Įvadas
Žmogus - tai labiausiai išsivysčiusi protingos prigimties biologinė būtybė (homo sapiens). Žmogumi domisi įvairūs mokslai: biologija, medicina, filosofija, psichologija ir socialiniai mokslai. Žmones, kaip protingas būtybes, apibūdiname individo, asmens ir asmenybės sąvokomis. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas sudaro stiprią asmenybę ir kaip pozityvus mąstymas gali padėti tapti tokia asmenybe.
Asmenybės Samprata ir Struktūra
Individas - atskira būtybė, atskirta nuo kitų tos rūšies, klasės ar giminės objektų laiko ir erdvės atžvilgiu, iš kitų išsiskirianti kokybinėmis struktūros ir elgesio ypatybėmis. Protingas individas yra asmuo. Asmuo - tai protingos prigimties individuali būtybė. Jis junta, galvoja, išgyvena, turi kūną, protą, valią, jausmus. Savitas asmens požymis yra jo tapatybė. Viskas aplink mus keičiasi, bet mes liekame tie patys. Asmuo ir vaikystėje, ir senatvėje lieka tas pats. Žmonės labai skiriasi savo elgesiu ir laimėjimais. Kiekvienas žmogus yra ir prigimties protinga būtybė, dėl savo veiklos išsiskirianti kaip asmenybė.
Asmenybė - tai dinaminė organizacija psichofizinių žmogaus organizmo sistemų, kurios lemia mintis, jausmus, savitą elgesį ir rodo žmogaus santykį su tikrove. Arba žmogus, pasiekęs pakankamai aukštą fizinio, psichinio ir socialinio išsivystymo lygį, kuris leidžia elgtis, neatsižvelgiant į tiesioginius poveikius ir situacijas, vadovaujantis esminiais gyvenimo principais ir įsitikinimais. Asmenybės sąvoka tarsi pažymi žmogaus kokybę. Žmogaus tapimą asmenybe nusako šie kriterijai:
- Savimonės atsiradimas: apie 2 metus vaikas suvokia save.
- Savarankiškumas: asmuo priima sprendimus.
- Motyvų hierarchija: atsiranda vyraujantys motyvai, vertybinės orientacijos.
- Atsakomybė už savo poelgius, pvz., mokymąsi.
Kuo anksčiau ir stipriau pasireiškia šie žmogaus požymiai, tuo teisingiau jį galime vadinti asmenybe. Išskirtinei žmogaus vietai tarp kitų pažymėti vartojama ir individualybės sąvoka. Tai individo psichikos savitumas, kuris reiškiasi individo temperamentu, charakterio bruožais, interesų, poreikių ir sugebėjimų, pažinimo procesų ir intelekto savybių savitumu. Taip įvardijami labai stiprios dvasios žmonės.
Asmenybės struktūrą sudaro: kryptingumas, troškimai, norai, ketinimai, poreikiai, interesai, polinkiai, motyvai, tikslai, vertybinės nuostatos, pasaulėžiūra, įsitikinimai, temperamentas, charakteris, sugebėjimai, jausmai ir valia.
Taip pat skaitykite: Stiprios asmenybės bruožų ugdymas
L. Jovaiša išskiria 3 pagrindines sudėtines dalis:
- Ko asmenybė siekia (kryptingumas).
- Ką ji sugeba (sugebėjimai).
- Kas ji yra (temperamentas ir charakteris).
Aktyvumas yra žmogaus egzistencijos pagrindas, jis formuoja asmenybę. Jis yra įgimtas, tačiau kryptingą aktyvumą, sąlygojantį tam tikrą veiklą, sukelia procesai, kurie kyla organizmui praradus pusiausvyrą su aplinka. Deficito pertekliaus pojūtis, nepatogumo, nepasitenkinimo emocijos skatina organizmą veikti. Fiksuotos emocijos tampa poreikiais. Poreikiai įvertina, ko reikia, kad pusiausvyra būtų atstatyta. Aktyvumą gali sužadinti ir ko nors žinojimas ar nežinojimas. Aktyvumo šaltiniu gali būti ir valia. Ji padeda įgyvendinti tikslus, siekius. Šie veiksniai ir tampa veiklos ir elgesio motyvais. Motyvas - veiksmo ir jo krypties priežastis. Temperamentas reiškia veiklos kiekybinį būdą, o gabumas - kokybinę. Sąveikoje su aplinka temperamentas virsta charakteriu.
