• Reguliarumas - eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu.
• Miegoti, kai norisi.
• Vengti kofeino ir nikotino prieš miegą.
• Vengti alkoholio prieš miegą.
• Vengti riebaus maisto prieš miegą.
• Pasirinkite tamsią, patogią miego aplinką.
• Būkite fiziškai aktyvūs kiekvieną dieną, bet ne tada, kai jau greitai eisite miegoti.
• Nežiūrėkit į laikrodį.
• Nesinaudokite elektroniniais įrenginiais lovoje.
• Naudokite miego dienoraštį.
• Venkite prigulti.
• Miego ritualai.

tags: #suprastejo #aplinkos #suvokimas