Depresija - tai rimta psichikos sveikatos būklė, kuri veikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Nors gydymas antidepresantais ir psichoterapija yra įprasti depresijos gydymo būdai, kai kurie žmonės ieško natūralių alternatyvų, tokių kaip arbata. Arbata, ypač tam tikros jos rūšys, gali turėti teigiamą poveikį nuotaikai ir psichinei sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias arbatos rūšis, kurios gali padėti kovoti su depresija, remiantis moksliniais tyrimais ir tradicine medicina.
Antidepresantai ir depresija
Antidepresantai yra psichotropiniai vaistai, kurie veikia galvos smegenų medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos yra serotoninas, noradrenalinas ir dopaminas. Sergant depresija ir nerimo sutrikimais, šių medžiagų trūksta tam tikrose smegenų srityse.
Anksčiau sukurti tricikliai antidepresantai (amitriptilinas, anafranilis, imipraminas, doksepinas ir kt.) yra mažai selektyvūs, todėl paveikia ne tik tuos smegenų centrus, kurie susiję su depresija, bet ir gretimus, nesusijusius. Tai gali sukelti daugiau pašalinių reiškinių, tačiau jie vis dar yra pakankamai veiksmingi ir tinka eilei pacientų, kurių organizmas lengvai prisitaiko ir gerai juos toleruoja.
Naujesni antidepresantai tobulinami selektyvumo didinimo kryptimi, stengiantis sukurti vaistus, kurių veikimas nukreiptas būtent į tas smegenų struktūras, kurios atsakingos už depresijos kilmę, tuo tarpu kitų smegenų centrų nepaliečia. Tokiu būdu reikšmingai mažėja naujųjų antidepresantų nepageidaujamų poveikių dažnumas, tačiau jų efektyvumas didėja ne taip reikšmingai. Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu.
Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Cipralex (escitalopramas), Sertralin (Asentra, Zoloft) ir Cipramil (Pram, Ciral) yra populiarūs SSRI grupės antidepresantai. Agomelatinas veikia melatonino medžiagų apykaitą, o Mirtazapinas - antidepresantas miegui, tinkantis šalia depresijos esantiems miego sutrikimams gydyti.
Taip pat skaitykite: Žolelės širdies sveikatai
Šiuo metu Lietuvoje naudojama apie 20 skirtingų antidepresantų rūšių. Gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos kilmę ir jos simptomų tipą. Vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.
Svarbu paminėti, kad antidepresantai be recepto neparduodami, išskyrus Jonažolės (Hypericum perforatum) preparatus, kurie veiksmingesni už placebą ir tinkami lengvai depresijai gydyti. Tačiau nerekomenduojama jų derinti su antidepresantais dėl serotoninerginio sindromo rizikos.
Arbatos rūšys, galinčios padėti įveikti depresiją
Nors arbata negali visiškai pakeisti tradicinio gydymo, ji gali būti veiksminga papildoma priemonė, padedanti sumažinti depresijos simptomus. Štai keletas arbatos rūšių, kurios gali turėti teigiamą poveikį psichinei sveikatai:
1. Ramunėlių arbata
Ramunėlių arbata yra viena populiariausių arbatų, žinoma dėl savo raminančių savybių. Ramunėlių pavadinimas kilęs iš senovės graikų kalbos, kur „chamos” reiškia „žemę”, o „melos” - „obuolį”, dėl gėlių aromato, panašaus į šviežių obuolių kvapą. Ramunėlių arbata gali padėti sumažinti nerimą, pagerinti miego kokybę ir atpalaiduoti nervų sistemą.
Viename tyrime buvo tiriamas ramunėlių vartojimas žmonėms, sergantiems vėžiu ir gydomiems chemoterapija. Dalyviai gėrė ramunėlių arbatą vieną kartą per dieną dvi savaites. Tie, kurie gėrė arbatą, pranešė apie žymiai sumažėjusius depresijos simptomus, palyginti su tais, kurie jos negėrė.
Taip pat skaitykite: Miego kokybė ir valerijonas
Norint pasigaminti ramunėlių arbatą, užpilkite 1-2 arbatinius šaukštelius džiovintų ramunėlių gėlių verdančiu vandeniu ir palikite prisitraukti apie 10-15 minučių. Svarbu neužvirti, nes taip galite prarasti kai kurias gydomąsias savybes.
2. Levandų arbata
Levandos plačiai žinomos dėl savo raminamųjų savybių. 2021 m. apžvalga parodė, kad levandų poveikis per aromaterapiją, arbatą, masažą ir kitus metodus buvo veiksmingas mažinant nerimą, depresiją ir kraujospūdį.
2020 m. tyrime, skirtame levandų arbatos poveikiui pagyvenusiems žmonėms, dalyviai gėrė levandų arbatą du kartus per dieną dvi savaites. Palyginti su kontroline grupe, kuri negėrė levandų arbatos, levandų grupėje žymiai sumažėjo nerimo ir depresijos rodikliai.
3. Žalioji arbata
Žalioji arbata yra gaminama iš to paties augalo kaip ir juodoji arbata, tačiau yra apdorojama kitaip, todėl joje išlieka daugiau junginių, kurie gali turėti teigiamą poveikį psichinei sveikatai. Žalioji arbata skatina protinę veiklą ir gali pagerinti smegenų funkciją.
