Įvadas
Švietimo sistemoje nuolat vyksta pokyčiai, ieškoma naujų metodų ir filosofijų, kurios padėtų ugdyti ne tik žinias turinčius, bet ir dvasiškai brandžius žmones. Humanistinė pedagogika, orientuota į vaiko asmenybės tapsmą, kūrybiškumą ir dvasingumą, tampa vis aktualesnė šiuolaikinėje mokykloje. Šiame straipsnyje panagrinėsime humanistinės pedagogikos idėjas ir jų pritaikymo galimybes pamokoje.
Humanistinės Pedagogikos Esminiai Aspektai
Humanistinė pedagogika - tai augančio žmogaus asmenybės tapsmo kūrybinė praktika ir teorija. Jos pamatas - visuminė pasaulėžiūra. Humanistinės pedagogikos ištakos slypi klasikinėje pedagogikoje, kuriai atstovauja tokie garsūs pedagogai kaip J. A. Komenskis, J. H. Pestalozzi, J. J. Rousseau, J. Humanistinė pedagogika yra universali ugdymo filosofija, tinkanti visų amžiaus tarpsniams.
Ypatingas vaidmuo humanistinėje pedagogikoje tenka mokytojo asmenybei, nes būtent mokytojo subjektyvus ugdymo laukas yra paveikiausias mokymo ir auklėjimo instrumentas. Humanistinė pedagogika siekia nuolatinio mokyklos gyvenimo atsinaujinimo, skatina mokytojų kūrybinę veiklą.
Švietimo Sistemos Krizė ir Humanistinės Pedagogikos Svarba
Pastaruoju metu Lietuvoje išryškėjo švietimo sistemos krizė. Mokytojai streikuoja dėl atlyginimų, visuomenė nepatenkinta švietimo reformomis, o gydytojai susirūpinę vaikų neurozėmis mokyklose. Tokiame kontekste humanistinė pedagogika gali tapti alternatyva autoritariniam ugdymui, kuris, pasak pedagogų, žlugdo vaikus ir mokytojus.
Šiaulietės pedagogės Silvija Baranauskienė ir Zita Stankevičienė, dalyvavusios tarptautiniuose pedagoginiuose skaitymuose Maskvoje, įsitikinusios, kad dabartinėje švietimo sistemoje ugdomas vaiko protas, siekiama suteikti kuo daugiau žinių, tačiau pamirštama, kad vaikas turi išeiti iš mokyklos geras žmogus.
Taip pat skaitykite: Humanistinės psichologijos principai
Dvasingumo Ugdymas Pamokoje
Humanistinės pedagogikos esmė - mokytojo ir vaiko pokalbis iš širdies į širdį per kiekvieną pamoką. Tai turi plaukti iš paties mokytojo. Pedagoginiuose skaitymuose buvo atrandama labai paprasta tiesa: kiekvienoje pamokoje bet kurio dalyko mokytojas bet kurioje klasėje gali ir turi paliesti vaiko širdį. Per pamoką reikia kalbėti ne tik apie dalyko turinį, bet ir apie žmogaus gyvenimo prasmę. Vaikas turi iškelti sau klausimą: dėl ko jis gyvena? Jis turi pajusti aukštesniųjų jėgų buvimą. „Ugdykime dvasingumą - dorovė ateis pati“, - toks yra humanistinės pedagogikos principas.
Šventoji trejybė - kūnas, protas ir dvasia - turi derėti tarpusavyje. Dvasingumas tarsi uždarytas etikos ar tikybos pamokose, tačiau humanistinė pedagogika siūlo integruoti dvasingumo ugdymą į visas pamokas.
Materialinės Gerovės Nepakankamumas
Nors mokytojų atlyginimai yra svarbūs, pinigai neišspręs visų problemų. Jei mokytojas uždirbs keliais tūkstančiais daugiau, bet dirbs tais pačiais metodais, niekas nepasikeis. „Kam rūpi, tas ir dabar su šitais pinigais, šioje situacijoje kitaip dirba, o kam vaikas nerūpi - nepadės ir didesnė alga“, - teigia pedagogės.
Teigiamas Požiūris ir Pokyčių Skatinimas
Vietoj nuolatinio bambėjimo ir „vargšo mokytojo“ įvaizdžio sureikšminimo, reikia kalbėti apie tai, ką keičiame ir kaip tai darome. Reikia išmokti tolerancijos ir programuoti tik šviesiąją pusę. „Manyčiau, kad mokytojai nori keistis. Tik dabar reikia stipriau, negu bet kada anksčiau kviesti tam keitimuisi. Dabar mokytojas pavargęs labiau“, - mano S. Baranauskienė.
Humanistinės Pedagogikos Seminarai ir Šalvos Amonašvilio Įtaka
Šalva Amonašvilis, garsus Rusijoje gyvenantis pedagogas, yra humanistinės pedagogikos pradininkas ir įkvėpėjas. Jo seminarai padeda mokytojams suprasti humanistinės pedagogikos esmę ir pritaikyti ją savo darbe. Iš tokių seminarų mokytojas neparsiveža žinių kaip dirbti - jis tik grįžta kitoks.
Taip pat skaitykite: E. Fromm'o teorijos apžvalga
Lietuvos delegacija, grįžusi iš Maskvos, suplanavo keletą seminarų ir renginių Šiauliuose bei Klaipėdoje. Geriausia žinia: Šalva Amonašvilis, mokytojų kvietimu, pažadėjo atvykti į Šiaulius. Čia planuojama surengti penkių dienų humanistinės pedagogikos seminarą.
