Šiandieniniame pasaulyje stresas tapo neišvengiama kasdienybės dalimi. Vis daugiau žmonių susiduria su įvairiais streso sukeltais iššūkiais ir ieško pagalbos psichologinėse konsultacijose ar psichoterapijoje. Šiame straipsnyje aptarsime streso etapus, jo poveikį organizmui ir odai bei įvairias įveikimo strategijas, įskaitant psichologinę pagalbą, masažą, kineziterapiją ir mitybą.
Stresas ir Perdegimas: Kas Tai?
Perdegimas - tai ilgalaikio streso sukelta emocinio, psichologinio ir fizinio išsekimo būklė. Jis vystosi lėtai, panašiai kaip lėtinis stresas, o simptomai ilgą laiką gali būti pateisinami „nuovargiu“ arba „įtemptu periodu“. Jam būdingas jausmas, kad nuolat reikia padaryti daugiau, nerimas dėl rezultatų, įtampos režimas be poilsio, vis mažesnis džiaugsmas iš veiklų, kurios anksčiau teikė pasitenkinimą.
Pirmieji Perdegimo Simptomai: Ką Pastebėti?
Svarbu atpažinti pirmuosius perdegimo požymius, kad būtų galima laiku imtis priemonių.
Psichologiniai požymiai:
- Dažnesnis susierzinimas.
- Sumažėjęs motyvacijos lygis.
- Nuovargis, kuris nepraeina net pailsėjus.
- Abejingumas ar neigiamas požiūris į darbą.
- Sumažėjusi savivertė.
- Nerimas.
- Depresinės mintys.
Fiziniai požymiai:
- Miego sutrikimai.
- Virškinimo problemos.
- Apetito pokyčiai.
- Koncentracijos ir atminties suprastėjimas.
- Sumažėjęs darbingumas.
Tai - kūno signalai, kad ilgalaikis stresas viršijo ribą. Kuo anksčiau atpažinsime pirmuosius signalus, tuo mažesnė rizika, kad būklė gilės.
Perdegimo Sindromo Etapai
Perdegimo procesas dažniausiai vystosi 4 etapais:
Taip pat skaitykite: Literatūrinis dvilypumas
- Lengvas nepasitenkinimas - atsiranda nuovargis, tačiau dar nesuprantame, kad kažkas negerai.
- Nesąmoningas įžvelgimas - bloga nuotaika, irzlumas, emocijų perkėlimas ant kitų.
- Sąmoningas ignoravimas - suvokiame savo būklę, bet stengiamės ją slopinti, o ne spręsti.
- Trauma - išsekimas tampa lėtinis, gali prasidėti panikos priepuoliai, fiziniai simptomai.
Ką Daryti, Jei Įtariate Perdegimą?
- Nebeneigti savo būsenos: Perdegimas nėra „tingėjimas“ ar „blogas laikotarpis“. Tai organizmo reakcija į chronišką stresą.
- Sumažinti tempą: Laikinas atsitraukimas nuo intensyvios veiklos - pirmas atkūrimo žingsnis.
- Peržiūrėti ribas: Dažnai perdegimą lemia ne per didelis darbo kiekis, o neveikiančios ribos: nesugebėjimas sakyti „ne“, būti visiems visada pasiekiamam.
- Ieškoti psichologinės pagalbos: Psichoterapija padeda identifikuoti perdegimo priežastis, keisti žalingus mąstymo modelius, sustiprinti savivertę ir sugrąžinti kontrolės jausmą.
Kaip Psichoterapija Padeda Įveikti Perdegimą?
Terapinis procesas padeda:
- Atpažinti žalingas mintis, kurios palaiko įtampą.
- Mokytis nustatyti ribas.
- Mažinti nerimą.
- Grąžinti į kasdienybę sveiką motyvaciją.
- Atstatyti santykį su darbu ir savimi.
Terapija - tai saugi erdvė, kurioje žmogus gali pirmą kartą atvirai įvardyti, kad yra pavargęs.
Streso Poveikis Organizmui
Visi organizmai nuolat prisitaiko prie stresorių tam, kad išlaikytų homeostazę - dinaminį pastovumą. Homeostazė pasiekiama per autonominės nervų sistemos (simpatinės ir parasimpatinės) ir hormonų sąveiką. Reakciją į stresą lemia dominuojantis nervų sistemos aktyvumas: parasimpatinė - ramina (poilsis, virškinimas), o simpatinė - aktyvuoja (atsakas į stresą, imunitetas). Žmogaus poreikis adaptuotis besikeičiančioms aplinkybėms vyksta per stresą.