Tyrimai rodo, kad žalioji arbata gali palengvinti psichopatologinius simptomus, pavyzdžiui, sumažinti nerimą, gerinti protinę veiklą, nes teigiamai veikia atmintį ir dėmesio sutelkimą, taip pat yra naudinga smegenų funkcijai, ypatingai atminčiai.
Taip pat skaitykite: Arbata sveikatai
2018 m. Pietų Korėjoje atliktas tyrimas atskleidė, kad žalią arbatą geriančių asmenų tikimybė per gyvenimą susirgti depresija yra 21 proc. mažesnė nei arbatos negeriančių žmonių.
4. Matcha arbata
Matcha auginama ir ruošiama kitaip nei kitos žaliosios arbatos rūšys. Dėl šių ypatybių joje yra dar didesnė koncentracija junginių, tokių kaip teaninas ir argininas, kurie gali prisidėti prie streso mažinimo.
5. Ashwagandha arbata
Apžvalga parodė, kad ašvagandos papildai yra veiksmingi mažinant nerimą ir stresą. Nors tyrėjai yra mažiau įsitikinę, ar ašvagandos arbata turi tokį patį poveikį nerimui ir stresui, nes joje yra mažesnė ašvagandos dozė nei papilduose, ji vis dar gali būti naudinga.
6. Pasifloros arbata
Daugybė tyrimų parodė, kad pasifloros ekstrakto vartojimas gali sumažinti nerimą. Jo raminantis poveikis yra panašus į benzodiazepinų, kurie yra vartojami nerimo gydymui, poveikį. Vienas iš senesnių tyrimų parodė, kad dalyviai, kurie gėrė pasifloros arbatą, patyrė žymiai geresnę miego kokybę, palyginti su placebą gėrusia grupe.
7. Arbata su kanabidioliu (CBD)
Yra tam tikrų įrodymų, kad kanabidiolis gali gydyti nerimą. Vienas tyrimas, kuriame buvo tiriamas sublingualinis (po liežuviu) tirpalas su dideliu KBD kiekiu, parodė, kad jis per keturias savaites sumažino nerimo rodiklius 60-70 %. Tačiau daug mažiau tyrimų buvo atlikta su kanabidiolio arbata, kuri, priklausomai nuo paruošimo būdo, gali užtikrinti žymiai mažesnį CBD kiekį.
8. Valerijono arbata
Viename tyrime, kuriame dalyvavo hemodializuojami žmonės, dalyviai vieną kartą per dieną vieną mėnesį vartojo placebą arba 530 miligramų (mg) valerijono kapsulę. Valerijoną vartojusi grupė žymiai pagerino nerimo ir depresijos simptomus, taip pat pagerėjo miego kokybę. Nors tyrimų apie valerijono arbatą praktiškai nėra, įmanoma, kad ji gali turėti tokį patį nerimą mažinantį poveikį kaip valerijono kapsulės.
9. Mėtų arbata
Daugybė tyrimų parodė, kad pipirmėčių eterinio aliejaus įkvėpimas gali sumažinti nerimą. Todėl gali būti, kad pipirmėčių arbatos vartojimas turi panašų poveikį.
Kitos natūralios priemonės
Be arbatos, yra ir kitų natūralių priemonių, kurios gali padėti kovoti su depresija:
- Ajeras balinis (Acorus calamus): Šis augalas turi ilgą naudojimo istoriją ir daug tradicinių bei etnomedicininių programų. Daugiausiai šio augalo potencialų buvo priskirta jo šakniastiebiams.
- Brahmi (Bacopa monnieri) ir Gotu Kola (Centella asiatica): Abu šie augalai teigiamai veikia centrinę nervų sistemą, gerina pažintines funkcijas, stiprina atmintį, mažina stresą ir turi teigiamą poveikį gydant Alzheimerio ligą.
Svarbi informacija
- Antidepresantai ir alkoholis: Nesuderinami dalykai. Alkoholio skilimo produktai dirgina nervų sistemą ir turi disforinį efektą. Alkoholis trikdo REM miego stadijas, todėl, nors ir snaudžiame, bet neišsimiegame. Visa tai tik dar labiau blogina depresiją.
- Antidepresantai ir nėštumas: Antidepresantai nėštumo metu nėra rekomenduojami. Buvo nustatyta, kad nėštumo metu antidepresantus vartojančioms moterims maždaug 60 proc. padidėja persileidimo rizika. Todėl pagal galimybes jų vartojimą nėštumo metu reikėtų nutraukti. Jei vis dėl to vaistai yra reikalingi reikėtų vartoti jau laiko patikrintus triciklius antidepresantus arba fluoksetiną.
- Antidepresantai ir svoris: Antidepresantai ir svoris kaip šalutinis vaistų poveikis nėra labai stipriai išreikštas. Dauguma šiuolaikinių SSRI grupės antidepresantų nežymiai mažina svorį. Yra antidepresantų, kurie svorį mažina ir naudojami bulimijai gydyti. Per apetito skatinimą svorį šiek tiek gali didinti Mirtazapinas.
- Psichologinė pagalba: Daugeliu lengvų ir vidutinio sunkumo depresijų atvejų antidepresantai nėra reikalingi. Problemą gali išspręsti psichologo pagalba ir psichoterapija. Su psichologine pagalba Jūs išmoksite problemas spręsti be vaistų. Psichoterapeuto konsultacija kur kas sveikesnė, nes nėra pripratimo ar pašalinių reiškinių.
tags: #arbata #nuo #depresijos