Asmenybės psichologija yra viena iš psichologijos sričių, nagrinėjančių žmogų kaip visumą. Ši sritis apima teorijas, kurios siekia paaiškinti visus psichikos ir elgesio aspektus, turinčius esminę reikšmę žmogaus egzistencijai. Asmenybės teorijos yra platesnės nei kitos psichologijos teorijos, nes jos bando visapusiškai paaiškinti ir nuspėti žmogaus elgesį.
Asmenybės Apibrėžimas
Nėra visuotinai priimto asmenybės apibrėžimo, nes jis priklauso nuo teorinės pozicijos. Tačiau, vienas plačiausiai vartojamų apibrėžimų yra Gordono Allporto pasiūlytas 1961 m.: "Asmenybė yra dinaminė žmogaus psichofizinių sistemų organizacija, sukurianti tam tikras konkrečiam žmogui būdingas elgesio, mąstymo ir jausmų tendencijas." Šis apibrėžimas pabrėžia, kad asmenybė yra pastovi, bet dinamiška, ir kad ji veikia žmogaus elgesį įvairiose situacijose.
Pagrindinės Asmenybės Teorijos
Istorijoje buvo daug bandymų apibūdinti asmenybę ir sukurti asmenybės teorijas. Šiuo metu labiausiai moksliškai tirti ir patikimi asmenybės modeliai yra 5 faktorių (arba Didžiojo 5) asmenybės modelis ir 6 faktorių HEXACO asmenybės modelis.
Psichoanalitinė Teorija
Šios teorijos kūrėjas - Sigmund Freud (1856-1939). Jis sukūrė psichologijos teoriją, žinomą psichoanalizės vardu. Psichoanalizė gali būti vadinama žmogaus psichikos reiškinius aiškinančia teorija, žmogaus psichikos tyrinėjimo metodu bei psichoterapine sistema. Z. Froidas laikėsi deterministinių pažiūrų. Todėl žmogaus organizmą laikė sudėtinga energetine sistema, kuri semiasi energijos iš suvartoto maisto ir eikvoja ją įvairiems tikslams, tokiems kaip kvėpavimas, raumenų judėjimas, suvokimas, mąstymas ir pan.
Asmenybės Struktūra Pagal Freudą
Z. Froidas asmenybės psichinę struktūrą skirstė į tris dalis:
Taip pat skaitykite: Savybės psichologo darbui
- Id (tai): Psichikos dalis, kuri yra paveldima gimstant. Tai itin subjektyvus ir uždaras psichinis pasaulis, nepripažįstantis objektyvios realybės. Į id sudėtį įeina ir biologinės žmogaus elgesį motyvuojančios jėgos - instinktai. Dėl glaudžios savo sąveikos su biologiniais kūno procesais, ši asmenybės dalis yra psichinės energijos rezervuaras. Id siekia tuoj pat iškrauti įtampą ir sugrąžinti pastovų ir žemą energijos lygį. Įtampai sumažinti (išvengti skausmo ir gauti malonumo) id gali išnaudoti refleksyvius veiksmus ir pirminius procesus.
- Ego (aš): Tai asmenybės sistema, kuri bando patenkinti organizmo poreikius per sąveiką su objektyvia realybe. Ego veikia pagal realybės principą, kuris reikalauja atidėti įtampos atpalaidavimą iki tol, kol bus atrastas objektas, kuris tiks poreikio patenkinimui. Ego galima prilyginti vykdomajai asmenybės valdžiai, nes būtent jis reguliuoja visus žmogaus veiksmus, atrenka aplinkos objektus ir nusprendžia, koks instinktas ir kaip, bus patenkintas. Faktiškai ego atsiranda iš id dalies sąveikaujančios su pasauliu tam, kad patenkintų id ir nefrustruotų jame esančių poreikių.
- Superego (aukščiau nei aš): Tai vėliausiai organizmo vystymosi eigoje išsivystanti sistema. Iš esmės tai vaiko prisiimtos tradicinės vertybės ir visuomenės idealai, taip kaip jie yra interpretuojami jo tėvų. Jų priėmimą užtikrina bausmių ir apdovanojimų sistema, taikoma vaikui. Tad superego - asmenybės moralioji dalis, kuri atstovauja tai, kas idealu, labiau nei tai, kas realu ir labiau siekia tobulumo, nei realių tikslų. Superego kaip vidinis moralinio elgesio teisėjas išsivysto tėvų bausmių ir apdovanojimų įtakoje. Tam, kad išvengtų bausmių ir gautų apdovanojimų, vaikas elgiasi taip, kaip to nori jo tėvai.