Ūmus stresas yra naudingas kaip organizmo atsakas į grėsmę, tačiau lėtinis stresas tampa žalingas, kai žmogus negali išvengti ar kontroliuoti jo šaltinio. Lėtinis stresas sukelia organizmo reakcijas, kurios veikia nervų sistemą, hormonų balansą, imunitetą, virškinimą ir sukelia uždegimus. Tai silpnina imuninę sistemą, padidina jautrumą ligoms. Normalus stresas turi trukti 60-90 minučių, o ilgesnis stresas eikvoja organizmo resursus.
Dažniausi Streso Sukėlėjai
- Sezonų kaita - gamtos perėjimai (rugpjūtis-rugsėjis, vasaris-kovas) gali sukelti hormoninius svyravimus ir paveikti odą.
- Gyvenimo etapai - hormoniniai pokyčiai vaikystėje, paauglystėje, menopauzėje.
- Nesubalansuota gyvensena - miego, mitybos, poilsio režimo stoka.
- Perdėtas informacijos kiekis - nuolatinė įtampa dėl perteklinės informacijos.
- Mintys ir emocijos - nerimas, baimės ir įtampa sukelia stiprų vidinį stresą.
Stresas vyksta per endobiogeninę kortikotropinę ašį (pagumburis, hipofizė, antinksčiai), kuri sujungia emocijas apdorojančius centrus su hormonine ir imunine sistema. Streso metu organizmo veiklą reguliuoja smegenys (pagumburis ir hipofizė), vadinamos „centru“, kurios siunčia signalus organams, vadinamiems „periferija“ (skydliaukė, kepenys, antinksčiai), o šie savo ruožtu siunčia hormoninį atsaką smegenims. Procesas priklauso nuo neurotransmiterių ir hormonų.
Taip pat skaitykite: Suaugusiųjų elgesio ypatumai
Streso Poveikis Hormonams ir Odai
Stresas veikia per įvairias išgyvenimo baimes, „atjungdamas“ smegenų žievę (mąstymą) ir „įjungdamas“ limbinę (gyvūno supratimo) sistemą (pagumburį, hipofizę). Hipofizė išskiria į kraują hormonus ir aktyvuoja periferinių endokrininių liaukų hormoninį atsakymą. Hipofizė reguliuoja daugumos mūsų organų veiklą, todėl stresas veikia ne tik tiesiogiai antinksčius (streso atsaką), bet ir imunitetą bei kitas endobiogenines endokrinines ašis: gonodotropinę, kortikotropinę ir tireotropinę, kurių hormonų disbalansas odoje atsispindi kitomis problemomis.
Kortizolis ir Uždegiminės Odos Reakcijos
Hipofizėje gaminamas hormono AKTH kiekis didėja reaguodamas į stresą. Antinksčių hormonas kortizolis atsako į stresą mėgindamas adaptuotis ir jį užbaigti, sustabdydamas uždegimą. Jei antinksčiai yra nusilpę ar kortizolio kiekis nepakankamas - stresas tampa ilgalaikiu. Ilgalaikio streso sukeltas disbalansas sukelia visame organizme uždegimus, o odoje uždegimines odos reakcijas: rožinę, atopinį dermatitą (egzemą) ir kitas. Todėl dažnai odos uždegimui (dermatitams) slopinti naudojami kortikosteroidiniai (panašūs į kortizolį) tepalai, tačiau jų poveikis yra tik lokalus, neišsprendžia uždegimo problemos iš esmės, o papildomai odoje gali prasidėti grybelinė ar bakterinė infekcija.
Imunitetas ir Histaminas
Hipofizės AKTH aktyvina imunitetą, o kortizolis slopina, ypač jei jo kiekis yra padidėjęs ilgą laiką. Už imunitetą atsakingos putliosios ląstelės, kurių gausu ir odoje. Jos atpalaiduoja histaminą, aktyvuoja T limfocitus ir sukelia imuninį atsaką, kuris pirmiausia pasireiškia odoje. Tai lemia neadekvačias odos reakcijas į svetimus baltymus alergijų atveju arba savus baltymus autoimuninių odos ligų (pvz., psoriazės) atveju. Histaminas pašalinamas iš organizmo per kepenis, todėl svarbu kepenų palaikymas augaliniais adaptogenais.
