Įvadas
Kalėjimai atlieka ne tik bausmės atlikimo, bet ir nuteistųjų resocializacijos funkciją. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka psichologinės tarnybos, kurių tikslas - padėti nuteistiesiems keisti elgesį, integruotis į visuomenę ir sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Straipsnyje aptariama psichologinių tarnybų veikla kalėjimuose, jų svarba, metodai, iššūkiai ir perspektyvos.
Resocializacijos standartai ir teisiniai pagrindai
Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) veikla, įskaitant resocializaciją, yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais. 2024 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 2 patvirtintas standartas, kuriame nustatyti nuteistųjų resocializacijos vykdymo principai, privalomos normos, taisyklės ir reikalavimai. Šis standartas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme resocializacijos reformos Lietuvoje koncepcija ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Strateginės veiklos gairėmis 2022-2030 m. Pagrindinis laisvės atėmimo bausmės vykdymo tikslas - nuteistųjų resocializacija.
Resocializacijos komandos ir jų kompetencijos
Siekiant užtikrinti efektyvią resocializaciją, kalėjimuose dirba įvairios specialistų komandos. Visi LKT darbuotojai, bendraudami su nuteistaisiais, taiko dinaminio saugumo metodą. Pagrindinės komandos yra šios:
- Kontaktiniai pareigūnai: užtikrina individualizuotą nuteistųjų priežiūrą, teikia pagalbą sprendžiant su kasdieniniu gyvenimu susijusius klausimus ir motyvuoja nuteistuosius dalyvauti resocializacijos procese. Jie geba kurti ir palaikyti profesionalius santykius, valdyti konfliktus, supranta verbalinę ir neverbalinę kalbą, rengia dokumentus dėl nuteistojo teisinės padėties pakeitimo.
- Socialinio darbo ir psichologinės intervencijos specialistai: planuoja ir organizuoja nuteistųjų adaptavimosi kalėjime bei resocializacijos procesus. Jie įvertina nuteistųjų adaptavimosi ypatumus, parenka priemones šiam procesui palengvinti, planuoja individualios ir grupinės resocializacijos procesą, pasitelkdami socialinius išteklius (šeimos pagalbą, bendruomenės paramą, atvejo vadybos metodą), vykdo elgesio pataisos programas, valdo psichologines krizes ir įvertina nuteistųjų dalyvavimo resocializacijos priemonėse rezultatus. Socialinio darbo ir psichologinių intervencijų komandos specialistas dirba ne daugiau kaip su 60 nuteistųjų.
- Vertinimo ir analizės specialistai: atlieka individualų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, išskiria rizikos veiksnius, nustato pakartotinio nusikalstamo elgesio bei žalos padarymo rizikos lygį, aprašo nuteistųjų elgesio pokyčius ir daromą pažangą, rengia socialinio tyrimo išvadas. Jie geba rinkti informaciją, ją analizuoti ir apibendrinti, taiko nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikas ir tinkamai pateikia gautus rezultatus.
- Užimtumo specialistai: organizuoja nuteistųjų užimtumą ir jų bei visuomenės interesus atitinkančią prasmingą veiklą (ugdymą, profesinį mokymą, aukštojo mokslo siekimą, individualią veiklą, dalyvavimą kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitoje veikloje, nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje). Jie motyvuoja nuteistuosius užsiimti darbine veikla ir (ar) įsidarbinti ne bausmės atlikimo vietoje, turi komunikacijos ir bendradarbiavimo įgūdžių bei psichologijos pagrindus nuteistųjų motyvacijai stiprinti.
Resocializacijos proceso organizavimas
Organizuojant resocializacijos procesą, siekiama sukurti kiek įmanoma palankesnę aplinką nuteistųjų resocializacijai. Resocializacijos intensyvumas ir priemonių numatymas priklauso nuo nustatyto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygio: kuo rizika didesnė, tuo intensyvesnis resocializacijos procesas, orientuotas į kriminogeninių poreikių mažinimą bei apsauginių veiksnių stiprinimą. Individualūs resocializacijos planai kartu su nuteistaisiais sudaromi siekiant maksimaliai juos užimti bei skatinti nuosekliai keisti elgesį pasitelkiant ne tik kalėjimo galimybes, bet ir socialinius partnerius, kuriant naujas resocializacijos programas, mokant darbuotojus. Nuteistųjų darbinė veikla ir darbas yra orientuoti į nuteistojo kompetencijų ugdymą, galimybės užsidirbti, atlyginti žalą bei turėti pragyvenimo šaltinį ateityje suteikimą.
Psichologinių tarnybų veiklos metodai
Psichologinės tarnybos kalėjimuose naudoja įvairius metodus, siekdamos padėti nuteistiesiems keisti elgesį ir integruotis į visuomenę. Pagrindiniai metodai yra šie:
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
- Individualus darbas: apima tiesioginį bendravimą ir pagalbą kiekvienam nuteistajam atskirai. Tai leidžia socialiniam darbuotojui sukurti asmeniškai pritaikytą pagalbą, atsižvelgiant į kliento poreikius, gyvenimo istoriją, asmenines problemas ir tikslus. Dažniausiai teikiamos individualios konsultacijos, kurios apima įvairias temas: emocinę sveikatą, priklausomybę, santykius su artimaisiais, ateities planus. Individualaus darbo metu dažnai naudojama kognityvinė-elgesio terapija, kuri padeda nuteistiesiems suprasti savo elgesį, analizuoti jo priežastis ir pasekmes bei keisti destruktyvius mąstymo ir elgesio modelius.
