Šiame straipsnyje nagrinėjama analitinės psichologijos raida Lietuvoje, remiantis Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos (LAPA) veikla, bei psichologiniai aspektai, susiję su LGBT asmenų psichikos sveikata.
Svarbu: Prieš skaitant šį straipsnį, atminkite, kad jame pateikiama informacija neatstoja medicinos specialistų konsultacijų. Mes nesame medikai ir medicininių patarimų nedalijame. Mes dalijamės gelmių psichologijos idėjomis, įvairiais savipagalbos būdais ir praktikomis, tačiau negarantuojame jų veiksmingumo ir neatsakome už galimas pasekmes. Praktikų atlikimas ar teorinės informacijos pritaikymas sau yra kiekvieno asmeninė atsakomybė. Patiriant psichikos negalavimus rekomenduojame nedelsiant kreiptis į šios srities profesionalus.
Lietuvos Analitinės Psichologijos Asociacija (LAPA): Istorija ir Veikla
Lietuvos analitinės psichologijos asociacija (LAPA) buvo įkurta 2007 m., o 2010 m. tapo Tarptautinės analitinės psichologijos asociacijos (IAAP) tikrąja nare. 2016 m. LAPA įgijo teisę mokyti jungiškai orientuotus psichoanalitikus, kurių parengimas atitinka tarptautinius profesionalų rengimo standartus. Šiuo metu organizaciją sudaro 28 jungiškieji psichoanalitikai, beveik tiek pat jungiškai orientuotų psichoterapeutų ir apie 70 kandidatų, dalyvaujančių įvairiuose mokymo programos etapuose.
Profesionalių analitikų rengimas: istorija ir dabartis
Analitinės psichologijos atsiradimas Lietuvoje glaudžiai susijęs su pokyčiais, kurie prasidėjo išsivadavus iš sovietinio režimo. Ryšys su tarptautine jungiškųjų analitikų bendruomene buvo svarbus veiksnys analitinės psichologijos raidai Lietuvoje. Pirmasis seminaras įvyko 1990 m., kuriam vadovavo Tomas Kapačinskas ir Judith Roberts iš Čikagos. Tomas Kapačinskas suorganizavo pirmąją studijų programą, kurios metu visą dešimtmetį seminarus lietuvių grupei vedė Catherine Asper ir Elizabeth Hartung iš Ciuricho, Nora Hall iš Minesotos, Borisas Mathewsas iš Čikagos ir kiti. Tomas Kapačinskas, bendradarbiaudamas su IAAP administracija, (Tomu Kirch ir Verena Kast) 1992 pakvietė psichologus iš post sovietinio bloko į pasaulinį IAAP kongresą Čikagoje, kuriame pradėta svarstyti profesinio rengimo galimybes ir pagalbą asmenims iš Rytų Europos.
1992 m. IAAP Čikagos kongrese Rytų Europos atstovai iškėlė du esminius klausimus: kaip įsitraukti į analitinės psichologijos mokymus ir tapti profesionaliu jungiškuoju psichoanalitiku ir kaip tapti tarptautinės analitinės psichologijos bendruomenės dalimi. IAAP atidžiai išnagrinėjo šiuos klausimus ir siūlė keletą profesinio mokymo būdų. Vienas iš būdų buvo suteikti galimybę Rytų Europos asmenims mokytis Vakarų šalių institutuose. Lietuvos atstovai išnaudojo visas siūlomas galimybes. LAPA narė Gražina Gudaitė 1994-1995 m. mokėsi analitikų mokymo programoje C.G. Jungo institute Čikagoje, o 1996-1999 m. - Ciuriche ir 2001 m. tapo individualia IAAP nare. Šalia stažuočių užsienyje, kvietėme vizituojančius analitikus ir organizavome seminarus Lietuvoje. Pirmoji vizituojanti analitikė 1992 m. buvo Catherine Asper iš Ciuricho, jos vizitas buvo itin svarbus užmezgant ilgalaikį profesinį bendradarbiavimą tarp Lietuvos grupės ir Ciuricho mokyklos analitikų.