Gonadotropinė Ašis ir Odos Problemos
Kai dėl streso aktyvuojasi gonadotropinė ašis (pagumburis-hipofizė-lytinių liaukų ašis), tai turi tiesioginį poveikį hormonų pusiausvyrai, kuris pasireiškia odoje spuogais (akne), odos senėjimu ir pigmentacijos sutrikimais.
- Spuogai (aknė): Stresas skatina hipofizės LH (liuteinizuojančio hormono) išsiskyrimą, kurie mažina kiaušidžių hormono progesterono gamybą ir didina androgenų gamybą (ypač testosterono). Padidėjęs androgenų kiekis didina sebumo (odos riebalų) gamybą, oda tampa blizganti, ypač T zonoje, poros užsikemša, formuojasi spuogai (aknė) - ypač smakro, žandikaulio linijos ir kaklo srityje, antroje menstruacinio ciklo pusėje, kai hormonų lygis natūraliai pakyla. Antinksčių gaminamas hormonas DHEA yra pirmtakas androgenų (testosterono) gamybai. DHEA kiekio sumažėjimas sukelia androgenų perteklinę gamybą, todėl formuojasi spuogai kaklo srityje.
- Odos senėjimas: Estrogenų lygio sumažėjimas būdingas moterims premenopauzės, menopauzės ir postmenopauzės laikotarpiu, bet gali atsirasti ir dėl streso. Estrogenai turi svarbų vaidmenį išlaikant odos elastingumą ir drėgmę, nes jie skatina kolageno gamybą ir odos atsinaujinimą. Sumažėjus estrogenų, oda praranda elastingumą, tampa sausesnė, plonesnė, atsiranda raukšlių. Antinksčiai taip pat gamina hormoną DHEA, kuris yra pirmtakas estrogenų gamybai. Menopauzės laikotarpiu iš DHEA gaminasi estrogenai, todėl esant pakankamam jo kiekiui oda išlieka stangri ir elastinga.
- Hiperpigmentacija: Estrogenai ir progesteronas turi tiesioginį poveikį melanocitams, kurie yra atsakingi už melanino, odos pigmento, gamybą. Melazma, kuri dažniausiai pasireiškia ant veido (ypač skruostuose, viršutinėje lūpoje, kaktos srityje), yra klasikinis hormoninės pusiausvyros sutrikimo pavyzdys - nėštumo, menopauzės metu, ar vartojant hormonų terapiją padidėja melanino gamyba.
Tireotropinė Ašis ir Odos Sausumas
Kai dėl streso aktyvuojasi tireotropinė ašis (pagumburis-hipofizė-skydliaukė), tai gali turėti reikšmingą poveikį hormonų pusiausvyrai, kuris pasireiškia odoje. Hipofizė išskiria tirotropiną (TSH), kuris skatina skydliaukę gaminti skydliaukės hormonus (T3 ir T4), kurie turi svarbią įtaką metabolizmui. Mažėjant skydliaukės hormonų lygiui (ypač esant hipotirozei), odos drėgmė mažėja, ji tampa sausa, šiurkšti, pleiskanoja, sulėtėja regeneracija, sumažėja odos geba kovoti su infekcijomis ir uždegimais, oda sensta greičiau, gilėja raukšlės, ypač aplink akis, kaktą ir burnos sritis, oda patamsėja, ypač linkių raukšlėse, matomi paburkimai.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
Somatotropinė Ašis ir Odos Elastingumas
Somatotropinė ašis (pagumburis-hipofizė-kasa/kepenys). Hipofizės augimo hormonas somatotropinas skatina kolageno ir elastino gamybą, kurie atsakingi už odos turgorą (elastingumą) ir tonusą (standumą), taip pat už medžiagų apykaitą. Somatotropino trūkumas gali sukelti odos suglebimą, sausumą ir raukšles. „Apkrauta kasa“ - tai kasos hormonų disbalansas, kuris gali pasireikšti somatostatino (reguliuojančio insulino ir gliukagono gamybą) sutrikimais. Insulino trūkumas ir gliukagono perteklius skatina odos senėjimą, blyškumą ir nuovargį. Per didelė „kepenų apkrova“ - kai toksinai kaupiasi organizme ir pašalinami per odą: sukelia bėrimus, dilgėlinę ar pūliuojančius spuogus, kitais atvejais gali lemti hiperpigmentaciją, uždegimines odos reakcijas, pageltimą, skatinti odos sausumą ir senėjimą.