Asmenybės teorijos
Mokslinis asmenybės tyrinėjimas yra siekis suprasti ir paaiškinti žmogaus minčių, jausmų ir elgesio suderinamumą, pasikartojimą. Asmenybės psichologija, tyrinėdama individus, nori išsiaiškinti, kas jie yra, kaip jie tokiais tapo, kodėl jie taip elgiasi būtent taip, o ne kitaip, kodėl jie apskritai yra aktyvūs. Kas yra asmenybės varomoji jėga? Ar žmogaus elgesys yra nuoseklus? Kokia reikšmę reiktų skirti Aš koncepcijai?
Psichoanalitinė teorija
Asmenybės raidą ir elgesį lemia dviejų priešiškų jėgų susidūrimas: tai instinktai ir socialinė aplinka. Instinktai siekia patenkinimo, o visuomenė - laikytis bendrų santykių taisyklių. Jis išskyrė 2 instinktų grupes: gyvenimo, gyvybės (Eros), kuris apima libido ir mirties (Thanatos), kuris apima agresiją. Asmenybės raidai svarbiausi pirmieji gyvenimo metai. Freud sukūrė psichoseksualinę asmenybės raidos teoriją, kuri remiasi, jog žmogaus lytinio potraukio kitimas, brendimas ir jo poveikis asmenybės raidai. Jis išskyrė šias stadijas pagal tai, kokio pobūdžio erotinė veikla vyrauja: oralinė, analinė, falinė, latentinė ir genitalinė.
- Oralinė (nuo gimimo iki 1 m.). Malonumų zona - burna. Čiulpimas ir kandžiojimas.
- Analinė (1-3 m.). Malonumų zona - išeinamoji anga. Tai šlapinimasis ir tuštinimasis.
- Falinė (3-5 m.). Malonumų zona - genitalijos.
- Latentinė (5-12 m.). Vyksta kokybiniai pokyčiai libido energijoje. Vystosi intelektas, vaiko energija nukreipiama naujų sugebėjimų vystymui.
- Genitalinė (paauglystė). Malonumų zona - lyties organai. Intymių santykių nusistovėjimas.
Asmenybės struktūrą dalijama į tris sistemas: Id, Ego ir Superego.
Taip pat skaitykite: Sėkmės bruožai
- Id - tai biologiniai poreikiai (seksualiniai, agresijos). Nuo pat gimimo žmogus turi id - primityviąją, biologinę asmenybės pusę. Joje yra gyvybės ir mirties instinktai ir kitos biologinės paskatos (valgymas, gėrimas ir kt.). Id suteikia energiją (libido) visiems žmogaus veiksmams. Ši asmenybės dalis yra nemorali, neatsižvelgianti į aplinkinių interesus ir aklai siekianti sumažinti įtampą, kylančią iš nepatenkintų biologinių poreikių. Id veikia pagal malonumo principą - nedelsiant gauti malonumą ir vengti nemalonumo/skausmo. Dėl išorinių aplinkybių ignoravimo id yra nustumiama į pasąmonę. Poreikių dažniausiai negalima patenkinti nedelsiant - reikia sulaukti tinkamos situacijos arba ją sukurti. Dėl tokių patirčių pradeda formuotis kita struktūrinė asmenybės dalis - ego.