Taip pat skaitykite: Psichoterapijos paslaugos
Mūsų grupė ypač dėkinga Gertui Saueriui ir jo žmonai Rodtraud, kurie vedė daugybę seminarų Lietuvoje. Jie tapo tikrais tarpininkais ieškant ryšio su IAAP analitikais. Jie įsteigė fondą, kuris rėmė analitinės psichologijos iniciatyvas Rytų Europoje. G. ir R. Saueriai daug prisidėjo, kad Lietuvos atstovai galėtų turėti individualias supervizijas užsienyje, galėtų dalyvauti tarptautinėse konferencijose ir seminaruose.
Per du dešimtmečius 12 asmenų sėkmingai baigė analitikų rengimo programą ir tapo tarptautiniu mastu pripažintais jungiškaisiais analitikais. Be Lietuvoje vykstančių mokymo seminarų, kuriuos vedė vizituojantys analitikai iš IAAP, o vėliau - naujai susikūrusios Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos (LAPA) analitikai, mūsų stažuotojai turėjo galimybę reguliariai dalyvauti individualiose supervizijose Freiburge, Frankfurte, Ciuriche, Tel Avive, Štutgarte, Berlyne ir kt. Šia proga norėtume padėkoti IAAP vykdomajam komitetui už pagalbą įgyvendinant šį projektą. Asmeniškai Verenai Kast, Murray Stein, Joe Cambray ir Tomui Kelly, kurie daug padėjo organizuojant įvairius individualios narystės etapus. Už įkvepiantį darbą su kandidatais iš Lietuvos esame labai dėkingi Mario Jacoby, Catherine Asper, Verenai Kast, Elizabeth Hartung, Ursulai Wirtz, Alice Merc, Johnui Hillui, Andreasui Mitchelui iš Ciuricho, Gertui Saueriui, Gidonui Horowitzui, Ingridai Riedel, Viktorui Zielenui, Ursulai Bernauer, Anneliese Guerin, Irenai Berkenbusch iš Vokietijos, Henrikui Abramovičiui ir Ester Morris iš Izraelio, Tatjanai Rudakovai iš Sankt Peterburgo, JoAnn Culbert - Koehn iš Los Andželo.
Ilgalaikiai ryšiai su IAAP Jungo analitikais leido mums sukurti ir įgyvendinti savo pačių mokymo programą, kuri šiuo metu pripažįstama kaip sėkminga. Įvairiuose programos etapuose turime apie 70 kandidatų. Dabar didžiąją dalį darbo atlieka Lietuvos analitikai, tačiau kasmet kviečiame kviestinius analitikus, kurie veda seminarus mūsų bendruomenei, taip pat dalyvauja egzaminuose. Pastaraisiais metais prie mūsų veiklos daug prisidėjo Marianne Mueller, Tomas Kelly, Kristina Schellinski, Markas Winbornas, Davidas Tacey ir kiti. Mūsų draugija plečiasi, džiaugiamės, kad nemažai kolegų iš Latvijos sėkmingai baigė analitikų mokymo programą. Šiuo metu jie rengia dokumentus, kad galėtų tapti IAAP grupės nariais. Labai tuo didžiuojamės ir linkime jiems visokeriopos sėkmės plėtojant savo idėjas.
LAPA veikla visuomenės švietimui
Lietuvos analitikai daugiau nei dešimtmetį rengė viešų paskaitų ciklus tiems, kurie domisi C. G. Jungo teorija. Šiuos paskaitų ciklus organizuoja Elona Lovčikienė, o paskaitas skaito visi LAPA analitikai. Šešėlis ir jo raiška, simbolio svarba sąmoningumo plėtrai, pokyčių fenomenologija, kultūrinė trauma ir jos padariniai - tai tik labai maža dalis temų, kurios buvo analizuojamos viešose paskaitose. Viešosios paskaitos yra svarbi veikla visuomenės švietimui, o taip pat ir pačios teorijos gyvumui, siejant svarbiausias paradigmos prielaidas su aktualiais dabarties klausimais.
Kiekvieną vasarą rengiame vasaros stovyklas, kurios peraugo į regionines konferencijas. Šiuose renginiuose siekiame reflektuoti ir diskutuoti aktualiomis temomis, pavyzdžiui, atsparumo, lyčių lygybės, ekologijos ir kt. Goda Rukšaitė, Gražina Gudaitė, Dovilė Petronytė-Kvedarauskienė, Rasa Šilalytė ir daugelis kitų svariai prisideda prie to, kad ši veikla nenutrūktų.