Instinktai
Instinktai - tai vidinių somatinių sujaudinimo šaltinių psichologinė išraiška, kuri yra sąlygota biologinės prigimties. Tokia išraiška gali būti vadinama noru, o kūno sujaudinimas, iš kurio jis atsiranda - poreikiu. Instinktai yra varomoji žmogaus jėga. Jie ne tik motyvuoja elgesį, bet ir nukreipia jį tam tikra linkme. Visi instinktai kartu sudaro asmenybės naudojamos psichinės energijos visumą, kurios saugykla yra id. Instinktas turi keturis charakteringus bruožus: šaltinį, tikslą, objektą ir varomąją jėgą. Gyvenimo instinktai tarnauja individo išlikimui ir rūšies atsinaujinimui - tai alkis, troškulys, seksualinis instinktas ir pan. Jų naudojama energija vadinama libido. Mirties - arba dar destruktyvūs - instinktai pasireiškia ne taip aiškiai, todėl apie juos žinoma mažiau. Iš mirties instinktų kyla agresyvūs motyvai.
Nerimas
Labai svarbią vietą Froido teorijoje, aiškinančioje žmogaus psichikoje esančių jėgų sąveiką, užima nerimas. Froidas skiria tris nerimo rūšis: realų nerimą (paprasta baimė), neurotinį nerimą ir moralinį nerimą (kaltė). Pagrindinė nerimo rūšis yra realus nerimas, arba baimė, kuri kyla dėl realių išorinio pasaulio pavojų. Iš jo ir kyla kiti du nerimo tipai. Neurotinis nerimas yra baimė, kad instinktai prasiverš pro žmogaus sąmoningą kontrolę ir privers žmogų padaryti kažką tokio, už ką jis bus nubaustas. Moralinis nerimas yra sąžinės baimė. Žmogus su stipriu superego patiria kaltę, kai jis daro ar net pagalvoja ką nors tokio, kas prieštarauja jo moraliniams įsitikinimams, pagal kuriuos jis buvo išaugintas.
Neofroidistai
Tačiau keletą Z. Froido teorijos teiginių griežtai kritikavo net artimiausieji jo pasekėjai bei mokiniai. Tokie neofroidistai, kaip K. Jungas (1875 - 1961 ), A. Adleris ( 1870 - 1937 ), E. Eriksonas ( 1902 - 1994 ), K. Horni ( 1885 - 1952 ), H. Salivenas ( 1892 - 1949), pripažindami lemiamą pasąmonės įtaką asmenybės poelgiams, atmetė asmenybės biologizavimo tendencijas ir stengėsi froidizmą sociologizuoti. Vienas iš pirmųjų nuo Z. FFroido atsimetė jo mokinys K. Jungas, prieštaraudamas panseksualizmui, A. Adleris - dėl to, kad svarbiausiu veiksniu žmoguje laikė ne instinktus, o visuomeniškumo jausmą, kuris, nors esąs įgimtas, tačiau toliau vystomas, socialinių poreikių toliau ugdomas. A. Adleris teigė, kad asmenybė yra vieninga, jos vystymosi determinantė yra siekimas pirmauti, tačiau tam neretai kliudo paties žmogaus trūkumai arba socialinės sąlygos. Tuomet imamasi įvairių kompensuojančių veiksmų. K. Horni žmogaus esmę mato įgimtame nerime bei pastangose užsitikrinti saugumą, nore patenkinti savo siekimus. H. Salivenas nurodo, kad asmenybė yra bendros subjektų veiklos produktas, santykiškai pastovus būdingų tarpasmeninių situacijų modelis.
Humanistinė Psichologija
Kita psichologijos kryptis, ėmusi griežtai kovoti prieš atomistinę, funkcionalinę psichologiją, yra vadinamoji humanistinė psichologija, iškilusi XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Jos atstovai teigia, kad impulsą asmenybės veiklai teikia įgimtas altruizmas, o ne siekimas pasitenkinimo ar agresija, gynimasis nuo prigimtį varžančios visuomenės. Tačiau humanistai nepripažįsta, kad specifinius žmogaus poreikius formuoja visuomeninės istorinės sąlygos. Humanistų nuomone, asmenybės branduolys yra savęs vertinimas, vadinamoji “ aš sistema “ , “aš vaizdas “ . K. Rodžersas ( 1902 - 1987 ), G. Olportas, A. Maslou ( 1908 - 1970 ) iškėlė asmenybės santykių su kitais žmonėmis problemą, akcentuodami savęs aktualizavimo, vertybinių orientacijų reikšmę asmenybės veiklai bei formavimuisi. Šios psichologijos atstovai pabrėžia, kad neurotikų bei psichinių ligonių psichikos dėsningumų negalima taikyti sveikiesiems, kad būtina analizuoti asmenybę visybiškai.