Stresas ir Mityba
Žarnyno mikrobiota - tai milijardai mikroorganizmų, gyvenančių žmogaus virškinamajame trakte, daugiausia storajame žarnyne. Ji yra tarsi nematomas organas, kuris atlieka svarbias funkcijas, būtinas mūsų sveikatai. Žarnyno mikrobiotą sudaro bakterijos, virusai, grybai, pirmuonys, dumbliai. Kiekvieno žmogaus mikrobiota yra unikali kaip piršto atspaudas. Subalansuota mikrobiota pasižymi dviem savybėmis: ji turi būti įvairi ir gausi.
Disbiozė (mikrobiotos pusiausvyros sutrikimas) labai glaudžiai susijusi ne tik su pačiu žarnynu, bet ir su visu organizmu, įskaitant kitas mikrobiotos sistemas (pvz., odos, burnos, makšties) bei net tolimais organais, tokiais kaip smegenys, kepenys ir širdis. Žarnynas veikia kaip centrinė komunikacijos ašis tarp įvairių kūno sistemų ir informacijos centras per žarnyno-smegenų ašį.
Žarnyno Mikrobiotos Poveikis
Emocijos per šią ašį tiesiogiai ir netiesiogiai veikia mikrobiotą. Stresas mažina naudingų bakterijų, tokių kaip Lactobacillus ir Bifidobacterium, augimą. Stresas keičia mikrobiotos sudėtį taip, kad pradeda dominuoti potencialiai kenksmingos bakterijos (Clostridium, Escherichia coli ir kt.). Stresas sutrikdo žarnyno pralaidumą - žarnyno sienelė tampa „pralaidesnė“, todėl į kraują patenka toksinai, maisto dalelės, bakterijos, o tai sukelia uždegimą visame kūne. Stresas veikia žarnyno judrumą ir virškinimą: vidurių užkietėjimą, viduriavimą, dujų kaupimąsi, dirgliosios žarnos sindromo simptomus. Net maitinantis sveikai, nuolatinis stresas gali trukdyti žarnyno mikroflorai „atstatyti pusiausvyrą“.
Kai mikrobiota sveika, ji gamina neuroaktyvias medžiagas: serotoniną (apie 90 % jo pagaminama žarnyne!), GABA, dopaminą - visi šie neuromediatoriai mažina nerimą, gerina nuotaiką, gerina miego kokybę. Žarnyno disbiozė odoje pasireiškia atopiniu dermatitu, žvyneline (psioriaze), spuogais (acne), raukšlių formavimusi ir odos senėjimu.
Stresas ir Masažas, Kineziterapija
Masažas ir kineziterapija - tai veiksmingi natūralūs būdai stresui mažinti, veikiantys ne tik raumenis, bet ir nervų sistemą, hormonų pusiausvyrą bei emocinę savijautą. Jie aktyvina parasimpatinę sistemą, atsakingą už ramybę ir virškinimą, bei slopina simpatinę, kuri suaktyvėja patiriant stresą. Šios priemonės mažina kortizolio (streso hormono) kiekį, skatina serotonino ir dopamino (geros savijautos hormonų) gamybą, gerina miegą, nuotaiką ir padeda atsipalaiduoti. Stresas dažnai „kaupiasi kūne“, o masažas padeda jį išlaisvinti tiek fiziškai, tiek emociškai.
Lytėjimo metu išsiskiria oksitocinas - hormonas, susijęs su saugumu, pasitikėjimu ir ryšiu. Jis mažina stresą, stiprina psichologinę pusiausvyrą ir gerina nervų sistemos veiklą. Net profesionalaus masažo metu oksitocinas sukuria pasąmoninį ramybės jausmą, mažina vienišumo pojūtį. Tai netiesiogiai padeda palaikyti žarnyno mikrobiotos balansą, nes mažesnis streso poveikis reiškia geresnę žarnyno veiklą ir stipresnę imuninę sistemą.