Taip pat skaitykite: Mažoji Lietuva Ievos Simonaitytės akimis
Lietuvos analitikai aktyviai dalyvauja tarptautinėse konferencijose, taip pat dalyvauja organizuojant tarptautinius renginius Lietuvoje. 2009 m. Vilniuje surengėme pirmąją Europos analitinės psichologijos konferenciją „Dialogas Rytų ir Vakarų sandūroje: kultūrinio tapatumo praeitis, dabartis ir ateitis“. Konferencijos pavadinimas išreiškia pagrindinę temą, kuri svarbi mūsų veiklai. Manome, kad mums pasisekė, kad turėjome dialogo galimybę su įvairiais šio laikmečio analitikais, kuriems rūpi psichoterapija ir kultūra, gilus dabarties problemų supratimas, jų sąsajos su istorija, turinio identiškumo globalizacijos sąlygomis.
Moksliniai tyrimai
Kitas mums svarbus įvykis buvo bendra IAAP ir Vilniaus universiteto konferencija „Psichoterapijos ir kultūros tyrimai“ (Vilnius, 2018 m.). Mūsų draugijos nariai supranta mokslinių tyrimų svarbą ir dalyvavo daugelyje jų - ir kaip tyrėjai, ir kaip dalyviai. Vienas naujausių mūsų projektų buvo skirtas tirti šerdinių psichoterapeuto kompetencijų sampratą ir jų integraciją praktikoje. Kompetencijų integracija yra svarbi ir svarstant analitiškos psichoterapijos veiksmingumą, ir tinkamų specialistų rengimo klausimus, ir sprendžiant psichoterapinės pagalbos administravimo klausimus. Džiaugiamės, kad remiantis tyrimo rezultatais, pavyko sukurti knygą, kuri buvo išleista Routledge leidykloje, ir buvo pripažinta tarptautiniu mastu. (Exploring core competencies in Jungian Psychoanalysis: Research, Practice and Training (ed. G. Gudaitė, T. Kelly, Routledge, 2023).
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais šiuo metu susiduriame, yra karas Ukrainoje. Visi mūsų grupės nariai įvairiais būdais išreiškė paramą ukrainiečiams. Stengiamės palaikyti dialogą ir prisidėti prie jų iniciatyvų. Ukrainiečiai dalyvauja mūsų mokymų programose. Karas pakeitė gyvenimą, taip pat ir mokymo sąlygas. Kartais neįmanoma reguliariai planuoti veiklos ir atitikti reikalavimų, kurie būtų svarbūs taikos metu. Tačiau vis dėlto, kolegos iš Ukrainos mums sako, kad net ir karo įkarštyje jie nori turėti keletą normalaus gyvenimo akimirkų. Galimybė mokytis yra vienas iš būdų pasiekti šių akimirkų. Visi stengiamės daryti, ką galime, ir tikimės, kad Jungo studijos ir patirties apmąstymo akimirkos, net ir sudėtingiausiomis sąlygomis, gali suteikti impulsą vilčiai ir tęstinumui…
Visi mūsų draugijos nariai turi privačią praktiką ir dauguma jų dėsto analitikų rengimo programoje. Tęsiame bendradarbiavimą su IAAP, mūsų narė Gražina Gudaitė Buenos Airių kongrese buvo išrinkta IAAP viceprezidente. Be darbo mokymo programoje, mūsų analitikės Asta Adler ir Elona Lovčikienė tapo IAAP ir vystymosi grupių koordinatorėmis Lenkijoje ir Slovakijoje. Mūsų analitikai Algis Petronis, Goda Rukšaitė, Dovilė Petronytė-Kvedarauskienė, Dalia Beniušytė, Andžela Rybakovienė ir daugelis kitų teikia supervizijas ir asmenine analizę IAAP mokymo programos kandidatams iš Lenkijos, Ukrainos, Kemerovo ir kt.