- Darbas grupėje: nuteistieji gali dalintis savo patirtimi, dirbti su panašiomis problemomis ir gauti žinias, kurias pritaikys savo gyvenime. Taip lavinami bendravimo įgūdžiai, mokomasi bendradarbiauti.
Individuali konsultacija pradedama nuo susipažinimo ir pasitikėjimo kūrimo. Stengiamasi sukurti aplinką, kad nuteistasis jaustųsi saugus dalintis savo mintimis ir jausmais. Pokalbio metu klausiama apie jo gyvenimą, pasikartojančias problemas, santykius su šeima ir visuomene. Diskutuojama apie elgesio motyvus, galimas priklausomybes (pavyzdžiui, nuo alkoholio, narkotikų) arba psichologines problemas, kurios gali turėti įtakos nuteistojo elgesiui ir reintegracijai. Dažnai suteikiamas emocinis palaikymas, padedama nuteistajam susidoroti su įkalinimo keliamais sunkumais - vienišumu, baime, neviltimi. Kai kuriais atvejais kalbama apie nuteistojo nusivylimą, kaltės jausmą arba, priešingai, apie atsakomybės vengimą. Šiek tiek susipažinus pradedama kalbėti apie tai, kokie yra tikslai bausmės atlikimo metu ir po išėjimo į laisvę, kaip galėtų gerėti gyvenimo kokybė. Tikslai gali būti susiję su švietimu, darbo įgūdžių įgijimu, elgesio keitimu ar emocinių problemų sprendimu. Nuteistajam pasiūlomos įvairios pagalbos formos, pavyzdžiui, socialinę pagalbą grįžus į bendruomenę ar priklausomybės gydymą. Konsultacija baigiama aptariant kitas svarbias temas, jeigu nuteistasis turi kokių nors klausimų arba poreikių. Tuomet, įvertinus nuteistojo situaciją, susitariama dėl kitų susitikimų.
Resocializacijos specialistų kvalifikacija ir tobulinimas
RS darbuotojai privalo turėti kriminologijos, teisinius bausmių vykdymo sistemos, psichologijos bei bendravimo ir konfliktų sprendimo pagrindus; žinių apie tarptautinius žmogaus teisių ir bausmių vykdymo standartus, priklausomybių ir savižudybių / savęs žalojimo prevenciją bei saugumo priemonių sistemą. Darbuotojai, priimami dirbti į RS, turi turėti ne žemesnį kaip aukštąjį socialinių ar humanitarinių mokslų sričių išsilavinimą (socialinio darbo ar socialinės pedagogikos, psichologijos, kriminologijos, teisės, vadybos ir pan.). RS darbuotojų žinios ir kompetencijos reguliariai vertinamos kas penkerius metus, siekiant nustatyti, kokių žinių ir įgūdžių darbuotojams trūksta. LKT administracija sudaro sąlygas, kad RS darbuotojai tobulintų kvalifikaciją ne mažiau kaip 16 akad. val.
Iššūkiai ir problemos
Dirbant kalėjime susiduriama su įvairiais iššūkiais, kurie reikalauja tiek profesionalumo, tiek emocinės ištvermės. Šie iššūkiai gali apimti tiek kasdienį darbą, tiek specifines situacijas, su kuriomis reikia susidoroti. Dažnai nuteistieji, ypač tie, kurie jau ilgą laiką atlieka bausmę, būna atsargūs. Jie gali jausti, kad pagalba yra nenuoširdi arba tiesiog nesuprasti, kokia tokių konsultacijų nauda. Dėl praeities patirčių arba nuolatinės gyvenimo kalėjime įtampos nuteistieji dažnai nepasitiki bausmių vykdymo sistema ir jos atstovais, todėl sukurti santykį ir pasitikėjimą gali būti nelengva.
Nuteistųjų psichologinės problemos yra labai įvairios ir dažnai sudėtingos. Visų pirma, tai gali būti traumos: daugelis iš jų yra patyrę praeities traumų, tokių kaip smurtas, nepriežiūra vaikystėje ar net savižudybės bandymas. Tokios traumos gali turėti ilgalaikį poveikį ir sunkina socialinio darbuotojo darbą. Depresija ir nerimas, gyvenimas kalėjime, nuolatinis stresas, baimė dėl ateities ir socialinė izoliacija gali sukelti rimtų psichologinių problemų. Socialinis darbuotojas turi gebėti atpažinti šias problemas ir užtikrinti tinkamą pagalbą. Daugelis nuteistųjų turi priklausomybę nuo narkotikų, alkoholio ar kitų medžiagų ir tai dažnai tampa pagrindiniu iššūkiu socialiniam darbui. Kova su priklausomybėmis reikalauja specialistų pagalbos ir specifinių metodų.