Stresas ir Psichologija
Pagumburis palaiko abipusį ryšį su emocijas apdorojančiais centrais, todėl emocijos per kortikotropinę ašį daro tiesioginį poveikį imuninei ir nervinei sistemai, o oda tampa „veidrodžiu“, atspindinčiu emocinę būklę. Svarbu atpažinti ir valdyti emocijas, kad jos nekenktų sveikatai. Kiekvienas žmogus turi mokytis priimti savo emocijas, kurti sveikas ribas ir atskirti dabartinį stresą nuo praeities įtakų.
Netektis ir Gedėjimas: Emocinės Reakcijos į Stresą
Nors suprantame, kad mirtis yra gyvenimo dalis, tačiau mylimo žmogaus netektis yra vienas iš labiausiai stresą keliančių įvykių gyvenime, galintis iššaukti didelę emocinę krizę. Dažnai šie jausmai užklumpa netikėtai ir galite būti nepasiruošęs savo emocijų intensyvumui, trukmei ar staigiai nuotaikų kaitai. Neišsigąskite, visi šioje situacijoje patiriami jausmai yra normali reakcija į netektį, jie padeda jums susitaikyti su praradimu. Netekties išgyvenimui reikia laiko.
Vaiko Netektis
Vaiko mirtis yra vienas skaudžiausių dalykų, kuris gali nutikti šeimai. Dauguma tėvų niekada negali pamiršti mirusių savo vaikų, nesvarbu, kokiame amžiuje jie mirė. Vaiko netektis sukelia didžiulį neteisybės jausmą - dėl prarasto gyvenimo, neišsipildžiusių svajonių ir beprasmių kančių. Tėvai gali jausti atsakomybę už vaiko mirtį net ir tais atvejais, kai tai nutiko ne dėl jų kaltės ar kai jie padarė viską, ką galėjo. Tėvams taip pat gali atrodyti, jog prarado esminę savo tapatybės dalį, tai gali palikti didelę, tuščią erdvę viduje. Šios tuštumos išgydymas gali užtrukti ilgai.
Gedėjimą kiekvienas išgyvena savaip. Vyrai ir moterys sielvartą neretai jaučia skirtingai, dėl to po vaiko netekties dažnai kyla vienas kito nesupratimas ir nesusikalbėjimas. Moteris dažniau verkia, kalba apie savo sielvartą ir prašo aplinkos pagalbos, jos sielvartas yra aiškus ir matomas. Tačiau vyras gali liūdėti pats vienas, nenorėti kalbėti apie savo praradimą, praleisti daugiau laiko darbe, toli nuo namų, kad išvengtų prisiminimų. Toks elgesys gali kilti dėl noro apsaugoti savo šeimą, nežinojimo, kaip parodyti savo jausmus, baimės pasirodyti silpnam. Vyrai dažnai bando įveikti sielvartą patys ir nesikreipia pagalbos. Mamai gali atrodyti, kad tėvas nėra toks nusiminęs dėl vaiko mirties kaip ji, kad jam nerūpi, dėl to kyla pyktis. Na, o tėvas jaučia, kad mama yra pernelyg emocinga, todėl vengia klausytis apie jos jausmus, jam atrodo, kad taip ji niekada neįveiks savo sielvarto. Neretai tokioje situacijoje vyras jaučiasi atstumtas ir pamirštas. Žmona nebesidomi, kaip jam sekasi, net ir aplinkiniai jo klausinėja ne apie jo savijautą, o kaip ji laikosi, nes mama gedi emocingai ir demonstratyviai. Tėvo užgniaužti jausmai kaupiasi, šeimos ryšys silpnėja, didėja skyrybų ir priklausomybių rizika. Be to, vyrui būna sunku gedėti, jei vaikas prarandamas dar iki gimimo. Mamai negimęs kūdikis jau yra labai artimas, nes ji nešioja kūdikį savo kūne, jaučia jo judesius.
Tikrai nėra teisingo ar neteisingo būdo, kaip turi gedėti vaiką praradę tėvai. Gerai yra parodyti savo skausmą ir sielvartą įvairiais būdais, tiek liūdint vienam, tiek pasidalinant savo jausmais. Būkite kantrūs ir rūpestingi vienas kitam, pabandykite kalbėti apie savo mintis ir jausmus ir kartu pasidalinti prisiminimais apie vaiką.