LGBT Asmenų Psichikos Sveikata: Psichologų Palaikymas Lygiateisiškumui
Politikams ir visuomenei svarstant, ar leisti Lietuvoje registruoti partnerystes, prie diskusijos prisijungė per 120 Lietuvos psichologų ir psichoterapeutų. Daugiau nei 100 Lietuvos psichologų ir psichoterapeutų išplatino atvirą laišką, kviesdami palaikyti tos pačios lyties partnerystes.
Taip pat skaitykite: LGBT bendruomenė ir lyčių tapatybė: I. Bieliauskienės požiūris
Psichologiniai argumentai už partnerystės įteisinimą
Laiške rašoma, kad tos pačios lyties santykių pripažinimas teigiamai veikia tokias poras. Tos pačios lyties partnerystės pripažinimas turi ne tik teisinę, bet ir psichologinę - emocinę vertę: tuo valstybė, o tuo pačiu - ir visuomenė, patvirtina, kad tokie santykiai yra priimtini, vertingi ir gali būti palaikomi. Ilgalaikių santykių kūrimas ir išlaikymas - nelengvas darbas, todėl visa aplinkos parama labai svarbi.
Dr. Ieva Bieliauskienė teigia: „Tiek vienalytės, tiek skirtingų lyčių poros patiria tuos pačius jausmus ir poreikius - meilę, prieraišumą, norą rūpintis, įsipareigoti vienas kitam, todėl ir visoms poroms suteikiamos teisės turėtų būti lygios. O kuo daugiau žmonių jausis saugūs ir laimingi, galėdami kurti ir įteisinti savo santykius, tuo tvirtesnė ir saugesnė bus ir mūsų visuomenė“.
Psichologė Irma Skruibienė pabrėžia: „Tiek psichoterapinėje praktikoje, tiek artimoje aplinkoje susitinku su puikiais, kūrybiškais, talentingais žmonėmis, kuriems neigiamos nuostatos LGBT atžvilgiu ženkliai apsunkina galimybes save realizuoti, kurti artimus santykius, jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais.Tos pačios lyties partnerysčių įteisinimas prisidėtų prie LGBT asmenų psichikos sveikatos stiprinimo, o taip pat būtų žingsnis į priekį siekiant kurti įvairovę priimančią ir sutelktą visuomenę, kurioje visi jos nariai jaučiasi laimingesni“.
LGBT asmenų patiriami sunkumai
Tyrimai atskleidžia, kad LGBT asmenys patiria mažumos stresą, kurį kelia visuomenėje paplitusios neigiamos nuostatos LGBT asmenų atžvilgiu ir iš to kylanti diskriminacija bei priekabiavimas. Su mažumos stresu siejamas didesnis psichikos sveikatos problemų paplitimas tarp LGBT asmenų.
Šios problemos ypač ryškios visuomenėse, kuriose aukšti homofobijos ir netolerancijos rodikliai. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros atlikta apklausa parodė, kad LGBT žmonių psichologinė savijauta Lietuvoje yra viena prasčiausių visoje Europoje: net 34 proc. apklaustųjų nurodė, besijaučiantys nuolatos arba didesnę dalį laiko prislėgti, išgyvena depresyvias nuotaikas.
Tarptautinė patirtis
Kitų šalių patirtis leidžia teigti, kad, tos pačios lyties partnerysčių ar santuokų įteisinimas gerina LGBT asmenų psichikos sveikatą. Įteisinus vienalytes santuokas Danijoje ir Švedijoje savižudybių tarp homoseksualių vyrų ir moterų sumažėjo beveik per pusę (46 proc.). JAV, Anglijoje, Velse įteisinus tos pačios lyties santuokas, homoseksualių asmenų subjektyvus sveikatos vertinimas, subjektyvus gerovės išgyvenimas kilo. Tai tik keli pavyzdžiai, atskleidžiantys glaudžias sąsajas tarp LGBT asmenų psichikos sveikatos ir santykių įteisinimo.
Aktyvią poziciją ir palaikymą tos pačios lyties asmenų partnerysčių ir santuokų atžvilgiu yra ne kartą išreiškusios Amerikos psichologų asociacija, Amerikos psichiatrų asociacija, Australijos psichologų sąjunga, Britanijos psichologų sąjunga ir kt.