- Ego veikia pagal realybės principą - poreikių tenkinimas turi būti atidėtas, kol išorinė situacija leis patenkinti poreikius. Ego yra tarsi asmenybės valdytojas, kuris stengiasi suderinti vidinius id reikalavimus su išorės sąlygomis. Didžioji dalis yra sąmonėje. Ego - sąmoninga proto dalis, su tam tikrais superego, t.y. su moralinėmis taisyklėmis, vertybėmis.
- Superego - moralioji dalis. Tai sąžinė, idealusis ego. Už blogus/amoralius veiksmus superego baudžia (sąžinės graužimas), už gerus/moralius veiksmus - paskatina (pasididžiavimas). Didžioji superego dalis yra ir pasąmonėje, ir sąmonėje.
Froidas teigia, kad tarp dviejų iracionalių asmenybės dalių (id ir ego) vyksta pastovus, nors ir didžia dalimi pasąmoningas, konfliktas. Kai ego pradeda nesisekti derinti šių jėgų reikalavimus, žmogus patiria nerimą. Froidas tai vadino neurotiniu nerimu. Siekiant susitvarkyti su neurotiniu ir moraliniu nerimu, ego naudoja gynybos mechanizmus. Gynybos mechanizmas turi dvi svarbias savybes: 1) veikia pasąmoningai, 2) vienu ar kitu būdu transformuoja/iškreipia realybę, kad ji keltų mažiau nerimo. Kai kurie gynybos mechanizmai:
- Išstūmimas - nepriimtinos mintys nustumiamos į pasąmonę.
- Racionalizacija - nepriimtinam elgesiui sukuriamas tikėtinas pateisinimas.
- Sublimacija - nepriimtinų impulsų nukreipimas socialiai priimtina kryptimi.
- Perkėlimas - negalint išreikšti emocijų jas sukėlusiam objektui, jos perkeliamos kitiems objektams.
- Projekcija - nepriimtinų savo minčių ar jausmų priskyrimas kitam žmogui.
- Neigimas - neigiama nerimą kelianti informacija.
Analitinė psichologija C. Jungas
C. Jungas - žymus šveicarų psichiatras, kultūrologas, S. Freud mokinys. Jis, kaip ir Froidas, akcentavo pasąmonės reikšmę žmogaus elgesiui, tačiau nesutiko su seksualistinio instinkto, kaip visą elgesį persmelkiančios jėgos, traktavimu. Šalia asmeninės pasąmonės termino jis įvedė kolektyvinės pasąmonės terminą, apibūdinantį tam tikrus iš protėvių paveldėtus psichinius darinius. Jis teigė, jog žmogaus elgesį lemia ne tik individuali bei rasinė istorija, bet ir to žmogaus tikslai, t.y. elgesiui reikšminga tiek praeitis, tiek ir ateitis.
Asmenybės struktūra sudaryta iš kelių diferencijuotų, bet tarpusavyje susijusių sistemų: sąmonė, individuali pasąmonė ir kolektyvinė pasąmonė.
- Sąmonė - tai psichikos dalis, kuri yra žinoma individui. Tai mintys, jausmai, dabartyje esantys prisiminimai. Jį domino, kaip veikia sąmonė, ir kadangi ji skirtingų žmonių veikia skirtingai, jis sukūrė psichologinių tipų teoriją. Pagal šią teoriją sąmonės turinys priklauso nuo a) asmenybės funkcijų, kurias galima suskirstyti į racionalias (mąstymas, jausmai) ir iracionalias (pojūtis, intuicija), b) asmenybės orientacijos krypties - ekstraversijos ir intraversijos. Sąmonės centras yra ego. Jis atsakingas už asmenybės vientisumą ir valią. Tai kaip archetipinės sąmonės šerdis.