Tėvų Netektis
Tėvų netektis gali sukelti stiprų emocinį sukrėtimą vaikams, nes parandamas itin artimas žmogus, su kuriuo buvo praleista daug laiko ir užmegztas stiprus ryšys. Tėvų netektis paveikia nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus yra vaikai. Tačiau netekus vieno iš tėvų ar abiejų anksti, iki 15 metų, laikinai pablogėja emocinė būklė bei padidėja psichikos ligų atsiradimo tikimybė suaugus.
Intensyvus gedėjimas tęsiasi apie pusmetį, bet ir po to pirmus metus ar net ilgiau protarpiais gali užplūsti stiprūs jausmai ir prisiminimai. Po tėvų netekties paprastai jaučiamas ilgesys, liūdesys, verksmingumas, dažnai užplūstantys prisiminimai, kurie gali eiti kartu su apgailestavimu ar kalte, kad ne viską tinkamai padariau. Netekus abiejų tėvų, dažnam gyvenimas jau neatrodo toks pat kaip anksčiau, nes nebėra tų žmonių, kurie mus myli ir bent jau simboliškai „apsaugo“ nuo įvairių negandų. Net jei miręs gimdytojas nebuvo mylintis ir geras, gedėjimas gali būti pakankamai stiprus, kadangi netenkama galimybė, kad santykiai susitvarkys. Be to, kuo daugiau turėjome negatyvių jausmų prarastajam, tuo yra didesnė sunkaus, patologinio gedėjimo tikimybė. Sunkesnis gedėjimas būna ir tada, kai nėra emociškai atsiskirta nuo tėvų, kai tėvai miršta staiga, netikėtai, taip pat kai netenkama abiejų tėvų vienu metu.
Sutuoktinio ar Partnerio Netektis
Sutuoktinio ar partnerio netektis yra skaudus smūgis visai šeimai. Sutuoktiniui tenka ne tik pačiam įveikti emocinius sunkumus bei galimus didelius finansinius, buitinius pokyčius gyvenime, tačiau ir padėti tėčio ar mamos netekusiems vaikams.
Kai miršta sutuoktinis, pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis. Gedėjimo metu gali kilti sąstingio, sukrėtimo, baimės jausmai, didelis ilgesys ir sielvartas, kaltės graužatis dėl to, kad esate gyvas. Tam tikru gedėjimo momentu gali kilti pyktis ant mirusiojo, nes jis jus paliko vieną tvarkytis su visomis problemomis. Visi jausmai yra normalūs, nėra teisingo ar neteisingo gedėjimo būdo.
Laikui bėgant savo sutuoktinio ilgesys niekur nedingsta, tiesiog susilpnėja, stiprus skausmas sumažėja. Kai kurie žmonės pasijaučia geriau anksčiau nei tikisi. Kitų gedėjimas gali užtrukti ilgiau. Būsena svyruoja, būna gerų ir blogų dienų. Kai yra daugiau gerų dienų nei blogų, reiškia, jau palengvėjo. Kai sutuoktinis ir visa šeima atsigauna nuo praradimo - pradeda bendrauti su draugais, pramogauti, juoktis - neretai kyla kaltės jausmas, kad gyvenimas juda toliau net ir išėjus mylimam žmogui.
Artimojo Netektis Dėl Savižudybės
Artimojo netektis dėl savižudybės gali būti viena sunkiausių gyvenimo patirčių. Po bet kurio mylimo žmogaus mirties jaučiami liūdesio ir vienatvės jausmai, patiriant artimojo savižudybę, dažnai dar yra lydimi kaltės, sumišimo, atstūmimo, gėdos, pykčio. Kai kuriais atvejais artimieji kaltina save, kad nepastebėjo ženklų ar išprovokavo tokį artimojo sprendimą. Asmenys po artimojo savižudybės turi didesnę riziką susirgti sunkia depresija, potrauminio streso sutrikimu, užsitęsusia gedėjimo forma ar nusižudyti. Prie neigiamų pasekmių nusižudžiusiojo artimiesiems dar prisideda ir didelė visuomenės stigma, dėl kurios žmonės po šios traumos gali nesikreipti labai reikalingos paramos ir gydymo.
Po tokio skausmingo įvykio dažnai artimieji ilgą laiką ieško žmogaus mirties paaiškinimo. Dėl nuolatinių apmąstymų liūdesys ir netekties jausmas gali vis gilėti, nes paprastai nėra aiškaus atsakymo, ką žmogus galvojo ar jautė, kai nusprendė baigti savo gyvenimą. Savižudybės supratimo paieškos dažnai verčia giliau pagalvoti apie savo santykius su asmeniu ir gali padaryti netektį dar gilesnę.