Kovos su neapykanta svarba
Sekant viešąsias diskusijas apie LGBT asmenis, neretai kaip argumentai vis dar naudojami tokie teiginiai kad „tai yra liga“, „tai yra iškrypimas“ ir pan. Tai, kad homoseksualumas nėra liga, Amerikos psichiatrų asociacija pripažino dar 1973 m., šiek tiek vėliau jis buvo išbrauktas iš Tarptautinės ligų klasifikacijos, todėl teiginys „Tai yra liga“ neatitinka realybės.
Tokia kalba bei informacija kelia nesaugumo ir grėsmės jausmą tiems, į kuriuos ji nukreipta. Kai kuriuos tai dar labiau skatina slėptis, kitus - kaip tik aktyviai kovoti už savo teises.
Santykis su autoritetais ir lyties veiksnys
Santykius su autoritetais, kuriuos apibrėžiame kaip asmenis ar institucijas, pasižyminčius didesne kompetencija, žiniomis, išmintimi ar galia, galime laikyti universaliu žmogišku patyrimu. Įvairūs teoriniai darbai ir mūsų ankstesni tyrimai skatina tyrinėti santykio su autoritetais ir lyties veiksnio sąsajas - trūksta žinių apie motinos bei moterų autoritetingumą, be to, galima kelti prielaidas, kad vyrų ir moterų santykio su autoritetais kūrimo būdai yra skirtingi.
Šiame straipsnyje siekiame atskleisti subjektyvų 22-25 ir 44-49 metų vyrų ir moterų santykio su abiejų lyčių autoritetais patyrimą. Atlikus pusiau struktūruotus interviu su aštuoniais vyrais ir aštuoniomis moterimis bei teminę interviu analizę, išskirtos penkios santykį su autoritetais apibūdinančios temos: priešinimasis autoritetui; autoriteto pasiekiamumas; autoriteto neigimas; autoriteto pripažinimas; panašumas į autoritetą. Moterų santykis su autoritetais, ypač moteriškosios lyties, labiau pasižymėjo artumu, asmeniškumu, vyrų - didesne distancija, racionalumu. Dauguma vyrų ir moterų neigė bent vieno iš tėvų autoritetą: tėvo - dažniausiai dėl jo pasyvumo, nutolimo nuo šeimos, motinos - dėl jos dominavimo, siekio kontroliuoti, emocingumo. Visiems vyresniesiems tyrimo dalyviams buvo būdingas stiprus poreikis priešintis autoritetams maištaujant prieš juos, tačiau moterys atskleidė ir paklusimo autoritetams situacijų, o vyrai paklusimo galimybę neigė.
Anima ir Animus: Vyriško ir Moteriško Pradų Integracija
Šiuo metu svarstymų ir ginčų dėl to, kas yra vyriška ir moteriška, arba koks turi būti vyras ir moteris, kaip niekada daug. Tradicinė vyriškumo ir moteriškumo samprata, kur kiekviena lytis turėjo aiškiai jai apibrėžtus vaidmenis, mūsų gyvenimui jau nebetinka: moterys dažniausiai nebėra vien jausmingos ir rūpestingos namų šeimininkės, o vyrai - racionalūs ir atsitraukę šeimos aprūpintojai. Diskusijose apie homoseksualių žmonių padėtį ir teises taip pat nuolat skamba su lyties tapatumu susiję klausimai, pavyzdžiui, ar vyrą, kuris myli kitą vyrą, galime laikyti tikru vyru? Naujų lūkesčių atsiradimas reikalauja ir naujos vyro ar moters tapatybės sukūrimo, o tai tikrai nelengva ir kelia didelę vidinę sumaištį.