Dažnai socialiniai darbuotojai turi ribotą laiką kiekvienam klientui, nes jų darbų apimtis yra didelė. Tai reiškia, kad kai kuriems pagalba gali būti suteikta nepakankamai, nes trūksta laiko gilintis į kiekvieną atvejį. Socialiniai darbuotojai kalėjimuose kartais susiduria su visuomenės nesupratimu ar net priešiškumu. Kai kurie žmonės mano, kad pagalba nuteistajam yra „prieš visuomenę“, kad socialiniai darbuotojai „gina nusikaltėlius“. Tokie požiūriai gali kelti papildomų iššūkių, nes socialiniai darbuotojai turi kovoti su šiais stereotipais ir įrodyti, kad jų darbas yra svarbus siekiant sumažinti recidyvą ir padėti nuteistiesiems integruotis į visuomenę. Dažnas yra susikūręs vaizdinius apie kalėjimą kaip apie baisią ir pavojingą vietą. Darbo kalėjime specifika apima griežtas procedūras ir taisykles, kurios gali apsunkinti socialinių darbuotojų darbą. Dažnai dėl biurokratinės kontrolės, griežtų apribojimų ir nepakankamo lankstumo socialiniai darbuotojai negali visiškai prisitaikyti prie nuteistojo individualių poreikių. Tai gali riboti pagalbos jiems teikimo efektyvumą.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Sėkmės istorijos ir perspektyvos
Nepaisant iššūkių, psichologinės tarnybos kalėjimuose pasiekia teigiamų rezultatų. Sėkmės istorijos apima nuteistuosius, kurie pakeitė savo elgesį, įgijo naujų įgūdžių, susirado darbą ir sėkmingai integravosi į visuomenę. Svarbu pastebėti ir skatinti nuteistojo pastangas siekti pažangos savo gyvenime. Nuteistųjų skatinimo priemonės yra individualios, atitinkančios realius nuteistųjų poreikius bei juos motyvuojančios. Drausminės priemonės nuteistiesiems taikomos tais atvejais, kai visos kitos galimos poveikio priemonės jau yra išnaudotos. Drausminės nuobaudos skiriamos tik kraštutiniais atvejais ir yra nesuvėluotos, proporcingos padarytam nusižengimui bei taikomos įmanomai trumpiausią laikotarpį.
Ateityje būtina stiprinti psichologines tarnybas kalėjimuose, didinti specialistų skaičių, gerinti jų kvalifikaciją, diegti naujus metodus ir užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su kitomis institucijomis. Taip pat svarbu skatinti visuomenės supratimą apie resocializacijos svarbą ir mažinti stereotipus apie nuteistuosius. Nuteistieji tėvai skatinami aktyviai įsitraukti į savo vaikų auginimo ir auklėjimo procesus. Kalėjimuose skatinama savanorystė, jai sudaromos kuo palankesnės sąlygos. Savanoriai atrenkami, mokomi, skatinama jų motyvacija, veiklos refleksija bei užtikrinamas grįžtamasis ryšys tarp savanorių ir LKT darbuotojų. Savanoriškos veiklos organizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka su savanoriais gali būti sudaromos sutartys, kompensuojamos jų kelionės ir apmokamos kitos su savanoriška veikla susijusios išlaidos. Kalėjimuose siekiama atliepti skirtingoms konfesijoms priklausančių nuteistųjų religinius poreikius, Lietuvos Respublikoje įregistruotų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams sudaromos sąlygos užsiimti nuteistųjų sielovada, tam tikslui skiriamos patalpos. Užtikrinamas susistemintos aktualios teisinės informacijos prieinamumas nuteistiesiems, nesuvėluotas individualus su teisinės jų padėties pokyčiais susijęs išaiškinimas. Paleidžiamiems nuteistiesiems užtikrinama palydėjimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos paslauga (palydėjimo modelis). Nuteistųjų socialinės integracijos skatinimo srityje socialinių paslaugų tolesnio teikimo ir plėtros tikslais LKT dirba palydėjimo modelio įgyvendinimo koordinatorius, kuris bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis, jų nariais bei kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis.
Socialinio darbo svarba ir aktualumas
Socialinis darbas su asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmę, yra svarbus faktorius, padedantis užtikrinti sėkmingą šių asmenų resocializaciją bei integraciją į visuomenę. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, teisinės ir socialinės institucijos pripažįsta, kad nuteistųjų elgesio ir mąstymo pokyčiai sietini su ilgu ir sudėtingu procesu, kuris reikalauja kompleksinio požiūrio. Socialinis darbas kalėjimuose labai aktualus tiek teisinėje, tiek socialinėje aplinkoje. Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, vis daugiau dėmesio skiria žmogaus teisėms ir nuteistųjų resocializacijai bei integracijai į visuomenę. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir kitos tarptautinės organizacijos nuolat pabrėžia būtinybę gerbti asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę teises, net ir bausmės laikotarpiu.
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
tags: #psichologines #tarnybos #kalejime