- Asmeninė pasąmonė - tai lyg talpykla, kuri kaupia psichinį turinį, kuris dėl įvairių priežasčių buvo nuslopintas. Joje slypi kompleksai. Kompleksas yra emocinį krūvį turinti minčių, jausmų ir prisiminimų sankaupa. Jie iš dalies yra savarankiški psichiniai dariniai. Jie gali daryti didelį įtaką žmogaus elgesiui ir kartais užvaldyti jo sąmonę. Kiekvienas žmogus yra unikalus ir jo asmeninė pasąmonė yra užpildyta jam būdingais kompleksais, nuo kurio priklauso to žmogaus suvokimas. Asmeninės pasąmonės turinį įmanoma įsisąmoninti.
- Kolektyvinė pasąmonė nepriklauso nuo asmeninio patyrimo. Ji sudaryta iš pirmapradžių vaizdinių - archetipų. Žmogus gimsta ne tuščias, bet su tam tikra parengtimi kažkaip elgtis, jausti, suvokti, galvoti. Jis yra paveldėjęs iš savo protėvių tam tikrus psichinius darinius, kurie formavosi evoliucijoje, kartojantis tipiškomis situacijomis. Kolektyvinė pasąmonė talpina visą dvasinę žmonijos patirtį ir išmintį, atgimusią kiekvieno žmogaus smegenų struktūroje. Iš jos išauga ego ir asmeninė pasąmonė. Kolektyvinės pasąmonės turinys yra visiškai neprieinamas tiesioginiam pažinimui.
Archetipas yra universali minties idėja, turinti emocinę galią. Tai tarsi pirminės, įgimtos, pačios bendriausios suvokimo ir elgesio schemos, lemiančios individo sąmonės turinį ir elgesį, tačiau tiesiogiai sąmonėje ar elgesyje nepasireiškiančios. Jis sieja jį su pasakomis, mitais. Pvz., vaiko (simbolizuoja kažką naujo, kas reikalauja globos mumyse), motinos (kaip viską gimdanti ir viską paimanti į save). Jungas ypatingą dėmesį skyrė personos, anima/animus, šešėlio ir savasties archetipams.
- Šešėlis. Tai tamsioji mūsų asmenybės pusė, kurią patys ne visai suvokiame arba mielai slepiame nuo savęs ir kitų. Šešėlis turi bruožus, kuriuos neigiamai vertina ir pats žmogus, ir visa visuomenė. Jis apima ne tik ydas, bet ir moralės atmetamus bruožus.
- Persona (kaukė). Jungas teigia, kad persona egzistuoja dėl prisitaikymo, adaptacijos. Tai socialinis drabužis. Tarp privačios asmenybės ir viešos asmenybės (kaukės) turi būti išlaikytas deramas santykis. Pernelyg naudojantis kauke, žmogus praranda savo individualybės pojūtį.
- Anima ir animus. Anima - tai moteriški bruožai vyro asmenybėje, animus - vyriški bruožai moteryje. Šie du archetipai išsirutuliojo iš vyrų ir moterų bendruomeninio gyvenimo patirties; jų dėka geriau vyrai ir moterys vieni kitus suprant. Anima suteikia vyrams švelnumo, moteriai - animus suteikia jėgų, drąsos, intelektą.
- Savastis. Visos psichikos centras. Apima ir sąmonę, ir pasąmonę. Žmogus turi paisyti, ko reikalauja savastis. Negerbti savasties reikalavimų - tai gyventi neprasmingą gyvenimą.
Asmenybės tipologijai svarbūs du kriterijai: asmenybės orientacija ir psichinės funkcijos.
Taip pat skaitykite: Pagalba kitiems kaip dvasinio augimo kelias
- Asmenybės orientacijos kryptis: Ekstraversija - psichinė energija, nukreipta į išorę, į objektyvų pasaulį. Introversija - psichinė energija nukreipta į vidų, į subjektyvų pasaulį.
- Psichinės funkcijos: Pojūčiai - fiksuojami įspūdžiai apie realybę. Mąstymas - sugebėjimas analizuoti įvykius, lyginti ir kurti apibendrinančias koncepcijas. Jausmai - realybė vertinama pagal tai, kokius ji jausmus sukelia. Intuicija - nuojauta, kažko žinojimas, bet negalėjimas paaiškinti, iš kur tai atsirado.