Mąstant apie šiuos dalykus, vieno psichoanalizės pradininkų Carlo Gustavo Jungo hipotezė apie tai, jog kiekvieno žmogaus psichikoje egzistuoja abiejų lyčių komponentai, yra ypač vertinga. Jungas šią hipotezę iškėlė XX a. pirmojoje pusėje, kai jo gimtojoje Šveicarijoje lyčių vaidmenys dar buvo pakankamai stereotipiški ir netgi apibrėžti įstatymų: pagrindinė moters pareiga buvo gimdyti ir auginti vaikus bei rūpintis namų ūkiu, o vyro - aprūpinti šeimą materialiai, tvarkyti finansinius reikalus bei priimti visus svarbiausius sprendimus. Jau tuo metu Jungas įžvelgė tai, kas mūsų dienomis atrodo savaime suprantama: kiekvienas žmogui turi tiek jo biologinę lytį atitinkančių, tiek priešingai lyčiai priskiriamų psichologinių savybių.
Jungo teigimu, sąmoninga kiekvieno žmogaus nuostata atitinka jo biologinę lytį, o pasąmonėje egzistuoja priešingos lyties principas, arba archetipas. (Išimtis čia yra vadinamojo transseksualumo atvejai, kai sąmoningas asmens tapatumas neatitinka jo biologinės lyties, tačiau šįkart į šias išimtis nesigilinsime). Vyriškumo archetipą moters psichikoje jis pavadino animus, moteriškumo achetipą vyro psichikoje - anima. Šios figūros turi bruožų, kurie kompensuoja, t.y. papildo sąmoningą nuostatą, ir taip asmenybė tampa visybiškesnė, labiau pusiausvira. Vyriškumas siejamas su logos principu - šis graikiškas žodis reiškia „žodį“ arba „protą“. Jungas logos funkcijomis laikė vertinimą, išskyrimą, įžvalgą, o patį logos vadino prasmės archetipu. Logos priešybė - eros - laikomas moteriškumo principu. Eros apibūdinamas kaip meilė, intymumas, susietumas. Jungas jį pavadino „paties gyvenimo archetipu“.
Neįsisąmonintas animus ar animos vaizdinys yra projektuojamas, arba nesąmoningai priskiriamas, priešingos lyties atstovams. Vyras susižavi ir įsimyli tą moterį, kuri labiausiai atitinka jo animos vaizdinį, moteris - tą vyrą, kuris atitinka jos animus figūrą. Ypač ryški projekcija yra „meilės iš pirmo žvilgsnio“ atveju, kai stiprus jausmas kyla dar net nepažįstant kito asmens, o tik iš kažkokių jo išvaizdos ar elgesio detalių nesąmoningai nusprendus, koks jis ar ji yra.
Savo „vidinio vyro“ ar „vidinės moters“ pažinimas ir įsisąmoninimas, kaip ir visas individuacijos procesas, trunka visą gyvenimą. Vienas iš šių kelių - tyrinėti savo lūkesčius ir fantazijas kitos lyties atžvilgiu. Tai galite padaryti ir jūs: pamąstykite ir užsirašykite 5 priešingos lyties savybes, kurios jus labiausiai traukia ir žavi. O kiek šios savybės būdingos ir jums patiems? Ar jaučiatės turintys jų pakankamai, ar jų trūksta?
Motinos Archetipas ir Jo Įtaka Asmenybės Formavimuisi
Pradžioje norėčiau paprašyti, kad mintimis grįžtumėte į savo vaikystę ir rastumėte ryškiausią prisiminimą, susijusį su savo mama. Koks prisiminimas iškilo? Žmonės, kurių vaikystės prisiminimuose mama yra mylinti ir suprantanti, dažniau jaučiasi mylimi, svarbūs, pasitikintys savimi ir geba užmegzti artimus santykius su kitais. Tie žmonės, kurių prisiminimuose mama yra kritikuojanti, baudžianti, nejaučianti ar nepaisanti vaiko poreikių, paprastai savyje mato daug trūkumų, jaučiasi nuolat turintys kažkaip nusipelnyti meilės ir rūpesčio, kurių labai trokšta. Dėl nepasitikėjimo savimi ir kitais jie patiria daug sunkumų ir bendraudami. Tačiau čia stabtelėkime: labai svarbu nepradėti dėl visų savo sunkumų kaltinti savo motinų. Taip yra todėl, kad mūsų prisiminimai, ypač ankstyvojo gyvenimo laikotarpio, yra stipriai veikiami pasąmonėje esančių vaizdinių - archetipų, kurie mūsų patirčiai suteikia tam tikrą formą.