Egzistencialistai
Egzistencialistai J. Botendeikas, E. Štrausas, K. Jaspersas ir kt. teigia, kad žmogus įgyja laisvę tik pažindamas save “ egzistuojantį “ nepriklausomai nuo socialinių ir gamtinių sąlygų. Egzistencializmo ištakas randame VV. Šterno personalizme. V. Šternas iškelia unikalią, nepriklausomą nuo objektyvių sąlygų asmenybę.
Taip pat skaitykite: Išsamus žvilgsnis į asmenybę
Sociologinė Mokykla
Kitu keliu, aiškindama asmenybės esmę, pasuko prancūzų sociologinė mokykla. Ryškiausias jos atstovas P. Žanė ( 1859 -1947 ) teigė, kad asmenybės formavimąsi reikia suprasti kaip socialinio vystymosi produktą. Pasak jo, visiems psichiniams procesams būdinga tai, kad jie paruošia žmogų veiklai, reguliuoja veiksmus. P. Žanė kritikavo asociacinės psichologijos atstovus už tai, kad jie psichinius procesus analizavo tik kaip atspindėjimą, neparodydami, kokią reikšmę jie turi realiems žmogaus veiksmams. Šią idėją vystė tarybiniai psichologai L. Vygotskis, A. Leontjevas, L. Božovič ir kt.
J. Niutenas
Belgų psichologas J. Niutenas savo “ dvasiško žmogaus “ koncepcijoje iš subjektyviojo idealizmo pozicijų parodo asmenybę viso to, kas egzistuoja, integruotą sistemą. J. Niutenas mėgina analizuoti asmenybės struktūrą, kritikuoja biheiviorizmą ir froidizmą. Jis skiria socialines ir dvasines asmenybės reikmes, kurios neprieštarauja viena kitai, pabrėžia motyvo reikšmę veiklos tikslui formuotis. J. Niuteno koncepcijoje ypač vertinga tai, kad jis susieja psichiką su veikla.
5 Faktorių (Didžiojo 5) Asmenybės Modelis
5 faktorių (Didžiojo 5) asmenybės modelis yra vienas žinomiausių, plačiausiai naudojamų ir labiausiai moksliškai ištyrinėtų asmenybės modelių. Šiame modelyje išskiriami 5 didžiosios asmenybės bruožų dimensijos:
- Neurotiškumas (Neuroticism (N)): Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį dažnai, stipriai ir intensyviai išgyventi platų nemalonių emocijų spektrą (pvz., baimė, nerimas, liūdesys, prislėgtumas, beviltiškumas, kaltė, gėda, irzlumas, pyktis ir t.t.), jautrumą streso atsakui, padidintą grėsmės suvokimą, saugumo siekimą ir rizikos vengimą.
- Ekstraversija (Extraversion (E)): Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį siekti socialinės stimuliacijos, eiti į didelius žmonių susibūrimus, daug laiko praleisti su kitais žmonėmis, imtis iniciatyvos socialinėse situacijose, būti socialiai asertyviam, daug bendrauti ir kalbėti, taip pat būti energingu, aktyviu, patirti malonias emocijas ir jas ekspresyviai reikšti.
- Atvirumas patirčiai (Openness to experience (O)): Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį siekti įvairovės, įvairių naujų patirčių, eksperimentuoti, išbandyti naujus dalykus, tyrinėti, būti smalsiu, kūrybišku, domėtis tiek vidiniu, tiek išoriniu pasauliu, domėtis abstrakčiomis idėjomis, teigiamai žvelgti į naujas, neįprastas, nekonvencionalias idėjas ar vertybes, domėtis menu, estetika.
- Sutariamumas (Agreeableness (A)): Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį atsižvelgti į kitų interesus, kitų sunkumus ir skausmą, padėti kitiems žmonėms, būti altruistiškiems, empatiškiems, atjaučiantiems, geranoriškiems, priimantiems, rūpestingiems, atlaidiems, mandagiems, paslaugiems, taip pat polinkį vengti konfliktų, konfrontacijos su kitais, dėl santykių išsaugojimo aukoti savo interesus.
- Sąmoningumas/disciplinuotumas/uolumas (Conscientiousness (C)): Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį į tvarkos, struktūros, taisyklių laikymąsi, organizuotumą, sistemingumą, išankstinį planavimą, punktualumą, atsakingumą, pareigingumą, darbštumą, disciplinuotumą, atkaklumą, gebėjimą atidėti apdovanojimą.
Šį modelį padeda prisiminti akronimai OCEAN (iš anglų kalbos - vandenynas) arba CANOE (iš anglų kalbos - kanoja), kurie sudaryti iš pirmųjų asmenybės bruožų dimensijų pavadinimų raidžių.