Kombinuojant orientacijos kryptį su dominuojančia funkcija, galimi 8 deriniai. Pvz., ekstraversija su dominuojančia mąstymo funkcija.
Jungo nuomone, žmogaus tobulėjimas vyksta visą gyvenimą. Yra įgimtas psichologinio augimo instinktas. Galutinis tobulėjimo tikslas yra savęs realizacija - visų asmenybės aspektų diferenciacija ir harmoningas derinys. Asmenybės raidos procesui nusakyti jis vartoja individuacijos terminą - tai lyg vis labiau tapimas savimi, tuo, kuo lemta tapti.
Asmenybės bruožų teorija (G. Allport, R. Cattell, H. Eysenk)
Norėdami apibūdinti žmogaus asmenybę, bandome išskirti charakteringiausius jo/s bruožus. Bruožas suprantamas kaip stabili elgesio, jausmų ir mąstymo tendencija. Bruožai apibūdinami dviem priešingais būdvardžiais (draugiška - nedraugiška, darbšti - tingi ir pan.). Suprasti reikia taip: kiek žmogus turi to bruožo.
Bruožų savybės:
- Savybės yra realios.
- Bruožas yra labiau apibendrinta savybė nei įprotis.
- Bruožas yra varomasis elgesio elementas.
- Bruožų buvimą galima patvirtinti empiriškai.
- Nėra aiškios ribos, skiriančios vieną bruožą nuo kito.
- Asmenybės bruožas - tai asmenybės savybė, o ne socialinis įvertinimas.
- Bruožą galima tyrinėti asmenybės ar visuomenės kontekste.
- Jei įpročiai prieštarauja asmenybės bruožui, tai dar neįrodo, kad tokio bruožo toje asmenybėje nėra.
Allport atrado 18 tūkst. sąvokų, apibūdinančių asmenybę. Atrinko 4-5 tūkst. ir sumažino dviem būdais: 1) atrasti bendrus bruožus, kurie lemia prisitaikymą prie aplinkos (konformizmas, temperamentas), 2) individualūs bruožai, t.y. unikalios asmenybės savybės, paremtos individualiu patyrimu. Jos negali būti išmatuotos testais, o reikalingas rūpestingo ir detalaus individo tyrimo. Individualius bruožus jis pavadino individualiomis dispozicijomis.
- Kardinalios dispozicijos. Tiek paplitusios, kad beveik visas individo elgesys yra nulemtas šių bruožų. Ji yra užvaldžiusi beveik visą žmogaus elgesį, galima paaiškinti jos įtaka. Pvz., Don Žuanas, Don Kichotas ir t.t.
- Centrinės dispozicijos. Tai tokios žmogaus elgesio tendencijos, kurias lengvai pastebi aplinkiniai. Jų gali būti 5-10.
- Antrinės dispozicijos. Mažiau ryškūs ir mažiau įtakojantys asmenybę lemiantys skonį, politinius įsitikinimus, reakciją į tam tikras situacijas.
Dispozicijos asmenybėje yra susijusios ir sudaro visumą, suteikiančią asmenybei unikalumą. Nuostatos, motyvai, polinkiai yra organizuojami į visumą pagal tam tikrą principą. Allporto nuomone, visas asmenybės dalis į visumą organizuojanti jėga yra propriumas. Propriumas - tai pozityvi, kūrybinga ir besivystanti žmogaus prigimties savybė. Tai asmenybės charakteristikos ir elgesio savybės, kurios suvokiamos kaip pačios reikšmingiausios ir centrinės. Tai yra savastis. Jis skyrė septynis jos aspektus: savo kūno suvokimas, asmeninis identitetas, savigarba, savasties plėtra, savęs vaizdas, racionalus savęs valdymas, veržimasis į savastį. Allport asmenybės teorija remiasi prielaida, kad egzistuoja dvi motyvacinės sistemos. Žmonių elgesį motyvuoja tiek poreikis…
Stiprios Asmenybės Bruožai
Stiprios asmenybės bruožai apima platų spektrą savybių, kurios leidžia žmogui efektyviai veikti, įveikti iššūkius ir siekti savo tikslų. Tai nėra įgimtos savybės, o ugdomos viso gyvenimo eigoje. Kai kurie iš svarbiausių bruožų:
- Pasitikėjimas savimi: Tikėjimas savo jėgomis ir gebėjimais.