Archetipai - tai per ilgus žmonijos gyvavimo metus susiformavę kolektyviniai vaizdiniai, bendri kiekvienam iš mūsų, padedantys patirti tam tikrus svarbiausius gyvenimo reiškinius. Kadangi archetipai - pasąmonės dariniai, mūsų sąmonę jie pasiekia per tam tikrus vaizdinius. Motinos vaizdinių gausu įvairiose tyrinėtojams pažįstamose kultūrose - juos įkūnija statulėlės ar piešiniai, kuriuose vaizduojamos moterys stipriai išryškintais plačiais klubais ir didelėmis krūtimis, taip pabrėžiant jų gebėjimą gimdyti ir maitinti, arba kūdikį laikančios ar žindančios motinos vaizdai. Šias dvi puses turi ir motinos archetipas: Erichas Neumannas jas pavadino „Gerąja motina“ ir „Baisiąja motina“. Geroji motina gimdo, maitina, augina, puoselėja, Baisioji - praryja, žudo, stabdo augimą.
Jei motina yra mylinti, rūpestinga, pakankamai gerai patenkinanti fizinius ir emocinius vaiko poreikius, pasąmonėje aktualizuojasi pozityvusis motinos archetipo polius, suteikiantis jausmą, jog pasaulis yra saugus, pats žmogus - vertas meilės ir dėmesio, o kiti žmonės - patikimi. Tuo atveju, jei motina dėl kokių nors priežasčių negali pakankamai gerai patenkinti vaiko poreikių, neskiria jam pakankamai dėmesio arba yra kritiška, nuvertinanti, vaikas auga jausdamasis nevertingas ir nieko negebantis, pasaulis jam atrodo nesaugus, aplinkiniai - nepatikimi.
Ką galima daryti, jei likimas lėmė augti nepatiriant pakankamai motiniškos meilės, priėmimo ir rūpesčio? Deja, šio trūkumo iki galo niekas nekompensuos: nors ir kaip, jau būdami suaugę, ilgėtumės besąlygiškos motinos priėmimo ir rūpesčio, net ir pats artimiausias dviejų suaugusių žmonių ryšys nebus toks artimas kaip motinos ir kūdikio. Tačiau padėtis nėra beviltiška, nes į pagalbą gali ateiti mūsų pasąmonės jėgos: kiekvieno, net ir mažiausiai motiniškos meilės patyrusio žmogaus psichikoje, glūdi archetipinis gebėjimas patirti teigiamą motiniškumą, meilę, rūpestį ir saugumą. Saugus ir jautrus ryšys yra ir psichoterapijos pagrindas: jautriai, empatiškai reaguodamas į žmogų, jo nevertindamas ir stengdamasi pamatyti tikrąjai jo savasčiai būdingas savybes, psichoterapeutas tarsi žadina pasąmonėje glūdinčias teigiamo motiniškumo galias.
Paauglių Ego funkcijų sutrikimai ir jų sąsajos su įveikos strategijomis
Ego yra vienas iš pagrindinių asmenybės darinių, kuris užtikrina vidinę ir išorinę adaptaciją. Jo vaidmuo turi būti labai stiprus paauglystėje, kai žmogus turi prisitaikyti prie įvairių vidinių ir išorinių reikalavimų. Paauglių, turinčių elgesio sutrikimų, adaptacija dažnai yra nefunkcionali, todėl keliame klausimą apie tokių paauglių Ego funkcijas ir jų sąsają su įveikos strategijomis (kurios lemia adaptaciją prie išorinių reikalavimų).
Tyrimas parodė, kad paauglių, turinčių elgesio sutrikimų, Ego funkcijos yra labiau sutrikusios nei sveikų paauglių Ego funkcijos (p < 0,01), ypač tai pastebima kontroliuojant afektus ir impulsus. Paaugliai, turintys elgesio sutrikimų, dažniau taiko dvi mažiau adaptacines įveikos strategijas: elgesio atsiribojimą (p = 0,001) ir atsiribojimą nuo alkoholio ir narkotikų (p < 0,001). Taip pat jie naudoja vieną į emocijas orientuotą įveikos strategiją - neigimą (p < 0,05).
tags: #ieva #bieliauskiene #psichologija #zurnalas