Latvijos Pavyzdys
Lietuviai nėra taip pažengę, kaip kaimynai latviai, kurie švietimo dvasingumu rūpinasi labiau. Latvijos delegacijoje į Maskvą buvo per 90 žmonių, įskaitant vieno rajono švietimo skyriaus vedėją. Latvijoje organizuojami seminarai, dalijamasi humanistinės pedagogikos pasaulėžiūros patirtimi, įkurtos atskiros laboratorijos, klasės, mokyklos, kur mokytojai su vaikais kalba širdies kalba. Tai ne trukdo oficialiajam švietimui, bet padeda.
Fizikos Pamoka Kaip Būdas Pažinti Save
Fizikos mokytoja Irena Stulpinienė yra netradicinė pedagogė, kurios pamokose sprendžiami ne tik uždaviniai, bet ir ieškoma atsakymų į sudėtingus būties klausimus. Ji teigia, kad kiekvienas fizikos dėsnis, išreiškiantis trimačio, išorinio pasaulio dalykus, analogijos būdu leidžia suvokti vidinį savo pasaulį. Šį principą galima pritaikyti kiekvienoje pamokoje, paaukojant vieno uždavinio sprendimo laiką ir pakalbant apie gyvenimą, apie jo prasmę, dorinius principus.
Sąmoningumo Svarba
Švietimo sistema sovietiniais laikais patyrė spaudimą, kad materija yra pirminė, o sąmonė yra tik jos padarinys. Todėl ir įpratome riedėti tomis pačiomis vėžėmis. Viso to pasekmė yra autoritarizmas. Pedagogų rengimo institutuose tie patys dėstytojai dirba, kaip ir tarybiniais laikais. Jie puikiai įvaldę metodikas, puikiai žino, kaip vesti pamoką, ką kada pasakyti ar parodyti, bet apie esmę jie nekalba, nes ir jiems apie tai niekas nekalbėjo. Juk dorovinį ugdymą galima taikyti bet kurioje pamokoje.
Atsigręžimas Į Žmogų
Mokykla dar per siaurai žiūri į žmogų. Biologijos vadovėliuose nėra nė vieno žodžio apie sąmonę. Tai kas tas žmogus? Tik kaulai, skysčiai ir dujos? Tik tiek? Nėra ten žmogaus tikro, yra tik fizinė jo dalis. Reikia ugdyti subtilumo pajautimą, o mes ugdome tik vartotojus. Tačiau mes turime atsigręžti į Žmogų. Tai labai svarbu. Jei vaikas gaus iš mokytojo kokią kruopelę žinojimo, jis jau bus truputį kitoks, nei tik pragmatikas, vartotojas, kuris už pinigus gali kurti bombas, cheminius ginklus, savo talentus, interneto žinias panaudoti nusikaltimui.
Taip pat skaitykite: Harmoningo asmens formavimas
Ateities Vizija
Humanistinė pedagogika nėra kova su vėjo malūnais. Galbūt tos pamokos žmogui atsilieps po 10 metų. Atsimins ir pasakys, o mes per fizikos pamokas apie tai kalbėjome. Negalima išmatuoti, kada tai suveiks, bet kalbėdami su savo mokiniais iš jų klausimų suprantame, kad tai, ką mes tas kelias minutes per pamoką pakalbame, jiems labai svarbu. Yra buvusių mokinių, kurie po kelerių metų grįžta jau studentai, ieško kontaktų, nes tai paliko pėdsaką jų gyvenime.
Individualizuotas Ugdymas
Šiuolaikinėje pedagogikoje vyrauja aiški nuomonė, kad standartizuota, vienoda mokymo organizacija neorientuota į asmens individualumą, jo poreikius, interesus, sugebėjimus. Šiuolaikinis ugdymo mokslas ir praktika - tai tęstinio ugdymo koncepcija, kur akcentuojamas ne tik žmogaus nuolatinis mokymasis, tobulėjimas, vykstantis jo visą gyvenimą, bet ir pagrindinė ugdymo misija - žmogaus asmenybės pakylėjimas ugdymo procese iki tokio lygio, kad toliau būtų galima laisvai realizuoti saviugdą, tai yra ugdymą - tobulėjimui.
Vaikas Kaip Aktyvus Ugdymo Subjektas
Žmogus gimsta labai silpnas ir netobulas, atsinešdamas į pasaulį ir biologinį savo instinktais paremtą kodą ir galimybę vystyti, ugdyti savo asmenybę. Tačiau pats vienas žmogus be pagalbos to padaryti negali. Todėl žmogų ugdo kitas žmogus, žmonijos sukaupta ir perduodama patirtis. I. Kantas teigia, kad žmogus tampa žmogumi tik per ugdymą: „Ugdyme glūdi didi žmogaus prigimties tobulinimo paslaptis.“
Išvados
Humanistinės pedagogikos idėjos pamokoje gali padėti ugdyti ne tik žinias turinčius, bet ir dvasiškai brandžius žmones. Svarbu atsigręžti į vaiko individualumą, ugdyti jo dvasingumą ir skatinti teigiamus pokyčius švietimo sistemoje. Humanistinė pedagogika - tai kelias į harmoningą ir prasmingą ugdymą.
tags: #humanistines #pedagogikos #idejos #pamokoje