- Atsakomybė: Gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus.
- Atkaklumas: Nesustojimas susidūrus su sunkumais ir kliūtimis.
- Savikontrolė: Gebėjimas valdyti savo emocijas ir impulsus.
- Empatija: Gebėjimas suprasti ir užjausti kitų žmonių jausmus.
- Sąžiningumas: Būti sąžiningu su savimi ir kitais.
- Drąsa: Nebijoti rizikuoti ir išeiti iš komforto zonos.
- Pozityvumas: Matyti gerąją pusę net ir sudėtingose situacijose.
- Mokėjimas prisitaikyti: Greitai reaguoti į pokyčius ir prisitaikyti prie naujų sąlygų.
- Kryptingumas: Žinojimas, ko nori pasiekti gyvenime ir nuoseklus siekimas savo tikslų.
Pozityvus Mąstymas Kaip Stiprios Asmenybės Pagrindas
Pozityvus mąstymas yra galingas įrankis, padedantis ugdyti stiprią asmenybę. Tai nėra naivus optimizmas ar realybės neigimas, bet sąmoningas pasirinkimas matyti gerąsias puses, ieškoti sprendimų ir tikėti savo galimybėmis. Pozityvus mąstymas padeda:
- Įveikti stresą: Pozityviai vertinant situaciją, lengviau rasti būdų, kaip ją išspręsti ir sumažinti streso lygį.
- Pagerinti santykius: Pozityvūs žmonės yra patrauklesni kitiems, lengviau užmezga ryšius ir kuria harmoningus santykius.
- Pasiekti tikslų: Tikėjimas savo jėgomis ir pozityvus nusiteikimas padeda įveikti kliūtis ir siekti užsibrėžtų tikslų.
- Pagerinti sveikatą: Tyrimai rodo, kad pozityvus mąstymas stiprina imuninę sistemą ir gerina bendrą savijautą.
- Padidinti atsparumą: Pozityvūs žmonės lengviau atsigauna po nesėkmių ir išlieka stiprūs sunkiose situacijose.
Kaip Ugdyti Pozityvų Mąstymą
Pozityvus mąstymas nėra įgimtas bruožas, bet įgūdis, kurį galima ugdyti. Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti:
- Sąmoningumas: Stebėkite savo mintis ir atpažinkite negatyvias.
- Pertvarkymas: Kai pastebite negatyvią mintį, sąmoningai pakeiskite ją į pozityvią.
- Dėkingumas: Kasdien raskite bent kelis dalykus, už kuriuos esate dėkingi.
- Vizualizacija: Įsivaizduokite save sėkmingai pasiekiantį savo tikslus.
- Pozityvi aplinka: Bendraukite su pozityviais žmonėmis ir venkite negatyvių.
- Savarankiškumas: Skirkite laiko sau, užsiimkite mėgstama veikla ir rūpinkitės savo gerove.
- Mokykitės iš klaidų: Vietoj savęs kaltinimo, analizuokite klaidas ir mokykitės iš jų.
- Nustatykite ribas: Išmokite pasakyti "ne" dalykams, kurie jums kenkia ar atima energiją.
- Judėkite: Fizinis aktyvumas gerina nuotaiką ir mažina stresą.
- Meditacija ir dėmesingumas: Praktikuokite meditaciją ar dėmesingumo pratimus, kad nuramintumėte protą ir susitelktumėte į dabartį.