Po artimojo savižudybės kelias savaites ar mėnesius patiriamos intensyvios reakcijos, įskaitant košmarus, prisiminimus, sunkumus susikaupti, socialinį atsitraukimą ir susidomėjimo įprastine veikla praradimą, ypač jei asmuo tapo savižudybės liudininku ar atrado kūną. Reikia būti pasirengus skausmingiems prisiminimams. Jubiliejai, šventės ir kitos ypatingos progos gali būti skausmingi, o jeigu šis skausmas tiesiog nepakeliamas, verta apsvarstyti galimybę pakeisti ar sustabdyti šeimos tradicijas, kurios yra pernelyg skausmingos tęsti.
Nereikia savęs skubinti. Žmogaus praradimas dėl savižudybės yra didžiulis smūgis, o emocinis atsigavimas turi vykti savo tempu. Kiekvienas liūdi savaip. Kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam, todėl nereikia tikėtis, kad gedėjimas greitai praeis ar priekaištauti sau dėl patiriamų jausmų. Jei dėl intensyvių emocijų sunku aplankyti savo prarasto artimojo kapą ar pasidalyti jo mirties detalėmis, verta palaukti, kol bus jėgų tai atlikti. Po mylimo žmogaus savižudybės gali atrodyti, kad gyvenimas baigtas arba niekada nebeteiks džiaugsmo. Priminimai gali kelti skausmingus jausmus net po metų. Tačiau ilgainiui sielvarto intensyvumas mažėja. Supratimas apie sudėtingą savižudybės reiškinį ir kaip susidoroti su stipriu sielvartu bei kitais stipriais jausmais gali padėti išgyti, kartu gerbiant savo mylimo žmogaus atminimą. Gedėjimo patirtys po savižudybės yra skirtingos kiekvienam, tačiau paprastai tai lemia gyvenimo ir požiūrio į save bei į savo santykius su kitais pokyčius.
Kaip Keisti Reakciją Į Stresą?
Labai dažnai pas žmones matau tą patį dėsningumą: problemą sukelia ne pati situacija, o žmogaus reakcija į ją. Jeigu žmogus nepradeda keisti savo reakcijos - situacija pati vargu ar pagerės. Žmonės, net patys to nesuprasdami, dar labiau kursto konfliktą, gadina karmą. Kartais net priešinga pusė pradeda specialiai trepsėti dar garsiau, nes jaučiasi paliesta. Kada kitų pakeisti neišeina, tada keičiame save. Reikia keisti požiūrį ir savo reakcijas. O tada minčių audros rimsta, psichika ir kūnas atsipalaiduoja, energetika gerėja.
Patarimai, kaip keisti reakciją į stresą:
- Neslopinti savo jausmų. Tada apima liūdesys. Žmogus suvokia, kad gali gyventi su liga, jos sukeltais pokyčiais. Iš naujo įvertinamas savo gyvenimas, planai, siekiai.
- Savo nuovargio/nerimo/baimės piešimas. C - jausmas. D - veiksmas. Aš sutrikęs, panikuoju, kažkam skambinu ir t.
- Sveika mintis: „Aš nežinau, kada ir nuo ko numirsiu. Visi esame mirtingi ir kada nors numirsime." Medituokit naujas, sveikas mintis kasdien bent tris kartus po 30s.
- Pasiūliau įsivaizduoti, kad triukšmas galėjo būti net ir dar didesnis, sąlygos dar blogesnės. Taip, kad dabar dar ir ne taip blogai.
- Iš pradžių - apsimesti, kad triukšmas neužkabina, vėliau, kad net neegzistuoja, tiesiog nebekreipti į jį dėmesio, nesileisti į emocijas.
- Rekomendavau išmokti atlikti raminančius Reiki seansus sau (tai įmanoma išmokti sudalyvavus Reiki mokymuose, net ir per vieną dieną) arba atvykti Reiki seansams pas mane.
- Kviečiau lankytis Vilniuje arba Kaune mano organizuojamose kassavaitiniuose susitikimuose vakare, prie arbatos, kur galima gauti atsakymus, pasidalinti savo situacijomis, gauti patarimų ir palaikymą, o viską užbaigia valanti emocijas ir energetiką, visą organizmą harmonizuojanti meditacija.