HEXACO Asmenybės Modelis
HEXACO asmenybės modelyje išskiriamos 6 asmenybės bruožų dimensijos:
Taip pat skaitykite: Socialinis mąstymas: asmens ar situacijos įtaka?
- Sąžiningumas ir nuolankumas (Honesty-Humility (H)): Kuo stipriau išreikštas, tuo labiau atspindi asmens polinkį laikytis įstatymo ir taisyklių, būti sąžiningu, nuoširdžiu, lojaliu, ištikimu, kukliu (tačiau nenuvertinančiu savęs), nebūti ypatingai suinteresuotu įgyti didelius turtus ir turėti aukštą socialinį statusą ar ypatingų privilegijų ir nebūti linkusiu veidmainiauti, apgaudinėti, manipuliuoti ar išnaudoti kitų žmonių, net ir tais atvejais, jei tai darydamas galėtų išsisukti ir neturėti jokių neigiamų pasekmių.
- Emocingumas (Emotionality (E)): Iš esmės labai panašiai konceptualizuojamas kaip 5 faktorių asmenybės modelio neurotiškumo bruožas, tik papildomai apima polinkį į sentimentalumą, prisirišti prie kitų žmonių, siekti pagalbos ir emocinio palaikymo iš jų (kuo asmenybės bruožas stipriau išreikštas) arba polinkį būti nepriklausomu, jaustis užtikrintu savimi, nebūti sentimentaliu, neturėti didelio emocinio palaikymo iš kitų poreikio, per daug neprisirišti prie kitų (kuo asmenybės bruožas silpniau išreikštas).
- Ekstraversija (eXtraversion (X)): Iš esmės taip pat konceptualizuojamas kaip ir 5 faktorių asmenybės modelyje.
- Sutariamumas (Agreeableness (A)): Iš esmės HEXACO modelio sutarumo bruožas yra labai panašus į 5 faktorių modelio sutarumo bruožą, pagrindinis skirtumas yra tai, kad HEXACO sutarumo bruožas papildomai apima polinkį tapti irzliam ir piktam (kuo asmenybės bruožas silpniau išreikštas).
- Disciplinuotumas (Conscientiousness (C)): Iš esmės taip pat konceptualizuojamas kaip ir 5 faktorių asmenybės modelyje.
- Atvirumas patirčiai (Openness to experience (O)): Iš esmės taip pat konceptualizuojamas kaip ir 5 faktorių asmenybės modelyje.
Šį 6 faktorių modelį padeda prisiminti akronimas HEXACO, kuris nurodo ir faktorių skaičių (gr. hexa - šeši) ir jų pavadinimo raides.
Asmenybės Formavimosi Veiksniai
Asmenybės tapsmas priklauso nuo įgimtų savybių ir socialinių veiksnių. Anatominės (kūno) savybės yra pagrindas savitam gyvybiniam - fiziologiniam organizmo funkcionavimui. Bręstančios anatominės - fiziologinės organizmo struktūros lemia asmenybės psichinių reiškinių formavimąsi. Psichinių asmenybės savybių formavimuisi didelės įtakos turi socialiniai veiksniai, tokie kaip socialinė aplinka ir organizuoto ugdymo sistema. Kai susiformuoja asmenybės savimonė, savęs vertinimas ir savo impulsyviosios pusės reguliavimas, vis daugiau reikšmės asmenybės formavimuisi turi pačios asmenybės pastangos formuoti save, savo “Aš”. Individas virsta asmenybe palaipsniui, įsijungdamas į grupes, užmegzdamas santykius su kitais grupės nariais ir priimdamas grupėse susidariusias vertybių ir vertybinių orientacijų sistemas. Šis ilgas procesas vadinamas socializacija.
Psichologiniai Resursai
Žmogaus stiprybė ir atrama slypi jo psichologiniuose resursuose. Tai žmogaus stiprybės šaltiniai, kurie padeda atsistatyti, įveikti sunkias situacijas. Psichologiniai resursai stiprina sveikatą, emocinę savijautą ir didina atsparumą stresui. Psichologinius resursus turi kiekvienas žmogus. Jie yra individualūs, tačiau pastebimas tam tikrų resursų pasikartojimas. Psichologiniai resursai skirstomi į 2 rūšis: vidiniai ir išoriniai. Vidiniai resursai - žmogaus vidiniame pasaulyje slypintys stiprybės šaltiniai. Jie apima įsitikinimus, gebėjimus, žinias, stipriąsias savybes. Išoriniai resursai, - žmogaus aplinkoje esantys stiprybės šaltiniai.
tags: #asmens #savybes #psichologija